2020-02-05 Nr. AB-2562-3-61-3-03936-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-65-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03936-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Strategy and management group“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė pripažinti niekiniais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. V4-284 (toliau – ir Įsakymas) bei išvadą Nr. D4-1552 (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti / perduoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai išsamiai ištirti aplinkybes, nurodytas 2019 m. kovo 22 d. pateiktame pareiškėjo pareiškime ta apimtimi, kurios neteisėtai buvo perduotos tirti atsakovui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia atsakovo Tarnybos 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. V4-284 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ neplaninio veiklos patikrinimo“, kuriuo nuspręsta, susipažinus su 2019 m. lapkričio 6 d. Tarnybos išvada Nr. D4-1552, jog bankroto administratorius UAB „Valdsita“, administruodamas BUAB „Šilo statyba“ bankroto procesą, bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Aktai, neturintys įtakos besikreipiančių į teismą asmenų teisėms ir pareigoms, nesukeliantys jiems materialinių teisinių padarinių, negali būti administracinės bylos dalyku.

Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT) su pareiškimu dėl bankroto administratoriaus veiksmų, kuri dalį medžiagos perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tarnyba, atlikusi neplaninį UAB „Valdsita“ veiklos patikrinimą, parengė išvadą, su kuria susipažinęs Tarnybos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą, jog bankroto administratorius UAB „Valdsita“, administruodamas BUAB „Šilo statyba“ bankroto procesą, bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė.

Teismas vertino, kad skundžiamas Įsakymas, priimtas remiantis Išvada, negali būti laikomi administraciniais aktais, priimtais pareiškėjo atžvilgiu, jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi juose nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į STT su pareiškimu dėl bankroto administratoriaus galbūt neteisėtų veiksmų, t. y. dėl aplinkybių, kurios nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o siejamos su siekiu pradėti ikiteisminį tyrimą (pareiškėjas nurodė, kad jo pareiškimas ir pateikti įrodymai nebuvo tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo institucijų, o be teisėto pagrindo buvo perduoti nagrinėti Tarnybai). Teismas vertino, kad pareiškėjas skundu siekia įpareigoti STT atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl tokio ginčo nagrinėjimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tuo atveju, kai reikalavimai kildinami iš prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, tokio pobūdžio ginčas nėra administracinės prigimties, todėl nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su baudžiamojo proceso veiksmais (įskaitant ir ikiteisminio tyrimo (ne) pradėjimu), nesprendžia. Tai, kad šio skundo objektu nurodyti Įsakymas ir Išvada, kurie kaip konstatuota, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, ir nurodyta įsakymo apskundimo tvarka, neduoda pagrindo priešingai išvadai nei nurodoma šioje nutartyje.

Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl teismo klaidingo išankstinio vertinimo, jog skundžiamas Įsakymas ir Išvada negali būti laikomi pareiškėjo atžvilgiu priimtais administraciniais aktais ir jie pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Kitaip tariant, skundas yra priimtinas tik su sąlyga, kad asmuo turi esamą ir aktualų suinteresuotumą dėl ginčijamo akto panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti atsisakymo priimti skundą pagrindai. Šiuo atveju viešai žinomi juridiniai faktai, kad: BUAB „Šilo statyba“ bankroto procesas vyksta nuo 2015 m. rugsėjo 4 d.; pareiškėjas 2016 m. balandžio 22 d. yra įsigijęs dalį reikalavimo – 214,02 Eur iš kitos bendrovės kreditorės UAB „Roof line“, 2016 m. balandžio 27 d. tapo BUAB „Šilo statyba“ kreditore; pareiškėja yra mažiausias kreditorius UAB „Šilo statyba” bankroto byloje; visų kreditorių teisės juridinio asmens bankroto procese yra lygios. Įvertinus vien šias aplinkybes yra akivaizdu, kad Įsakymas ir Išvada UAB „Strategy and management group” – kreditoriui UAB „Šilo statyba“ bankroto byloje – turi neišvengiamą įtaką ir teisinį ryšį.

Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, nurodo, kad viešojo administravimo subjektai privalo veikti griežtai teisės aktų ribose ir jų neviršijant. Iš STT 2019 m. balandžio 10 d. procesinio dokumento Nr. 4-01-3521 turinio galima suprasti, kad pagrindinę medžiagą STT, pažeidžiant BPK nuostatas, dėl nežinomų priežasčių persiuntė tirti Tarnybai, kuriai tokios teisės atlikti tyrimą teisės aktai nesuteikia. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl skundu skundžiamų aktų. Šiuo atveju skundžiami Įsakymas ir Išvada dėl to, kad teisėsaugos ir / ar ikiteisminio tyrimo institucijų veiklos ribas apibrėžia ir nustato BPK, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – ir BK), Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, atitinkamų institucijų statutai ir kita; Tarnyba nėra ir niekada nebuvo priskirta prie teisėsaugos ir / ar ikiteisminio tyrimo institucijų, kurios galėtų tirti medžiagą pagal BPK, BK ir kitus baudžiamosios teisės aktus. Tarnyba apskritai negali atlikti nei teismo, nei ikiteisminio tyrimo institucijų funkcijų ir pareigų. Todėl Tarnyba, iš STT gavusi 2019 m. kovo 22 d. pareiškimą / pareiškimo dalį / dalis, nedelsiant motyvuotu sprendimu privalėjo (su)gražinti šią medžiagą ją atsiuntusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Byloje nėra duomenų, kad Tarnyba šiuos būtinus ir privalomus veiksmus būtų atlikusi. Tarnybai viršijus įgaliojimus, netenka teisinės prasmės ir Tarnybos priimti skundžiami Įsakymas ir Išvada. Ši medžiaga turi būti sugrąžinta / perduota tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnams (įstaigoms).

Pareiškėjas teigia, kad Išvada perrašyta iš suinteresuoto bankroto administratoriaus UAB „Valdsita” atstovo paaiškinimų, o ne atliekant įstatymų reikalaujamą nešališką ir nepriklausomą tyrimą. Šis akivaizdžiai procedūrinis ir proceso pažeidimas yra pakankamas savarankiškas pagrindas panaikinti viešojo administravimo institucijos priimtą Išvadą. Be to, nemaža dalis Išvadoje nurodytų faktų prieštarauja net oficialiems įrodymams, kuriuos turi ir kaupia įvairios valstybės institucijos, o taip pat ir Panevėžio apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo atskirose bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytoms aplinkybėms. Todėl pareiškėjas šioms aplinkybėms patikslinti ir prašė į teismo posėdį iškviesti Tarnybos direktorių A. L. ir vyr. specialistę A. B..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė pripažinti niekiniais Tarnybos 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. V4-284 bei išvadą Nr. D4-1552 ir įpareigoti / perduoti STT išsamiai ištirti aplinkybes, nurodytas 2019 m. kovo 22 d. pateiktame pareiškėjo pareiškime ta apimtimi, kurios neteisėtai buvo perduotos tirti atsakovui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigia, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Teismas tik išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs skundžiamų aktų turinį gali konstatuoti, kad asmens teisės skundžiamais aktais nebuvo pažeistos. Teismas neįsigilino į skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 6 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.).

Taigi, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundžiami Įsakymas ir Išvada negali būti laikomi administraciniais aktais, priimtais pareiškėjo atžvilgiu, ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. su pareiškimu kreipėsi į STT, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, persiuntė Tarnybai vertinti pareiškėjo pareiškimo dalį dėl bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ veiksmų UAB „Šilo statyba“ bankroto byloje.

Tarnyba, atlikusi neplaninį UAB „Valdsita“ veiklos patikrinimą, 2019 m. lapkričio 6 d. surašė šioje byloje skundžiamą Išvadą Nr. D4-1552 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ veiklos patikrinimo“, kurioje nurodė, kad administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimo taisyklių 20.2 papunkčiu ir 2019 m. balandžio 15 d. gautu (registracijos Nr. D1-8019) pareiškimu, susipažinusi su Išvada, skundžiamu Įsakymu Nr. V4-284 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ neplaninio veiklos patikrinimo“ nusprendė, kad bankroto administratorius UAB „Valdsita“, administruodamas BUAB „Šilo statyba“ bankroto procesą, bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus, skundžiamų aktų (Išvados ir Įsakymo) turinį, taip pat atskirajame skunde nurodytus argumentus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad tikrinamu atveju skundo priėmimo stadijoje teigti, jog pareiškėjo skundžiami Įsakymas ir Išvada pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomi argumentai, kad skundžiami aktai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, kad Įsakymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti ar iš tiesų pareiškėjo skundžiami aktai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus, atskirajame skunde nurodytus argumentus, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl skundžiamų Tarnybos aktų, nes skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog prašymas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos Išvados ir Įsakymo panaikinimo, naikinama ir klausimas dėl šios skundo dalies priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti / perduoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai išsamiai ištirti aplinkybes, nurodytas 2019 m. kovo 22 d. pateiktame pareiškėjo pareiškime ta apimtimi, kurios neteisėtai buvo perduotos tirti Tarnybai, pažymi, kad, kaip galima suprasti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio, pareiškėjas iš esmės nesutinka su STT veiksmais tuo aspektu, kad pareiškėjo 2019 m. kovo 22 d. STT pateiktas pareiškimas, susijęs su bankroto administratoriaus „Valdsita” veiksmais administruojant BUAB „Šilo statyba”, buvo perduotas nagrinėti Tarnybai. Pareiškėjas skunde teigė, kad STT nepagrįstai persiuntė Tarnybai nagrinėti jo skundo dalį, prašo įpareigoti STT ištirti aplinkybes, nurodytas pareiškėjo STT 2019 m. kovo 22 d. pateiktame skunde ta apimtimi, kurios buvo perduotos tirti Tarnybai. Taigi, kaip galima suprasti iš pareiškėjo skundo turinio, jis nekelia klausimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu / neatlikimu, o kelia klausimą ar STT pagrįstai jo skundo dalį persiuntė Tarnybai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pareiškėjo STT 2019 m. kovo 22 d. pateikto pareiškimo, o iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. liepos 18 d. pareiškėjai pateikto atsakymo į 2019 m. liepos 5 d. prašymą turinio matyti, kad STT 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 4-01-3524, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, persiuntė Tarnybai vertinti pareiškėjo 2019 m. kovo 22 d. pareiškimą su priedais dėl bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ veiksmų UAB „Šilo statyba“ bankroto byloje. Persiųstame pareiškime išdėstytos aplinkybės, kaip nurodyta minėtame rašte, yra civilinio pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant pareiškėjo STT pateikto 2019 m. kovo 22 d. pareiškimo, STT rašto, kuriuo Tarnybai buvo persiųsta nagrinėti dalis pareiškėjo 2019 m. kovo 22 d. pareiškime keliamų klausimų, nėra galimybės įvertinti, kokio pobūdžio reikalavimus pareiškėjas kėlė minėtame pareiškime.

Pagal ABTĮ 12 straipsnį, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skundo trūkumų šalinimo institutu, skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo pagrindą ir dalyką, susijusį su skunde keliamais reikalavimais STT atžvilgiu, atitinkamai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir tai patvirtinančius įrodymus, ir tik tuomet spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo priėmimo nagrinėti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė