563c078e-ff57-4ef2-b809-b716bc557684 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-378-643/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08933-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės T. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių L. Z. ir T.

Z. ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,Gelvora“ (įstojusiai į bylÄ vietoje Luminor Bank AS) dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo byloje – Luminor Bank AS Lietuvos filialas, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės L. Z. ir T. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamos pripažinti 2003 m. spalio 29 d. kreditavimo sutarties Nr. 3-59, sudarytos tarp kredito gavėjos L. Z. ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, nutraukimÄ nepagrįstu ir neteisėtu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 2226 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1113 Eur iš kiekvienos ieškovės, taip pat priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 39,76 Eur (trisdešimt devynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

3. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo atmesti ieÅ¡kovių L. Z. ir T. Z. ieÅ¡kinį pripažinti 2003-10-29 kreditavimo sutarties Nr. 3-59, sudarytos tarp kredito gavėjos L. Z. ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, nutraukimÄ neteisėtu.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė nustatyti ieÅ¡kovei T. Z. 7 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, sumokėti 170 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

5. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo 170 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. PraÅ¡yme nurodė, kad nuo 2021 sausio 1 d. įmonės, kuriose dirba, dėl pasaulinės pandemijos ir karantino ekonominių pasekmių laikinai sustabdė savo veiklÄ , o ji nuo minėto laikotarpio yra ilgalaikėse neapmokamose atostogose. Å iuo metu ieÅ¡kovės materialinė padėtis yra sunki, gyvena iÅ¡ kuklių asmeninių santaupų. Kadangi dėl ligos jos galimybės pilnaverčiai dirbti pilnÄ darbo dienÄ ar tuo metu, kai tai bÅ«tų reikalinga darbdaviui, yra labai ribotos, kito nuolatinio darbo pagal savo profesijÄ Å¡iuo metu neturi ir surasti jį yra labai sudėtinga.

Kadangi nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, nedarbingumo iÅ¡moka nebuvo skirta. II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmesti ir atidėti ieÅ¡kovei T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ , pareiÅ¡kiant apeliacinį skundÄ , iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka.

7. Teismas nutartyje nurodė, kad praÅ¡ymas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas, prie jo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba, ilgÄ laikotarpį (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 5 d.) jai buvo suteiktas nedarbingumas, VSDFV duomenimis, ieÅ¡kovė pajamų negauna.

8. Teismas įvertino tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė pažymų apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, taip pat tai, kad nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė yra nedarbinga ar yra kitų objektyvių aplinkybių, kliudančių dirbti ir gauti pajamų, taigi padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamų duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė ir ateityje neturės galimybės sukaupti reikiamÄ sumÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vis tik, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra sunki ir reikalavimas sumokėti visÄ 170 Eur sumÄ ieÅ¡kovei užkirstų teisę į teisminę gynybÄ , todėl teismas atidėjo ieÅ¡kovei 170 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 9. IeÅ¡kovė T. Z. pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - tenkinti T.

Z. praÅ¡ymÄ atleisti nuo žyminio mokesčio.

10. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pažymų pateikimas neįmanomas, nes T. Z. praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pateikimo dienÄ jokių banko sutarčių dėl banko sÄ skaitų neturėjo, todėl negalėjo pateikti jokių pažymų apie lėšas bankuose ar kitose kredito įstaigose, nes neturėjo jokių sÄ skaitų.

11. Taip pat nesutinka su teismo motyvais, jog pareiÅ¡kėja neįrodo, jog nėra nedarbinga ir negalės užsidirbti ir žyminį mokestį sumokėti ateityje. Asmuo praÅ¡ymÄ teikia pagal praÅ¡ymo dienai esamÄ finansinę padėtį ir įstatymas neįpareigoja pateikti duomenis apie ateities galimybes turėti turtÄ . Teismas, remdamasis hipotetine galimybe žyminį mokestį sumokėti ateityje, nenurodo termino, kokį laikotarpį laiko tinkamu ar realiu įgyvendinti pareigÄ sumokėti žyminį mokestį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis)) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atleisti jÄ nuo žyminio mokėjimo netenkinti ir atidėti 170 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ , pareiÅ¡kiant apeliacinį skundÄ , iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

15. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimÄ , įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybÄ bÅ«tų prieinama visiems asmenims numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismÄ , yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Å ia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl byloje mokėtinos žyminio mokesčio sumos dydžio (170 Eur). Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, nes mano, kad ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo turėjo būti atleista.

17. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra iÅ¡imtis iÅ¡ taisyklės, pagal kuriÄ už kiekvienÄ ieÅ¡kinį, apeliacinį ar kasacinį skundÄ mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens praÅ¡ymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

18. Be to, praÅ¡ymÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma iÅ¡samesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrÄ procesinį dokumentÄ (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs praÅ¡ymÄ pagrindžiančių įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas, debitorių skolas, finansines ataskaitas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas.

19. Apeliantė, teikdama praÅ¡ymÄ , pateikė VSDFV duomenis, jog už jÄ nėra mokamos PSD įmokos, todėl susikaupė 448,10 Eur skola, Å¡iuo metu nedirba, apie jai suteiktÄ nedarbingumÄ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 5 d.

20. Vadovaujantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimÄ , teismas ieÅ¡kovės turtinę padėtį vertina ateities perspektyvoje, t. y. ar yra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieÅ¡kovės esama finansinė padėtis ateityje pagėrės ir ji turės galimybes sumokėti žyminį mokestį. Tuo tarpu, vertinant praÅ¡ymÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi bÅ«ti nustatoma, ar praÅ¡ančiojo asmens turtinė padėtis Å¡iuo metu neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-602-943/2020). Skundžiama nutartimi įvertinta, kad Å¡iuo metu apeliantės turtinės padėtis prasta (kas sudaro pagrindÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , tai ir buvo padaryta), tuo tarpu, teismas nenustatė aplinkybių, kurios objektyviai apeliantei ateityje trukdytų sumokėti žyminį mokestį.

21. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sÄ lyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumÄ ). Teismas atlikdamas tokį vertinimÄ ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimÄ asmens turtÄ . Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumÄ bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiÅ¡kėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė nepateikė visų duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie jos turtinę padėtį. Teismui patikrinus vieÅ¡ai prieinamų registro duomenų informacijÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantei T. Z. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 97 700 Eur. Nors Å¡iuo momentu nekilnojamajam turtui pritaikytas areÅ¡tas, tačiau apeliantė nuosavybės teisės į žemės sklypÄ nėra praradusi.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo apeliantės atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau dėl Å¡iuo metu jos sunkios finansinės padėtis yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs neatleisti apeliantės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisingai įvertino jos teiktus duomenis apie jos turtinę padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimÄ iÅ¡ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

23. Pažymėtina ir tai, kad CPK 83 straipsnio 3 dalis numato galimybę asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, Å¡iuo atveju apeliantė praÅ¡o atleisti nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Apeliantė duomenų, iÅ¡samiau atskleidžiančių jos tikrÄ jÄ turtinę padėtį, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui, tuo tarpu matyti, kad nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Dėl Å¡ios priežasties nebÅ«tų pagrindo atsakovės atleisti net ir nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, juolab nesant teisinio pagrindo atleisti nuo viso mokesčio sumokėjimo.

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais, n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos T. Z. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Margarita Stambrauskaitė