563b3d64-80d7-4ee2-8d1a-71a56d0533c7 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-651/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37284-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui, nuteistajam G.

M. ir jo gynėjai advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, nukentėjusiajai N. A., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenims, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. spalio 26 d. (viena para), prilyginant jÄ dviem laisvės apribojimo dienoms. Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ G. M. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1 520,05 eurų (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai dvideÅ¡imt eurų ir 5 ct) N. A. gydymo iÅ¡laidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. A. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš G. M. 1 500 eurų (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) nukentėjusiajai N. A. neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš G. M. valstybei 275,82 eurų (du šimtai septyniasdešimt penki eurai 82 centai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.

G. M. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. spalio 23 d., apie 00 val. 40 min., tarp pastatų (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip dvideÅ¡imt septynis kartus sudavė metaline lazda nukentėjusiajai N. A. į galvÄ bei rankas, kuriomis nuo smÅ«gių dengėsi galvÄ , taip padarė nukentėjusiajai atvirÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to II falangos artimojo galo galvos lūžimÄ (sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties), tiesiamosios sausgyslės sužalojimÄ , kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ galvos plaukuotoje dalyje (sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties) ir sukėlė fizinį skausmÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu G. M. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teisėja Daina Dyburienė privalėjo nusiÅ¡alinti. Teigiama, jog teisėja nuslėpė svarbiÄ informacijÄ nuo proceso dalyvių, t. y. jog teisėja ir prokuroras Gintas PikčiÅ«nas yra pažįstami, bendrauja Å¡eimomis.

Teisėja Daina Dyburienė, nuteistajam davus parodymus, nurodė, jog jo parodymai su baudžiamÄ ja byla nesusiję. Be to, piktybiÅ¡kai buvo atmesti visi praÅ¡ymai, kad bÅ«tų pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl melagingų parodymų, kuriuos davė nukentėjusioji, peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, telefoninių skambučių iÅ¡klotinės. Teisėja ir prokuroras piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, vieÅ¡ais ir privačiais interesais. Taip pat pažymima, jog apeliantas gynėsi pats, be gynėjo. 2.2.

Nurodoma, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo nerenkami įrodymai, t. y. parodymai, vaizdo įraÅ¡ai. Grindžiant kaltę nepagrįstai remtasi tik nukentėjusiosios N. A. parodymais. Ji teismo posėdžio metu apsimetė sunkia ligone. Tuo tarpu kito posėdžio metu ji atrodė sveika. Atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusioji atsisakė dalyvauti akistatoje. Be to, prokuroras teismui pateikė nekokybiÅ¡kÄ teismo įraÅ¡Ä . Nepagrįstai atmestas praÅ¡ymas peržiÅ«rėti visus įraÅ¡us. Pažymima, kad savo praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us buvo nurodęs ir tyrėjai, kuri nurodė, kad šį praÅ¡ymÄ perduos prokurorui.

Prokuroras atsisakė tenkinti praÅ¡ymus motyvuodamas tuo, kad apelianto teikiami įrodymai neturi jokios reikÅ¡mės. Be to, teigiama, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta nukentėjusiajai ir apeliantui pasitikrinti poligrafu. 2.3. Pažymima, jog sulaikymo dienÄ , t. y. 2021 m. spalio 25 d., policijos pareigÅ«nai neleido paskambinti močiutei, kuriai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Močiutė su kaimynais jaudinosi, jog apeliantas buvo sulaikytas, o jis negalėjo jai praneÅ¡ti, dėl jo dingimo skambino į visas institucijas.

Policijos pareigÅ«nai savo veiksmais pažeidė apelianto teises, numatytas Europos žmogaus teisių konvencijoje. 2.4. Nurodoma, jog peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us bÅ«tų paneigti melagingi nukentėjusiosios parodymai. Visa (duomenys neskelbtini) gatvė yra stebima vaizdo kameromis. PeržiÅ«rėjus įraÅ¡us, bÅ«tų paneigta, jog apeliantas užpuolė N. A. ir iÅ¡ jos tyčiojosi, sumušė ir atėmė depozito maiÅ¡us. Taip pat paneigti nukentėjusiosios parodymai, jog ji nuolat mato apeliantÄ vartojantį alkoholinius gėrimus vieÅ¡ose vietose.

Pažymima, jog jis serga epilepsija ir dėl to nevartoja alkoholio. Nurodoma, jog nežino, kur gyvena nukentėjusioji, todėl jos parodymai, jog apeliantas jÄ persekioja prie jos namų, ji slapstėsi pas kaimynę, skambino telefono numeriu 112, yra nepagrįsti. Teisme buvo praÅ¡oma, jog bÅ«tų iÅ¡reikalauta duomenų apie skambučius, kad bÅ«tų nustatyta, ar buvo gautas toks praneÅ¡imas. Be to, nurodoma, kad apeliantas buvo neteisingai kaltinamas užpuolęs ir sumušęs N. A. 2022 m. birželio 12 d. naujojoje autobusų stotyje.

Prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet teisėja jo praÅ¡ymÄ atmetė. Nėra pagrindo teigti, jog jam kiti praneÅ¡a, kur yra nukentėjusioji, ir tada apeliantas jÄ užsipuola. 2.5. Pažymima, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų operacijÄ darėsi tik po 7–8 mėnesių, todėl yra pagrindas abejoti, jog tie sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent apelianto. 2.6. Teigiama, kad nukentėjusioji duodama melagingus parodymus bando pasipelyti iÅ¡ apelianto. Nurodoma, kad nukentėjusiosios dukra grasina ir persekioja depozito rinkėjus, viskas vyksta dėl konkurencijos.

Aplinkybę, jog nukentėjusioji ir jos dukra persekioja apeliantÄ , galima nustatyti iÅ¡ vaizdo įrašų. Nurodoma, kad apeliantui grasino ir nukentėjusiosios dukra, vieno konflikto metu jis papurÅ¡kė nukentėjusiosios dukrai aÅ¡arinių dujų. Po to nukentėjusioji pradėjo jį persekioti. Apeliantas teigia, kad jis jau 2020 metų vasarÄ slapstėsi nuo nukentėjusiosios. Nors buvo praÅ¡oma pradėti ikiteisminius tyrimus, susijusius su visais įvykiais, tačiau juos nepagrįstai buvo atsisakyta pradėti.

Nukentėjusioji meluoja teigdama, jog, kai pamato G. M., bėga nuo pastarojo tolyn. 2.7. Nurodoma, kad iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o matosi, kaip nukentėjusioji nuo Å¡iukÅ¡lių dėžės eina link (duomenys neskelbtini), kurioje matosi žmogus su Å¡viečiančiu žibintu. Ji ėjo kerÅ¡tauti už dukrÄ , kuriai yra tekę už priekabiavimÄ papurkÅ¡ti aÅ¡arinių dujų. N. A. iÅ¡provokavo grumtynes ir apeliantui teko gintis turima lazda. Pažymi, kad tÄ vakarÄ dairėsi, jog bÅ«tų nepersekiojimas, tada pajuto, kaip iÅ¡ kairės pusės stovi nukentėjusioji.

Ji iÅ¡provokavo grumtynes griebdama apeliantui už akių. Besigindamas stipriai sudavė lazda, nuo to ji sulūžo. Ji bandė trenkti į veidÄ , bet apeliantas sudavė į jos iÅ¡tiestÄ rankÄ . Nurodo, kad apeliantui bėgo kraujas nuo pakilusio kraujo spaudimo. Pažymima, kad nukentėjusiosios elgesys yra neprognozuojamas. 2.8. Apeliantas pažymi, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis yra negeriantis, nerÅ«kantis, turi sunkių ligų.

3. Prokuroro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis G. M. ir jo gynėja advokatė AuÅ¡rinė Zaburienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

5. Teismo posėdyje prokuroras Gintas PikčiÅ«nas ir nukentėjusioji N. A. prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir praÅ¡o pripažinti, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Taip pat nurodo, jog tiek valstybinį kaltinimÄ palaikęs prokuroras, tiek teisėja, priėmusi skundžiamÄ nuosprendį, buvo Å¡aliÅ¡ki.

7. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas skundÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-788/2017, 2K-94-696/2016).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų. Dėl Å¡aliÅ¡kumo 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. teigia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir valstybinį kaltinimÄ palaikęs prokuroras buvo Å¡aliÅ¡ki. Nuteistojo teigimu, teisėja Daina Dyburienė ir prokuroras Gintas PikčiÅ«nas yra pažįstami, nepagrįstai buvo atmesti jo praÅ¡ymai pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl melagingų parodymų ir peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us.

9. BPK įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas proceso dalyviams leidžia pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ ir prokurorui, ir teisėjui (BPK 57 straipsnis). NuÅ¡alinimo pagrindai nustatyti BPK 58 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas prokuroras ar teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu:

1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, bet kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų Å¡eimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymÄ , teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar gynėjo toje byloje Å¡eimos narys ar giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymÄ , nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;

4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

10. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

11. Apeliacinio skundo teiginiai, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja palaiko draugiÅ¡kus santykius su prokuroru, yra paremti iÅ¡imtinai tik apelianto subjektyvia nuomone, nepateikiama konkrečių duomenų, yra tik deklaratyvÅ«s ir todėl negali bÅ«ti vertinami kaip realÅ«s faktai, rodantys bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti nei galimÄ teisėjos asmeninį Å¡aliÅ¡kumÄ ar tendencingumÄ , nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo trÅ«kumus, leidžiančius manyti, kad vienai proceso Å¡aliai tokiu bÅ«du buvo rodomas iÅ¡ankstinis palankumas ar prieÅ¡iÅ¡kumas.

12. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro neÅ¡aliÅ¡kumas ir jo atliekami veiksmai turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į jo procesines funkcijas ir jam keliamus reikalavimus. Prokuroras yra baudžiamojo proceso dalyvis, palaikantis valstybinį kaltinimÄ baudžiamojoje byloje, t. y. įrodinėjantis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas (BPK 42 straipsnis). Taigi, bylos duomenimis, pakankamai pagrįstas jo įsitikinimas, kad kaltinamasis yra kaltas, ir pastangos įrodyti kaltinimÄ savaime negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162-303/2017, 2K-31-489/2022).

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontroliavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra konstitucinės prokuroro funkcijos baudžiamajame procese, ir jų atlikimas, jei nėra kitų konkrečių Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiančių duomenų, negali bÅ«ti laikomas pagrindu jį nuÅ¡alinti ar konstatuoti kokius nors jo neteisėtus veiksmus (Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, vien tai, kad nuteistojo netenkino prokuroro priimti procesiniai sprendimai, jo pateiktas įrodymų interpretavimas ir pan., nesudaro pakankamo pagrindo prokuroro Å¡aliÅ¡kumui konstatuoti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustato bylÄ nagrinėjantis teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetÄ . Todėl vien tai, kad asmuo yra nuteisiamas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktÄ kaltinimÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ ar pripažinti, kad jis atliko kokius nors baudžiamojo proceso įstatymui prieÅ¡taraujančius veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad pats prokuroras sprendžia, kiek ir kokių duomenų pateikti teismui, o tai, kad jis, pasak nuteistojo, netenkino jo praÅ¡ymų dėl vaizdo įrašų peržiÅ«rėjimo, vėl neleidžia pripažinti prokurorÄ buvus Å¡aliÅ¡ku.

13. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų aplinkybių, taip pat nėra ir kitokių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl valstybinį kaltinimÄ Å¡ioje byloje palaikiusio prokuroro Ginto PikčiÅ«no ir teisėjos Dianos Dyburienės Å¡aliÅ¡kumo (BPK 57 straipsnio 2 dalis). Dėl nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 14. Kaip minėta, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali.

15. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas iÅ¡samiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo iÅ¡vados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryÅ¡io. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vykdydamas pareigÄ iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku:

1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai paÅ¡alinti tam tikrų abejonių dėl reikÅ¡mingų aplinkybių nepavyksta, turi bÅ«ti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra iÅ¡naudotos ir 2) kad iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieÅ¡taringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti nurodyta, kodėl teismas iÅ¡vadas grindžia vienais įrodymais ir reikÅ¡mingais nustatant tiesÄ byloje nelaiko kitų įrodymų.

Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti grindžiamos duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, ar įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka minėtus reikalavimus. Spręsdamas klausimÄ dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, teismas turi patikrinti, ar duomenys susiję su nagrinėjama byla, ar duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar laikytasi reikalavimo duomenis rinkti teisėtais bÅ«dais, ar duomenų patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais.

16. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nuteistojo G. M. argumentai, kuriais jis siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas, yra nepagrįsti ir atmestini, nes jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

17. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sÄ moningai leidžia jiems kilti.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ , ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymÄ padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, 2K-186-746/2016).??? 18. Nuteistasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neigė padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusioji priėjo jam už nugaros, griebė už veido, dėl to jis ėmė gintis ir sudavė jai smūgius lazda per rankas. Tas pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau nuteistojo dėstomos aplinkybės vertintinos kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius.

19. Apeliacinį skundÄ nuteistasis G. M. motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas jam apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai iÅ¡skirtinį dėmesį suteikė nukentėjusiosios N. A. parodymams. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, specialisto iÅ¡vada, liudytojų parodymai bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu jis gynėsi nuo nukentėjusiosios veiksmų, o atvirkščiai, neabejotinai patvirtina, kad smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ Â tyčia metaline lazda sudavus ne mažiau kaip dvideÅ¡imt septynis kartus nukentėjusiajai N. A. į galvÄ bei rankas, kuriomis nuo smÅ«gių dengėsi galvÄ , buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, t. y. nukentėjusiajai N. A. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

20. Nuteistasis G. M. abejoja, kad nukentėjusiosios sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent jo, kadangi nukentėjusioji operacijÄ darėsi tik po 7 ar 8 mėnesių. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. A. konstatuotas atviras deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to II falangos artimojo galo galvos lūžimas, tiesiamosios sausgyslės sužalojimas, kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to muÅ¡ta žaizda, muÅ¡tinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl trijų trauminių kontaktinių smÅ«gių poveikio kietais bukais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių bei galbÅ«t briaunÄ daiktais.

Sužalojimai plaÅ¡takose galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajai pasyviai ginantis nuo jÄ Å¾alojusio įrankio ar daikto poveikio. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu nustatytu bei medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku, t. y. 2021 m. spalio 23 d. iki 00.51 val. IÅ¡ tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos matyti, kad sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgÄ laikÄ ).

Atskirai imant iÅ¡orinius pavirÅ¡inius sužalojimus kairės plaÅ¡takos ir galvos srityje, jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 115–116). Taigi matyti, jog nukentėjusiosios sužalojimai padaryti 2021 m. spalio 23 d. jai pasyviai ginantis nuo jÄ Å¾alojusio įrankio ar daikto poveikio. Todėl nuteistojo G. M. teiginiai, jog sužalojimai galbÅ«t padaryti kitu metu, atmetami kaip nepagrįsti.

21. Nukentėjusioji N. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tÄ naktį ėjo pasivaikščioti, ties kavine (duomenys neskelbtini) įsuko į Å¡alutinį keliukÄ . Prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių pamatė judantį žmogų, kuris pamatęs pradėjo vytis bėgančiÄ nukentėjusiÄ jÄ ir pasivijęs pradėjo muÅ¡ti rankoje turėta lazda. Sudavė penkis smÅ«gius į galvÄ , kuriÄ užsidengė abiem rankomis. Vyras pagavo Å¡eÅ¡is kartus ir į galvÄ sudavė iÅ¡ viso 30 smÅ«gių.

Nurodo, kad penktÄ kartÄ sudavė penkis smÅ«gius prie daugiabučio laiptinės, Å¡eÅ¡tÄ kartÄ netoli daugiabučio. Parodė, kad iÅ¡bėgus į (duomenys neskelbtini) gatvę pamatė du stovinčius vaikinus su dviračiais, kurių paprašė pagalbos (t. 2, b. l. 55–57). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai nurodė, kad tÄ naktį tik įžengusi į minėtÄ (duomenys neskelbtini) ir sustojusi pamanė, kad toliau eiti pavojinga, todėl pradėjo grįžti atgal.

Tada G. M. neiÅ¡sakęs jokių žodžių paÅ¡oko, pribėgo ir pradėjo jÄ muÅ¡ti. MuÅ¡damas G. M. sakė: „bym, bym, bym, bym“. Jis daužė, o ji gynėsi, Å¡aukė: „žmonės gelbėkit“. Vienu metu jos nemušė, todėl ji bandė bėgti toliau link (duomenys neskelbtini) ir kviesti pagalbÄ , tačiau G. M. vėl pribėgo ir smÅ«giavo toliau. Vėliau ji iÅ¡bėgo į gatvę, kurioje su dviračiais stovėjo du vyrukai. Pribėgusi prie vyrų prašė iÅ¡kviesti medikus – jie iÅ¡kvietė ir iÅ¡bėgo gaudyti G.

M., o vėliau atvyko policija. Taigi matyti, kad nukentėjusiosios N. A. parodymai iš esmės viso proceso metu nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitų liudytojų parodymus bei rašytinius bylos duomenis. Tačiau jos parodymai turi būti vertinami kartu su kita baudžiamosios bylos medžiaga.

22. Be nukentėjusiosios N. A. parodymų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir liudytojų I. T. ir J. B. parodymais. Liudytojas I. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 23 d., jau po vidurnakčio, pro atidarytÄ langÄ iÅ¡girdo moters balsÄ : „gelbėkite, padėkite“. Priėjęs prie lango pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pusės bėga vyriÅ¡kis, atrodė, kažkÄ vejasi. Maždaug po minutės iÅ¡girdo, kad moteris garsiai sucypė ir iÅ¡girdo vyriÅ¡kÄ balsÄ :

„nerėk, o užmuÅ¡iu“. Nurodė, jog iÅ¡bėgęs į laukÄ ties (duomenys neskelbtini) sankryža girdėjo vaikinų balsus, kurie svarstė, kur bėgti ieÅ¡koti to, kuris sumušė moterį. Sėdo į kieme esantį mikroautobusÄ ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), apvažiavo visÄ kvartalÄ ieÅ¡kodamas minėto vyriÅ¡kio, tačiau nerado. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė, kad yra atvykę policijos pareigÅ«nai ir tik tada pamatė moterį, kuriai buvo sužalotos rankos.

Grįžęs prie savo laiptinės, pamatė, kad ant žemės yra daug kraujo, taip pat kraujais buvo iÅ¡teplioti durų kodo mygtukai (t. 1, b. l. 153–154). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme. Å io liudytojo parodymai patvirtina, jog nuteistasis vijosi nukentėjusiÄ jÄ , grasino jÄ užmuÅ¡ti. Liudytojas J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 23 d., apie 0 val. 40 min., su T. M. važiavo dviračiais, kai iÅ¡girdo moteriÅ¡kÄ balsÄ , kuris Å¡aukėsi pagalbos, o po kiek laiko pamatė iÅ¡ kairėje pusėje esančios gatvelės iÅ¡bėgančiÄ pagyvenusiÄ moterį.

Nurodė, jog sustojus, pribėgo ta pati moteris, kurios rankos buvo kruvinos. Moteris paaiÅ¡kino, kad jÄ užpuolė ir lazda sumušė benamis. Palikę moterį su dviračiais, nuėjo į tÄ pusę, kur galbÅ«t pasiÅ¡alino moterį užpuolęs vyras, tačiau apžiÅ«rėję kiemus netoli įvykio vietos nieko nepastebėjo (t. 1, b. l. 148– 149). Nors nė vienas iÅ¡ liudytojų paties įvykio nematė, tačiau jų parodymai patvirtina, jog nuteistasis G. M. vijosi nukentėjusiÄ jÄ N. A., kuri Å¡aukėsi pagalbos.

Be to, tai, jog sudavė smūgius nukentėjusiajai, iš dalies patvirtina ir pats nuteistasis, nurodydamas, jog smūgiavo per rankas gindamasis.

23. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme netenkinti jo praÅ¡ymai peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us. Pažymėtina, jog, kaip nurodyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. spalio 23 d. tyrėjo įvykio apžiÅ«ros protokole, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefiksuojama. Be to, iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolų nustatyta, jog buvo apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, gauti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, gautas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savininko.

Užfiksuota, jog 00 val. 42 min. 8 sek. iš (duomenys neskelbtini) gatvės parbėga asmuo, t. y. N. A., su baltos spalvos kepure. Tuo metu, kai ji išbėga, iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiuoja du dviratininkai. N. A. bėga (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, jai bėgant, dviratininkai sustojo. 00 val. 50 min. 37 sek. tie patys vaikinai pareina (duomenys neskelbtini) gatve nuo vakarų pusės, tuo metu šalia jų sustoja baltos spalvos autobusiukas, ties (duomenys neskelbtini) sankryža.

Nors šiuose vaizdo įrašuose paties įvykio neužfiksuota, tačiau vaizdo įrašai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus dėl tolesnės įvykių eigos. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nebuvo atliktos vaizdo įrašų apžiūros.

24. Apygardos teismo vertinimu, G. M. kaltės turinį patvirtina anksčiau iÅ¡vardyti įrodymai, kurie sudaro bendrÄ visumÄ ir tarpusavyje vieni kitus papildo. Nuteistojo G. M. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, pateikiamas savas faktinių aplinkybių interpretavimas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis G. M. neabejotinai suprato, kad jo veiksmai pagal jų pobÅ«dį ir intensyvumÄ (nukentėjusiajai buvo suduotas ne vienas smÅ«gis, buvo naudojamas įrankis – metalinė lazda) yra pavojingi asmens sveikatai ir gali sukelti padarinius (sužaloti kitÄ Å¾mogų), tokiems padariniams leido atsirasti – nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl nuosprendyje jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai.

25. Taigi aptartais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais neabejotinai įrodyta, kad nuteistasis G. M. 2021 m. spalio 23 d., apie 00 val. 40 min., tarp pastatų (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip dvideÅ¡imt septynis kartus sudavė metaline lazda nukentėjusiajai N. A. į galvÄ bei rankas, kuriomis nuo smÅ«gių dengėsi galvÄ , taip padarė nukentėjusiajai atvirÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to II falangos artimojo galo galvos lūžimÄ (sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties), tiesiamosios sausgyslės sužalojimÄ , kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡to muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ galvos plaukuotoje dalyje (sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties) ir sukėlė fizinį skausmÄ .

26. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo G. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Dėl bÅ«tinosios ginties 27. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu, be kita ko, praÅ¡oma nuteistojo G. M. veiksmus pripažinti bÅ«tinÄ ja gintimi ir jam baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi baudžiamuoju įstatymu ir teismų praktika, formuojama bÅ«tinosios ginties klausimo kontekste, nenustatė pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį.

28. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tokia bÅ«tinosios ginties samprata leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020).

29. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-193-648/2022). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).

30. Nuteistasis G. M. savo veiksmus, jog veikė bÅ«tinosios ginties ribose, grindžia tuo, jog nukentėjusioji N. A. iÅ¡provokavo grumtynes griebdama apeliantui už akių ir dėl Å¡ios priežasties nuteistasis gindamasis stipriai sudavė lazda, nuo to ji sulūžo, t. y. nuteistasis gindamas savo sveikatÄ nuo realaus ir akivaizdaus kėsinimosi ėmėsi fizinio atsako ir veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Vertinant apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, kad nuteistasis G. M. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, pažymėtina tai, jog nenustatyta, kad N. A. bÅ«tų tyčia vartojusi smurtÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį ar bÅ«tų grasinusi jį pavartoti, t. y., kad nuteistasis bÅ«tų turėjęs teisę gintis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Byloje nustatytos aplinkybės, taip pat ir nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai patvirtina, jog būtent ji gynėsi nuo aktyvių nuteistojo smurtinio pobūdžio veiksmų. Kadangi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesusiklostė būtinosios ginties situacija, BK 28 straipsnio nuostatos G. M. netaikytinos.

31. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors apeliaciniu skundu G. M. savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. M. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Dėl kitų baudžiamojo proceso pažeidimų 32. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog nuteistasis G.

M. gynėsi pats, be gynėjo advokato. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ 2022 m. gegužės 6 d. teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo matyti, kad G. M. pareiÅ¡kė, jog teisė į gynybÄ iÅ¡aiÅ¡kinta ir gynėjas nereikalingas (t. 2, b. l. 4–5). ProtokolÄ pasirašė. Teisiamojo posėdžio metu G. M. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, jis nurodė, kad ginsis be advokato, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo skyrimo.

Å ia teise G. M. nepasinaudojo. IÅ¡ Å¡ių aptartų duomenų matyti, kad G. M. ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės turėti gynėjÄ , tačiau Å¡ia teise jis nepasinaudojo, todėl darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo G. M. teisė į gynybÄ nebuvo pažeista. Be to, apeliacinės instancijos teisme nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, kuris apeliacinės instancijos teisme gynė nuteistojo G. M. teises ir teisėtus interesus. Dėl bausmės 33. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skiriant bausmę taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, jog G.

M. negeria, nerūko, serga sunkiomis ligomis.

34. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

35. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui padarius nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama laisvės apribojimo arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų.

36. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas G. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgė į tai, kad G. M. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis. Nors skunde teigiama prieÅ¡ingai, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino, jog G. M. turi sveikatos problemų, yra neįgalus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , ir skyrė laisvės apribojimo bausmę deÅ¡imties mėnesių laikotarpiui.

Kartu su deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausme G. M., vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, skyrė įpareigojimÄ â€“ per 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Ä®vertinus apelianto asmenybę, jo padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo parinkta bausmės rÅ«Å¡imi. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo 38. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 110,00 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo G. M. iÅ¡laidas.

39. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

40. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors nuteistojo G. M. apeliacinis skundas netenkintas, tačiau gynėja jam buvo paskirta ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistasis G. M. pats parengė apeliacinį skundÄ , jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tikslių duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir iÅ¡ esmės byla pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija mano, kad praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, atsižvelgiant į paminėtus duomenis, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ atmesti. NeiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo G. M. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Eduardas MaÅ¡kevičius