2020-12-02 Nr. AB-22789-3-61-3-03966-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2289-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03966-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, pareigų ir teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)) 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. birželio 25 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. 198 paras buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas. Be to, dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai. Kameroje Nr. 115 ant sienos ir lubų bei kameroje Nr. 362 ant sienos buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, kameroje Nr. 137 ne tik buvo matomas pelėsis, bet ir nuo sienų byrėjo tinkas, sienos buvo šlapios ir neatitiko higienos reikalavimų. Taip pat kamerose nebuvo ventiliacijos, ne visose kamerose atsidarydavo langai, buvo drėgna.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas tik 1.50 m sienele, todėl naudojantis sanitariniu mazgu jis buvo stebimas kitų asmenų. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, o sanitarinis mazgas kameroje Nr. 135 buvo sulūžęs, vanduo kameroje bėgo visą dieną. Pareiškėjo teigimu, jis buvo priverstas valgyti toje kameroje, o laikomas maistas įgaudavo nemalonų kvapą. Kameroje Nr. 362, kurioje jis praleido 4 paras, apskritai nebuvo sanitarinio mazgo, buvo tik skylė. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, 252 paras buvo laikomas orumą žeminančiomis sąlygomis.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 119 buvo labai šalta, jis buvo priverstas kęsti šaltį. Kameroje Nr. 167 buvo graužikų. Pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K nebuvo išduoti higienos reikmenys, o išduoti čiužiniai ir patalynė buvo seni, suplyšę, dvokiantys ir supeliję. Pareiškėjas neturėjo galimybės išsiskalbti drabužių ir jų išdžiovinti.

5. Teigė, kad pas odontologą jam vaistus leido netinkamu švirkštu. Nurodė, kad jis yra lietuvis ir kalba valstybine kalba, o prižiūrėtojai su juo nekalbėjo lietuvių kalba, dėl to jis jautė ignoravimą ir netiesioginį tyčiojimąsi. Dušu turėjo galimybę naudotis tik vieną kartą per savaitę. Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ataskaita, pareiškėjas teigė, kad 252 paras buvo laikomas netinkamomis sąlygomis ir dėl to patyrė nuolatinę įtampą, stresą, pergyveno dėl savo sveikatos, jautė nuolatinį nerimą ir baimę. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 3 500 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo. Taip pat prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Teigė, kad asmenys paskirstomi į kameras griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja laikydamiesi etikos taisyklių bei mandagumo ir etikos principų. Visi pareigūnai moka valstybinę kalbą.

8. Teigė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo, kad kamerose būtų įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Įrengus atitvėrimus, pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinės elgesio kontrolės. Tualetas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1.5 m aukščio sienele, tai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

9. Atsakovas pažymėjo, kad buvo sudarytos sutartys dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo ir sutarčių vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir finansines galimybes. Gyvenamosios kameros buvo įrengtos laikantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Teigė, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius, asmenys gali pasinaudoti mokamomis skalbimo paslaugomis. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka dirbtinio ir naktinio apšvietimo normas. Vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.

10. Pažymėjo, kad laikomiems asmenims garantuojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Sveikatos priežiūros tarnyba vadovaujasi teisės aktų reikalavimais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Odontologo paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos laikantis teisė aktų reikalavimų.

11. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K yra įrengtos specialios rūkymo vietos, kurios yra paženklintos, o vietose, kuriose yra draudžiam rūkyti, iškabinti įspėjamieji ženklai (užrašai).

12. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m), vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Teismas šiuo aspektu konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto.

15. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su privatumo neužtikrinimu, nurodė, kad Lukiškių TI-K 2015 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417 įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis. Taigi kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 414 (laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 18 d.), t. y. 17 parų, jo privatumas buvo tinkamai užtikrintas. Pareiškėjui kalint kitose kamerose, išskyrus kamerą Nr. 414, Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui privatumo iš viso 196 paras.

16. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad kameroje Nr. 362 apskritai nebuvo įrengto tualeto, laikė nepagrįstais. Akcentavo, kad skylės įrengimas, neįrengus klozeto, nelaikomas pažeidimu. Duomenų, kad kameroje Nr. 135 buvo sulūžęs tualetas, byloje nėra, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl tualeto remonto.

17. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad nėra užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus šilumos kiekis bei tinkamas apšvietimas dėl įrengtų grotų, kamerose nėra ventiliacijos, drėgna, nurodė, jog Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime pažymėta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Natūralaus apšvietimo koeficientas nenustatytas. Lango angoje yra įrengtos grotos. Teismas sprendė, kad grotų įrengimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir yra teisėtas. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-187 nustatyta, kad kameroje Nr. 112A, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. vasario 1 d., t. y. patikros metu, jo nurodyti pažeidimai nepasitvirtino. Išmatuota dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko Higienos normų reikalavimus, kamera galėjo būti vėdinama per atidaromą langą, natūralaus apšvietimo verčių Higienos norma nereglamentuoja, pelėsio požymių, buitinių parazitų ir graužikų taip pat nebuvo nustatyta. Vėliau atlikus patikrinimus (2018 m. vasario 6 d. ir 2018 m. kovo 7 d., patikrinimo aktuose kameroje Nr. 112A taip pat nebuvo nustatytų pareiškėjo skunde nurodytų higienos normos pažeidimų. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl tinkamos oro temperatūros, drėgmės lygio palaikymo bei tinkamo apšvietimo.

18. Teismas pareiškėjo teiginius, kad kamerų sienos, lubos buvo antisanitarinės būklės, kamerose veisėsi pelėsis vertino kaip abstrakčius. Lukiškių TI-K pateiktuose duomenyse tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualūs ir vertintini tik tie patikrinimo aktai, kai pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas tam tikrose kamerose.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde remiasi 2018 m. spalio 30 d. patikrinimo aktu, kuris ginčui neaktualus, nes šioje byloje vertinamas laikotarpis iki 2018 m. birželio 25 d. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 362 bei 115, kuriose 2018 m. spalio 30 d. patikrinimo akte buvo nustatyti pažeidimai, savaime nepagrindžia, kad, kai pareiškėjas buvo laikomas minėtose kamerose, jose nebuvo užtikrinti Higienos normų reikalavimai. Be to, pareiškėjo nurodytas NVSC 2018 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktas dėl 137 kameros būklės negali būti vertinamas, kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 56 kameroje. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tuo laikotarpiu, kai jis buvo laikomas minėtoje kameroje, kreipėsi į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų. Jo nurodyti argumentai, kad bijojo būti persekiojimas ir dėl to į administraciją nesikreipė, niekuo nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjo skundo argumentus, kad pareigūnai nekalbėjo lietuvių kalba, teismas vertino kaip nepagrįstus. Lukiškių TI-K nurodė, kad įstaigoje dirba pareigūnai, kurie atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą dėl valstybinės kalbos mokėjimo.

20. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo išduoti higienos reikmenys, o patalynė buvo prastos kokybės, teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K pranešime patvirtino, jog pareiškėjui buvo išduota tinkamos kokybės patalynė. Pareiškėjas skundų dėl netinkamos patalynės nepateikė. Pažeidimų dėl patalynės kokybės nenustatė ir NVSC.

21. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 96-4447 pareiškėjui nurodė, jog jis yra mokus, o higienos reikmenys išduodami jų neturintiems ir nemokiems asmenims, esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas neginčijo, kad jis yra mokus. Pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymas išduoti higienos priemones buvo netenkintas, tačiau pareiškėjas šio atsakymo neskundė. Teismas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatė. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K teismui pateikė papildomus duomenis iš Prašymų pirkti būtiniausių prekių registravimo žurnalo, kuriame matyti, kad pareiškėjas pirko būtiniausias prekes.

22. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Lukiškių TI-K yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, jog būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, jog tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K šiuo aspektu nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušu.

23. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų sąlygų išsiskalbti drabužius vertino kaip abstrakčius. Duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiskalbti drabužius, byloje nėra. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad buvo ribojama jo teisė skalbti drabužius teisės aktų nustatyta tvarka, o teisės aktai nenustato galimybės drabužius išsiskalbti kamerose.

24. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl nariuotakojų ir graužikų buvimo kamerose vertino kaip nepagrįstus, kadangi Lukiškių TI-K paslaugų tiekėjai užtikrino tinkamą patalpų dezinfekavimą ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė šį pažeidimą ir jo neindividualizavo. Teismas taip pat ir skundo argumentus dėl netinkamo odontologo vartojamo švirkšto laikė abstrakčiais. Pareiškėjui buvo suteiktos odontologo paslaugos, o jų kokybės teismas nevertino.

25. Teismas pažymėjo, kad nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami ir Lukiškių TI-K stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems nuteistiesiems. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas neteikė.

26. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos būdo ir dydžio nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 196 paras buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai nebuvo nustatyti. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad dėl privatumo neužtikrinimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

27. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog nurodytos kalinimo sąlygos turėjo įtakos atsirasti ilgalaikiams, nepataisomiems padariniams, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 3 500 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

28. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. birželio 25 d. yra 600 Eur.

29. Teismas dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad pareiškėją atstovavo advokato padėjėja D. U., kuri jo vardu parengė ir pateikė skundą teismui. Pagal 2018 m. lapkričio 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. 34/18, išrašytą pareiškėjui, 2018 m. lapkričio 27 d. pavedimu advokato padėjėjai buvo sumokėta 500 Eur. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), 8.2 punktą, bei į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos už skundo parengimą, pareiškėją atstovavo advokato padėjėja, priteisė pareiškėjui iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai 68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

31. Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančias kalinimo sąlygas, tačiau nemotyvavo, kodėl šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines sąvybes, kurios gali būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo išsprendimui. Pareiškėjas šiuo atveju turėjo nurodyti reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias neturtinės žalos kilimo faktą.

32. Vilniaus PN nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. birželio 25 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų kamerose, atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo kalinamas 196 paras neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 600 Eur suma, kurią priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, dėl to pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pagrindo tenkinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su patirta neturtine žala. Be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

37. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovo atstovas nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrins tik toje dalyje, kurioje pareiškėjo skundas tenkintas, kadangi kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas ir nenustatė.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

39. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Lukiškių TI-K, neužtikrindamas pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad šis pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginiai, kad šiuo atveju nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas), yra nepagrįsti.

42. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas, kuris truko 196 paras, neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės pažeidimas, tačiau Lukiškių TI-K neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, šiuo atveju privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi tarp nurodyto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

46. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

47. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo buvo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų trukmę (196 paros), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 600 Eur suma yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius