56349b16-9cd4-4e00-9243-c740ece6c83f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-91-428/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00444-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 22 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. L., jo atstovui advokatui S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. 29-IL-20-03734-e „Dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas advokatas paaiÅ¡kino, kad skundžiamu sprendimu atsakovas panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas duomenimis, jog pareiÅ¡kėjas yra linkęs kelti grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai. Pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla prieÅ¡ jį buvo nutraukta, netaikant jokių baudžiamojo pobÅ«džio priemonių.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, nes leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus buvo panaikintas dėl vieno smÅ«gio sudavimo į veidÄ , nors jis su nukentėjusiuoju susitaikė ir teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. PareiÅ¡kėjas jokios grėsmės nekelia, smurto panaudojimas buvo vienkartinis, atsitiktinio pobÅ«džio, nesukėlęs sunkių padarinių.

Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio l dalies 10 punktas įpareigoja atsakovÄ panaikinti leidimus neÅ¡iotis ir leidimus laikyti B ir C kategorijų ginklus ir Å¡audmenis, kai asmuo kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o pareiÅ¡kėjo padaryti pažeidimai tokios grėsmės nekelia. Skundžiamu sprendimu pažeidžiamas dvigubo baudžiamumo principas. PareiÅ¡kėjas teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl padaryto nusikaltimo jam panaikintas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti laikomas asmeniu, keliančiu grėsmę kitų asmenų sveikatai ar kitoms įstatymų saugomoms vertybėms, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla prieÅ¡ jį buvo nutraukta, netaikant jokių baudžiamojo pobÅ«džio priemonių.

Nuosprendyje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 3 d. apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini) ., kilusio tarpusavio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju P. I. metu tyčia kumščiu sudavė jam, sėdinčiam savo automobilyje (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , padarydamas muÅ¡tines žaizdas apatinės lÅ«pos gleivinėje ir 31 (apatinio kairio pirmo) danties panirimÄ , ir taip Å¡iais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ .

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 16 d. baustas 22 kartus už administracinės teisės pažeidimus, iÅ¡ jų 11 kartų už greičio virÅ¡ijimÄ , 2 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimÄ , 3 kartus už ginklo registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įraÅ¡ymo į įskaitÄ pažeidimÄ , 1 kartÄ už kasinėjimo darbus, 1 kartÄ už važiavimÄ per geležinkelį tam neskirtose vietose, 3 kartus už leidimo perregistravimo termino pažeidimus, 1 kartÄ už transporto priemonės vairavimÄ rankomis naudojantis mobiliojo ryÅ¡io priemone.

PareiÅ¡kėjas daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei (sistemingas nustatyto greičio virÅ¡ijimas, naudojimasis mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę). Nepaisydamas nevienkartinių nuobaudų, pareiÅ¡kėjas ir toliau sÄ moningai darė Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones, taigi abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumÄ .

Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimų neÅ¡iotis ir leidimų laikyti Å¡io įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Minėtu teismo nuosprendžiu nustatytas faktas, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo smurtÄ , suvokdamas, kad jo veika padarys žalos kito žmogaus sveikatai bei sukels pavojingas pasekmes.

Policijos sprendimas priimtas vadovaujantis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, kurioje bendrai kalbama apie duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog skundžiamame sprendime nurodytas pareiÅ¡kėjo padarytas smurtinis nusikaltimas, visi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai charakterizuoja jį kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 29-IL-20-03734-e „Dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pareiÅ¡kėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai gali bÅ«ti vertinami kaip keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir ar pareiÅ¡kėjas turi teisę turėti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir Å¡audmenis.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius 2015 m. gruodžio 23 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. L1-0005220. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 3 d. apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini)., kilusio tarpusavio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju P. I. metu tyčia kumščiu sudavė jam, sėdinčiam savo automobilyje (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , padarydamas muÅ¡tines žaizdas apatinės lÅ«pos gleivinėje ir 31 (apatinio kairio pirmo) danties panirimÄ , ir taip Å¡iais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ .

PareiÅ¡kėjas minėtu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla prieÅ¡ jį buvo nutraukta, netaikant jokių baudžiamojo pobÅ«džio priemonių. Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo baustas 18 kartų už administracinės teisės pažeidimus, iÅ¡ jų 11 kartų už greičio virÅ¡ijimÄ , 2 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimÄ , 3 kartus už ginklo registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įraÅ¡ymo į įskaitÄ pažeidimÄ , 1 kartÄ už kasinėjimo darbus, 1 kartÄ už važiavimÄ per geležinkelį tam neskirtose vietose, 3 kartus už leidimo perregistravimo termino pažeidimus, 1 kartÄ už transporto priemonės vairavimÄ rankomis naudojantis mobiliojo ryÅ¡io priemone.

Skundžiamas sprendimas panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, XII skyriaus 93–94 punktų pagrindais, įvertinus padarytus pareiÅ¡kėjo teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgus į tai, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėtina, jog skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiÅ¡kėjo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus bei Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukėlimo fizinio skausmo. BÅ«tent fizinio skausmo sukėlimas ir kito asmens sveikatos sutrikdymas panaudojant fizinį smurtÄ yra smurtinis nusikaltimas prieÅ¡ asmenį, padarant žalÄ kito asmens sveikatai, tai kelia realiÄ grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.

Žmogaus gyvybė ir sveikata yra konstitucinė vertybė, saugoma ir ginama įstatymų. Ginklų ir Å¡audmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ , klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir Å¡audmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir Å¡audmenimis, teisės ir pareigos yra numatytos Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme. Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ (Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir Å¡audmenimis, teises ir pareigas (Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalis). Å ie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. Taigi, neabejotina, jog Ä®statymo tikslas yra užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ .

Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatÄ , ginti žmogaus teises ir laisves. Kaip žinia, ginklai ir Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo nutarimai pripažino, jog visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-46 redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punktas numato, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto aprašo 93 punktas numato, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga.

Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo suraÅ¡omas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Minėti teisės aktai patvirtina, jog įstatymo leidėjas yra iÅ¡samiai iÅ¡skyręs sÄ lygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali bÅ«ti panaikintas leidimas neÅ¡iotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei Å¡audmenis, o bÅ«tent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei neÅ¡iojantis Å¡aunamuosius ginklus, bei Å¡iuos asmenis charakterizuojančioms aplinkybėms.

Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo įtvirtintų normų analizė patvirtina iÅ¡vadÄ , kad Å¡io įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Ä®statymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės vieÅ¡ojo administravimo subjektui (Å¡iuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti Å¡iÄ normÄ , pasirinkti kitokį elgesio variantÄ , iÅ¡skyrus Å¡ioje normoje nurodytÄ leidimo neÅ¡iotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir Å¡audmenis panaikinimÄ .

Nepaisant to, pareiÅ¡kėjui taikant Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie bÅ«tų pakankamai informatyvÅ«s, patikimi, objektyvÅ«s ir bÅ«tų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTÄ® 57 str.). Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , leidimai neÅ¡iotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir Å¡audmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui patvirtina Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nukentėjusiam asmeniui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Aplinkybė, kad kaltu pripažintas pareiÅ¡kėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra reikÅ¡minga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjas ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Taip pat pakankamas pagrindas pareiÅ¡kėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 16 d. pareiÅ¡kėjo padaryti kiti teisėtvarkos pažeidimai, už kuriuos jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis 18 kartų, t. y. dauguma pažeidimų atvejų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais virÅ¡ijant leistinÄ greitį, ir yra vertintina kaip grėsmė kitų asmenų ar pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai bei visuomenės saugumui.

Atsižvelgus į aptartÄ pareiÅ¡kėjo daromų teisėtvarkos pažeidimų periodiÅ¡kumÄ , vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai teisės ir moralės požiÅ«riu nepriimtini, pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, ir tai patvirtina jo neatsakingumÄ , nepagarbÄ Ä¯statymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo nuolat daromi teisėtvarkos pažeidimai – fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį fizinį skausmÄ , daugkartiniai nustatyto greičio virÅ¡ijimo atvejai – kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Ä®statyme iÅ¡vardytiems teisiniams gėriams.

Nustatytos faktinės aplinkybės sudarė neabejotinÄ pagrindÄ atsakovui, vadovaujantis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. Atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiÅ¡kėjo neatsakingo elgesio faktai, susiję su nusikaltimo ir su daugkartiniu administracinių nusižengimų padarymu, kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui.

Minėti faktiniai duomenys apie pareiškėjo padarytus teisėtvarkos pažeidimus yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros.

Vienas iÅ¡ interesų derinimo bÅ«dų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. TokiÄ galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal Å¡iÄ KonvencijÄ ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sÄ lygas:

1) yra teisėti ir 2) bÅ«tinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad apribojimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, kuris vieÅ¡ai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiÅ¡kiai. Ä®statymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, bÅ«tina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sÄ lygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Taigi, pareiÅ¡kėjui taikytas leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimas yra bÅ«tinas derinant skirtingus interesus ir siekiant užtikrinti žmogaus sveikatÄ ir gyvybę, visuomenės ir valstybės saugumÄ , t. y. konstitucines vertybes, kurioms gali kilti grėsmė, nagrinėjamo ginčo atveju neapribojus pareiÅ¡kėjo teisės laikyti ir neÅ¡iotis ginklus.

PareiÅ¡kėjo teisė užsiimti medžiokle, kuriai reikalingi Å¡aunamieji ginklai, negali bÅ«ti reikÅ¡mingesnė nei visuomenės saugumo tikslas. Leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimas pareiÅ¡kėjui, kuris kelia grėsmę Ä®statyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė ir nelaikytina pareiÅ¡kėjo dvigubo baudimo priemone. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo teisinių santykių reglamentavimÄ , teigtina, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pareiÅ¡kėjui, taigi ginčijamas sprendimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė