2013-04-11 Nr. AB-1216-3-62-3-00615-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -578/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00615-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir atsakovas, Rinktinė) vado pavaduotojo, atliekančio rinktinės vado funkcijas, pulkininko leitenanto D. M. 2012 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. TE-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui V. V.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui nepagrįstai paskirta už tai, kad pareiškėjas neva neįvykdė rinktinės vado pavaduotojo, kuriam yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas, žodinio nurodymo pateikti pareiškėjo žinioje esančias ikiteisminio tyrimo bylas. Pažymėjo, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo elgesio buvo atliekamas pagal Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. (toliau – ir Rinktinės vado pavaduotojas) 2012 m. kovo 14 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2012 m. kovo 13 d., 16.45 val. pareiškėjas, E. Č. nurodymu, atnešė šiam ikiteisminio tyrimo bylas Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bylos).

Rinktinės vado 2012 m. balandžio 2 d. patvirtintoje tarnybinio patikrinimo dėl Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko V. V. elgesio išvadoje Nr. 20-9 (toliau – ir Išvada) teigiama, jog sutikrinus Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 7 d. rašte Nr. 1.10-2222 nurodytus baudžiamųjų bylų numerius ir atneštų bylų numerius, pareiškėjas buvo paprašytas Bylas palikti, kad likęs po darbo E. Č. galėtų jas sutikrinti, tačiau pareiškėjas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad rytojaus dieną Bylas reikia perduoti ir kad joms palikti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas nurodė, jog E. Č. reikalavo pateikti Bylas, kad galėtų jas sutikrinti su Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. 1.10-2222 ir jos jam buvo pateiktos. Pažymėjo, jog viršininkas nenurodė kokia bus Bylų sutikrinimo su prokuratūros raštu apimtis ir kad šiuos dokumentus vadovas prašys jam palikti nakčiai. Todėl pareiškėjas teigia supratęs, kad bus sutikrintas Bylų egzistavimo faktas ir skaičius, o sutikrinus Bylas, pareiškėjas toliau jas turės savo žinioje ir saugos. Tvirtino, jog nepažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Varėnos rinktinės vado 2012 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. 4-40 patvirtinto Varėnos rinktinės darbo reglamento 85 punkto, nustatančio, kad pavedimai turi būti įvykdyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukštesnio vadovo pavedimo gavimo dienos, jeigu pavedime nenurodytas kitoks įvykdymo laikas. Nurodė, jog Vilniaus apygardos prokuratūros siunčiamas Bylas atsiėmė pasirašytinai, todėl buvo atsakingas už šių dokumentų saugų laikymą ir negalėjo palikti Bylų Rintinės vado pavaduotojui perdavimo veiksmo neįformindamas raštu, o to padaryti negalėjo, kadangi buvo pasibaigusi darbo diena ir nebuvo galimybės parengti lydinčio dokumento bei jo įregistruoti siunčiamų raštų programoje.

Be to, nurodė, jog Bylų tuo pat metu buvo pareikalavęs pateikti prokuroras, kurio nurodymai remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 4-799 patvirtintų Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus nuostatų reikalavimais yra privalomi ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pažymėjo, jog buvo parengtas bei įregistruotas Bylų perdavimo prokurorui lydimasis dokumentas Nr. (21/19-7.13)-12-929. Teigė visas minėtas aplinkybės nurodęs E. Č., pasiūlydamas Bylas atnešti kitą kartą.

Pažymėjo, jog 2012 m. kovo 14 d. visas Bylas nuvežė į Vilniaus apygardos prokuratūrą prokurorui S. D., kuris jų gavimą patvirtino pasirašytinai, kartu patvirtindamas ir perduodamos ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtį. Pareiškėjas pabrėžė, jog dokumentų priėmimo, registravimo, išdavimo ir saugojimo funkcija jam yra priskirta pareigybės aprašymu, todėl mano, jog neišduodamas ikiteisminio tyrimo dokumentų, kurie pagal įstatymą yra neskelbtini, kito asmens žinion šio veiksmo tinkamai neįforminęs, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

Pažymėjo, jog Išvadoje nenurodoma jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, nevertintos visos tiriamos situacijos aplinkybės ir priežastys, formaliai įvardintas nusižengimas, išvardinant visą eilę teisės aktų bendrųjų normų. Pažymėjo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai, tarp jų valstybės tarnautojo kaltė. Iš Išvados turinio ir nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad nustatinėjant pareiškėjo kaltę nebuvo įvertintos visos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kurios turėjo tiesioginės ir netiesioginės įtakos galėjimui veikti pagal Rinktinės vado pavaduotojo nurodymus.

Įsakymas priimtas Išvados ir tarnybinio patikrinimo pagrindu, kurio metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė atsiliepime (b. l. 39-41) su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta teisėtai ir pagrįstai. Paaiškino, kad Varėnos rinktinės vado pavaduotojas, būdamas tiesiogiai atsakingas už jam skirtų administruoti veiklos sričių veiklą, turėdamas koordinuoti ir kontroliuoti jų veiklą, siekdamas, kad jam pavaldūs ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliktų per trumpiausią laiką bei norėdamas susipažinti su jam pavaldžių pareigūnų atliekamų ikiteisminių tyrimų bylomis, turėjo teisę žodžiu pareikalauti iš pavaldaus pareigūno, t. y. pareiškėjo, pateikti Bylas susipažinimui ir peržiūrėjimui. Tvirtino, jog Rinktinės vado pavaduotojas, pastebėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 7 d. rašte Nr. 1.10-2222 ir Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 01-4158 nurodytų lapų skirtumą, norėjo išsiaiškinti tokio skirtumo priežastis ir jis, kaip Ikiteisminio tyrimo skyriaus veiklą koordinuojantis ir kontroliuojantis pareigūnas, turėjo teisę tai padaryti. Pažymėjo, jog remiantis Varėnos rinktinės darbo reglamento 68 punktu visus gautus ir užregistruotus Ikiteisminio tyrimo skyriui skirtus dokumentus, Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojas turi perduoti vado pavaduotojams pagal administruojamas veiklos sritis (šiuo atveju E. Č.), kurie peržiūrėję dokumentus, grąžina juos Bendrųjų reikalų skyriui, todėl pareiškėjas kartu su Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. 1.10-2222 turėjo pateikti Rinktinės vado pavaduotojui E. Č. Bylas. Nurodė, jog pareiškėjas žinojo, kad Rinktinės vado pavaduotojas norėjo ne tik formaliai sutikrinti Bylų egzistavimo faktą bei skaičių, bet patikrinti ir pačias bylas, tačiau jis sąmoningai vengė tokio patikrinimo. Dėl to 2012 m. kovo 15 d. buvo išleistas Varėnos rinktinės vado nurodymas Nr. 5-3 „Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimo“. Pažymėjo, jog toks pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo ir kaip rinktinės struktūrinio padalinio vadovo, elgesys aukštesnio pagal pareigas pareigūno ir tiesioginio vadovo atžvilgiu yra netoleruotinas, netaktiškas, rodantis nepagarbą aukštesniam vadovui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (b. l. 107-114) pareiškėjo V. V. skundą patenkino. Panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado pavaduotojo 2012 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. TE-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui V. V.“, dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.

Teismas nurodė, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui nuobaudą už konkrečius veiksmus, nurodomus tarnybinio patikrinimo išvadoje – už tai, kad pareiškėjas vengia bendrauti su rinktinės vado pavaduotoju E. Č., kuris turėjo teisę žodžiu reikalauti jam pateikti bylas ir susipažinti su pateiktomis bylomis, ir kad jis būdamas atsakingu už skyriaus veiklą ir darbo organizavimą, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas rinktinės vado pavaduotojui E. Č., nuo 2012 m. kovo 9 d. savo žinioje turėdamas iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. 1.10-2222 „Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagų“ grąžintas Bylas ir priedus prie jų, nepateikė jų susipažinimui rinktinės vado pavaduotojui E. Č. (savo tiesioginiam vadovui), šio nurodymu, perduotu pareiškėjui tiesiogiai, žodžiu rinktinės Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojos 2012 m. kovo 12 d. pasitarimo pas rinktinės vadą metu, kitų padalinių vadovų akivaizdoje, 2012 m. kovo 13 d. vado pavaduotojui telefonu pakartotinai pateikus reikalavimą, vadovavosi bendro pobūdžio normomis. Nustatė, kad pasitarimo pas rinktinės vadą 2012 m. kovo 13 d. protokole Nr. 17-9 nurodyta, jog Rinktinės vado pavaduotojas nurodė Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui pateikti kartu su lydraščiais bylas, kurios iš prokuratūros grįžta į Rinktinę ir nenurodė termino iki kada pareiškėjas turi įvykdyti nurodymą.

Pažymėjo, jog iš lydraščio matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra grąžino Bylas, kurios Varėnos rinktinėje gautos 2012 m. kovo 9 d ir pagal žodinį nurodymą tos pačios Bylos 2012 m. kovo 13 d. buvo siunčiamos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui. Taigi pareiškėjas dėl tų pačių bylų pateikimo turėjo įvykdyti ir Rinktinės vado pavaduotojo nurodymą, ir prokuroro nurodymą. Kadangi ikiteisminį tyrimą tiesiogiai kontroliuoja prokuroras, pareiškėjas Bylas suruošė pateikimui prokurorui, surašydamas lydraštį. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo pranešta, kokia bus bylų, gautų iš prokuratūros, sutikrinimo procedūra, ir kad jas reikės palikti pas Rinktinės vado pavaduotoją.

Atkreipė dėmesį, jog Rinktinės vado pavaduotojas savo 2012 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Bylos jam sutikrinimui su Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. 1.10-2222 buvo pateiktos 2012 m. kovo 13 d., todėl tvirtinti, jog pareiškėjas nevykdė nurodymo, nėra pagrindo. Pažymėjo, jog pareiškėjas įvykdė nurodymą taip, kaip jis jį suprato. Vertino, kad pareiškėjas nepažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų Varėnos rinktinės vado 2012 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtinto Varėnos rinktinės darbo reglamento 85 punkto, nustatančio, jog pavedimai turi būti įvykdyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukštesnio vadovo pavedimo gavimo dienos, jeigu pavedime nenurodytas kitoks įvykdymo laikas. Padarė išvadą, jog pareiškėjas, būdamas atsakingas už Bylų saugų pergabenimą ir laikymą, negalėjo jų palikti Rintinės vado pavaduotojui perdavimo veiksmo neįformindamas raštu.

Teismas pažymėjo, jog Rinktinė Išvadoje nenurodė objektyvių duomenų ir įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, neįvertino visų tiriamos situacijos aplinkybių ir priežasčių, formaliai įvardino nusižengimą, išvardinant visą eilę teisės aktų bendrųjų normų. Sprendė, jog nustatinėjant kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos pareiškėjo veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kurios turėjo tiesioginės įtakos galėjimui veikti pagal savo valią, t. y. tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus (šiuo atveju pateikti Bylas ir prokurorui, ir tiesioginiam vadovui tuo pačiu metu). Nurodė, jog konstatuojant asmens veikoje teisės pažeidimo požymius, neabejotinai turi būti vadovaujamasi surinktais objektyviais duomenimis, taip pat būtina įvertinti ir subjektyvius požymius (kaip pats pareiškėjas suprato ir įvykdė nurodymą), o tokie duomenys Išvadoje nepateikti. Konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepateiktas visapusiškas ir objektyvus pareiškėjo veiksmų įvertinimas, nenurodyti duomenys, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, nenurodyta kaltės forma, išvados grindžiamos vienpusiškais įrodymais, nevertinant ir neatsižvelgiant į realias faktines aplinkybes. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis neišsamia, prieštaringa, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų neatitinkančia tarnybinio patikrinimo išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti.

III. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 119-121), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas pažymėjo, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo elgesio atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta tarnybinių patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Nurodė, jog Išvadoje išdėstytos visos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, pateiktas teisinis pareiškėjo įvertinimas, nurodyta, kad jo tarnybinis nusižengimas laikytinas tyčiniu, išvados padarytos ir pagrįstos surinkta medžiaga. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai E. Č. ir Bendrųjų reikalų skyriaus specialistė R. T. patvirtino savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad Varėnos rinktinės darbo reglamento 85 punktas, kuriuo rėmėsi teismas, reglamentuoja tokių užduočių vykdymą, kurios duodamos užrašant rezoliuciją ant gauto dokumento, tuomet, kai gauti dokumentai vadovybės jau būna peržiūrėti, remiantis reglamento 70 punkto nuostatomis. Akcentavo, jog pagal Varėnos rinktinės darbo reglamento 69 punktą visi gauti dokumentai rinktinės vadovybei turi būti perduoti jų gavimo dieną, o skubūs – nedelsiant. Nurodė, jog teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti kodėl Bylų perdavimo E. Č. negalėjo įforminti raštu. Laikė nepagrįstu teismo argumentą, kad pareiškėjas tuo pačiu metu turėjo vykdyti ir Rinktinės vado pavaduotojo ir prokuroro reikalavimą, paaiškindamas, jog Bylos Rinktinės vado pavaduotojui turėjo būti perduotos tą pačią dieną, kai jos buvo gautos įstaigoje, t. y. 2012 m. kovo 9 d. Paaiškino, jog pareiškėjui to nepadarius, E. Č. pareikalavo pateikti bylas kovo 12 d. rytą, tuo tarpu raštas prokuratūrai dėl bylų perdavimo parengtas tik kovo 13 d. 14.59 val. Akcentavo, jog pareiškėjui kaip statutiniam pareigūnui yra keliami didesni sąžiningumo, pareigingumo reikalavimai, todėl jo elgesys statutiniuose santykiuose yra nepateisinamas.

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko (b. l. 126-130).

Pareiškėjas iš esmės pakartojo savo skunde pirmos instancijos teismui nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad 2012 m. kovo 12 d. protokole Nr. 17-9 iš viso nebuvo nurodymo pareiškėjui pateikti Rinktinės vado pavaduotojui Bylas, kurios buvo grįžusios iš prokuratūros iki 2012 m. kovo 13 d. Pažymėjo, jog tik telefoninio pokalbio, vykusio kovo 13 d., metu E. Č. pasakė, jog būtent šią dieną nori sutikrinti Bylas ir šios bylos jam buvo pateiktos. Tvirtino, jog anksčiau pareiškėjui buvo duotas abstraktus nurodymas pateikti bylas, nenurodant datos. Nesutiko su atsakovo pateikta Varėnos rinktinės darbo reglamento 85 punkto interpretacija. Pažymėjo, jog minėto reglamento 69 punktas, kuriuo remiasi atsakovas, reglamentuoja Bendrųjų reikalų skyriaus darbą, o ne pareiškėjo vadovaujamo skyriaus, todėl jam ši nuostata netaikytina. Paaiškino, jog Bylas pareiškėjas paėmė tiesiogiai iš prokuratūros, todėl turėjo pareigą jas saugoti. Nurodė, jog priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėjas savo skunde ir nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad Bylų perdavimas E. Č. kovo 13 d. negalėjo būti užfiksuotas raštu ir įregistruotas siunčiamų raštų programoje, kadangi buvo pasibaigusi darbo diena.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Rinktinės vado pavaduotojo 2012 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. TE-108, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, Rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui, tarnybinė nuobauda – pastaba– paskirta už tai, kad pareiškėjas vengė bendrauti su rinktinės vado pavaduotoju E. Č., be to, būdamas atsakingu už skyriaus veiklą ir darbo organizavimą, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas rinktinės vado pavaduotojui E. Č., nuo 2012 m. kovo 9 d. savo žinioje turėdamas iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. 1.10-2222 „Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagų“ grąžintas Bylas ir priedus prie jų, jų nepateikė E. Č. jam pareikalavus.

Pirmosios instancijos teismas, panaikino tarnybinę nuobaudą, pripažinęs, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepateiktas visapusiškas ir objektyvus pareiškėjo veiksmų įvertinimas, nenurodyti duomenys, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, nenurodyta kaltės forma, išvados paremtos vienpusiškais įrodymais, nevertinant ir neatsižvelgiant į realias faktines aplinkybes.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti aukštesnio pagal pareigas pareigūno reikalavimus ir nurodymus, t. y. pateikti E. Č. reikalaujamas ikiteisminio tyrimo medžiagas ne tik susipažinimui, bet ir peržiūrėjimui (t. y. ilgesniam laikui).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 p.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Taigi sprendžiat, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Ginčijamas Įsakymas yra grindžiamas Rinktinės 2012 m. balandžio 2 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-9 „Dėl Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko V. V. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas neatliko savo pareigybės aprašymo 8.8 punkte, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų 2.3, 5.2 punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų elgesio taisyklių 6.1, 6.4, 8.6, 12, 13.7 punktuose, Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus nuostatų 11.12 punktuose nustatytų pareigų.

Pažymėtina, jog vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Įvertinusi Išvadoje aptartų teisės normų turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Išvadoje nurodytos teisės normos laikytinos bendro pobūdžio normomis, kurios apibūdina pareigūno elgesio taisykles, tačiau nedetalizuoja tam tikrų konkrečių veiksmų ir nenurodo, kokius konkrečius reikalavimus ir nurodymus privalo vykdyti pareigūnas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Rinktinės vado pavaduotojas E. Č. 2012 m. kovo 13 d. vykusio pasitarimo metu ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui (pareiškėjui) nurodė kartu su lydraščiais pateikti bylas, kurios iš prokuratūros persiųstos į Rinktinę (2012 m. kovo 12 d. Skyrių viršininkų pasitarimo pas rinktinės vadą protokolas Nr. 17-9, b. l. 63). Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 7 d. pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagų“ matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra grąžina pareiškėjui ikiteisminio tyrimo medžiagas ir Varėnos rinktinėje jos gautos 2012 m. kovo 9 d. (b. l. 32). Tuo tarpu Rinktinės 2012 m. kovo 13 d. pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagų“ patvirtina, kad pagal žodinį paklausimą tos pačios medžiagos 2012 m. kovo 13 d. pareiškėjo buvo perduotos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui (b. l. 33).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu, todėl nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005). Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/12).

Iš 2012 m. kovo 19 d. pareiškėjo pateikto paaiškinimo matyti, kad savo veiksmus pareiškėjas motyvavo tuo, jog už Ikiteisminio tyrimo medžiagų saugų pergabenimą ir laikymą buvo atsakingas pareiškėjas, todėl negalėjo Ikiteisminio tyrimo medžiagų palikti Rinktinės vado pavaduotojui perdavimo veiksmo neįformindamas raštu, be to, privalėjo įvykdyti prokuroro duotą nurodymą dėl bylų perdavimo, nurodė, kad pareiškėjui nebuvo pranešta, kokia bus bylų, gautų iš prokuratūros, sutikrinimo procedūra, ir kad jas po darbo valandų reikės palikti pas Rinktinės vado pavaduotoją (b. l. 27).

Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus nuostatų 11.4 punktas įpareigoja Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininką užtikrinti tinkamą ir savalaikį prokuroro nurodymų įvykdymą. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, laikydamasis šių reikalavimų, pareiškėjas, vykdydamas prokuroro nurodymą, 2012 m. kovo 13 d., dar prieš Ikiteisminio tyrimo medžiagų pareikalavimą ir pateikimą Rinktinės vado pavaduotojui E. Č., parengė bei įregistravo bylų perdavimo prokuratūrai lydimąjį dokumentą.

Įvertinusi nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai sprendime pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl tų pačių bylų pateikimo turėjo įvykdyti ir Rinktinės vado pavaduotojo nurodymą, ir prokuroro nurodymą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 13 d. Rinktinės vado pavaduotojui peržiūrėjimui (sutikrinimui) jo kabinete pateikė nurodytas bylas. Šią aplinkybę pripažino ir Rinktinės vado pavaduotojas E. Č. 2012 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 50, 51).

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas apskritai neįvykdė Rinktinės vado pavaduotojo nurodymo ir tokiu būdu pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą vykdyti kito aukštesniojo pagal pareigas pareigūno reikalavimus ar nurodymus ar nesilaikė kitų pareigybės aprašyme jam nustatytų pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad Rinktinės vado pavaduotojas E. Č. 2012 m. kovo 13 d. duodamas nurodymą pareiškėjui su lydraščiais pateikti bylas, nenurodė konkretaus termino, iki kurio pareiškėjas turi įvykdyti šį nurodymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis E. Č. paaiškinime, 2012 m. kovo 12 d. pasitarime bei Išvadoje pateikta informacija, Rinktinės vado pavaduotojo žodžiu suformuluotas nurodymas negali būti pripažintas tinkamu ir išsamiu, iš kurio būtų aiškiai suprantamas pareiškėjui duoto konkretaus nurodymo turinys ir apimtis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas skundžiamos Išvados nepagrindė objektyviais duomenimis, tinkamai ir visapusiškai neištyrė situacijos, neišsiaiškino visų su nusižengimo padarymu susijusių reikšmingų aplinkybių, o būtent to, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės turėjo įvykdyti tiek prokuroro raštu, tiek tiesioginio vadovo žodžiu duotus pavedimus dėl Ikiteisminio tyrimo medžiagų pateikimo, be to, šias medžiagas tiesioginiam vadovui pateikė, tik dėl objektyvių priežasčių neturėjo realios galimybės jas palikti peržiūrėjimui. Taigi, pareiškėjo kaltė padarius tarnybinį nusižengimą nenustatyta.

Šiuo atveju nekonstatavus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis neišsamia, prieštaringa, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų neatitinkančia tarnybinio patikrinimo išvada.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan