2026-03-18 Nr. AB-5621-3-65-3-00488-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-632-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00488-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-563 (toliau – ir Skyriaus sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-10685 (toliau – ir Valdybos sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją perskaičiuoti atsižvelgiant į išdirbtas naktines valandas ir už jas gautą darbo užmokestį, bei grąžinti susidariusį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skirtumą nuo 2023 m. balandžio 21 d.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Skyriaus sprendimu pareiškėjui paskirta 269,87 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, apskaičiuota pagal pareigūno nurodytus paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.

2.2. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Valdybai, nes, apskaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pensijai paskaičiuoti, nebuvo įtrauktas mokėjimas už darbą nakties metu. Valdyba pareiškėjo skundą atmetė, Valdybos sprendime nurodžiusi, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (toliau – ir Pensijų įstatymas) Skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuotas teisingai, nes darbo užmokestis už darbą nakties metu nėra įskaitomas į nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.

2.3. Skyriaus sprendimas ir Valdybos sprendimas yra nepagrįsti, nes juose neatsižvelgiama į tai, jog, apskaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pensijai paskaičiuoti, būtina įtraukti mokėjimą už darbą nakties metu. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas), nustatytas mokėjimas už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą. Pasirinktu paeiliui einančiu 12 mėnesių laikotarpiu, kuris reikalingas apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį pensijai gauti, pareiškėjui dar buvo mokama ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Paskaičiuotas pensijos dydis tiek, kiek apskaičiuojant pensijos dydį buvo neįskaitytas į vidutinį darbo užmokestį mokėjimas už naktinį darbą, yra neteisingas.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį reglamentuoja Pensijų įstatymo 7 straipsnis, pagal kurį, apskaičiuojant pensijos dydį, į vidutinį darbo užmokestį nėra įskaitomi priedai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjau atveju nėra teisinio pagrindo apskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensijos dydį kitaip, negu nustatyta Pensijų įstatyme, todėl nėra pagrindo panaikinti Skyriaus sprendimą ir Valdybos sprendimą bei įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo perskaičiuoti pensijos dydį ir paskirti pareiškėjui pensiją, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Valdyba nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį reglamentuoja Pensijų įstatymo 7 straipsnis, kuriame reglamentuoja, jog pareigūnui nustatyto darbo užmokesčio vidurkis priklauso nuo paties pareigūno nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių gautos pareiginės algos ir įstatyme numatytų trijų rūšių priedų (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą) ir kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą)). Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą nepatenka į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies dispoziciją (įvardintus priedus ir pareiginę algą), todėl nėra pagrindo panaikinti Skyriaus sprendimą ir Valdybos sprendimą bei įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo perskaičiuoti pensijos dydį ir paskirti pareiškėjui pensiją, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad Skyriaus sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 269,87 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurią apskaičiuojant nebuvo įtrauktas mokėjimas už darbą nakties metu. Nesutikdamas su Skyriaus sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Valdybai. Valdybos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.

7. Teismas įvertino Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 21 metų 10 mėnesių ir 26 dienų vidaus tarnybą, be kita ko, atliko Alytaus pataisos namuose / Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, todėl jam turėjo būti skiriama pareigūnų pensija.

9. Teismas nustatė, kad, skiriant pareigūnų pensiją, į nustatytą darbo užmokestį imperatyviai įskaitomi tik Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyti mokėjimai, į kurių sąrašą nėra įtraukti mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą (Statuto 52 str. 1 d. 5 p.), todėl VSDFV Panevėžio skyrius ir Valdyba, neįtraukdami į pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį pensijai apskaičiuoti mokėjimo už darbą nakties metu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ir tokie atsakovo veiksmai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

10. Teismas pažymėjo, kad kiti proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

11. Teismas konstatavo, kad Skyriaus sprendimas ir Valdybos sprendimas yra pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir skundą dėl Skyriaus sprendimo ir Valdybos sprendimo tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir formaliai aiškino Pensijų įstatymo nuostatas, ir toks teismo sprendimas pažeidžia jo konstitucinę teisę į teisingumą. Pareiškėjo teigimu, teismo pateiktas Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo būdas ir šios normos taikymas, lemiantis mažiau palankų pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimą, yra neteisingas ir neatitinka Pensijų įstatymo prasmės ir tikslo, tai siaurinamasis įstatymo aiškinimas, grindžiamas tik lingvistiniu įstatymo teksto aiškinimu.

14. Pareiškėjas nurodo, kad jo, kaip statutinio pareigūno, darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos Statuto nuostatos, numatančios, kad pareigūnų darbo užmokestį, be kita ko, sudaro ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą.

15. Pareiškėjas pažymi, jog apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą yra ne pareiginės algos priedas, kurio įstatymų leidėjas nenurodė expressis verbis (aiškiais žodžiais) Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o ta pati pareiginė alga su priedais už laipsnį ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kurią numato Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, tik mokama padidintu tarifu už tą pačią tarnybą, pareigūnų atliekamą jiems mažiau palankiu darbo laiku nei dirbant įprastinėmis sąlygomis.

16. Pareiškėjas teigia, kad, norint teisingai apskaičiuoti penkerių tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių pareigūno nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, nepakanka vadovautis vien tik Pensijų įstatymu ir Nuostatais, bet būtina sistemiškai taikyti ir Statuto 52 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1–4 dalių, 145 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.2 punkto nuostatas, kurios pagrindžia, kad apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą laikytinas pareigine alga su priedais už laipsnį ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

17. Pareiškėjas pažymi, kad Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato įskaičiuoti į darbo užmokestį pareiginę algą (tarnybinį atlyginimą) kaip sudėtinę darbo užmokesčio dalį, todėl apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą privalo būti įskaičiuojamas, nes tai ir yra pareiginė alga, mokama didesniu tarifu.

18. Atsakovas Panevėžio skyrius pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pareiškėjo skundo motyvai dėl Statuto 52 straipsnio taikymo nėra pagrįsti. Statuto 52 straipsnis reglamentuoja pareigūno darbo užmokestį, jame nurodytos statutinio pareigūno darbo užmokesčio sudėtinės dalys (pareiginė alga, priedas už laipsnį, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, priemokos ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą), tačiau valstybinės pareigūnų pensijos už tarnybą dydį reglamentuoja specialusis įstatymas – Pensijų įstatymas, pagal kurio 7 straipsnio 1 dalies nuostatas vertinama tik pareiginė alga ir trijų rūšių priedai, jei jie yra paskirti.

18.2. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Darbo kodekso nuostatomis, pagal kurį į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį ir kt. Pareiškėjas tokiu būdu nepagrįstai sutapatina pareigūnui nustatytą pareiginę algą Pareigūnų pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme su vidutiniu darbo užmokesčiu, pagal kurį skaičiuojamos Darbo kodekse ir kituose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokėtinos išmokos. Vidutinis darbuotojo darbo užmokestis ir pareigūnui nustatyta pareiginė alga valstybinei pareigūno pensijai skirti yra skirtingos teisinės kategorijos.

18.3. Pareigūnų valstybinės pensijos už tarnybą skyrimą reglamentuoja specialusis įstatymas, nustatantis specialias taisykles, kurios turi būti taikomos ir jomis vadovaujamasi nustatant pensijos už tarnybą dydį. Apskaičiuojant V. D. nustatytą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pareigūno pensijai skirti, pagrįstai vertintos tik tos dedamosios, kurios imperatyviai nurodytos Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

18.4. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalį pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, ji yra konkretaus dydžio ir nekinta atsižvelgiant į tai, ar pareigūnas dirbo pamainomis, ar visomis įprastinėmis darbo dienomis, nors pareigūno gaunamas darbo užmokestis gali būti didesnis (atsižvelgiant į darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktį ir pan.). Statute mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą išskirtas kaip atskira pareigūno darbo užmokesčio dalis, kuri nėra įskaičiuojama į pareigūno darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nėra minimos ir priemokos, nors jos taip pat gali būti viena iš pareigūno darbo užmokesčio sudėtinių dalių.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Valdyba nurodo, kad pareigūnų pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuojamas specialiuose teisės aktuose. Pensijų įstatymas nustato pensijos ir priedo už tarnybą skyrimo tvarką, kuri detalizuota Nuostatuose. Šie teisės aktai įpareigoja VSDFV Panevėžio skyrių vertinti pensijos skyrimui pateiktus dokumentus ir patikrinti, ar visi tarnybos lape nurodyti laikotarpiai įskaitytini į pareigūno ar kario tarnybos laiką, taip pat ir ar darbo užmokesčio atestato duomenys pagrįsti, o nesant ar trūkstant duomenų – prašyti juos patikslinti ar pateikti trūkstamus duomenis. Pagal Pensijų įstatymo nuostatas, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pareigūnų pensijai skirti, vertinama tik pareiginė alga ir trijų rūšių priedai, kai šie priedai mokami įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju netaikomos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo užmokesčio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus ir Valdybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 6 punkte. Ginčo dėl jų nėra.

23. Pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti ginčijamus administracinius sprendimus iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, apskaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nebuvo įtrauktas mokėjimas už darbą nakties metu.

24. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių <...>. Į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 7 str. 1 d. (2022 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XIV-959 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.)).

25. Statuto 52 straipsnio 2 dalis (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) nustatė, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedas už laipsnį; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) priemokos; 5) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą.

26. Statuto 53 straipsnio 1 dalyje (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-856 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2024 m. sausio 1 d.), be kita ko, buvo numatyta, jog pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas Pensijų įstatymo bei Statuto nuostatas, pažymėta, kad Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodyto laikotarpio jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Toje pačioje normoje yra detalizuota, jog į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Pensijų įstatymas aiškiai apibrėžia tiek tai, kaip yra apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, tiek tai, kas konkrečiai įskaitoma skaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį. Statute yra apibrėžta, kaip tiksliai apskaičiuojama pareiginė alga. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalį pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Taigi pareiginė alga yra konkretus pagal Statutą apskaičiuotas dydis. Ji nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar pareigūnas dirbo pamainomis, ar visomis įprastinėmis darbo dienomis. Kitaip tariant, ir dirbant poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budint to mėnesio pareiginė alga pagal Statutą išlieka tokia pati, nors pareigūno darbo užmokestis gali būti didesnis. Įstatymų leidėjas mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą siekė išskirti kaip atskirą pareigūno darbo užmokesčio dalį. Vien tai, kad Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog į darbo užmokestį valstybinei pensijai apskaičiuoti yra įskaitoma pareiginė alga ir nurodyti priedai, nereiškia, jog negali būti jokių kitų mokėjimų, kurie, įstatymo leidėjo valia, nėra įskaičiuotini į pareigūno darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti. Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nėra minimos ir priemokos, nors jos taip pat gali būti viena iš pareigūno darbo užmokesčio sudėtinių dalių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-254-822/2024).

28. Taigi VSDFV Panevėžio skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, tinkamai aiškino ir taikė Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo pareiškėjui. Trečiasis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs ginčą išankstine ginčų nagrinėjime ne teisme tvarka, pagrįstai patvirtino Skyriaus sprendimą.

29. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus, taip pat nustačius, kad šie sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys