562cbedc-4d88-4d04-acbb-7e85264bcb72 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas ZPranešėjas Z. Pocius                                                       Baudž. byla Nr. 1A-96-382/2011Teisėja N. Šimkienė                                                       Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                     1.2.4.5.; 2.1.7.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gruodžio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,teisėjų Arvydo Daugėlos, Valentino Janonio,sekretoriaujant Aurelijai UrbÅ¡aitytei, Aistei Å eibelytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkevičiÅ«tei,nukentėjusiosios atstovui Tomui Leščinskui,nuteistajam A. D.,gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ir per visÄ bausmės atlikimo laikÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2007-08-27, apie 00.30 val., Å ilutės r., Rusnėje, (duomenys neskelbtini), jam pačiam priklausančiame bute, tarpusavio konflikto metu, vienÄ kartÄ spyrė batu apauta koja V. J. į apatinę nugaros dalį, dėl ko lūžo uodegikaulio pamatas, ir kumščiu trenkė V. J. į kairę galvos pusę, tai sukėlė kairės ausies III° trauminės kilmės neurosensorinį prikurtimÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

D. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, o pati nukentėjusioji turi pagrindÄ ir finansinį interesÄ jį apkalbėti, nes siekia nukreipti dėmesį nuo savo pačios netinkamų, o gal net nusikalstamų veiksmų (girtavimo bei lytinių santykių su nepilnamečiu). Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ kaip liudytojÄ apklausti pardavėjÄ , kuri galėtų patvirtinti, jog alkoholį Rusnėje pirko bÅ«tent             V.

J., o ne jo sÅ«nus, be to, nukentėjusiosios parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s:        2007-08-27 praneÅ¡ime nurodė tik apie smÅ«gius rankomis; 2007-08-27 nurodė apie muÅ¡imÄ tik rankomis ir delnais į įvairias kÅ«no vietas; 2007-09-11 nurodė, kad A. D. ranka sudavė 2–3 smÅ«gius į galvÄ , o mergina sudavė nemažai smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas;   2007-09-25 nurodė, kad jie visi (trys) pradėjo tampyti už plaukų, spardyti kojomis, tiksliai pasakyti, kiek kuris sudavė smÅ«gių, negali; 2007-11-29 nurodė, kad mergina paėmė už plaukų ir numetė ant grindų, mušė tik mergina ir vyriÅ¡kis; 2008-04-24 teismo posėdžio metu nurodė, kad G.

S. draskė tik už plaukų, o spyrė A. D. ir davė su kumščiu į galvos kairę pusę.Nuteistasis pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad jo, P. D., I. D., G. S. parodymai prieštarauja specialisto išvadai bei kitoms aplinkybėms. Iš specialisto išvados ir paaiškinimo matyti, kad niekas nebuvo nustatęs, kad jis, A. D., sužalojo ar galėjo sužaloti V. J.. Nėra ir tai patvirtinančių kitų duomenų: liudytojai Z. J., V. J., V. S., R. A. nebuvo įvykio vietoje, nematė, kas ir kaip vyko.

V. J. yra       V. J. brolis, o V. J. – jos mama, todėl jie yra subjektyvūs liudytojai. Be to, pati nukentėjusioji nėra sakiusi, kad būtų mačiusi, jog jis būtų jai spyręs.Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti padaryti kitokiomis aplinkybėmis ir kitu laiku, be to, pačių sužalojimų buvimas kelia pagrįstų abejonių, nors teismas to netikrino, tokiu būdu pažeisdamas BPK 1, 6, 7 str.

įtvirtintus principus. Ekspertas V. A. teismo posėdyje parodė, kad eksperto iÅ¡vada buvo formuojama tris dienas, o nukentėjusioji lankėsi vienÄ dienÄ , atsivežė dokumentus, buvo apžiÅ«rėta. Specialisto iÅ¡vados 2.1. p. nurodyta, kad iÅ¡ asmens sveikatos istorijos matyti, jog V. J. kreipėsi 2007-08-27, skundėsi galvos skausmu, sumuÅ¡imo žymių nepastebėta. Pakartotinai kreipėsi 2007-09-12, trauma buvo prieÅ¡ dvi savaites, sutrenktas sėdynkaulis, užpuolė gatvėje ir suspardė;       2007-09-13 užraÅ¡yta audiograma.

Kyla klausimas, kaip 2007-09-12 Klaipėdoje apžiÅ«rint              V. J., galėjo atsirasti duomenys apie jos 2007-09-12 bei 2007-09-13 apžiÅ«ras Å ilutės miesto ligoninės poliklinikoje. Be to, nukentėjusioji, 2007-08-27 apžiÅ«rint jÄ Å ilutės ligoninės Priimamajame skyriuje, net neužsiminė apie skausmus uodegikaulio srityje, kas yra neįtikėtina, jeigu ji jau bÅ«tų patyrusi smÅ«gį, dėl kurio lūžo uodegikaulio pamatas. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti virsdama, atsitrenkdama į kietÄ daiktÄ , o ir pati      V.

J. pripažįsta, kad konfliktavo su mergina, krito, virto ir pan., be to, nebuvo tikrintos nukentėjusiosios nurodytos sužalojimo gatvėje aplinkybės.Nuteistasis nurodo, kad teismas be pagrindo atmetė jį teisinančius liudytojų parodymus, be to, nepašalino esminių prieštaravimų tarp liudytojų V. J., Z. J., V. S. bei R. A. parodymų dėl nukentėjusiosios sužalojimų. Taigi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, įrodymai nepagrindžia jo kaltės, o nuosprendis pažeidžia BPK 301 str.

  1 d., 303 str. 2 d., 305 str. reikalavimus. Nepagrįsta ir bausmės skyrimo bei ieÅ¡kinio priteisimo motyvacija. Nuteistasis A. D. atkreipia dėmesį, jog jis, kaip ir jo Å¡eima, yra sÄ Å¾iningas ir principingas visuomenės narys, nebuvo teistas, problemų su teisėsauga neturėjo. Nuteistais ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo kaltę, teismas pripažino nukentėjusiosios V.

J., liudytojų Z. J., V. J., V. S., R. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nukentėjusiosios akistatos su nuteistuoju protokole užfiksuotus duomenis, eksperto V. A. iÅ¡vadÄ Nr. G 2149/07 (03) dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo bei minėto eksperto teisiamojo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus dėl pateiktos iÅ¡vados turinio. Vertindamas V. J. parodymus, teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios parodymai bylos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi.

Su Å¡ia apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada galima sutikti tik iÅ¡ dalies, nes iÅ¡ tiesų (tÄ savo apeliaciniame skunde pažymi ir nuteistasis) nukentėjusiosios parodymai tyrimo pradžioje nebuvo tokie nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s.Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keturis kartus (be pirminio praneÅ¡imo apie įvykį) bei vienÄ kartÄ parodymus apie įvykį davė akistatos su nuteistuoju metu. Å ilutės rajono policijos komisariate 2007-08-27 2.05 val. pildant protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusioji nurodė, kad 2007-08-27 0.30 val. suduodami smÅ«gius rankomis, jÄ sumušė nepažįstamas vyriÅ¡kis ir moteriÅ¡kė.

TÄ pačiÄ naktį atliktos apklausos metu nukentėjusioji patikslino, kad įvykio metu buvo dvi moterys ir vyras, tačiau delnais ir kumščiais mušė tik moteris tamsiais plaukais, kuriÄ vėliau nukentėjusioji atpažino kaip G. S., ir vyras. Apklausos, atliktos 2007-09-11, metu nukentėjusioji savo parodymus patikslino nurodydama, kad A. D. kumščiais sudavė į galvÄ du ar tris kartus, G. S. mušė rankomis ir kojomis, tačiau nurodė, kad tikslaus smÅ«gių skaičiaus nurodyti negalinti. Apklausiama 2007-09-25 V.

J. nurodė, kad pirmÄ jį smÅ«gį, nuo kurio ji nukritusi, sudavė A. D., kuris dar ir spyrė jai į sėdmenis, tada jÄ visi pradėjo tampyti už plaukų ir spardyti kojomis. Jai atsistojus ant kojų, A. D. paklausęs, ar ji dar norinti gauti, jai atsakius, kad praneÅ¡ policijai, vyriÅ¡kis jai trenkęs ranka per veidÄ . 2007-11-29 vykusios apklausos metu, nukentėjusioji parodė, kad pirmoji prie jos priėjo G. S. ir pradėjo jai trankyti per veidÄ , tampė už plaukų, jai nukritus, A. D. spyrė jai į nugarÄ , o jai atsistojus, kumščiu trenkė į kairę galvos pusę.

Akistatos, atliktos 2008-02-14, su nuteistuoju metu, nukentėjusioji parodė, kad stiprų smūgį į sėdmenis pajutusi jai gulint ant žemės, atsisukusi pamatė jai už nugaros stovintį A. D.. Šios akistatos metu nukentėjusioji pakartojo, kad kumščiu į kairę galvos pusę jai trenkė A. D..Įvertinus šiuos nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad iš tiesų jie nėra tokie išsamūs ir apklausų, vykusių nuo 2007-08-27 iki 2007-11-29, metu kito. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad jie yra tiek prieštaringi, jog ir iš jų turinio negalima būtų nustatyti esminių įvykio aplinkybių.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2007-08-27 po vidurnakčio į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Rusnėje, atvyko A. D., I. D. ir G. S.. Taip pat nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir atvykusių į butÄ asmenų kilo konfliktas. Å ito fakto neginčija ir pats nuteistasis, tačiau teigia, kad jokio fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nevartojo, kad iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ virÅ¡uje, atbėgo ir iÅ¡skyrė rankomis susikabinusias V. J. ir dukrÄ I. D.. Be to, nuteistasis viso tyrimo metu teigė, kad pamatęs nuogÄ lovoje gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ , liepė jai greitai apsirengti ir iÅ¡eiti, o pats nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ .

IÅ¡girdęs dukros kvietimÄ , pakilo į viršų, iÅ¡skyrė merginas ir pakartojo savo reikalavimÄ nukentėjusiajai greičiau apsirengti ir iÅ¡eiti. Merginai iÅ¡einant iÅ¡ jo namų, jokių sužalojimų ant jos kÅ«no nematė. G. S. buvimÄ Ä¯vykio vietoje neigė.Tačiau nuteistojo iÅ¡dėstyta gynybinė versija visiÅ¡kai neatitinka byloje esančių duomenų, kuriuos iÅ¡tyrė pirmosios instancijos teismas, ir kurių patikimumas buvo papildomai tirtas apeliacinės instancijos teisme. Nustatyta, kad nukentėjusioji iÅ¡ buto po konflikto išėjo jame palikusi dalį savo virÅ¡utinių rÅ«bų, t. y. liemenėlę ir bluzelę, apnuogintÄ virÅ¡utinę dalį apsisiautusi paklode.

Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja R. A., kuri pirmoji po įvykio matė nukentėjusiÄ jÄ , liudytojas  V. J. bei Z. J.. Å iÄ aplinkybę galima patvirtinti ir iÅ¡ nuteistojo žmonos V. D. duotų parodymų, kad kitÄ dienÄ ji radusi nukentėjusiosios virÅ¡utinius rÅ«bus. Tai visiÅ¡kai paneigia nuteistojo pasakojimÄ apie neva nukentėjusiajai suteiktÄ galimybę apsirengti ir netrukdomai iÅ¡eiti iÅ¡ buto. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis patvirtinta, kad V. J. po įvykio buvo ypač sukrėsta ir iÅ¡sigandusi, kad dėl patirto streso sunkiai galėjo kalbėti ir pasakoti įvykio aplinkybes.

Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. Skuodas, dirbantis Å ilutės rajono policijos komisariate tyrėju, kuris užpildė V. J. pareiÅ¡kimÄ dėl nusikaltimo ir dėl įvykio iÅ¡ karto jÄ apklausė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kimas buvo raÅ¡omas ir apklausa vyko po gydytojų apžiÅ«ros, kurios metu nukentėjusiajai buvo duoti raminamieji bei nuskausminamieji vaistai, o tai neabejotinai galėjo paveikti nukentėjusiosios gebėjimÄ smulkiai nupasakoti visas įvykio aplinkybes. Tuo paaiÅ¡kinamas ir V.

J. iÅ¡kart po įvykio duotų parodymų neiÅ¡samumas. Tačiau nukentėjusioji 2007-08-27 neabejodama nurodė, kur buvo sumuÅ¡ta ir kas jÄ mušė (nenurodydama pavardžių, nes tuo metu jų nežinojo), kam pirmajam paskambino ir kur kreipėsi susirÅ«pinusi dėl savo sveikatos. Nė vienas iÅ¡ tyrimo metu apklaustų liudytojų, iÅ¡skyrus nuteistÄ jį A. D. bei jo dukrÄ I. D., nenurodė, kad nukentėjusioji buvo aiÅ¡kiai neblaivi. To nepatvirtino nei iÅ¡ karto po įvykio jÄ mačiusi R. A., nei VÅ¡Ä® Å ilutės ligoninės Priėmimo skyriuje jÄ apžiÅ«rėjusi slaugytoja V.

S.. Nukentėjusiosios nurodytas suvartotas alkoholio kiekis ir laikas, per kurį jis buvo palaipsniui vartojamas, neduoda jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios gebėjimu prisiminti įvykių sekÄ ir juos vėliau atpasakoti. V. J. parodymai dėl jos sužalojimo mechanizmo bei jÄ sužalojusio asmens abejonių nekelia. Taip pat kaip niekuo nepagrįsta, atmestina ir nuteistojo kelta versija, kad V. J. galėjo susižaloti krisdama nuo laiptų, nes to nenurodė nei nukentėjusioji, nei iÅ¡vadÄ dėl sveikatos sutrikdymo masto pateikęs ekspertas V.

A., kuris pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad uodegikaulio lūžis įvyko ne dėl kontakto su laiptais, bet tiesiogiai jį traumuojant kietu buku ribotu pavirÅ¡iumi. Tai, kad nukentėjusioji apie patį įvykį bei nuteistojo veiksmus, lėmusius jai padarytų sužalojimų atsiradimÄ , tiksliau nupasakojo tik 2007-09-25 vykusios apklausos metu, taip pat logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, nes tikslÅ«s įvykio metu patirti sužalojimai V. J. buvo nustatyti   2007-09-12, 2007-09-13 atlikus iÅ¡samius tyrimus pagal nukentėjusiosios iÅ¡sakytus nusiskundimus.

Nors apžiÅ«ros VÅ¡Ä® Å ilutės ligoninės Priėmimo skyriuje metu nukentėjusioji nusiskundimų dėl uodegikaulio skausmo neiÅ¡sakė, tačiau, kaip apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino ekspertas       V. A., esant net keliems sužalojimams, žmogus pirmiausia skundžiasi intensyviausiai pasireiÅ¡kiančiu skausmu. IÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji skundėsi galvos skausmu, dėl to jai ligoninėje buvo atlikta gavos kraniograma, ji buvo objektyviai apžiÅ«rėta, patikrinta jos reakcija į Å¡viesÄ , atlikti kiti, galbÅ«t galvos traumai nustatyti bÅ«tini tyrimai.

Visi minėti tyrimai buvo atliekami nepriklausomai nuo to, kad iÅ¡orinių galvos sumuÅ¡imo žymių ir nesimatė. Apeliacinio teismo posėdžio metu kitokiÄ nei eksperto V. A. iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas R. R. taip pat paaiÅ¡kino, kad ne kiekvienas smÅ«gis palieka matomus sužalojimus žmogaus kÅ«ne.Nuteistasis apeliaciniu skundu iÅ¡sakė savo abejones dėl eksperto V. A. pateiktos iÅ¡vados patikimumo nurodydamas, kad ekspertas netyrė nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo kitokiomis nei ekspertui prieÅ¡ tyrimÄ nusakytomis nukentėjusiosios aplinkybėmis.

Be to, neaiÅ¡ku, kaip eksperto iÅ¡vadoje galėjo atsirasti duomenys apie V. J. apžiÅ«ras 2007-09-12, 2007-09-13 Å ilutės miesto ligoninės poliklinikoje, nes nukentėjusioji eksperto buvo apžiÅ«rėta Klaipėdoje 2007-09-12. Siekiant paÅ¡alinti Å¡ias nuteistojo abejones, į apeliacinės instancijos teismo posėdį apklausai buvo iÅ¡kviestas ekspertas V. A., kuris paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vada buvo daroma keliais etapais, t. y. 2007-09-12 apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ tiesiogiai ir iÅ¡tyrus 2007-09-14 nukentėjusiosios pateiktus dokumentus.

Eksperto paaiÅ¡kinimai neprieÅ¡tarauja iÅ¡vadoje Nr. G 2149/07 (03) užfiksuotiems duomenims, kad tiriamoji 2007-09-14 pateikė medicininius dokumentus. Tai, kad nukentėjusioji   V. J. pati kreipėsi į ekspertÄ , kolegijai neduoda jokio pagrindo abejoti iÅ¡vados patikimumu. Pažymėtina, kad pagrindinis teismo eksperto tikslas, tai nurodyta ir pačioje iÅ¡vadoje, tiriamo asmens sveikatos sutrikdymo masto bei jo atsiradimo laiko nustatymas. Fakto, ar sužalojimai atsirado nukentėjusiojo nurodytomis ar kitomis aplinkybėmis, yra teisėsaugos institucijų prerogatyva.

Teismo medicinos ekspertas V. A. savo pareigÄ atliko ta apimtimi, kokia buvo praÅ¡omas jÄ atlikti ir kuri priklauso jo kompetencijai. Nukentėjusioji V. J. apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad savo Å¡eimos gydytojai O. B. apie tikrÄ sias jos sužalojimo aplinkybes nepasakiusi, nes jai buvo gėda. Be to, nepagalvojusi, kad visi jos žodžiai bus fiksuojami jos sveikatos istorijoje. Ir iÅ¡ tiesų, pati situacija, į kuriÄ pateko nukentėjusioji, negalėtų bÅ«ti pavadinta įprastine, kasdien pasitaikančia, kuriÄ norėtųsi pasakoti paÅ¡aliniams asmenims.

Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nukentėjusioji nuo pat pirmosios jos apklausos nurodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. jÄ sužalojusius asmenis ir įvykio vietÄ , jomis nėra jokio pagrindo abejoti.Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas, remdamasis medicininėje literatÅ«roje apraÅ¡ytais uodegikaulio lūžimo požymiais, suabejojo, ar nukentėjusiajai apskritai jis buvo sulaužytas įvykio dienÄ , pateikė versijÄ , kad uodegikaulis galėjo bÅ«ti sulaužytas ne įvykio metu, bet vėliau.

Taip pat buvo suabejota, ar nukentėjusiajai galėjo būti padaryti ir kiti, specialisto išvadoje Nr. G 2149/07 (03) nurodyti, sužalojimai. Siekiant pašalinti iškilusias abejones buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti:

1) kokie kūno sužalojimai (remiantis pateikta dokumentacija ir bylos medžiaga) padaryti V. J. ir kada jie buvo padaryti;

2) koks kūno sužalojimų sunkumo laipsnis;

3) jei V. J. buvo padarytas uodegikaulio lūžimas, ar jis galėjo bÅ«ti padarytas naktį iÅ¡ 2007 m. rugpjūčio 26 d. į 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 16(193)/10 (01) teismo ekspertai R. R. bei J. M.-Č. pateikė iÅ¡vadÄ , kad nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, jog V. J. naktį iÅ¡ 2007 m. rugpjūčio 26 d. iki 27 d. buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Uodegikaulio lūžimo diagnozė nepatvirtinta rentgenologiÅ¡kai, o kairio klausos nervo uždegimas su patirta trauma nesiejamas, nes nekonstatuota objektyvių galvos ir kairės ausies traumavimo požymių.

Ekspertai, iÅ¡analizavę pateiktÄ medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad uodegikaulio lūžio diagnozę 2007-09-12 įrašė gydytojas traumatologas, nors rentgenogramÄ vertinusios gydytojos radiologės    J. V. ir D. K. lūžio diagnozės nepatvirtino. Ekspertizėje pažymėta, kad kaulų lūžių rentgenologinis įvertinimas yra gydytojų radiologų, o ne traumatologų prerogatyva. Norint įvertinti kaulų vientisumo pažeidimÄ , bÅ«tina atlikti tiriamos srities dviejų krypčių rentgenogramas.

Teikdami iÅ¡vadÄ dėl kairio klausos nervo uždegimo, ekspertai pažymėjo, kad tiriamuoju atveju nebuvo nustatyta objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių buvus galvos ir (ar) kairės ausies traumÄ , t. y. nenustatyta jokių iÅ¡orinių sužalojimų. Be to, klausos nervo uždegimas buvo nustatytas praėjus dviem savaitėm po įvykio, o pirminės apžiÅ«ros metu jokių nusiskundimų, bÅ«dingų trauminiam klausos nervo pažeidimui, nebuvo. Taigi naujÄ iÅ¡vadÄ pateikę ekspertai, iÅ¡analizavę tuos pačius dokumentus, kuriuos pateikdamas iÅ¡vadÄ turėjo ir ekspertas V.

A., padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai padaryta nekokybiÅ¡ka rentgenograma, iÅ¡ kurios negalima patikimai patvirtinti lūžio diagnozę. Be to, diagnozės patikimumu suabejota, nes diagnozę įrašė ne radiologas, o traumatologas, kuris nėra kompetentingas vertinti rentgenogramas. Ekspertas R. R. savo duotas iÅ¡vadas pakartotinai patvirtino apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, kad uodegikaulio lūžį galima bÅ«tų patikimai nustatyti tik atlikus kokybiÅ¡kas dviejų krypčių rentgenogramas ir stuburo kompiuterinę tomografijÄ .Susidarius situacijai, kai byloje neliko neginčytinų duomenų dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo, o tai lemia tinkamÄ veikos kvalifikacijÄ , nukentėjusiajai buvo pasiÅ«lyta atlikti naujus tyrimus, kuriuos atlikti nukentėjusioji neprieÅ¡taravo. 2011-08-02 teismui buvo pateikta VÅ¡Ä® Klaipėdos respublikinės ligoninės 2011-07-04 pažyma, iÅ¡duota gydytojos radiologės                      V.

Ž., kurioje nurodyta, kad atlikus dviejų krypčių uodegikaulio radiolodinį tyrimÄ ,      V. J. nustatyta S formos uodegikaulio deformacija, su ryÅ¡kesniu pasisukimu į deÅ¡inę. Supažindinus proceso dalyvius su teisme papildomai gautais medicininiais dokumentais, juos pakomentuoti į teismÄ buvo iÅ¡kviestas neÅ¡aliÅ¡kas ekspertas D. Vitkus, kuris patvirtino, kad naujai padarytoje nuotraukoje akivaizdžiai matoma uodegikaulio deformacija po neteisingai suaugusio lūžio. Ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad kompiuterinė tomografija nėra tikslinga, nes ir iÅ¡ rentgenogramos aiÅ¡kiai matomas senas suaugęs lūžis.

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios patirtas lūžis bÅ«dingas griuvimui sulenktomis kojomis, tačiau tokia trauma galima ir nuo tiesioginio smÅ«gio, spyrio. Žmogus, kuris traumÄ patyrė bÅ«damas normalios bÅ«senos, skausmÄ pajaučia iÅ¡ karto, tačiau stresinėje situacijoje gali jo ir nepajausti. Esant tokioms aplinkybėms kolegija neturi pagrindo abejoti eksperto V. A. iÅ¡vadų teisingumu.Taigi papildomai patikrinus pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių teisingumÄ , buvo paÅ¡alintos visos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl parodymų prieÅ¡taringumo, specialisto iÅ¡vadų neteisingumo bei kartu paneigtos nuteistojo iÅ¡keltos versijos, neva paneigiančios jo kaltę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistÄ jį pripažino kaltu nesunkiai sužalojus nukentėjusiÄ jÄ V. J.. Kolegijai nekyla abejonių, kad bÅ«tent nuo A. D. ranka ir koja suduotų smÅ«gių nukentėjusiajai buvo sulaužytas uodegikaulis bei sukeltas kairės ausies III° trauminės kilmės neurosensorinis prikurtimas. Tai, kad nukentėjusioji pirmojo kreipimosi į medikus metu nenurodė visų jos sužalojimo aplinkybių, neapibÅ«dino visų prieÅ¡ jÄ pavartoto smurto požymių, nepaaiÅ¡kino, kiek ir į kurias konkrečias vietas jai buvo suduota, dar nereiÅ¡kia, kad nukentėjusioji iÅ¡ viso nebuvo sužalota.

To negalima tvirtinti ir remiantis aplinkybe, kad ant nukentėjusiosios kÅ«no nebuvo matyti aiÅ¡kių sužalojimų. Bylos nagrinėjimo metu net trys skirtingi ekspertai paaiÅ¡kino, kad kiekvieno žmogaus skausmo pojÅ«tis yra skirtingas, o ypač stresinės bÅ«senos asmens, kad ne kiekvienas fizinis kontaktas ir pavartotas smurtas palieka žymes ant žmogaus kÅ«no. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais bei daryti prielaidÄ , kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padaryti kitokiomis, nei nurodo nukentėjusioji, aplinkybėmis.

To nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai apie neva netinkamÄ pačios nukentėjusiosios elgesį su nepilnamečiu nuteistojo sÅ«numi nenagrinėtini, nes tai nėra Å¡ios bylos tyrimo dalykas ir neturi jokios reikÅ¡mės kvalifikuojant A. D. veikÄ . Be to, dėl minėtų faktų Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«roje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad V. J. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių. Net jei tyrimo metu ir bÅ«tų nustatyta, kad nukentėjusioji padarė nusikalstamÄ veikÄ , tai jokiu bÅ«du nepateisintų nuteistojo veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir pasirinkto konfliktinės situacijos sprendimo bÅ«do. 2007-08-27 susidariusioje situacijoje nebuvo jokio pagrindo vartoti smurtÄ prieÅ¡ V.

J. ir įrodinėti savo tiesÄ fiziÅ¡kai ir moraliÅ¡kai traumuojant bei žeminant jaunesnę, fiziÅ¡kai silpnesnę ir efektyviai (nukentėjusioji jos užpuolimo metu buvo nuoga) pasiprieÅ¡inti negalinčiÄ moterį. Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumÄ laipsnį, nuteistojo motyvus ir tikslus, į tai, kad anksčiau neteistas, byloje nėra nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos, A. D. parinko tinkamÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymÄ , padaręs iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, pagrįstai atidėjo vieneriems metams.Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su teismo motyvais iÅ¡ jo nukentėjusiajai priteisiant jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, tačiau tiksliai nenurodo, su kokiomis teismo padarytomis iÅ¡vadomis nesutinka.

Nuosprendžiu iÅ¡ A. D. nukentėjusiajai V. J. priteisti 492 litai turtinei ir 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Jai padarytos turtinės žalos dydį nukentėjusioji pagrindė dokumentais bei kitais duomenimis, todėl teismas pagrįstai Å¡iÄ Å¾alÄ priteisė atlyginti iÅ¡ nuteistojo. Nukentėjusiosios pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti buvo patenkintas tik iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®vertinus         V. J. patirtus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , o ypatingai pažeminimÄ , kurį be abejonės nukentėjusioji iÅ¡gyveno ne tik įvykio metu, bet ir vėliau, kai artimiesiems ikiteisminio tyrimo institucijose, teisme teko smulkiai pasakoti įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios bei nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡ A. D. nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jos mažinti nėra jokio pagrindo.Ä®vertinus anksčiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:              nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Zigmas Pocius Teisėjai                                                                              Arvydas Daugėla                                                                               Valentinas Janonis