Legislator Case Law & Legislation
562bf162-8fb2-4413-a6d2-74e159a486fb AI generated

562bf162-8fb2-4413-a6d2-74e159a486fb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 562bf162-8fb2-4413-a6d2-74e159a486fb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.IeÅ¡kovas UAB „Miklux“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1609,96 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-04-04 sudarė su atsakovu Sutartį-užsakymÄ Nr. OE-Z 17/02, pagal kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ , o atsakovas - atsiskaityti su ieÅ¡kovu sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka. 2013-04-30 ieÅ¡kovas užsakymÄ Ä¯vykdė ir iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ LUX Nr. 13148 viso 4220 Eur sumai, nustatant 30 dienų sÄ skaitos apmokėjimo terminÄ .

Legislator headnote

AI generated

562bf162-8fb2-4413-a6d2-74e159a486fb · Vilniaus apygardos teismas: APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI. Apeliantas (atsakovas) UAB „Optimali ekspedicija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 07 17 sprendimÄ ir pilna apimtimi atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tikruosius Å¡alių ketinimus sudarant 2013 08 13 sutartį Nr. 2013 07 30. Å ios sutarties tikslas buvo ne vėlesnių mokėjimo terminų nustatymas, o susitarimas dėl ieÅ¡kovo atsakovui sukeltų nuostolių dalinio kompensavimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-870-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12133-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.10; 3.3.1:(S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 7 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Optimali ekspedicija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Miklux“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Optimali ekspedicija“ dėl skolos priteisimo.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.IeÅ¡kovas UAB „Miklux“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1609,96 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-04-04 sudarė su atsakovu Sutartį-užsakymÄ Nr. OE-Z 17/02, pagal kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ , o atsakovas - atsiskaityti su ieÅ¡kovu sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka. 2013-04-30 ieÅ¡kovas užsakymÄ Ä¯vykdė ir iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ LUX Nr. 13148 viso 4220 Eur sumai, nustatant 30 dienų sÄ skaitos apmokėjimo terminÄ .

Atsakovui neįvykdžius savo prievolės apmokėti sÄ skaitÄ , Å¡alys 2013-08-13 sudarė sutartį Nr. 2013-07-30, pagal kuriÄ atsakovas patvirtino 4220 Eur įsiskolinimo sumÄ , įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 7285,41 Lt (2110 Eur) iki 2013-08-13 bei įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui krovinių pervežimo užsakymus ir po kiekvieno ieÅ¡kovo atlikto pervežimo papildomai po 1040,77 Lt (301,42 Eur) dengti ieÅ¡kovui atsiradusį įsiskolinimÄ , kol bus pilnai apmokėta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. Atsakovas toliau nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovas raginamaisiais raÅ¡tais ragino atsakovÄ atsiskaityti, atsakovo skola ieÅ¡kovui sudaro 1609,96 Eur.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymu ieÅ¡kinys iÅ¡nagrinėtas dokumentinio proceso tvarka, 2015-04-08 preliminariu sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimai pilnai patenkinti. Atsakovas UAB „Optimali ekspedicija“ pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus, nurodė, kad pristačius krovinį, krovinio gavėjas užtruko, kol apžiÅ«rėjo krovinį ir pastebėjo jo apgadinimÄ . Užsakovas 2013-04-19 sudarė iÅ¡samų krovinio sugadinimo aktÄ bei pateikė pretenzijÄ dėl krovinio apgadinimo pervežimo metu atsakovui, o atsakovas 2014-04-30 pateikė analogiÅ¡kÄ pretenzijÄ ieÅ¡kovui.

Pretenzijos suma 7566 Eur. IeÅ¡kovas, gavęs pretenzijÄ , kreipėsi į draudimo įmonę, kurioje buvo apdraudęs atsakomybę už pervežamÄ krovinį. Å is faktas patvirtina, jog ieÅ¡kovas žinojo apie kroviniui padarytÄ Å¾alÄ . Užsakovas nuostolių sumÄ lygiÄ 7566 Eur atskaitė iÅ¡ atsakovui mokėtinos sumos kaip nuostolių atlyginimÄ . Užsakovas pastoviai turi dideles atsakovui mokėtinas sumas, kadangi tai yra ilgalaikis atsakovo klientas. Atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ reikalaudamas patenkinti 2013-04-19 pretenzijÄ , tačiau ieÅ¡kovas nesutiko su Å¡iuo reikalavimu, nes nėra nustatyta kur ir kada jis apgadino krovinį.

Atsakovas, norėdamas iÅ¡vengti teisminio bylinėjimosi bei nesugadinti gerų bendradarbiavimo santykių su ieÅ¡kovu, sutiko su daliniu nuostolių atlyginimu lygiu 2110 Eur. IeÅ¡kovas su atsakovu 2013-08-13 sudarė sutartį, kuria susitarė sumokėti 2110 Eur sumÄ bei teikti krovinių pervežimo pasiÅ«lymus. Sutarties tikslas buvo ne vėlesnių mokėjimo terminų nustatymas, o susitarimas dėl ieÅ¡kovo atsakovui sukeltų nuostolių dalinio kompensavimo. IeÅ¡kovas 2015-02-04 pateikė atsakovui praneÅ¡imÄ , jog nutraukia sutartį, nors sutartyje nebuvo numatyta nei jos nutraukimo tvarka, nei nutraukimo pasekmės. Atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ informavo ieÅ¡kovÄ , jog visi įsipareigojimai pagal Nr. 2013-07-30 vykdomi tinkamai bei laiku, todėl nesutinka su sutarties nutraukimu bei siÅ«lo jÄ toliau tinkamai vykdyti.          IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus nurodė, jog atsakovas, vengdamas atsiskaityti, tyčia nepasiraÅ¡inėdavo ant ieÅ¡kovo jam siųstų skolos suderinimo aktų.

IeÅ¡kovas 2014 m. atliko septynis nesusijusius krovinių pervežimus, tačiau nė už vienÄ pervežimÄ nebuvo atsiskaityta laiku pagal sutartyse numatytus terminus. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 2013-07-30. IÅ¡ IeÅ¡kovo CMR draudimo bendrovės atsakymo matyti, jog vežėjo kaltė dėl krovinio sugadinimo pervežimo metu nenustatyta. Atžymų CMR važtaraÅ¡tyje apie krovinio pažeidimus ar apgadinimus irgi nėra. IÅ¡ krovinio gavėjo, keletas dienų po iÅ¡sikrovimo darytų nuotraukų,, matyti, jog krovinys nėra pilnai prarastas, o pilnai iÅ¡saugojęs savo iÅ¡orinį pavidalÄ be jokių iÅ¡orinių pažeidimų.

  II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 06 17 galutiniu sprendimu 2015-04-08 preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Optimali ekspedicija“ 1609,96 Eur skolos, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 1609,96 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-04-08 iki Å¡io teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 145 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui UAB „Miklux“.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2013-04-04 sudarė Sutartį-užsakymÄ Nr. OE-Z 17/02, pagal kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ , o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieÅ¡kovu sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

IeÅ¡kovas užsakymÄ Ä¯vykdė – krovinys sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminu buvo pristatytas į iÅ¡krovimo vietÄ . 2013-04-30 ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LUX Nr. 13148 4220 Eur sumai, kuriÄ atsakovas turėjo apmokėti iki 2013-06-03. Atsakovas nurodė, kad krovinys buvo pristatytas apgadintas, todėl jis neapmoka skolos ieÅ¡kovui, nes tai yra jo patirti nuostoliai. Teismas pažymėjo, kad Å¡ių nuostolių buvimÄ ar jų atlyginimÄ atsakovas turėtų įrodinėti pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ vežimo santykių. 2013-08-13 Å¡alys sudarė sutartį Nr. 2013-07-30, pagal kuriÄ atsakovas patvirtino 4220 Eur įsiskolinimo sumÄ , įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 7285,41 Lt (2110 Eur) įsiskolinimÄ iki 2013-08-13 bei įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui krovinių pervežimo užsakymus ir po kiekvieno ieÅ¡kovo atlikto pervežimo papildomai po 1040,77 Lt (301,42 Eur) dengti ieÅ¡kovui atsiradusį įsiskolinimÄ , kol bus pilnai apmokėta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. 2015-02-04 praneÅ¡imu ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį Nr. 2013-07-30, nes atsakovas neapmokėjo įsiskolinimo pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LUX Nr. 13148 bei už kitus pervežimus.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas laikėsi įstatyme jam numatytos pareigos ir pranešė atsakovui prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų, tai yra praneÅ¡imÄ dėl sutarties nutraukimo iÅ¡siuntė 2015-02-04, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2015-04-07, todėl nėra pagrindo teigti, jog sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog atsakovas bÅ«tų atsiskaitęs su ieÅ¡kovu (LR CPK 178 straipsnis), teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 1609,96 Eur skolos pagal apmokėjimui pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ LUX Nr. 13148.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI. Apeliantas (atsakovas) UAB „Optimali ekspedicija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 07 17 sprendimÄ ir pilna apimtimi atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tikruosius Å¡alių ketinimus sudarant 2013 08 13 sutartį Nr. 2013 07 30. Å ios sutarties tikslas buvo ne vėlesnių mokėjimo terminų nustatymas, o susitarimas dėl ieÅ¡kovo atsakovui sukeltų nuostolių dalinio kompensavimo.

Sutarties tekstas buvo pasiÅ«lytas ieÅ¡kovo, kurio jis primygtinai reikalavo, o atsakovas nematė jokių iÅ¡ jos kylančių rizikų, kadangi joje buvo nurodyta, jog 2110,00 Eur suma bus kompensuojama ne atliekant atsiskaitymÄ , o teikiant krovinių pervežimo paslaugas. Sutarties sudarymo momentu apeliantas neturėjo jokių finansinių sunkumų. Apeliantas pateikė įrodymus, jog ieÅ¡kovo sukeltÄ Å¾alÄ atlygino pilna apimtimi (7.566 Eur), vadovaujantis CMR konvencijos 30 straipsnio 2 dalimi pateikė pretenzijas ieÅ¡kovui.

Akivaizdu, jog tikroji Å¡alių valia sudarant sutartį buvo ne mokėjimo terminų iÅ¡skaidymas, o susitarimas dėl dalinių nuostolių atlyginimo. Vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi senaties terminas dėl krovinių apgadinimo yra vieneri metai, todėl atsakovas praranda teisines galimybes reikalauti ieÅ¡kovo atlyginti patirtus nuostolius pagal pervežimo sutartį. IeÅ¡kovas tikslingai ir sÄ moningai laukė, kol praeis Å¡is terminas bei atsakovo nuomone galimai piktnaudžiaudamas teise pažeidžia CK 1.137 straipsnio 3 dalį.

Tai patvirtina faktas, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu nutraukti sutartį tik 2015 vasario 4 dienÄ , praėjus nustatytam senaties terminui, nors nurodytu laiku neatsirado jokių naujų aplinkybių ieÅ¡kovo ir apelianto santykiuose. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, pretenzijos negali bÅ«ti pateiktos prieÅ¡ieÅ¡kinio arba prieÅ¡taravimo forma. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sutarties nutraukimo aplinkybes. IeÅ¡kovas neteisėtai, nesilaikydamas CK 6.217 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.218 straipsnio 2 dalyje nustatytos sutarties nutraukimo procedÅ«ros, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Å¡alių sutartį.

Sutarties nutraukimo momentu apeliantas neturėjo jokių mokėtinų sumų ieÅ¡kovui, nuolatos teikė pasiÅ«lymus vykdyti krovinių pervežimus, todėl esminių sutarties pažeidimo aplinkybių leidžiančių nutraukti sutartį nebuvo. Pažymėjo, jog pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, jog egzistavo aplinkybės, sudarančios sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pagrindÄ sutarties nutraukimo momentu. Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas su apeliantu nebendradarbiavo siekdamas derybų bÅ«du iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ ir iÅ¡saugoti Å¡alių susitarimÄ .

Apeliantas nekartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ siÅ«lydamas įvairius krovinių pervežimo užsakymus bei raÅ¡tu nesutiko su sutarties nutraukimu, nes nebuvo esminių sutarties pažeidimo aplinkybių. IeÅ¡kovas UAB „Miklux“ atsiliepimu prašė palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimÄ ir pilna apimtimi tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Nurodė, kad 2013-08-13 sutarties Nr. 2013-07-30 tekstÄ pasiÅ«lė, vėliau surašė ir ant savo firminio blanko atspausdino pats atsakovas siekdamas nustatytį vėlesnį atsiskaitymo terminÄ ir dalimis gražinti ieÅ¡kovui likusiÄ skolos sumÄ .

Sutarties 4 punkte aiÅ¡kiai įvardinti jos tikslai. Pažymėjo, kad apeliantas nesilaikė sutarties sÄ lygų ir neteikė ieÅ¡kovui atitinkamų pasiÅ«lymų. Tuo tarpu ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė kitus 7 byloje fiksuotus krovimo pervežimo užsakymus, tačiau apeliantas už juos delsė ir piktybiÅ¡kai vengė atsiskaityti laiku. To pasėkoje apelianto įsiskolinimas ieÅ¡kovui ženkliai iÅ¡augo ir 2015-02-04, sutarties nutraukimo dienÄ sudarė 3909,96 Eur. Todėl ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo.

          IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).            Pirmosios instancijos teismas remdamasis raÅ¡ytine bylos medžiaga bei nepažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) nustatytų bei teismų praktikoje formuojamų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, pagrįstai nustatė tokias Å¡alių ginčo faktines aplinkybes. Tarp Å¡alių buvo susiklostę vežimo santykiai, kuriuose ieÅ¡kovas veikė kaip vežėjas, o atsakovas buvo užsakovu. 2013-04-04 Å¡alys sudarė sutartį-užsakymÄ Nr. OE-Z 17/02 (toliau tekste ginčo užsakymas) (b.l. 6), kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo nugabenti krovinį iÅ¡ Čekijos į MaskvÄ , o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieÅ¡kovu sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

IÅ¡ byloje pateikto krovinio važtaraščio (b.l. 7-10) duomenų teismas taip pat pagrįstai konstatavo jog krovinys sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminu buvo pristatytas į iÅ¡krovimo vietÄ . 2013-04-30 ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LUX Nr. 13148 viso 4220 Eur sumai (toliau tekste ginčo sÄ skaita faktÅ«ra), kuriÄ atsakovas turėjo apmokėti iki 2013-06-03 (b.l. 11). Tuo tarpu apeliantas teigia jog krovinys buvo pristatytas apgadintas, dėl ko jis nemokÄ s skolos ieÅ¡kovui, nes Å¡iÄ sumÄ laiko savo patirtais nuostoliais.

Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovas dėl Å¡ių nuostolių nėra pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų nei Å¡ioje byloje nei anksčiau, prieÅ¡ Å¡alims pasiraÅ¡ant 2013-08-13 sutartį Nr. 2013-07-30 (toliau tekste ginčo sutartis) (b.l.12), iÅ¡ kurios turinio aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alys susitarė jog pagal ginčo užsakymÄ (kuris įvardijamas sutartimi) ir ginčo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovas sutarties pasiraÅ¡ymo dienai buvo skolingas 14 570,82 Lt (arba 4220 Eur) atsakovas įsiskolinimo sumÄ patvirtino pasiraÅ¡ydamas ginčo sutartį, kurios taip pat neginčija.

Ginčo sutartimi buvo numatytas ir užfiksuoto įsiskolinimo dengimas. Iki 2013-08-13atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 7285,41 Lt (2110 Eur), kas sudaro pusę viso užfiksuoto sutartyje įsiskolinimo. Likusi skolos dalis turėjo bÅ«ti dengiama toliau sutartyje įvardijamu bÅ«du. Atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui krovinių pervežimo užsakymus, o atsakovas įsipareigojo pateikti mažiausiai septynias tentines priekabas su vilkikais nuo 2013 08 26, kiekvienÄ savaitę mažiausiai po vienÄ vilkikÄ per savaitę.

Po kiekvieno ieÅ¡kovo atlikto pervežimo atsakovas įsipareigojo papildomai padengti po 1040, 77 Lt (301,42 Eur) pagal ginčo užsakymÄ ir ginčo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ kol Å¡i PVM sÄ skaita faktÅ«ra bus pilnai apmokėta ir tokiu bÅ«du padengti ieÅ¡kovui atsiradusį įsiskolinimÄ (b.l. 12). Taigi sutarties turinys yra aiÅ¡kus, iÅ¡ jo aiÅ¡kiai atsispindi Å¡alių valia toliau tęsti krovinių vežimo santykius, atsakovo skolos pripažinimas taip pat suformuluotas aiÅ¡kiai. Kaip aiÅ¡kiai nurodyta ir tai jog atsakovas atsiskaitydamas už bÅ«simus krovinių pervežimus kiekvienÄ kartÄ papildomai įsipareigojo padengti įsiskolinimÄ , kas kartÄ padengdamas po sutartÄ 1040,77 Lt (301,42 Eur) sumÄ , kuri po 2013 08 13 numatyto pusės skolos gražinimo turėjo sudaryti 7285,41 (2010 Eur) ir tokiu bÅ«du bÅ«tų gražinta per septynis kartus.

Todėl apeliacinio skundo argumentai jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tikruosius Å¡alių ketinimus sudarant ginčo sutartį, kad Å¡ios sutarties tikslas neva buvęs ne vėlesnių mokėjimo terminų nustatymas, o susitarimas dėl ieÅ¡kovo atsakovui sukeltų nuostolių dalinio kompensavimo, kad joje buvę nurodyta, jog 2110,00 EUR suma bus kompensuojama ne atliekant atsiskaitymÄ , o teikiant krovinių pervežimo paslaugas niekuo neparemti, nes kaip jau minėta sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta kaip atsakovas dengs įsiskolinimÄ pagal ginčo užsakymÄ ir ginčo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pusę įsiskolinimo sumos sumokėdamas sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ (2013 08 13) likusiÄ pusę įsiskolinimo sumokėdamas dalimis po 1040, 77Lt (301,42Eur).

Atsakovas sutartį pasirašė, jos neginčijo. Sutartis yra galiojanti ir Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Apelianto argumentai, kad jis yra pateikęs įrodymus, jog neva yra atlyginęs krovinio gavėjui ieÅ¡kovo sukeltÄ Å¾alÄ (7.566,- EUR), kad buvo tartasi dėl Å¡ių atsakovo nuostolių atlyginimo atmestini kadangi Å¡alių ginčas dėl iÅ¡ vežimo santykių kilusios žalos (nuostolių) atlyginimo nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokių reikalavimų Å¡ioje byloje nepareikÅ¡ta.

Å ios bylos nagrinėjimo dalykas yra skola susidariusi atsakovui nevykdant ginčo sutarties dėl įsiskolinimo dengimo sudarytos 2013 08 13. Apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovas neva tikslingai ir sÄ moningai laukė, kol sueis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų senaties terminas reikÅ¡ti reikalavimus dėl krovinių apgadinimo ir galimai piktnaudžiaudamas teise pažeidė CK 1.137 straipsnio 3 dalį tuo jog kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu nutraukti sutartį tik 2015 vasario 4 dienÄ , praėjus nustatytam senaties terminui, taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ nes sprendimas priimtas remiantis Å¡alių pasiraÅ¡yta 2013 08 13 sutartimi. Tuo tarpu ieÅ¡kinio senaties terminai nustatyti įstatymo leidėjo, Atsakovui kaip vežimo santykių dalyviui turėjo bÅ«ti gerai žinomi, byloje nenustatyta jog ieÅ¡kovas kokiais nors neteisėtais veiksmais bÅ«tų kliudęs ieÅ¡kovui pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ ar piktnaudžiavęs savo teisėmis.

        Apeliantas taip pat teigia jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sutarties nutraukimo aplinkybes, jog ieÅ¡kovas neteisėtai, nesilaikydamas CK 6.217 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.218 straipsnio 2 dalyje nustatytos sutarties nutraukimo procedÅ«ros, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Å¡alių sutartį. Tačiau pažymėtina jog sutarties nutraukimo teisėtumas taip pat nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, nes byloje nebuvo pareikÅ¡tas ir reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimÄ neteisėtu.

Bylos nagrinėjimo dalykas yra ieÅ¡kovo prisiimtų įsipareigojimų pagal ginčo sutartį, vykdymas. Å ie įsipareigojimai turėjo bÅ«ti vykdomi, sutartyje numatyta tvarka ir terminais, kuriuos pažeidus ieÅ¡kovui atsirado teisė reikalauti priteisti įsiskolinimÄ , pažymėtina, kad Å¡i atsakovo teisė egzistuoja nepriklausomai nuo to ar sutartis nutraukta ar ne. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, jog 2014 metais ieÅ¡kovas atliko septynis krovinių pervežimus (b.l. 39-45), tačiau nevykdė įsipareigojimo apmokėti už pervežimo paslaugas, todėl 2014-10-21, 2014-10-31 ir 2015-01-23 raginamaisiais raÅ¡tais ieÅ¡kovas ragino atsakovÄ pilnai atsiskaityti (b.l. 16-18).

Tačiau atsakovas pilnai nėra atsiskaitęs ko neneigia ir pats apeliantas.          Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).           Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikiamas faktines aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai taikė materialines ir procesines teisės normas.

Apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.           Apeliacinį skundÄ atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, apeliantui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, ieÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė.             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                              NUTARIA:          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                               Liuda Uckienė                                                                                                         Rita Kisielienė                                                                                                                                                                                                                 Vidas Stankevičius