562b929b-7e27-430e-9352-d818a587c8a6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1494-545/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24258-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, sekretoriaujant Andriui Å alkevičiui, dalyvaujant ieÅ¡kovės G. T. atstovui advokatui Pauliui Bružui atsakovo Z. A. G. atstovui advokatui Juliui Jasaičiui vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

T. ieÅ¡kinį atsakovui Z.A. G. dėl servituto nustatymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo,– n u s t a t ė: ieÅ¡kovė G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: -nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 131 kv.m. ploto servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „S1“ bei skaičiais ir linijomis: 2, 3, 4, 5, 2; -priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas-75 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur advokato iÅ¡laidų (b.l.1-2, dok-24236; b.l.

15. dok-230870). IeÅ¡kinyje (b.l.1-2, dok-24236) bei ieÅ¡kovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2021-03-09 d. dovanojimo sutartį Nr. 838 priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Å is sklypas suformuotas su numatomu privažiavimu prie žemės sklypo per A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). 2015-02-10 d. tarp žemės sklypų savininkų, A.

G., (duomenys neskelbtini), G. ir J. K., I. ir L. A., S. ir B. D., S. S., P. M. buvo sudaryta notarinė žemės sklypų padalijimo sutartis, kuria atitinkamomis dalimis buvo pasidalinti žemės sklypai. A. G. atiteko vienas iÅ¡ sklypų, žemės sklypas Nr. 33, plotas 1200 kv.m. (t.y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo numatyta nustatyti 131 kv.m. ploto servitutÄ - teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu “S1” bei skaičiais ir linijomis: 2, 3, 4, 5, 2.

Pažymi, jog iki Å¡ios sutarties sudarymo A. G. su kitais asmenimis S. ir B. D. bei G. ir J. K. priklausė 2 ha žemės sklypas. Jie buvo Å¡io sklypo bendraturčiai ir jiems priklausė po ? Å¡io sklypo dalį. Parengus žemės sklypo atidalijimo projektÄ tarp bendraturčių buvo sutarta, jog už tai, kad A. G. atitenka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (žemės sklypų padalijimo projekte ir sutartyje dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės pažymėtas indeksu 33), kuriame numatytas 131 kv. m. kelio servitutas, kaip kompensacija, jam turi atitekti bendro didesnio ploto žemės sklypai.

Pagal šį susitarimÄ A. G. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5325 kv.m.; S. ir B. D. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5209 kv.m.; G. ir J. K. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5181 kv.m. Taigi, bendras A. G. atitekusios žemės plotas buvo 144 kv. m. didesnis lyginant su bendraturčiams G. ir J. K. atitekusiu žemės sklypų plotu ir bÅ«tent tai buvo kompensacija už jo sklype suprojektuotÄ 133 kv.m. ploto servitutÄ Å¡ių bendraturčių naudai. Toks buvo sutarties Å¡alių susitarimas, kurio privalo laikytis sutarties Å¡alys ir jų teisių perėmėjai.

Tačiau yra susiklosčiusi tokia situacija, kuomet prie atsakovei G. T. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra privažiavimo, nes atsakovas atsisako nustatyti servitutÄ tarpusavio sutarimu notarine sutartimi. Dėl to atsakovė priversta kreiptis į teismÄ , nes bÅ«tina nustatyti servitutÄ â€“ jo nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas ir racionaliausias bÅ«das patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo numatyta 2015-02-10 d.

žemės sklypų padalijimo sutartyje. CK 4.111 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Taigi, servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 str. 1 d. servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. IÅ¡ pateiktų įrodymų akivaizdu, kad egzistuoja abu pagrindai nustatyti servitutÄ :

1. atsakovas nesutinka nustatyti servitutÄ tarpusavio sutarimu;

2. nenustačius servituto aÅ¡ negalėsiu naudoti savo žemės sklypo pagal paskirtį. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 str.), kurie, be kito, reiÅ¡kia, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrÄ taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi bÅ«ti teisingai atlygintas.

Atsižvelgiant į tai, jog A. G. kaip kompensacija buvo perleista atitinkamai didesnė žemės dalis, laikytina, kad teisę į kompensacijÄ jis įgyvendino pasiraÅ¡ydamas sklypų atidalijimo sutartį. Atsakovas Z. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas-1020 Eur (420 Eur+600 Eur (b.l.6-7, dok-176859; b.l. 5 dok-177094; b.l. 20 dok-235041). Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį bei teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikiamo reikalavimo matyti, kad ji praÅ¡o nustatyti neatlygintini kelio ir komunikacijų tiesimo servitutÄ per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ , todėl taip suformuluotas reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, nes jis neatitinka nei CK 4.129 str. nuostatų dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka, t.y. galimybės sutartimi nustatyti prievolę vieÅ¡pataujančio daikto savininkui - nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei - mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui - nagrinėjamu atveju atsakovui, nes ieÅ¡kovė nesiÅ«lo atsakovui jokios piniginės kompensacijos už kelio servituto nustatymÄ .

Atsakovas neginčija ieÅ¡kovės teisės nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ kelio servitutÄ , tačiau ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs dėl servituto atlygintinumo. IeÅ¡kovė iÅ¡ principo sutinka, kad servitutas turi bÅ«ti atlygintinis, tačiau teigia, kad parengus žemės sklypo atidalijimo projektÄ , tarp bendraturčių buvo sutarta, jog Z.A. G. atitenka didesnis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (žemės sklypų padalijimo projekte ir sutartyje dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės pažymėtas indeksu 33), kaip kompensacija už tai, kad Å¡iame sklype numatytas 131 kv. m kelio servitutas: pagal šį susitarimÄ Z.A.

G. atitekusių 5-ių žemės sklypų bendras plotas 5325 kv. m; S. ir B. D. atitekusių 5-ių žemės sklypų bendras plotas 5209 kv. m.; G. ir J. K. atitekusių 5-ių žemės sklypų bendras plotas 5181 kv. m, t.y. bendras Z.A. G. atitekusios žemės plotas buvo 144 kv. m didesnis, lyginant su bendraturčiams G. ir J. K. atitekusiu žemės sklypų plotu. Kasacinio teismo praktika taip pat vienareikšmiškai aiškina CK 4.129 str. nuostatas, jog servitutas turi būti atlygintinis (LAT 2014-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2020-07-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-221-916/2020; 2021-04-28 d. nutartis civ.byloje Nr. ???-3-103-611/2021; 2020-3-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).

Vadovaujantis CPK 135 str. ir 142 str. nuostatomis, kiekviena Å¡alis įrodinėja aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo ieÅ¡kinį arba atsikirtimus. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigdama apie bendrasavininkių Z.A. G., S. ir B. D. ir J. K. susitarimÄ , jog Z.A. G. atitenka didesnis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (žemės sklypų padalijimo projekte ir sutartyje dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės pažymėtas indeksu 33), kaip kompensacija už tai, kad Å¡iame sklype numatytas 131 kv. m kelio servitutas, nenurodo, kokia yra Å¡io susitarimo forma – žodinė ar raÅ¡ytinė, taip pat nepateikia tokio susitarimo teismui.

IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad juose nėra net jokių užuominų apie tokio susitarimo egzistavimÄ . Pažymėtina ir tai, kad netgi darant prielaidas, jog toks susitarimas, neva, egzistuoja, ieÅ¡kovė savęs neįvardija kaip tokio susitarimo Å¡alies ir nepagrindžia, kokias teises ar pareigas galėtų jai sukurti toks susitarimas. AiÅ¡kinant logikos aspektu CK 4.129 str. nuostatų prasmę dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka, t.y. galimybės sutartimi nustatyti prievolę vieÅ¡pataujančio daikto savininkui – nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei – mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui - nagrinėjamu atveju atsakovui, straipsnio konstrukcija suponuoja, kad sutartimi turėtų bÅ«ti nustatytas ir servitutas, ir vienokia ar kitokia dėl servituto buvimo atsiradusių nuostolių kompensacija.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje teigia, kad minėti bendrasavininkiai, tarp kurių nėra ieÅ¡kovės, neva, susitarė dėl kompensacijos už servitutÄ , o taip pat ne visai logiÅ¡kai pripažįsta, jog atsakovo žemės sklype dar tik numatytas servitutas, t.y. kad dėl servituto dar nėra susitarta. AnalogiÅ¡ka Å¡alių pozicija yra iÅ¡dėstyta ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio prieduose – 2021-07-13 d. pasiÅ«lyme Z.A. G. dėl servituto nustatymo ir 2021-07-30 d. paaiÅ¡kinimuose dėl pasiÅ«lymo bei Z.A.

G. 2021-07-27 el. laiÅ¡ke ieÅ¡kovės atstovui P. B.. IÅ¡ Å¡ių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog ieÅ¡kovė dar tik siÅ«lo atsakovui susitarti dėl kelio servituto, o atsakovas iÅ¡ pricipo neprieÅ¡tarauja servituto nustatymui, tačiau pageidauja gauti už jo nustatymÄ piniginę kompensacija. 2014-01-06 d. pasiraÅ¡yto bendrasavininkių S. D., Z.A. G. ir G. K. pasiÅ«lymo be datos dėl sklypų pasidalijimo nėra jokių užuominų apie kokiÄ nors kompensacijÄ Z.A. G. už galimÄ servituto jo žemės sklype nustatymÄ .

Minėtas siÅ«lymas buvo parengtas ne Z.A. G.. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui papildomus paaiÅ¡kinimus bei įrodymus (b.l.17-18, dok-233940), nurodydamas, kad kreipdamasis į teismÄ dėl teisės į servitutÄ , ieÅ¡kovė turi nurodyti, kokį servitutÄ (atlygintinÄ ar ne) praÅ¡o nustatyti ir kokiÄ kompensacijÄ siÅ«lo tarnaujančiojo daikto savininkui. Pažymėtina, kad svetimų asmenų transporto priemonių važiavimas per atsakovo sklypo teritorijÄ neginčytinai sukels nepatogumų atsakovui.

IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti 131 m2 ploto kelio Tai reiÅ¡kia, kad 1,31 aro ploto žemės sklypo dalis iÅ¡imama iÅ¡ atsakovo naudojimo apyvartos ir tokiu dydžiu iÅ¡ esmės yra sumažinamas atsakovo sklypas, o atsakovui teks tik prievolė prižiÅ«rėti Å¡iÄ sklypo dalį, kad ji bÅ«tų tinkama naudojimui pagal paskirtį. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omas servituto nustatymas sukels atsakovui tik nepatogumų, todėl pagal CK 4.129 str. nuostatas atsakovui priklauso teisė į kompensacijÄ . Teismui nustatant konkretų kompensacijos dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo žemės klypas yra patogioje susisiekimui su Vilniumi vietoje, (duomenys neskelbtini), netoliese yra prekybos centrai bei paslaugų įmonės (Molėtų plente, SantariÅ¡kėse, Jeruzalėje, vaikų ugdymo įstaigos (SantariÅ¡kėse, Visoriuose, Didžiojoje Riešėje, Jeruzalėje), į (duomenys neskelbtini) važiuoja Vilniaus miesto autobusas Nr. (duomenys neskelbtini), kvartalas turi pastovius gyventojus, sklypas tinka įketimui banke, įvestas interneto ryÅ¡ys ir kt.

Intemetiniuose portaluose „aruodas.lt“ ir„alio.lt“ nurodytos tokios kaimynystėje esančių parduodamų žemės sklypų 1 aro kainos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse svyruoja nuo 5584 Eur iki 11500 Eur. NTR DB 2021-12-16 d. iÅ¡raÅ¡e atsakovo 12 arų sklypo vidutinė rinkos vertė, remiantis masiniu vertinimu, yra 46 629, t.y. 1 aro vertė 3 886 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nustačius kelio servitutÄ , atsakovas negalėtų naudotis 1,31 aro žemės, minėto ploto rinkos vertė yra (3 886 x 1,31 =5051 Eur).

Pažymėtina, kad toks skaičiavimas remiasi masiniu vertinimu, o iÅ¡ pridedamų pardavimo skelbimų matyti, kad reali rinkos kaina yra dar didesnė. Tokiu bÅ«du atsakovas, atsižvelgiant į nustatomo kelio servituto plotÄ - 1,31 aro, praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 000 Eur vienkartinę kompensacijÄ , kuri yra yra reali ir teisinga. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 0,1200 ha žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisė priklauso atsakovui Z.

A. G. nuo 2015-03-25 d., pagrindas-2004-10-07 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3297, 2014-12-31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 495K-(14.49.-109)-23, 2015-02-10 Turto pasidalijimo sutartis Nr. 1361. Greta nurodyto atsakovo žemės sklypo esantis 0,1180 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. T. nuo 2021-03-23 d., pagrindas- jos tėvų 2021-03-09 d.

Dovanojimo sutartis Nr. 838; žemės sklypai yra besiribojantys (el.bylos t. 1 b.l. 6-16). Kaip teisingai procesiniuose dokumentuose nurodė civilinės bylos šalys ir tai patvirtina bylos medžiaga, 2015-02-10 d. žemės sklypų padalijimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m.6-ojo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės, notarinio registro Nr. 1361, žemės sklypų savininkai – Z.A. G., (duomenys neskelbtini), G. ir J. K., I. ir L. A., S. ir B. D., S. S., P. M. susitarė dėl žemės sklypų padalijimo natūra tvarkos.

Pagal nurodytos sutarties 3.2.2. p. Z.A. G. atiteko vienas iÅ¡ 1200 kv. m. bendro ploto žemės sklypų Nr. 33, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo numatyta nustatyti 131 kv. m ploto servitutÄ - teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „SI“ bei skaičiais ir linijomis 2, 3, 4, 5, 2. (el.bylos 1 t. b.l. 17-48). Pagal šį susitarimÄ Z.A. G. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5325 kv. m;

S. ir B. D. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5209 kv. m.; G. ir J. K. (ieškovės G. T. tėvams) atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5181 kv. m. Tokiu būdu, atsakovui atitekusių žemės sklypų plotas yra 144 kv. m didesnis, lyginant su bendraturčiams G. ir J. K. (ieškovės tėvams) atitekusių žemės sklypų plotu. Bylos duomenimis, prie atsakovei G. T. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra privažiavimo, o atsakovas Z.

A. G. atsisako nustatyti servitutÄ tarpusavio sutarimu notarine sutartimi. 2021-07-13 d , 2021-07-30 d. ieÅ¡kovės pasiÅ«lymais dėl servituto nustatymo atsakovui buvo siÅ«lyta sudaryti notarinę servituto nustatymo sutartį, o jei atsakovas nesutiks, atsakovas buvo informuojamas, kad ieÅ¡kovė bus priversta kreiptis į teismÄ ir servitutÄ nustatyti teismo sprendimu (el.bylos 1 t. b.l. 49-52). Atsakovas su pasiÅ«lymais nesutiko, 2021-07-27 el.laiÅ¡ke nurodydamas apsvarstyti klausimÄ dėl piniginės kompensacijos už servituto nustatymÄ (el.bylos t. 1 b.l. 53).

Teisinis įvertinimas Teismas, svarstydamas nurodytÄ ginÄÄ , atsižvelgia į tai, kad CK 4.111 str. 1 dalyje numatyta servituto sÄ voka, t. y. servitutas - teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . CK 4.124 str. 1 d. reglamentuoja, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.

CK 4.126 str. 1 d. reglamentuota, kad teismo sprendimu servitutas yra nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 4.112 str. 1 d. servituto turinys - tai kai servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus, o servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai.

Servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nėra nustatomos teisės, susijusios su vieÅ¡pataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ .

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra bÅ«tinas, t.y. teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (LAT nutartis civ.bylose Nr. 3K-3- 549-695/2015, Nr. 3K-3-94-248/2017, Nr. 3K-3-916/2017, Nr. e3K-3-49-248/2019).

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika reiÅ¡kia, kad servitutas teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatytas ne bet kada, o tik tam tikroms sÄ lygoms esant, o bÅ«tent:

1) asmuo, kuris siekia servituto nustatymo turi būti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, savininkas (CK 4.111 str.);

2) turi būti teisėto savininko nuosavybės teisių suvaržymo faktas, kas reiškia, kad turto savininkui yra trukdoma (jis neturi galimybių tinkamai) naudotis savo turtu (CK 4.98 str.);

3) prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ turto savininkas turi iÅ¡naudoti galimybę su kitu - tarnaujančio daikto savininku tartis dėl servituto nustatymo ir tik, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4. 126 str.). Be to, kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant CK 4.126 straipsnio taikymÄ laikomasi pozicijos, kad servituto nustatymo sÄ lygos traktuotinos atsižvelgiant į Å¡io instituto prigimtį ir paskirtį. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina vieÅ¡pataujančio daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi bÅ«ti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama.

Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir kai yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (LAT 2012-05-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012-10-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-433/2012: 2014-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-259/2014).

Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.

Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami, taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių ir pan. (LAT 2017-05-04 d. nutarties civ.byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 26 p.).

Be to, servituto nustatymas gali bÅ«ti grindžiamas bÅ«tinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo bÅ«tinumas. Konstatavus, kad servitutas yra bÅ«tinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti, o jei bÅ«tinumo nėra, vadinasi nėra ir pagrindo nustatyti servitutÄ , o jeigu jis buvo, bet, pasikeitus aplinkybėms, iÅ¡nyko, laikytina, kad atsirado pagrindas servitutui pasibaigti ar jį panaikinti. BÅ«tinumas užtikrinti tinkamÄ vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimÄ gali bÅ«ti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi.

Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobÅ«dį, kitokių sprendinių galimybę ir pan., t. y. taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai (LAT 2007-06-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3234/2007).

Teismų praktikoje, be kita ko, įtvirtinta, kad bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2010-09-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. 2A-784-345/2010). Servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT 2012-05-10 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-210/2012). Nagrinėjamu atveju pateiktų įrodymų visuma nustatyta, kad 131 kv.m. kelio servitutas atsakovo priklausančiame 0,1200 ha bendro ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra bÅ«tinas, nes nenustačius Å¡io kelio servituto ieÅ¡kovė neturės privažiavimo prie savo asmeninės nuosavybės teise valdomo esantis 0,1180 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, teismas pažymi, kaip jau minėta, pagal 2015-02-10 d. žemės sklypų padalijimo sutarties 3.2.2. p. Z.A. G. atitekusiam 1200 kv. m. bendro ploto žemės sklype Nr. 33, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo numatyta nustatyti 131 kv. m ploto servitutÄ - teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „SI“ bei skaičiais ir linijomis 2, 3, 4, 5, 2. (el.bylos 1 t. b.l. 17-48).

Kitų ieÅ¡kovės teisės gynimo bÅ«dų nenustatyta. Servituto nustatymas yra proporcinga teisinė priemonė ieÅ¡kovės teisių gynimui. Ginčo dėl Å¡ių faktinių bylos aplinkybių nėra, todėl teismas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkina visiÅ¡kai. Dėl servituto atlygintinumo Nagrinėjamoje byloje atsakovas kelia kelio servituto atlygintinumo klausimÄ . Atsakovo teigimu, už teismo sprendimu nustatytÄ servitutÄ jam turi bÅ«ti kompensuota vienkartine pinigine kompensacija-5000 Eur, atsižvelgiant į jo žemės sklypo kainÄ .

IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovo praÅ¡ymu priteisti kompensacijÄ , nurodydama, kad bendras Z.A. G. atitekusios žemės plotas buvo 144 kv. m didesnis, lyginant su bendraturčiams G. ir J. K. (ieÅ¡kovės tėvams) atitekusiu žemės sklypų plotu ir atsakovo žemės sklypų didesnis 144 kv.m. plotas kompensuoja atsakovo žemės sklype suprojektuotÄ 133 kv. m ploto servitutÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, bÅ«tina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus (LAT 2009-05-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-2/2009; kt.).

Apribojus savininko teises, turi bÅ«ti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis bÅ«tų neproporcingai iÅ¡kreipta, palyginti su vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisėmis. Servituto teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip (LAT 2011-11-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-210/2012).

Ä®statyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (LAT 2009-04-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Pagal bendrÄ sias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlygintini ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti;

į kitas svarbias aplinkybes (LAT 2009-02-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011-05-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-217/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-27 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-420-381/2018.). Vertintina, kad servitutas turi bÅ«ti atlygintinas. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant dėl servituto atlygintinumo remiasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t.y. atlyginimas už nustatytÄ servitutÄ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sÄ lygos vienai iÅ¡ Å¡alių nepagrįstai praturtėti ( LAT nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-190-916/2017).

Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei susiformavusiÄ teismo praktikÄ , teismo vertinimu, kompensacija už servitutÄ gali bÅ«ti vienkartinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, bÅ«tina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus (LAT 2009-05-29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2009.).

Apribojus savininko teises, turi būti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad VĮ Registų centras duomenimis (2021-12-16 d. išrašas) atsakovui priklausančio 1200 kv. m. bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, remiantis masiniu vertinimu, yra 46 629, t.y. 1 aro vertė 3 886 Eur, o 1,31 aro kaina sudaro 5051 Eur (3886 Eur x 1,31 =5051 Eur).

Pagal atsakovo pateiktus teismui skelbimus internetiniame tinklalapyje www.aruodas.lt panaÅ¡ių žemės sklypų panaÅ¡ioje vietovėje vertė yra didesnė (b.l. 17-18, dok-233940). Tokiu bÅ«du atsakovo nurodyta 5000 Eur kompensacijos kaina yra pagrįsta VÄ® Registrų centras masinio vertinimo skaičiavimu bei panaÅ¡ių žemės sklypų rinkos kaina, yra adekvati ir protingÄ už 1,13 aro kelio servitutÄ , todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina atsakovo naudai. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovės atstovo argumentu, iÅ¡dėstytu 2022-01-11 d. teisminio nagrinėjimo metu, jog reikalavimÄ dėl kompensacijos už servitutÄ priteisimÄ (5000 Eur) atsakovas privalo reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Taip, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-30 d. nutartyje civ.byloje 2A-1821-611/2014 (12 puslapyje) buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad už servituto nustatymÄ priteistinos kompensacijos dydis yra įrodinėjama aplinkybė civ.byloje, kompensacijos dydį atsakovai turi teisę įrodinėti, nepareikÅ¡dami prieÅ¡ieÅ¡kinio, o teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, turi įvertinti abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus ir kompensacijos reikalavimas nelaikytinas prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimu. O tais atvejais, kai ieÅ¡kinyje toks siÅ«lymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ kaip ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ (LAT 2014-05-05 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2014).

Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo spręsti, kad kompensacijos už kelio servituto kainÄ turi bÅ«ti mažintina 50 proc., t.y. susidaryti 2500 Eur (5000 Eur x 50 proc.), nes kelio servitutu naudosis ir atsakovas. Pažymėtina, kad kelio servitutas atsakovui nereikalingas ir nebÅ«tinas, o poreikis reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ iÅ¡kilo ieÅ¡kovei, kuri neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo, todėl kompensacijos dydis 50 proc.nemažintinas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje atmestinas. Teismas taip pat nesutinka ir su kitu su ieÅ¡kovės argumentu, kad atsakovas gavo kompensacijÄ jam paskiriant didesnį žemės sklypų plotÄ , todėl kompensacijos neprivalo mokėti, nes tam patvirtinančių įrodymų nepateikta (CPK 178 str.).

Pažymėtina ir tai, kad CPK 178 str. numato, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė savo teiginio dėl jau atlygintos atsakovui kompensacijos neįrodė, be to, ir 2015-02-10 d. žemės sklypų padalijimo sutarties 3.2.2. p. buvo numatyta nustatyti 131 kv. m ploto servitutÄ - teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „SI“ bei skaičiais ir linijomis 2, 3, 4, 5, 2.

Teismo prerogatyva yra teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui. Teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieÅ¡kovas ir kiti proceso dalyviai (LAT 2012-12-21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-589/2012). Proceso Å¡alis, kuriai pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atsižvelgdama į ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies pripažinti ieÅ¡kinį, taip pat pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Taigi ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigÄ (LAT 2013-05-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-299/2013). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas atsakovo reikalavimas dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo tenkintinas, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2008-03-14 nutartis Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas CPK 93 str. 1 d. numato, kad Å¡aliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ , rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. IeÅ¡kovas patyrė 75 Eur žyminio mokesčio bei 1500 Eur advokato iÅ¡laidų. Atsakovas patyrė 1020 Eur (600 Eur +420 Eur) advokato iÅ¡laidų. Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovės naudai (CPK 79 str, 80 str., 93 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, yra vieno tomo, bylos trukmę, byla gauta 2021-09-01 d. ir nagrinėjama iki Å¡iol, į tai, kad ieÅ¡kovės advokato iÅ¡laidos susidarė už procesinių dokumentų/atsiliepimų parengimÄ , atstovavimÄ teismo posėdžiuose, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, taip pat byloje buvo 4 posėdžiai, kuriuose ieÅ¡kovę atstovavo advokatas, ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, todėl teismas priteisia iÅ¡ atsakovo 1500 Eur advokato pagalbai apmokėti ieÅ¡kovės naudai, iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. ).

Teismo vertinimu, iÅ¡ esmės ieÅ¡kinys dėl servituto nustatymo buvo patenkintas visiÅ¡kai, ginčas neturtinis, atsakovo advokato iÅ¡laidos susidarė dėl pastarojo atsisakymo sudaryti notarinę kelio servituto sutartį, todėl nors ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo piniginę kompensacijÄ atsakovui ), atsakovo advokato iÅ¡laidos neatlygintinos. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,75 Eur. CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5 eurai.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ Å¡alių valstybei nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 262--270 str.,- n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti Z. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 kv.m. ploto servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „S1“ bei skaičiais ir linijomis: 2, 3, 4, 5, 2;

Priteisti iÅ¡ atsakovo Z. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas-75 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur advokato iÅ¡laidų ieÅ¡kovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Atsakovo Z. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja R.Bražinskienė