2018-11-13 Nr. BB-6575-1-01-1-49884-2015-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-338-689/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49884-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nukentėjusiojo A. M. atstovui advokatui Romaldui Briliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 17 d. nutarties.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu T. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 282 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 17 d. nutartimi nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. 13.40 val. Kaišiadorių rajone, Žiežmarių seniūnijoje, Mūro Strėvininkų kaimo ribose, ties kelio Nr. 4718 Semeliškės–Jagėlonys–Mūro Strėvininkai–Žiežmariai 15-u km, važiuodamas kaip keleivis automobilyje „VW Polo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamame neblaivaus A. M. (kraujyje rasta 2,52 promilės etilo alkoholio), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 53 punktų reikalavimus tuo, kad, būdamas neblaivus eismo dalyvis (kraujyje rasta 2,66 promilės etilo alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, sutrukdė vairuotojui A. M. vairuoti transporto priemonę, užtraukdamas rankinį stabdį, dėl to automobilis „VW Polo“ tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir vertėsi – taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio „VW Polo“ keleivis E. G. (kaltinime padaryta klaida – eismo įvykio metu žuvo E. G.), be to, eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta vairuotojo A. M. sveikata bei nesunkiai sutrikdyta keleivių V. G. ir M. G. sveikata.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai yra neteisėti, priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nukentėjusiojo teisę į sąžiningą procesą. Šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį. Taip pat teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai vertino nusikalstamos veikos, nustatytos BK 282 straipsnio 1 dalyje, požymius, ypač priežastinio ryšio turinį.

2.2. Teismai byloje esančius duomenis vertino ne kaip visumą, o fragmentiškai, pasisakydami dėl konkrečių įrodinėtinų aplinkybių rėmėsi pavieniais duomenimis, kurių nepatvirtino kiti duomenys. Vertindami netiesioginius įrodymus (eismo įvykio apžiūros protokolą, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros aktą, apžiūros protokolą, televizijos laidos „Bėdų turgus“ vaizdo įrašą, nukentėjusiosios V. G., specialisto V. M., liudytojų M. J., Z. B., R. J. parodymus) teismai nesusiejo jų į visumą, nenagrinėjo, kokia apimtimi šie netiesioginiai duomenys gali patvirtinti arba paneigti nukentėjusiosios M.

G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šių klaidų pagrindu Kauno apygardos teismas padarė nenuoseklias ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Abu teismai, ignoruodami įrodymų visumos vertinimo reikalavimą, be pagrindo suabejojo nukentėjusiosios M. G. parodymais (apie tai, kad rankinį stabdį užtraukė T. G.) ir jų nepatikrino netiesioginiais įrodymais. Teismai nesusiejo nukentėjusiosios V. G. nurodytų svarbių faktinių aplinkybių su nukentėjusiosios M.

G. parodymais apie T. G. veiksmus, tačiau V. G. parodymus sugretinus su M. G. parodymais bei atsižvelgus į V. G. parodymus ir laidos „Bėdų turgus“ vaizdo įrašo turinį tampa akivaizdu, kad automobilio rankinis stabdys vis dėlto buvo užtrauktas iki eismo įvykio ir jo metu, ir tai padarė išteisintasis T. G.. Teismų abejonės dėl nukentėjusiosios M. G. teisme duotų parodymų vien dėl to, kad šių parodymų ji nenurodė pirmosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu, yra nepagrįstos jokiomis procesinėmis priemonėmis.

Nė vienas teismas neapklausė greitosios medicinos pagalbos specialistų, ikiteisminio tyrimo metu pirmąją M. G. apklausą atlikusio ikiteisminio tyrimo pareigūno (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Be to, teismai skundžiamame nuosprendyje ir nutartyje nepaaiškino, kodėl nukentėjusiosios M. G. nurodyta aplinkybė, kad pirmosios apklausos metu ji buvo labai susijaudinusi dėl brolio žūties ir dėl to nenurodė tam tikrų aplinkybių, kurias ji nurodė vėliau, negali būti laikoma kaip pakankama ir įtikinama. Teismai tinkamai nepatikrino M. G. parodymų patikimumo ir subjektyviai, nepagrįstai juos įvertino kaip nepatikimus, atsižvelgdami į jos jauną amžių, vartoto alkoholio kiekį, patirtus išgyvenimus.

Taip pat teismai nesiaiškino, ar nukentėjusiosios V. G. parodymams galėjo turėti įtakos kiti proceso dalyviai ar pašaliniai asmenys.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė visų įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, nepašalino byloje esančių trūkumų. Šis teismas neanalizavo priežastinio ryšio tarp T. G. veikos ir kilusių padarinių turinio, nesidomėjo, kokia buvo į eismo įvykį patekusio automobilio techninė būklė po jo, t. y. ar rankinio stabdžio rankenos užtraukimas apskritai galėjo lemti galinių ar priekinių ratų blokavimą, nesigilino į eismo įvykio mechanizmą. Atsižvelgdamas į tai, kad po eismo įvykio automobilis buvo visiškai deformuotas, teismas turėjo paskirti kompleksinę teismo medicinos ir autotechninę ekspertizę, tačiau to nepadarė, o tik apklausė anksčiau šioje byloje nedalyvavusį specialistą V. M., kuris buvo susipažinęs tik su eismo įvykio schema ir nuotraukomis.

2.4. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad šioje byloje T. G. išteisintas remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, byla perduotina prokurorui, kad būtų imtasi priemonių šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis). Tačiau toks teismo sprendimas varžo nukentėjusiojo teisę į teisingą procesą ir teisę reikalauti nustatyti bei nubausti kaltininką. Jeigu papildomo tyrimo metu prokuratūra nustatytų duomenis, patvirtinančius T. G. dalyvavimą padarant šią nusikalstamą veiką, jis nebegalėtų būti antrą kartą persekiojamas baudžiamąja tvarka už tuos pačius veiksmus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nukentėjusiojo A. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

4. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, nes, ignoruodami įrodymų visumos vertinimo reikalavimą, be pagrindo suabejojo nukentėjusiosios M. G. parodymais ir jų nepatikrino netiesioginiais įrodymais, netiesioginių įrodymų nesusiejo į visumą.

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018).

6. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavus skundžiamų teismų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad skunde išreikšta abejonė dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsta – prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui.

7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti tiek atskiri teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai (kaltinamojo T. G., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M., V. G., V. G., M. G., liudytojų A. P., E. S., I. B. ir R. G. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, skaitmeninės fotografijos kompaktinėse plokštelėse, televizijos laidos vaizdo įrašas kompaktinėje plokštelėje), tiek jų visuma. Daug dėmesio teismas skyrė kaltinamojo T. G., nukentėjusiųjų A. M., V. G., V. G., M. G., liudytojų A. P., E. S., I. B., R. G. parodymų vertinimui. Nuosprendyje išsamiai išanalizuoti nukentėjusiųjų V. G. ir M. G. parodymai dėl automobilio rankinio stabdžio užtraukimo ir išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl teismas šiuos jų parodymus pripažįsta nepatikimais. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

8. Pagrindinis kasacinio skundo argumentas, kuriuo grindžiamas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, – teismas turėjo patikėti nukentėjusiosios M. G. parodymais, nes juos patvirtina netiesioginiai įrodymai. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos; proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Minėta, kad nuosprendyje įvertinti nukentėjusiosios M. G. parodymai ir išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl teismas jos parodymus pripažįsta nepatikimais. Proceso dalyvio nesutikimas su įrodymų vertinimo motyvais savaime nereiškia, kad, vertinant įrodymus, buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje netinkamai taikytos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, tačiau jokie argumentai, pagrindžiantys šį teiginį, nenurodomi. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis šiuos reikalavimus visiškai atitinka.

10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą, patikrino nuosprendžio pagrįstumą ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą bei nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo ir motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė, konstatuotina ir tai, kad, atmesdamas nukentėjusiojo apeliacinį skundą, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Nukentėjusysis A. M. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė eismo įvykio tyrimo, kurį atliko privatus ekspertas V. M. advokato R. Briliaus prašymu, išvadą. Nukentėjusiojo pateiktas dokumentas pavadintas „eksperto išvada“, tačiau sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Taigi kasacinės instancijos teismas nevertina nukentėjusiojo A. M. pateiktame dokumente išdėstytų duomenų patikimumo ir jų reikšmės pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

12. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, nepašalino byloje esančių trūkumų. BPK 241 straipsnyje nustatyta teisiamojo posėdžio pirmininko pareiga imtis visų įstatymų įtvirtintų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje reglamentuoja BPK 324 straipsnis. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojus M. J., Z. B., R. J., nukentėjusįjį A. M., specialistą V. M.. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė nukentėjusiojo atstovo prašymą skirti ekspertizę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai tinkamai nepatikrino nukentėjusiosios M. G. parodymų patikimumo, neapklausė televizijos laidos „Bėdų turgus“ filmavimo komandos darbuotojų, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, buvusių įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo pareigūno, atlikusio pirmąją nukentėjusiosios M. G. apklausą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nebuvo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai, nebuvo išdėstytas prašymas atlikti kasaciniame skunde nurodytus veiksmus. Apeliaciniu skundu buvo prašoma kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nei nukentėjusysis, nei jo atstovas kasaciniame skunde nurodytų veiksmų neprašė atlikti. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nukentėjusiojo apeliaciniame skunde.

13. Kasacinės instancijos teismas nenagrinėja kasaciniame skunde išdėstytos tikimybinės situacijos, kad nustačius duomenis, patvirtinančius T. G. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, jis nebegalėtų būti antrą kartą persekiojamas baudžiamąja tvarka už tuos pačius veiksmus ir taip būtų suvaržyta nukentėjusiojo teisė į teisingą procesą ir teisė reikalauti nustatyti bei nubausti kaltininką, nes tokia prielaida nėra ir negali būti apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo A. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis

Pranas Kuconis