56253c06-059e-480c-a075-0327a2fbdfdf · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-121-798/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00492-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 2.1.2.4.1.5; 2.6.7; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. Z. ieÅ¡kinį atsakovei P. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2017 m. kovo 28 d. sandorį, kuriuo ieÅ¡kovė L. Z. sÅ«nui P. Z. pervedė 48 000 Eur, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (lot. ab initio), taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės P. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės J.

J., 48 000 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. pradžioje pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 48 000 Eur kainÄ . 2017 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovė savo sÅ«nui P. Z. pervedė gautus 48 000 Eur į jo banko sÄ skaitÄ ir mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai dovana. Tačiau realių ketinimų dovanoti pinigų ji neturėjo, o pinigų sÅ«nui reikėjo verslui vystyti. Taigi, leido sÅ«nui naudotis pinigais. 2021 m. balandžio 20 d. ieÅ¡kovės sÅ«nus netikėtai mirė.

IeÅ¡kovė nori atgauti sÅ«nui pervestus pinigus, tačiau to padaryti negalinti, nes nėra sÅ«naus turto paveldėtoja. P. Z. turėjo dukrÄ P. J., tačiau, jam esant gyvam, tėvystė nustatyta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. Z. yra P. J. tėvas, o P. J. yra P. Z. dukra. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 3 d. Testamentų registro duomenimis P. J. 2022 m. kovo 22 d. priėmė ieÅ¡kovės sÅ«naus P. Z. palikimÄ .

Atsakovės įstatyminė atstovė J. J. nesutinka grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 2017 m. kovo 28 d. sÅ«nui P. Z. pervestus pinigus (48 000 Eur). Kadangi ieÅ¡kovė neturėjo tikslo sÅ«nui pinigus padovanoti, o juos paskolino, praÅ¡o nurodytÄ sumÄ priteisti iÅ¡ P. J. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismui nustačius, kad sutartis tarp ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus P. Z. nebuvo dovanojimo, laikyti Å¡iuos teisinius santykius paskoliniais teisiniais santykiais ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės sÅ«nui pervestÄ pinigų sumÄ , kaip skolÄ . Teismas pabrėžė, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas patvirtinto, jog P. Z. ir ieÅ¡kovę siejo dovanojimo teisiniai santykiai. Tai neginčijamai įrodo ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (P. Z. ir ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytos dovanojimo sutartys).

Nagrinėjant bylÄ pagal ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes, nustatyta, kad neegzistuoja vienas iÅ¡ paskolos teisinių santykių bÅ«tinųjų elementų – paskolos gavėjo (nagrinėjamu atveju P. Z.) įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos davėjai (ieÅ¡kovei) tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas. PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateiktos dovanojimo sutartys patvirtina, kad P. Z. pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės priėmė savo nuosavybėn be jokių iÅ¡lygų ar iÅ¡imčių („galutinai“, sutarčių 3 punktas).

Taigi, teismas sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės ir P. Z. buvusius teisinius santykius vertinti kaip paskolos teisinius santykius nėra pagrindo. Todėl nėra pagrindo ir priteisti 48 000 Eur sumÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, kaip P. Z. skolÄ .

5. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė dar vienÄ alternatyvų reikalavimÄ , t. y. priteisti jai iÅ¡ atsakovės 48 000 Eur kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ . Byloje nustačius, kad pinigai P. Z. buvo perduoti dovanojimo sutarčių pagrindu ir ieÅ¡kovė savo galimai pažeistas teises gina Å¡ias dovanojimo sutartis ginčydama, taikyti be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo institutÄ nėra teisinio pagrindo, todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas taip pat atmestinas, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.

6. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pozicija byloje dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo nėra nuosekli. Pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigė nežinanti, kodėl pervedant pinigus sÅ«nui nurodė „DOVANA“, nes neturėjo tikslo pinigus jam dovanoti. Kita vertus, reikalavimo sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo ar dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytÄ sandorį ar kitais teisiniais pagrindais, kai sandoris negalioja dėl jį sudariusios Å¡alies valios trÅ«kumo, ieÅ¡kovė byloje nereiÅ¡kė.

Vėliau ieÅ¡kovė pozicijÄ pakeitė ir ginčo teisinius santykius prašė vertinti dovanojimo teisiniais santykiais, o dovanojimo sutartį laikyti negaliojančia dėl to, kad sandoris nebuvo patvirtintas notarine tvarka ir taikyti restitucijÄ . Nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad jos galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ turi parinkti teismas, pagal jos deklaruotÄ siekį – susigrÄ Å¾inti sÅ«nui P. Z. pervestus 48 000 Eur. Teismas vertino, kad tokia ieÅ¡kovės pozicija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

Byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys (raÅ¡ytiniai įrodymai) leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad P. Z. ir ieÅ¡kovę siejo dovanojimo teisiniai santykiai, o iÅ¡ esmės ginčo tarp Å¡alių dėl to nėra.

7. IeÅ¡kovė reikalavimÄ pripažinti 48 000 Eur pervedimÄ sÅ«nui laikyti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. 3K-7-288/2009 ir Nr. e3K-3-89-915/2019. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodytos civilinės bylos (Nr. 3K-7-288/2009 ir Nr. e3K-3-89-915/2019) iÅ¡ esmės skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamo ginčo.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir jos sūnaus (P. Z.) buvo sudarytos keturios dovanojimo sutartys, kiekvienos iš kurių suma yra 12 000 Eur. Tokioms dovanojimo sutartims pakako paprastos rašytinės formos. Ieškovė byloje nei įrodė, nei įrodinėjo, kad toks dovanojimo sutarčių įforminimas būtų neatitikęs jos tikrosios valios ir / arba dovanojimo sutarčių šalys (ieškovė ir jos sūnus P. Z.) būtų turėję kitokių, nei atspindėta dovanojimo sutartyse, ketinimų.

Atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos tarp artimų asmenų (motinos ir sÅ«naus), ieÅ¡kovei nepaneigus savo ketinimų padovanoti sÅ«nui dovanojimo sutartyse nurodytas sumas ir nenustačius, kad sudarydamos dovanojimo sandorius paprasta raÅ¡ytine forma Å¡alys bÅ«tų siekę tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, kas sudarytų pagrindÄ ex officio (savo iniciatyva) teismui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnio nuostatas, o įstatymo leidėjas neįpareigoja sandorį sudaryti notarine forma, jei, atsižvelgiant į jo sumÄ , galima raÅ¡ytinė sandorio forma ir dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti 2017 m. kovo 28 d. pinigų pervedimÄ Ä¯ sÅ«naus P. Z. banko sÄ skaitÄ negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu atmestinas.

Atitinkamai nėra pagrindo nagrinėjamu atveju ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant ieÅ¡kovės sÅ«nui P. Z. keturiomis dovanojimo sutartimis padovanotus 48 000 Eur. Kitoks vertinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. IeÅ¡kovės laisva valia pasirinktas teisėtas dovanojimo teisinių santykių įforminimo bÅ«das (paprasta raÅ¡ytine forma) negali lemti ir nelemia poreikio ginti niekuo nepagrįstus ieÅ¡kovės lÅ«kesčius atsiimti dovanotus pinigus iÅ¡ apdovanotojo įpėdinių.

9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės siekis susigrÄ Å¾inti sÅ«nui padovanotus pinigus, prieÅ¡tarauja dovanojimo sutarties institutui (pati ieÅ¡kovė tarp jos ir sÅ«naus susiklosčiusius teisinius santykius laikė dovanojimo teisiniais santykiais). Dovanotojo teisė nuginčyti dovanojimo sandorį yra įtvirtina specialiomis teisės aktų nuostatomis, tačiau ieÅ¡kovė byloje neįrodinėjo sÄ lygų, kurios lemtų dovanojimo panaikinimÄ . Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė L. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovė sutinka su tuo, kad nurodytas santykis tarp ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus P. Z. kvalifikuotinas dovanojimo teisiniu santykiu. 10.2. IeÅ¡kovė siekė, kad dovanojimo sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu CK 1.93 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, teismas nepagrįstai laikė galiojančiomis ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktas keturias dovanojimo sutartis, sudarytas 2017 m. vasario mėnesį, kurių bendra dovanojimo suma yra 48 000 Eur. 10.3.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, aukščiau nurodytos 2017 m. vasario mėnesį sudarytos keturios pinigų dovanojimo sutartys yra niekinės ir negalioja, o tokių sandorių teisines pasekmes bei sandorių faktÄ pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti ex officio. Nekyla abejonių, kad 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. vasario 20 d. pinigų dovanojimo sutartyse nurodytos pinigų sumos bendrai buvo pervestos vienu mokėjimu 2017 m. kovo 28 d. – 48 000 Eur. Nurodytos faktinės aplinkybės bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai leidžia padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad visos keturios 2017 m. vasario mėnesį sudarytos dovanojimo sutartys turi bÅ«ti vertinamos kaip vienas sandoris. 2017 m. kovo 28 d. atliktas 48 000 Eur dovanojimas neatitiko tokiam sandoriui keliamos privalomos notarinės formos reikalavimo.

Taigi, dovanojimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis bei pritaikyta restitucija.

11. Atsiliepime į ieÅ¡kovės L. Z. apeliacinį skundÄ atsakovė P. J., atstovaujama įstatyminė atstovės J. J., praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovė neginčija pačių dovanojimo sutarčių ir nenurodo jų ydingumo. Byloje pateiktos sutartys patvirtina ieÅ¡kovės L. Z. valiÄ padovanoti pinigus sÅ«nui. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė keturiomis dovanojimo sutartimis dovanojo mirusiajam P. Z. kiekviena sutartimi po 12 000 Eur, o 2017 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimu visus dovanotus pinigus pervedė į apdovanotojo sÄ skaitÄ . 11.2.

RaÅ¡tiÅ¡kų dovanojimo sutarčių sudarymas patvirtina tai, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma pinigų dovanojimo sutarčių sudarymo tvarka. IeÅ¡kovei nebuvo jokių kliūčių, norint padovanoti pinigus sÅ«nui, sudaryti vienÄ sandorį, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus. Tačiau ji tokio sandorio nesudarė. IeÅ¡kovė nepateikia jokių argumentų ir faktinių duomenų, kodėl jos sudarytos dovanojimo sutartys yra niekinės ir negalioja. 11.3. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nenurodė ir neįrodė, kad sudarydama keturias dovanojimo sutartis bÅ«tų turėjusi kokį nors tikslÄ prieÅ¡ingÄ vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. 11.4.

Atsakovės teigimu, ieškovė be pagrindo tapatina pinigų pervedimo sandorį su keturiomis pinigų dovanojimo sutartimis. Pats dovanotų pagal keturias dovanojimo sutartis pinigų pervedimas vienu mokėjimo apdovanotajam tėra tik padovanotų pinigų sumų perdavimas (pervedimas) apdovanotajam. Įstatymas nedraudžia kelias dovanas perduoti apdovanotajam vienu metu. Vien pats faktas, kad pinigai po kiekvienos sutarties nebuvo perduoti apdovanotajam nesudaro pagrindo spręsti, jog tokios sutartys yra negaliojančios.

Å iuo atveju pats pinigų perdavimo faktÄ Ä¯rodo tik tai, kad dovanojimo sutartys buvo visiÅ¡kai įvykdytos. 11.5. Mano, kad ieÅ¡kovės, kaip dovanotojos, veiksmai, siekiant susigrÄ Å¾inti padovanotus pinigus prieÅ¡tarauja pačiam dovanojimo sutarties institutui, nes dovanÄ (dovanas) galima susigrÄ Å¾inti tik įstatymo numatytais atvejais. Be to, lieka neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė siekia susigrÄ Å¾inti pinigus po 4 metų. Iki sÅ«naus mirties ieÅ¡kovė nei karto nepareikalavo sÅ«naus pinigus grÄ Å¾inti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 14. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 1 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z, padovanojo sÅ«nui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovanÄ priėmė. 2017 m. vasario 8 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sÅ«nui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovanÄ priėmė. 2017 m. vasario 15 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sÅ«nui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovanÄ priėmė. 2017 m. vasario 20 d. pinigų dovanojimo sutartimi L. Z. padovanojo sÅ«nui P. Z. 12 000 Eur, o pastarasis dovanÄ priėmė.

15. IÅ¡ L. Z. banko sÄ skaitos akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad L. Z. 2017 m. kovo 28 d. pervedė P. Z. 48 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „DOVANA“.

16. Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2021 m. balandžio 20 d. mirė P. Z. 17. 2021 m. gegužės 26 d. L. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarę D. J., praÅ¡ydama praneÅ¡ti P. Z. įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ , kad ji (ieÅ¡kovė) reikalauja iÅ¡ įpėdinių grÄ Å¾inti jai 48 000 Eur.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. e2YT-1093-930/2022 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. Z., miręs 2021 m. balandžio 20 d., yra nepilnametės P. J. tėvas, o P. J. yra mirusiojo P. Z. dukra. 19. 2022 m. birželio 8 d. P. J. iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į paveldimÄ turtÄ : butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/95 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); transporto priemonę LEXUS LS 430, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę BANELLI TRE 899K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas AB SEB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas Paysera LT, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas Revolut Payments, UAB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); neiÅ¡mokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje; gyventojų pajamų mokesčio permokÄ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Dėl teismo pareigos ex officio spręsti dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis 20. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė sutiko, jog nurodytas teisinis santykis tarp ieškovės ir jos sūnaus P. Z. kvalifikuotinas dovanojimo teisiniu santykiu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentų dalyje, kurioje teismas analizavo ar tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai ir ar ginčijamas lėšas ieškovės sūnus laikytinas gavęs be pagrindo.

21. IeÅ¡kovė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad jos vertinimu, 2017 m. vasario mėnesį sudarytos keturios pinigų dovanojimo sutartys yra niekinės ir negalioja ir tokių sandorių teisines pasekmes bei sandorių faktÄ pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti ex officio. 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. vasario 20 d. pinigų dovanojimo sutartyse nurodytos pinigų sumos bendrai buvo pervestos vienu mokėjimu 2017 m. kovo 28 d. – 48 000 Eur. IeÅ¡kovės manymu, visos keturios 2017 m. vasario mėnesį sudarytos dovanojimo sutartys turi bÅ«ti vertinamos kaip vienas sandoris. 2017 m. kovo 28 d. atliktas 48 000 Eur dovanojimas neatitiko tokiam sandoriui keliamos privalomos notarinės formos reikalavimo. Taigi, dovanojimo sutartys turėtų bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis bei taikytina restitucija.

22. Pasisakydama dėl teismo pareigos ex officio spręsti dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis ). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.

Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).

23. Pagal CK 6.227 straipsnio 1 dalį teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Pažymėtina, kad Å¡i materialiosios teisės norma papildomai pagrindžia, kad teisminė gynyba (pripažįstant sutartį negaliojančia) gali bÅ«ti taikoma tik tokiam asmeniui, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar pažeidžiamas (ginčijama sutartimi). CK 6.227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ex officio gali konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo faktÄ ir jo teisines pasekmes, tačiau Å¡ios normos taikymo aspektu bÅ«tina akcentuoti, kad tokios galimybės įgyvendinimas nėra savitikslis – pirmiau įvardyti veiksmai gali bÅ«ti atlikti teismo iniciatyva tik tada, jeigu jų atlikimas yra bÅ«tinas, siekiant apginti asmens pažeistÄ subjektinę teisę ar vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir gali sukelti atitinkamas materialiÄ sias teisines pasekmes (apginti pažeistÄ jÄ teisę).

24. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad norint pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas, 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-89-915/2019).

25. Susipažinusi su ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais procesiniais dokumentais bei teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė nepagrindė (neįrodė), jog laisva valia raÅ¡ytinių dovanojimo sutarčių su sÅ«numi sudarymas pažeidė jos, kaip dovanotojos, materialiÄ sias teises ir pareigas. Apibendrinant argumentus, nurodytina, kad ieÅ¡kovė nepagrindė sÄ lygų, kurios bÅ«tinos teisminei gynybai jos reikalaujamu bÅ«du taikyti, t. y. neįrodė, jog turi tam tikrÄ materialiÄ jÄ subjektinę teisę (ar teisėtÄ interesÄ ), susijusiÄ su ginčo dalyku bei jos laisva valia dovanoti pinigus buvo pažeista arba paveikta arba vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius bÅ«tinybės ginti ieÅ¡kovės teises arba vieÅ¡Ä jį interesÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo fakto. PrieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ byloje taip pat nesudaro pagrindo daryti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu argumentai. Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu 26.

Nesutikdama su pirmosios instancijos skundžiamu sprendimu, apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad jos galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ turi parinkti teismas, pagal jos deklaruotÄ siekį – susigrÄ Å¾inti sÅ«nui P. Z. pervestus 48 000 Eur. Teismas nusprendė, kad tokia ieÅ¡kovės pozicija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo aiÅ¡kinimo ir taikymo.

27. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ , ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ .

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 16 punktas).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui. Tačiau nuo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo reikia skirti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Vadinasi, ginčo Å¡alys gali pasiÅ«lyti teismui ginčo teisinę kvalifikacijÄ , tačiau, kaip pažymėta pirmiau, Å¡alių nurodytas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginÄÄ , privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

29. Nagrinėjamo ginčo atveju, vien ieÅ¡kovės siekis susigrÄ Å¾inti sÅ«nui perduotus pinigus, negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas. Minėta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . Å io ginčo atveju ieÅ¡kovė kelis kartus keitė savo pozicijÄ dėl sÅ«nui perduotų pinigų, ji vadino tai – dovanojimu, paskola ir be pagrindo įsigytomis lėšomis.

Nors iÅ¡ esmės yra aiÅ¡ku kokio suformuluotu ieÅ¡kinio dalyku materialiojo teisinio rezultato ieÅ¡kovė siekia (susigrÄ Å¾inti savo laisva valia sÅ«nui dovanotus pinigus), tačiau kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodyto teisinio santykio įrodinėjimui, vertinimui ir kvalifikavimui yra taikomi skirtingi materialiosios teisės institutai. Nors apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentus dalyje dėl ieÅ¡kinio dalyko (ne)tinkamo suformulavimo, pažymėtina, kad teismas pasisakė dėl visų apeliantės nurodomų teisinių santykių ir jų galimo taikymo nagrinėjamoje byloje, t. y. tiek dėl dovanojimo, tiek dėl paskolos, tiek ir be pagrindo įsigytų lėšų instituto taikymo.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės teisė į tinkamÄ teisminę gynybÄ nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo pažeista.

30. Ieškovė siekė, kad dovanojimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.93 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nes įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, teismas nepagrįstai laikė galiojančiomis ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktas keturias dovanojimo sutartis, sudarytas 2017 m. vasario mėnesį, kurių bendra dovanojimo suma yra 48 000 Eur.

31. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtÄ ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ dovanÄ priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienaÅ¡alė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamÄ daiktÄ , o įsipareigojimas padovanoti turtÄ ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017; 29 punktÄ ).

32. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato privalomos raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti sandoriai, kurie turi bÅ«ti sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi bÅ«ti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi bÅ«ti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomÄ notarinę formÄ .

Vieni iÅ¡ tokių sandorių yra dovanojimo sutartys, kurių formÄ reglamentuojančiame CK 6.469 straipsnyje nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų suma, turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tÅ«kstančių penki Å¡imtai eurų, turi bÅ«ti notarinės formos.

33. Remiantis CK 1.93 straipsnio, kuriame įtvirtintas vienas iÅ¡ sandorio negaliojimo pagrindų, t. y. įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, nuostatomis, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis); įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Taigi sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomÄ notarinę formÄ ir kurie sudaryti jos nesilaikant, negalioja. Kaip jau nurodyta aukščiau, dovanojimo sutartims, kuriomis dovanojama suma yra didesnė kaip 14 500 Eur, įstatymu yra keliami atitinkami formos reikalavimai, t. y. sutartys turi bÅ«ti sudaromos notarinės formos. Å ių formos reikalavimų nesilaikymas daro tokias dovanojimo sutartis negaliojančias (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.469 straipsnio 2 dalis).

34. Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti dovanojimo sandorių teisėtumÄ turi bÅ«ti tiriami ir vertinami tikrieji Å¡alių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti dovanojimo sandorių laikotarpius bei aplinkybes dėl kurių ieÅ¡kovė, sudariusi keturias dovanojimo sutartis, apdovanotojui perdavė vienÄ sumÄ vienu pavedimu bei kokios aplinkybės lėmė, kad buvo sudaryta ne viena notarinė, o keturios raÅ¡ytinės dovanojimo sutartys.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė keturiomis raÅ¡ytinėmis dovanojimo sutartimis (po 12 000 Eur) pinigus sÅ«nui P. Z. padovanojo, o sÅ«nus dovanÄ iÅ¡ mamos L .Z. priėmė. Be to, Å¡alys susitarė, kad nuosavybės teisė į pinigus be jokių iÅ¡lygų ar iÅ¡imčių visiÅ¡kai ir galutinai pereina P. Z. nuo sutarčių pasiraÅ¡ymo momento. Pinigai P. Z. perduoti 2017 m. kovo 28 d. pavedimu į pastarojo banko sÄ skaitÄ viena suma. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad tai yra dovana sÅ«nui.

Å ias aplinkybes byloje patvirtinta tiek apeliantės, tiek ir jos sÅ«naus banko iÅ¡raÅ¡ai. IÅ¡ esmės jų neginčija ir pati ieÅ¡kovė. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad nurodytas pavedimas neatitiko tikrosios Å¡alių valios. Vien tas faktas, kad apeliantė Å¡ioje byloje sutiko su dovanojimo teisinių santykių egzistavimu rodo, jog jos tikroji valia buvo neatlygintinai perduoti sÅ«nui tam tikras pinigų sumas kaip dovanÄ . IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose paaiÅ¡kino, kad sÅ«nui P. Z. pinigai buvo reikalingi verslui vystyti.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių argumentų, galinčių patvirtinti, kad dovanojimo sutarčių įforminimas kitaip nei rašytinėmis sutartis, būtų neatitikęs tikrosios šalių valios, jog tiek dovanotoja, tiek ir apdovanotasis būtų turėję kitokių ketinimų nei tai yra nurodyta ginčo dovanojimo sutartyse. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir esant tokiai situacijai, kai šalys nesilaikė įstatyme nustatytos notarinės formos dėl galutinio lėšų perdavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pinigų perdavimas savaime nelaikytinas negaliojančiu, jeigu šalys aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad abi siekė sudaryti dovanojimo sutartį, nes prieš tai sudarė keturias pinigų dovanojimo sutartis, kurioms pakako tik rašytinės formos.

36. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį teismas vienos Å¡alies praÅ¡ymu gali patvirtinti sandorį, kuris sudarytas nesilaikant notarinės formos. Atitinkamai, vadovaujantis sutarčių teisėje esančiais konsensualizmo, neformalumo ir favor contractus (sutarties naudai) principais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), Å¡alys, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡damos savo valiÄ , gali dovanojimo sandorį, sudarytÄ nesilaikant privalomos notarinės formos, patvirtinti (įforminti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikruosius Å¡alių ketinimus ir valiÄ atspindi ir apeliantės neveikimas nuo 2017 metų iki sÅ«naus mirties, t. y. tik po sÅ«naus mirties (po ketverių metų) ieÅ¡kovė norėjo priimti palikimÄ savo vardu, o vėliau reikalavo atsakovės įstatyminės atstovės ginčo pinigus jai grÄ Å¾inti. Byloje nėra nei vieno prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymo, t. y. ieÅ¡kovės siekį pinigus susigrÄ Å¾inti kol ieÅ¡kovės sÅ«nus dar buvo gyvas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovei nepavyko įrodyti, kad jÄ ir sÅ«nų siejo paskolos teisiniai santykiai. Taigi, Å¡iuo atveju yra darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė siekia Å¡ioje byloje ne apginti jos pažeistÄ teisę, o susigrÄ Å¾inti pinigus iÅ¡ savo nepilnametės anÅ«kės, kuri įstatymuose numatytais pagrindais Å¡iÄ sumÄ paveldėjo po tėvo P. Z. staigios mirties.

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos tarp artimų asmenų (motinos ir sÅ«naus), ieÅ¡kovei nepaneigus savo ketinimų padovanoti sÅ«nui dovanojimo sutartyse nurodytas sumas ir nenustačius, kad sudarydamos dovanojimo sandorius paprasta raÅ¡ytine forma Å¡alys bÅ«tų siekę tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarka ar gerai moralei, o įstatymo leidėjas neįpareigoja sandorį sudaryti notarine forma, jei, atsižvelgiant į jo sumÄ , galima raÅ¡ytinė sandorio forma, ir konstatavo, jog ieÅ¡kovė, kaip dovanotoja, jos pažeistos teisės nagrinėjamoje byloje neįrodė, todėl jos ieÅ¡kinio reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami.

39. Apibendrindama nurodytÄ , teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių ginÄÄ nagrinėjamoje byloje iÅ¡sprendė teisingai, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sutarčių formas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės valia padovanoti sÅ«nui pinigus keturiomis raÅ¡ytinėmis sutartimis nebuvo paneigta.

Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iÅ¡spręsti šį ginÄÄ kitaip, nei jį yra iÅ¡sprendęs pirmosios instancijos teismas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 40. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovei L. Z. buvo atidėtas dalies už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio (845 Eur) sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) apeliacinėje instancijoje priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina nesumokėta už apeliacinį skundÄ Å¾yminio mokesčio dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. Z. atsakovės P. J. naudai 1 742,40 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

42. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ , maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nagrinėjamu atveju sudaro 2 314,65 Eur sumÄ .

43. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad atsakovės P. J. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, sprendžia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistina 1 742,40 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 845 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisti atsakovei P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės L. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 742,40 Eur Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus ir 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas Vigintas ViÅ¡inskis