2022-11-09 Nr. AB-27914-2-68-3-09884-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-279-492/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09884-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas.

2. Pareiškėjas teigė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas studijavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tęsė studijas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais vykdė studijas pagal tarptautinę Erasmus programą (duomenys neskelbtini) universitete. Valstybės valdžios institucijos darbuotojai L. D. ir D. K. 2016 m. sausio 31 d. pateikė skundą valdžios institucijai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) 2017 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SP-9 (toliau – ir Sprendimas) ir 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 161 informavo pareiškėją, kad Sprendimas paskelbtas valstybinėje interneto svetainėje www.etika.gov.lt.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublika, per valstybės valdomą interneto svetainę www.etika.gov.lt, tiesiogiai arba netiesiogiai sudarė prieigą (duomenys neskelbtini) universitetui ir kitiems duomenų valdytojams surinkti, valdyti susižinoti ar kitaip disponuoti nenuasmeninta informacija ir asmens duomenis apie privatų pareiškėjo gyvenimą. Kadangi neribotai auditorijai atskleistame nenuasmenintame Sprendime, veikiant proaktyviai, neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliančių aplinkybių kontekste, keturiasdešimt šešis kartus (lietuvių kalba) nustatytas pareiškėjo asmens vardas (23 kartus) ir pavardė (23 kartus), 22 kartus inicialai T.G, angliškame sprendime pareiškėjo vardas ir pavardė atskleisti 24 kartus. Kadangi pareiškėjo vardas ir pavardė siejami tiesiogiai su studentu, o studentas 19 kartų tiesiogiai siejamas su pareiškėjo asmens T. G. vardu ir pavarde, pareiškėjas teigia, kad sprendimu buvo pasikėsinta į pareiškėjo orumą ir informacijos apie pareiškėją konfidencialumą.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, visa Sprendimo apimtimi buvo pažeista pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir pasikėsinta į moralinį psichologinį pareiškėjo neliečiamumą, orumą ir informacijos apie pareiškėją konfidencialumą. Pareiškėjas nuo Sprendimo paskelbimo ir paskleidimo momento patyrė ir patiria nesklandumų, nepatogumų, rūpesčių ir neigiamų emocijų, kurios menkina pareiškėjo pasitikėjimą savimi ir savo sugebėjimais.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pareiškėjas, piktnaudžiaudamas savo, kaip pareiškėjo teisėmis, aktyviais veiksmais trukdydamas Ministerijai atlikti pagrindines teisės aktais nustatytas viešojo administravimo funkcijas, padarė atsakovui žalą, kadangi laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 29 d. pateikė ministerijai 295 įvairius skundus, pareiškimus ir prašymus (ministerijos dokumentų valdymo sistemos išrašas pridedamas). Pastarųjų nagrinėjimui, atsakymų ir prašomų pateikti dokumentų rengimui buvo naudojami neproporcingai dideli ministerijos žmogiškieji ir materialiniai resursai.

6.2. Pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš to, kad internetiniame tinklalapyje www.etika.gov.lt buvo atskleisti jo privataus gyvenimo duomenys, tačiau teismui nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio šį faktą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar dokumentais pagrįstų kitų argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtų išgyvenimų, nepagrindė neturtinės žalos fakto ir dydžio, todėl nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, pareiškėjo skundas atmestinas.

6.3. Tarnybos steigėja ir savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas, todėl Ministerija nelaikytina atsakinga, net nustačius galimus pareiškėjo teisių pažeidimus.

6.4. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kanceliarijos, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėjo skunde Kanceliarija ar jos valstybės tarnautojai ar kiti darbuotojai nesiejami su patirta žala, apskritai nenurodomi jokie su Seimo kanceliarija, jos valstybės tarnautojais ar darbuotojais sietini veiksmai ar neveikimas, kuriais būtų įžeista pareiškėjo garbė ir orumas, kitokiu būdu padaryta žala, pažeistos kitos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad paskelbus sprendimą valstybinėje interneto svetainėje www.etika.gov.lt. buvo atskleisti jo asmens duomenys.

9. Teismas nustatė, kad internetinis tinklalapis www.etika.gov.lt priklauso Tarnybai, o pagal Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 7 punktą, Tarnybos steigėja ir savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas.

10. Teismas konstatavo, kad Tarnyba galėtų būti savarankiškas Lietuvos valstybę atstovaujantis subjektas, reiškiant reikalavimus dėl jos darbuotojais (kontrolieriaus) veiksmų, nes informacija apie pareiškėją interneto tinklapyje buvo paskelbta Tarnybai priklausančiame interneto tinklapyje www.etika.gov.lt, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pasirinko atsakovais netinkamą šalį, todėl pareiškėjo skundas yra atmetamas, kaip pareikštas netinkamai šaliai.

III. 11. Pareiškėjas T. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą, priteisti pareiškėjui iš tinkamo atsakovo neturtinės žalos atlyginimą teismo nuožiūra pagal pareiškėjo skundo argumentus. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 ir perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas apribojo pareiškėjo teisę apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį dokumente DOK-5567, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, neišreikalavo visų reikiamų įrodymų reikalingų pareiškėjo skundo reikalavimui tenkinti, neištyrė konkrečiai prašomų ir tiksliai įvardintų įrodymų.

12.2. Pareiškėjo bylos perdavimo kompetentingam teismui procedūros metu buvo pažeista bylos perdavimo į kompetentingą teismą tvarka, procesinių terminų pažeidimai, įvykę bylos perdavimo iš vieno teismo į kitą metu, nulėmė neteisėtą bylos perdavimą.

12.3. Nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo visą bylos medžiagą.

12.4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. dokumente Nr. DOK-644 nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo perduota pareiškėjo byla Nr. e2A-347-933/2021, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. akte Nr. (1.16)-T-27/2021 „Dėl teismingumo nutarties siuntimo” nurodyta, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui Žygimantų g. 2, Vilnius siunčiama, be kita ko, elektroninės civilinės bylos Nr. e2A-247-933/2021 popierinis priedas. Pareiškėjas akcentuoja, kad skiriasi teisminio proceso numeris.

12.5. Pirmosios instancijos teismas prieš nagrinėjant bylą iš esmės neįvertino visų procesinių dokumentų turinio, visų bylos duomenų ir aplinkybių, prieš nagrinėjant administracinę bylą iš esmės nenustatė, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas netinkamam atsakovui, tinkamu laiku nesprendė apelianto klausimo dėl tinkamo atsakovo nustatymo, nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti proceso šalies teisių, nepasiūlė pareiškėjui pakeisti tinkamu atsakovą, todėl padarė šiurkščią teisinę klaidą ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (10 str., 53 str.).

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teikia argumentus dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Ministerija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus ir pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, todėl skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šį teismo sprendimą naikinti ir tenkinti skundo reikalavimus.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kanceliarija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Kanceliarija teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus ir pritaikius materialiosios ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, bei iš esmės sutinkame su skundžiamo sprendimo argumentais.

18. Kanceliarija pažymi, kad nėra įgaliota atstovauti Lietuvos valstybei byloje nagrinėjant ieškovo keliamus reikalavimus, šiuos argumentus patvirtino ir teismas skundžiamame sprendime. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 1 punktu nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose civilinėse ir administracinėse bylose <...> valstybei atstovauja ministerijos <...> jeigu šiuo nutarimu ar kitais teisės aktais neįgaliota kita valstybės institucija (įstaiga).“ Nutarimo 3.19 punktu Seimo kanceliarijai pavesta atstovauti valstybei bylose dėl valstybinių signatarų rentų, valstybinių signatarų našlių ir našlaičių rentų mokėjimo. Ši sritis nėra susijusi su pareiškėjo pirminiame skunde ir apeliaciniame skunde keliamais prašymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis teigė patyręs dėl neteisėto asmens duomenų apie privatų pareiškėjo gyvenimą atskleidimo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, nurodė, kad atsakovu (jo atstovu) nurodyta netinkamas subjektas, nes internetinis tinklalapis www.etika.gov.lt, kuriame, pasak pareiškėjo, buvo atskleisti asmens duomenys, priklauso Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, galėtų būti savarankiškas Lietuvos valstybę atstovaujantis subjektas, reiškiant reikalavimus dėl jos darbuotojų (kontrolieriaus) veiksmų.

21. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas apribojo jo teisę apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį dokumente DOK-5567, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą; bylos perdavimo kompetentingajam teismui metu buvo pažeisti procesiniai terminai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. akte Nr. (1.16)-T-27/2021 „Dėl teismingumo nutarties siuntimo” nurodytas kitos bylos teisminio proceso numeris; teismas netinkamai sprendė klausimą dėl atsakovo byloje pakeitimo tinkamu; teikė argumentus dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas neskundžiama 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2021 m. kovo 16 d. patikslintą skundą, kuriuo pastarasis prašė: 1) priteisti iš atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atlyginti pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą (kompensaciją) lygią 5 000 Eur; 2) priteisti iš atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlyginti pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą (kompensaciją) lygią 5 000 Eur; priteisti iš atsakovo atstovo Švietimo mokslo ir sporto ministerijos atlyginti pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą (kompensaciją) lygią 3 000 Eur; 4) priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) universiteto turtinę žalą 136 Eur; 5) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SP-9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintą skundą (ieškinį) padavė praleidęs keturiolikos kalendorinių dienų terminą nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, ir nėra būtinybės priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, todėl atsisakė jį priimti.

23. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą. Tokia teismo nutartis pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolesnei nagrinėjamos bylos eigai, pareiškėjas, nesutikdamas su teismo atsisakymu priimti jo patikslintą skundą, savo nesutikimo argumentus turi galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės.

24. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo 2021 m. kovo 16 d. patikslintą skundą, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3626-629/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01562-2017-7) pareiškėjo skundą panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SP-9 buvo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15030-294/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09884-2020-2) atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SP-9. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-815-653/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09884-2020-2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi pareiškėjo reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SP-9 panaikinimo klausimas byloje jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, todėl teismui nebuvo pagrindo dar kartą svarstyti. Ginčo ribas byloje yra apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir pirmosios instancijos teismo priimtu skundu. Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) universiteto laikytinas ne jo skundo patikslinimu, bet nauju savarankišku reikalavimu, nes reiškiamas naujam atsakovui ir kitais pagrindais, todėl taip pat negalėjo būti priimtas nagrinėti. Nors aptariama teisės norma (ABTĮ 53 str. 3 d.) nustato galimybę pareiškėjui pakeisti teisme nagrinėjamo skundo dalyką arba pagrindą, ji nesuteikia pareiškėjui teisės pakeisti abiejų skundo elementų, nes tai laikytina „nauju skundu“, kuris turėtų būti paduodamas inicijuojant naują administracinę bylą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1346-602/2020).

25. Kiti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai buvo reiškiami tam pačiam atsakovui – Lietuvos valstybei, tačiau prašant iš jos atstovų priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį bei papildomai iš Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos priteisti pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą (kompensaciją) lygią 5000 Eur. Atsisakydamas priimti patikslintus skundo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepimą į ieškovo ieškinį pateikė 2020 m. birželio 11 d., trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiliepimą pateikė 2020 m. liepos 20 d., t. y. praleidus nustatytą keturiolikos kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos terminą, ir nėra būtinybės jį priimti.

26. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad patikslintas skundas buvo pateiktas praleidus šį terminą, atsakovo sutikimo patikslinto skundo priėmimui taip pat nebuvo gauta; būtinybės pateikti patikslintą skundą vėliau ar būtinybės priimti patikslintą skundą bylos teisingam išsprendimui pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjo patikslinto skundo.

27. Kitas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, prieš nagrinėjant administracinę bylą iš esmės nenustatė, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas netinkamam atsakovui (jo atstovui), ir nesprendė apelianto klausimo dėl tinkamo atsakovo (jo atstovo) nustatymo klausimo, bei nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti proceso šalies teisių, nepasiūlė pareiškėjui pakeisti tinkamu atsakovą (jo atstovą), laikytinas pagrįstu. Pagal ABTĮ 53 straipsnio nuostatas, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

28. Visi Kontrolieriaus sprendimai buvo skelbiami Tarnybos interneto svetainėje www.etika.gov.lt. Nuo 2019 m. pabaigos (po Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. liepos 15 d. pateiktos konsultacijos Tarnybai) veikia nauja Tarnybos interneto svetainė https://etikostarnyba.lt. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose, kurie, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583, įtvirtinta, kad Tarnyba yra juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas – užtikrinti kontrolieriaus darbą nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl galimo akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų pažeidimo (2 str., 5 str.). Taigi Tarnyba, vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi, gali būti tiek ginčo šalimi, tiek Lietuvos valstybės atstovu ginče dėl žalos, kurią privalo atlyginti valstybė (CK 6.273 str. 1 d.).

29. Pirmosios instancijos teismas, nesiimdamas priemonių atsakovo Lietuvos valstybės tinkamo atstovo įtraukimui į bylą, pažeidė administracinių bylų proceso reikalavimus, ir dėl to galėjo būti netinkamai išnagrinėta byla. Tokio pobūdžio pažeidimo nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų apelianto argumentų, t. y. kad perduodant bylą nagrinėti pagal teismingumą nebuvo laikytasi nustatyto termino, kad lydraštyje buvo klaidingai nurodytas teisminio proceso numeris, pažymi, kad šios aplinkybės neturėjo reikšmės bylos nagrinėjimo rezultatui, iš esmės nesuvaržė pareiškėjo teisės į teismą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde teikiami argumentai dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 laikytini nepatenkančiais į nagrinėjamo apeliacinio skundo dalyką, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindų jų aptarinėti.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nesprendžia kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimo, nes tai turėtų nuspręsti pirmosios instancijos teismas. Kartu pažymi, kad procesine teise teikti įrodymus turi būti naudojamasi sąžiningai, jie turi būti teikiami laiku ir atsakingai; gi pareiškėjo teikiami dokumentai yra ankstesni, negu byla buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, taigi galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui; dalį jų sudaro jau esantys byloje, dalį – teismų procesiniai dokumentai, taigi tokių duomenų teikti nėra poreikio apskritai.

32. Atsižvelgdama į nutartyje iš dėstytus motyvus, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą grąžina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė