2021-02-24 Nr. AB-3899-3-64-3-00206-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-242-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00206-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK), 3 400 Eur turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Telšių AVPK įgaliotas pareigūnas 2015 m. sausio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86P-24992482-15 (toliau – ir protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kaltindamas jį tuo, kad jis 2014 m. gruodžio 30 d. apie 22.50 val. vairuodamas lengvąjį automobilį „Subaru Forester“ Telšių rajone, kelio Šiauliai–Palanga 69,08 km, išvažiuodamas iš greta kelio esančios degalinės „Baltic Petroleum“, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Citroen C3 Picasso“ ir su juo susidūrė, taip pat, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.‑175-941/2015 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį bei nubaustas subendrinta 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-433-282/2015 Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą panaikino ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4-187/2016 pareiškėjo atžvilgiu byla, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta, konstatavus, kad pareiškėjo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamų pažeidimų įvykio ir sudėties. Šis pirmosios instancijos teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 2 d., Šiaulių apygardos teismui 2016 m. kovo 2 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-112-616/2016 atmetus atsakovo atstovo apeliacinį skundą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl viso administracinio teisės pažeidimo proceso eigoje naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis ir patyrė 3 400 Eur dydžio atstovavimo išlaidų. Šių pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimo klausimas administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo sprendžiamas. Pareigūnų neteisėti veiksmai buvo įrodyti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi, paliekant Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimą nepakeistą. Be to, atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų neteisėtumą eismo įvykio tyrimo metu neginčijamai patvirtina ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarime nurodyti šiurkštūs procesiniai pažeidimai. Dėl atsakovo atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas buvo priverstas gintis nuo jam nepagrįstai mestų kaltinimų padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius teisės pažeidimus. Valstybės valdžios institucijų veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis nėra ribojamas, todėl pareiškėjui turi būti priteistos visos išlaidos, turėtos administracinio teisės pažeidimo procese dėl atsakovo atstovo pareigūnų surašyto protokolo.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Telšių AVPK paaiškino, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 1 d.). Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Tai reiškia, kad ATPK nebuvo numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam ar administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Tačiau konstituciniai principai garantuoja būtinumą atlyginti asmeniui padarytą materialinę žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatyme nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.

6. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurioje vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai yra sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas gali būti taikoma tik tai atvejais, kai tokią galimybę nustato ATPK. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi pareiškėjas, pasikviesdamas atstovą ginti jo interesus teisme, prisiėmė asmeninę riziką dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

7. Telšių AVPK pareigūno pareiškėjui 2015 m. sausio 28 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo teisėtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Vien administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nėra pagrindas konstatuoti valstybės institucijų veiksmų neteisėtumą kaip pagrindą žalos atlyginimui.

8. Telšių AVPK viso teisminio nagrinėjimo metu neįžvelgė pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, vykdant teisės aktais pavestas tiesiogines pareigas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta tik dėl to, kad Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2016 m. kovo 2 d. nutartį, bylą išnagrinėjo nepilnai, neobjektyviai ir paviršutiniškai, remdamasis tik administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens ir bylos baigtimi jo naudai suinteresuotų liudytojų parodymais, visiškai neįvertino fakto, kad pareiškėjas buvo atpažintas eismo įvykyje dalyvavusių liudytojų tiek iš nuotraukos, tiek gyvai teisminio proceso metu; taip pat nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę tam faktui, kad nebuvo nustatyta, kam priklauso eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Subaru Forester“, dėl ko teismas, visas abejones ir neaiškumus aiškindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatavo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Telšių AVPK 2016 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, priteisė jam iš atsakovo 3 400 Eur turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo patirtą ir prašomą atlyginti turtinę žalą kildina iš Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus Veiklos organizavimo ir prevencijos grupės pareigūnų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neteisėti Telšių AVPK veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi. Tiek šioje nutartyje, tiek Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarime buvo konstatuota, jog surašant 2015 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo nustatyta, kam priklauso įvykyje dalyvavęs automobilis, nebuvo apklaustas jo savininkas, atliekant asmens atpažinimo procedūras, buvo pažeistos imperatyvios asmenų atpažinimo nuostatos, nebuvo įvertinti liudytojų, nurodžiusių, jog įvykio vakarą pareiškėjas buvo tėvų namuose, parodymai, nevertinti pareiškėjo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi tokį patį, kaip įvykyje dalyvavęs, automobilį, tačiau su kitais valstybiniais numeriais. Teismas iš byloje surinktų duomenų nustatė, jog pareigūnas, surašydamas protokolą ir tirdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesurinko pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas. Teismas nurodė, kad konstatavęs policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, toliau svarstys klausimą dėl pareiškėjui padarytos žalos.

12. Teismas nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, jis patyrė išlaidų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo apskundimo, skundų rengimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, jo interesų atstovavimo teismo posėdžiuose, t. y. patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidos.

13. Teismas nurodė, kad šiuo atveju netaikytinos ATPK ir BPK normos, nes šioje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios pagrindas yra patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ne pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl minėtos žalos atlyginimui yra taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, kreipėsi į profesionalų teisininką. Pareiškėją tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose atstovavo advokatas S. Š., pareiškėjo turėtos išlaidos pagrįstos į bylą pateikta 2016 m. kovo 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 062 bei 2018 m. kovo 10 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 734140. Sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytas teiktų teisinių paslaugų pobūdis, t. y. konsultavimas, gynimas, įrodymų rinkimas ir atstovavimas klientui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-175-941/2015; konsultavimas ir apeliacinio skundo parengimas administracinio teisės pažeidimo byloje Šiaulių apygardos teisme; konsultavimas, gynimas ir atstovavimas klientui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4-187/2016; konsultavimas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas Šiaulių apygardos teisme byloje Nr. ATP-112-616/2016.

15. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nustatytos ir įrodytos visos trys sąlygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl pareiškėjo skundą tenkino.

16. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytos maksimalios galimos priteisti sumos, taip pat yra pagrįstos pareiškėjo atstovo advokato A. K. pateiktu pinigų priėmimo kvitu Nr. 909835, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 600 Eur, bei advokato paaiškinimu, kad ši suma apima skundo parengimą ir kliento atstovavimą bylą nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose.

III. 17. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

18. Telšių AVPK apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, akcentuojant tai, kad Telšių AVPK pareiškėjui 2015 m. sausio 28 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo teisėtas. Administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės, o ne civilinės atsakomybės prasme, t. y. sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Tai reiškia, kad vien administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nėra pagrindas konstatuoti valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo, kaip pagrindo žalos atlyginimui.

19. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarime konstatuota, kad surašant 2015 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau tokie pareigūnų veiksmai savaime nedaro paties tyrimo neteisėtu ir nesudaro pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Telšių AVPK viso teisminio nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2016 m. kovo 2 d., neįžvelgė pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Administracinė teisena nutraukta tik dėl to, jog Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d., priimdamas neskundžiamą nutartį, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nepilnai, neobjektyviai ir paviršutiniškai.

20. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsniu ir BPK 104 straipsnio 2 dalimi, tačiau šiuo atveju nepagrįstai taikė CK normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę. Akivaizdu, kad pareiškėjas prašė priteisti išlaidas, patirtas advokatui už teisines paslaugas apmokėti, kurios priskiriamos bylinėjimosi išlaidų sąvokai.

21. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovo reikalavimas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo yra nepagrįstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytais pagrindais. Teismas pagrįstai vadovavosi CK nuostatomis, nes ANK atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų atlikimo metu dar negaliojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kildinamos iš Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus Veiklos organizavimo ir prevencijos grupės pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 3 400 Eur jo patirtai turtinei žalai atlyginti nustatęs, kad nagrinėjamu atveju neteisėti Telšių AVPK pareigūnų veiksmai ir neveikimas yra nustatyti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi. Tiek šioje nutartyje, tiek Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarime buvo konstatuota, jog surašant 2015 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo nustatyta, kam priklauso eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, nebuvo apklaustas jo savininkas, atliekant asmens atpažinimo procedūras, buvo pažeistos imperatyvios asmenų atpažinimo nuostatos, nebuvo įvertinti liudytojų, nurodžiusių, jog eismo įvykio vakarą pareiškėjas buvo tėvų namuose, parodymai, nevertinti pareiškėjo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi tokį patį, kaip įvykyje dalyvavęs, automobilį, tačiau su kitais valstybiniais numeriais; taigi, pareigūnas, tirdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir surašydamas protokolą, nesurinko pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą.

25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Telšių AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai ir neveikimas buvo nustatyti nepagrįstai; teismai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir paviršutiniškai; Telšių AVPK kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą; pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ANK nuostatomis, nukreipiančiomis į BPK, o ne CK nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; 3 dalyje – šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis); 4 dalyje – valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neteikia argumentų dėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl šiais aspektais nebus pasisakoma, tačiau dėsto nesutikimo su valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga – neteisėtais veiksmais, argumentus, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu ir pasisakys.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus Veiklos organizavimo ir prevencijos grupės pareigūnai, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą ir surašydami pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, neteisėtai (ne)veikė. Šios aplinkybės yra nustatytos Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4-187/2016, kuriuo, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo atžvilgiu administracinė byla pagal 2015 m. sausio 28 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86P-24992482-15 dėl 2014 m. gruodžio 30 d. pažeidimų pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 1241 straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, nesant jo veikoje šių pažeidimų įvykio ir sudėties. Minėtame nutarime iš esmės nurodyta, kad surašant 2015 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo nustatyta, kam priklauso eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, nebuvo apklaustas jo savininkas, atliekant asmens atpažinimo procedūras, buvo pažeistos imperatyvios asmenų atpažinimo nuostatos, nebuvo įvertinti liudytojų, nurodžiusių, jog eismo įvykio vakarą pareiškėjas buvo tėvų namuose, parodymai, nevertinti pareiškėjo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi tokį patį, kaip įvykyje dalyvavęs, automobilį, tačiau su kitais valstybiniais numeriais; pareigūnas, tirdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir surašydamas protokolą, nesurinko pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-112-616/2016, atmesdamas Telšių AVPK apeliacinį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritarė žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

30. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju Telšių AVPK pareigūnai, prieš surašydami pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, neturėjo pakankamai duomenų, kurie pagrįstų įtarimus dėl galimo administracinio teisės pažeidimo. Nors policijos pareigūnai atliko tam tikrus veiksmus tirdami eismo įvykį, tačiau toks jų veikimas nepripažintinas pakankamu, siekiant išaiškinti ir patraukti atsakomybėn eismo įvykio kaltininką, todėl toks jų (ne)veikimas laikytinas neteisėtais veiksmais ir neveikimu CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės jokių nesutikimo su prieš tai konstatuotomis aplinkybėmis motyvų neteikia, o tik deklaratyviai nurodo, jog Telšių AVPK pareigūnai veikė teisėtai, o bendrosios kompetencijos teismai neobjektyviai ir paviršutiniškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Nors atsakovo atstovas nurodo kreipęsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, tačiau šį Telšių AVPK prašymą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. 2ATP-135/2016 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taigi, ši aplinkybė nelemia kitokios išvados nei padarė teismai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtame skundžiamame sprendime.

32. Atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ANK nuostatomis, nukreipiančiomis į BPK, o ne CK nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ANK įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjo atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama vadovaujantis ATPK nuostatomis (galutinė Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo priimta 2016 m. kovo 2 d.), šioje byloje nagrinėjamą žalą pareiškėjas taip pat patyrė galiojant ATPK (2016 m. kovo 10 d.; b. l. 6). Todėl nagrinėjamoje byloje remtis ANK nebuvo jokio pagrindo, o pareiškėjo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pagrįstai buvo laikomos jo patirta žala CK 6.271 straipsnio prasme.

33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

34. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo pateiktą apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas pateikė atstovavimo sutartį (b. l. 59) bei minėtų išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 60–61), iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 6 d. sumokėjo advokatui 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

35. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

36. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

37. Pareiškėjo prašomas priteisti išlaidų atlyginimo dydis neviršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 262,7 Eur), advokato surašytas procesinis dokumentas atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus turinio ir formos reikalavimus, todėl pareiškėjo patirta bylinėjimosi išlaidų suma (400 Eur) yra priteisiama jam iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius