562001f1-b7df-4d8d-a636-ba2ce8df6206 · Vilniaus apygardos teismas

Atskirasis skundas netenkintinasCivilinė byla Nr. 2S-267-661/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21605-2013-9                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 122.2;122.3;122.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Lispimeks dangos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Molesta“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Lispimeks dangos“ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 142 000 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų ir kito turto areÅ¡tÄ praÅ¡omos priteisti sumos dydžio. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino bei areÅ¡tavo atsakovo turtÄ 142 000 Lt sumai.

Teismas nurodė, kad byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, jo suma –142 000 Lt – yra ženkli, o tai, sutinkamai su formuojama teismų praktika, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe Å¡ių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį, kuria UAB „LISPIMEKS dangos“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o atsisakius tenkinti šį atsakovo praÅ¡ymÄ , skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Taip pat įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimÄ t.y. sumokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 12.605,00 Lt dydžio piniginį užstatÄ arba pateikti banko garantijÄ minėtai sumai. Nurodo, kad skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminaraus pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimo neatliko ir nekėlė klausimo, ar Å¡ie reikalavimai bent pagal pirminį vertinimÄ gali bÅ«ti pagrįsti ir tenkintini.

Be to, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remiasi didele ieÅ¡kinio suma ir pateikia tik bendro pobÅ«džio teorinius svarstymus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie Å¡ioje konkrečioje situacijoje bent maža dalimi patvirtintų tikimybę ar galimybę, kad bÅ«simas teismo sprendimas, jeigu bus palankus ieÅ¡kovui, bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus neproporcingai apsunkintas. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas arba kad teismo sprendimas galėtų bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo nuomone, ieÅ¡kinio reikalavimo suma laikytina didele, todėl yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Be to, ieÅ¡kovas atskirajame skunde nenurodo nei vienos aplinkybės, nepateikia vieno argumento apie turtinę padėtį, nepateikia jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jos atsakovo turtinė padėtis yra gera ir stabili.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias procesines teisės normas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir bÅ«ti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali bÅ«ti tenkinamas.

Tačiau esant Å¡iai proceso stadijai, tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės nesprendžiamas. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ä®statymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios Å¡alių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.Apelianto manymu, ginčo atveju nėra nė vieno iÅ¡ privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatytų pagrindų, t. y. ieÅ¡kinys nėra tikėtinai pagrįstas taip pat nėra bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.Teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios, nes ieÅ¡kinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės. IeÅ¡kinio turinys patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo subrangos sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovas ieÅ¡kovui įsipareigojo iki sutartyje nustatyto termino atlikti darbus, o atsakovui neatlikus sutartyje numatytų darbų Å¡alių sutartais terminais, atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui po 500 Lt dydžio baudÄ už kiekvienÄ pavėluotÄ baigti darbus dienÄ .

Darbų nebaigus laiku, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti sutartimi numatytų netesybų. Vadinasi, toks ieÅ¡kovo reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, todėl apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tikėtinai nepagrįstas, atmestini. Taip pat apelianto praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kinio reikalavimui dėl netesybų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra vertinamas. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl senaties yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir negali bÅ«ti vertinama proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Šioje proceso stadijoje svarbu tik tai, jog pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui palankus sprendimas apskirtai galėtų bÅ«ti priimtas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kartu su atskiruoju skundu apeliantas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotinÄ savo mokumÄ , stabiliÄ finansinę padėtį, tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad apeliantas nepaneigė sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės. Teismo manymu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios pareikÅ¡tiems reikalavimams ir užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieÅ¡kinio reikalavimams ir siekiamam tikslui – teisingumo vykdymui Å¡alyje, neapsunkinant galimo teismo sprendimo įvykdymo.Atsakovas atskirajame skunde praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog toks praÅ¡ymas nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teismui, todėl negali bÅ«ti nagrinėjami ir apeliacine tvarka (CPK 306 str. 2 d.).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartis paliktina nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas Barkauskas