2021-02-10 Nr. AB-2967-3-61-3-02468-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-98-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02468-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-40470 „Išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto“ (toliau – ir Sprendimas) ir nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0190/19/00801 vykdymą. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti atlyginti iš VMI jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 23,10 Eur (t. y. 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 0,60 Eur už pavedimą).

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių ir baudos mokėjimo terminų (aktualių teisės aktų), todėl turi būti panaikintas, o jo pagrindu pradėta vykdomoji byla nutraukta. Pareiškėja Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. AN2-99-209-2019 (toliau – ir 2019 m. vasario 15 d. nutarimas) buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 7 dalį, paskiriant 5 200 Eur baudą su transporto priemonės konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismas paskirtos baudos mokėjimą išdėstė, nustatydamas, kad paskirtą baudą pareiškėja turi sumokėti per 1 metus nuo šio nutarimo išsiuntimo dienos, kas mėnesį sumokant po 430 Eur, paskutinįjį mėnesį – 470 Eur. Taigi baudos galutinis sumokėjimo terminas buvo 2020 m. vasario 15 d. Vadovaujantis ANK 676 straipsnio 1 dalimi, tam, kad išdėstytos baudos išieškojimas būtų pradėtas anksčiau už teismo nustatytą sumokėjimo terminą, turi būti dvi sąlygos: pirma, baudos dalis nesumokama laiku ir antra, baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas. Iš tiesų paskirtos baudos dalies pareiškėja (430 Eur) nesumokėjo pagal teismo nustatytą tvarką, nes minėtą teismo nutarimą apskundė kasacine tvarka. Tačiau pareiškėja nebuvo informuota ir nežinojo, kas ir kokia tvarka priėmė Sprendimą nutraukti baudos mokėjimą dalimis, ar ji turėjo teisę tokį Sprendimą skųsti, taip pat nebuvo aišku, nuo kada pareiškėja įgijo prievolę sumokėti visą 5 200 Eur baudos sumą (o ne jos dalį) ir per kokį terminą šią prievolę privalėjo įvykdyti. Sprendime nurodomas terminas – iki 2019 m. kovo 30 d. – negali būti laikomas terminu visos baudos sumokėjimui geruoju. Iki nurodyto termino pareiškėja būtų turėjusi sumokėti baudą, jeigu nebūtų priimtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimas baudos mokėjimą išdėstyti. Nepasibaigus 1 metų terminui dalimi sumokėti paskirtą baudą, priverstinis nuobaudos vykdymas negalimas, nebent teismas priimtų sprendimą panaikinti baudos išdėstymą.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad administracinis nusižengimas registruojamas Administracinių nusižengimų registre (toliau – ir ANR), jeigu procesinis sprendimas, kuriuo paskirta bauda, priimtas po 2015 m. liepos 1 d. Pareiškėjos atveju pareigą į ANR suvesti (tikslinti) duomenis, susijusius su administraciniu nusižengimu, priskirta Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba). VMI 2019 m. vasario 21 d. iš ANR gavo duomenis, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė 2019 m. vasario 15 d. nutarimą, kurioje pareiškėjai paskirta 5 200 Eur bauda, kurios mokėjimo terminas – 2019 m. kovo 30 d., mokėjimo grafikas netaikomas.

VMI, gavusi šią informaciją, informavo pareiškėją apie jai paskirtą baudą ir mokėjimo terminą – 2019 m. kovo 30 d. Pareiškėja pirmą kartą pranešimą perskaitė 2019 m. balandžio 26 d. Nesant duomenų apie baudos sumokėjimą ir (ar) išdėstymą, VMI pareiškėjai pateikė pranešimą apie neįvykdytą prievolę – nesumokėtą 5 200 Eur baudą, kurios mokėjimo terminas – 2019 m. kovo 30 d. Pranešimą pareiškėja perskaitė 2019 m. balandžio 26 d. Nuo šios dienos iki 2019 m. liepos 9 d. pareiškėja į VMI nesikreipė ir neinformavo apie galbūt neteisingai nustatytą baudos mokėjimo terminą.

VMI, neturėdama naujų duomenų apie baudos mokėjimo išdėstymą ar kitas aplinkybes, turinčias įtaką priverstinio išieškojimo inicijavimui, priėmė Sprendimą. Gavus iš pareiškėjos skundo, pateikto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kopiją ir įvertinus pareiškėjos skunde pateiktą informaciją, kad pareiškėjai 5 200 Eur baudos mokėjimas teismo procesiniu sprendimu buvo išdėstytas dalimis, buvo atlikti šie veiksmai: priimtas 2019 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-62545 sustabdyti Sprendimo vykdymą, apie tai informuotas antstolis; 2019 m. liepos 11 d. kreiptasi į ANR įgaliotus asmenis, prašant patikslinti duomenis apie pareiškėjai paskirtą baudą ir jos mokėjimo terminą.

VMI, gavusi atnaujintus duomenis, t. y. pranešimą apie baudos už administracinį nusižengimą išdėstymą dalimis iki 2020 m. vasario 4 d., mokant po 430 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 470 Eur, priėmė 2019 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-40470 pripažinti netekusiu galios Sprendimą, apie tai informuotas antstolis. VMI informavo pareiškėją ir antstolį apie pareiškėjai paskirtos baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo nutraukimą, antstolis paprašytas grąžinti pareiškėjai išieškotas vykdymo išlaidas.

Visgi, atsižvelgus į tai, kad Sprendimas buvo priimtas teisėtai, vadovaujantis ANR duomenimis, nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad Sprendimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas panaikintas VMI iniciatyva ne dėl neteisėtų veiksmų, bet, remiantis atnaujinta ANR informacija, už kurios pateikimą atsakinga Tarnyba.

5. Pareiškėja pateikė papildomą dokumentą („prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo“), kuriuo, be kita ko, pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo VMI 2 316 Eur turtinei žalai atlyginti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu: 1) nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0190/19/00801 vykdymą; 2) pareiškėjos skundą tenkino visiškai – panaikino VMI Sprendimą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo VMI 23,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, nors dar nebuvo pasibaigęs baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo ir vykdomosios bylos Nr. 0190/19/00801 vykdymo nutraukimo.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundu prašo nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0190/19/00801 vykdymą. VMI 2019 m. birželio 5 d. rašte nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 0190/19/00801 yra vykdoma antstolio E. S., kuris veikia Vilniaus miesto teritorijoje. Grįsdama skundo reikalavimą nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0190/19/00801 vykdymą pareiškėja iš esmės nesutinka su minėto antstolio veiksmais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 1 punktu, nustatęs, kad pareiškėja skundo reikalavimu nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0190/19/00801 vykdymą iš esmės nesutinka su antstolio veiksmais, skundo dalį dėl minėto reikalavimo nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarimu, be kita ko, nutarė pareiškėją pripažinti kalta pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį ir paskirti jai 5 200 Eur dydžio baudą, ją sumokant per vienerius metus, kas mėnesį sumokant po 430 Eur, paskutinįjį mėnesį – 470 Eur. VMI, vadovaudamasi ANR pateiktais duomenimis, pateikė pranešimą, kuriuo informavo pareiškėją apie baudos sumokėjimo tvarką, pareiškėja su juo susipažino 2019 m. balandžio 26 d. Pagal ANR duomenis pareiškėja baudą turėjo sumokėti iki 2019 m. kovo 30 d. Nustačiusi, kad pareiškėja iki nurodyto termino baudos nesumokėjo, VMI pateikė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius, pareiškėja susipažino su juo 2019 m. balandžio 26 d. Nustačiusi, kad bauda nėra apmokėta, VMI priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė išieškoti iš pareiškėjos turto 5 200 Eur baudos sumą, pareiškėja susipažino su juo 2019 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Nr. 2ATP-159/2019 nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimo. Gavusi pareiškėjos skundo, pateikto teismui, kopiją, VMI priėmė 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-62545 sustabdyti Sprendimo (jo dalies) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto vykdymą. ANR patikslinus duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjos baudos mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2020 m. vasario 4 d., mokant po 430 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 470 Eur, VMI priėmė 2019 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-62648 pripažinti netekusiu galios Sprendimą. VMI informavo pareiškėją ir antstolį apie susidariusią situaciją ir kodėl antstolis turi grąžinti pareiškėjai išieškotas vykdymo išlaidas, jei jos buvo išieškomos.

10. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), kurio 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia ANK 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas; tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas MAĮ ar ANK nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas. Pagal ANK 675 straipsnio 1 dalį nutarimus skirti baudą vykdo VMI, antstoliai ANK, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, MAĮ nustatyta tvarka.

11. Teismas, aptartą teisinį reguliavimą įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darė išvadą, kad VMI teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo išdėstymo terminas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors pareiškėja teismo buvo pripažinta kalta, tačiau jai paskirtos 5 200 Eur baudos mokėjimas buvo išdėstytas vienerių metų laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 430 Eur, paskutinį mėnesį – 470 Eur. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad VMI ginčijamą Sprendimą priėmė tuo metu, kai dar nebuvo suėjęs vienerių metų terminas, per kurį pareiškėjai paskirta bauda turi būti sumokėta, o tai pažeidžia MAĮ 105 straipsnio 3 dalį, kuria vadovaujantis VMI neturėjo teisės priimti ginčijamą Sprendimą, nes dar nebuvo suėjęs pareiškėjai paskirtos baudos sumokėjimo terminas. Nors VMI laikėsi pozicijos, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi buvo priimtas vadovaujantis ANR duomenimis, dėl kurių teisingumo atsakinga ne VMI, o Tarnyba, tačiau teismas sprendė, kad ši aplinkybė nepaneigia Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo savaime, kadangi gero administravimo principas, kuris, kaip viešojo administravimo subjektui, taikytinas ir VMI, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Tai, kad šiuo atveju VMI rėmėsi netikslia informacija, už kurią yra atsakinga Tarnyba, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl VMI priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir nepaneigia VMI pareigos priimti sprendimus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus.

12. Teismas, nustatęs, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant MAĮ 105 straipsnio 3 dalies reikalavimus, darė išvadą, kad Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl to šį administracinį teisės aktą yra pagrindas panaikinti vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės, kad VMI vėliau Sprendimą pripažino netekusiu galios, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu ir nepanaikinti jo teismine tvarka kaip prieštaraujančio aukštesnės teisės aktų teisės aktams. Dėl šių motyvų pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, darė išvadą, kad pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėja prašo priteisti 23,10 Eur patirtas išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Byloje esantis kvitas patvirtina patirtų išlaidų realumą, todėl teismas pareiškėjos prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkino.

14. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja suformulavo naują skundo reikalavimą – priteisti iš VMI 2 316 Eur turtinei žalai atlyginti. Tačiau teismas, vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos papildomi dokumentai, pateikti teismui esant pasitarimų kambaryje priimti ir paskelbti sprendimo, šio reikalavimo nevertino.

III. 15. Atsakovas VMI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Pareiškėjos ginčijamas VMI Sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto yra priimtas Tarnybos atstovo į ANR suvestų duomenų pagrindu. VMI šiuo atveju teisės aktais nėra suteiktų įgaliojimų ir (ar) nustatytos pareigos tikrinti kitos institucijos į ANR suvestų duomenų teisingumą. Šiuo atveju atsakomybę už suvestų duomenų teisingumą ir tokių duomenų suvedimo sukeltus padarinius turi prisiimti Tarnyba. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas taip pat turėjo įvertinti, ar pareiškėjos skunde nurodytas atsakovas (valstybės atstovas) šioje byloje yra tinkamas. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, t. y. neišsiaiškino, ar nagrinėjamoje byloje atsakovas (valstybės atstovas) yra tinkamas, neįtraukė į šią bylą šalimi Tarnybos, nors būtent jos atstovų veiksmai (neteisingas duomenų suvedimas) sukėlė tolimesnes teisines pasekmes pareiškėjai.

15.2. VMI, 2019 m. vasario 21 d. gavusi informaciją apie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimą, informavo pareiškėją pranešimu interneto svetainės „www.vmi.lt“ paskyroje „Mano VMI“. Pranešime nurodyta informacija apie nusižengimą, įskaitant baudos sumą ir mokėjimo terminą – 2019 m. kovo 30 d. Pranešimas pirmą kartą pareiškėjos perskaitytas 2019 m. balandžio 26 d. Nesant duomenų apie baudos sumokėjimą ir (ar) išdėstymą, VMI interneto paskyroje „Mano VMI“ 2019 m. balandžio 25 d. pareiškėjai pateikė pranešimą apie neįvykdytą prievolę – nesumokėtą 5 200 Eur baudą, kurios mokėjimo terminas – 2019 m. kovo 30 d. Pranešimas pirmą kartą pareiškėjos perskaitytas 2019 m. balandžio 26 d. Pareiškėja, susipažinusi su minėtais pranešimais 2019 m. balandžio 26 d., iki 2019 m. liepos 9 d. nesikreipė į VMI ir neinformavo apie galbūt neteisingai nustatytą mokėjimo terminą, nors ši informacija buvo pateikta abiejuose pranešimuose. VMI, neturėdama naujų duomenų apie baudos mokėjimo išdėstymą ar kitas aplinkybes, turinčias įtakos priverstinio išieškojimo inicijavimui, vadovavosi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi ir 2019 m. gegužės 28 d. priėmė Sprendimą išieškoti iš pareiškėjos laiku nesumokėtą 5 200 Eur baudą už administracinį nusižengimą iš turto. Sprendimas pareiškėjai susipažinti paskelbtas VMI internetinėje paskyroje „Mano VMI“ 2019 m. gegužės 28 d., pareiškėja su juo susipažino 2019 m. liepos 4 d. Sprendimas perduotas antstoliui priverstiniam išieškojimui vykdyti. Apie išieškojimą vykdantį antstolį pareiškėja informuota VMI paskyroje „Mano VMI“ 2019 m. birželio 5 d. Pareiškėja su informacija susipažino 2019 m. liepos 4 d.

15.3. Teismas, vertindamas VMI Sprendimo priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo vadovautis ne tik gero administravimo principu, bet ir kitais viešojo administravimo subjektui taikytinais principais (tokiais kaip teisėtumo, įstatymo viršenybės ir pan.). VMI, kaip valstybės institucija, per kurią vykdoma valstybės pavesta funkcija administruoti administracinių nusižengimų baudas, turi paisyti teisėtumo reikalavimų. VMI, vadovaudamasi Sprendimo priėmimo dieną galiojančiais teisės aktais, privalėjo vykdyti jai pavestas funkcijas baudų už administracinius nusižengimus administravimo srityje, todėl priėmė teisės aktais pagrįsta Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto. Jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis VMI būtų turėjusi pagrindą nepriimti ar abejoti tokio Sprendimo teisėtumu, nebuvo: remiantis 2019 m. gegužės 28 d. ANR duomenimis, baudos sumokėjimo terminas buvo suėjęs, pati pareiškėja, nors ir buvo gavusi 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. balandžio 25 d. VMI pranešimus, susijusius su baudos paskyrimu ir sumokėjimu, į VMI dėl duomenų patikslinimo nesikreipė.

15.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad, nepriklausomai nuo to, jog VMI Sprendimą priėmė remdamasi jo priėmimo dieną turimais Tarnybos pateiktais duomenimis, Sprendimas laikytinas priimtu, pažeidžiant MAĮ 105 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. VMI šiuo atveju veikė teisėtai, t. y. neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, vykdė teisės aktais nustatytus veiksmus, laikėsi teisės aktais nustatytų terminų. VMI Sprendimo priėmimo dieną iš jokių šaltinių nebuvo gavusi papildomos informacijos, kurios pagrindu būtų galėjusi daryti prielaidą, jog Sprendimas galėtų būti neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos teises ir (ar) teisėtus lūkesčius. VMI, administruodama baudas už administracinius nusižengimus, neturėdama prieštaringų duomenų, negali stabdyti baudų išieškojimo proceso, nes tuomet baudų už administracinius nusižengimus administravimo procesas bus neįgyvendinamas.

15.5. VMI 2019 m. liepos 9 d. iš pareiškėjos gavo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto skundo dėl VMI Sprendimo išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto kopiją. VMI, įvertinusi pareiškėjos skunde pateiktą informaciją, t. y. būtent tai, kad pareiškėjai 5 200 Eur baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas teismo sprendimu buvo išdėstytas dalimis, priėmė 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-62545 sustabdyti Sprendimo (jo dalies) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto vykdymą. Apie šį sprendimą informuotas išieškojimą vykdęs antstolis, pareiškėja. VMI 2019 m. liepos 11 d. kreipėsi į ANR įgaliotus asmenis, prašydama patikslinti duomenis apie pareiškėjai skirtą baudą, įskaitant baudos sumokėjimo terminą. 2019 m. liepos 12 d. iš ANR gavusi atnaujintus duomenis, t. y. pranešimą apie baudos už administracinį nusižengimą išdėstymą dalimis iki 2020 m. vasario 4 d., mokant po 430 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 470 Eur, VMI priėmė 2019 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-62648 pripažinti netekusiu galios Sprendimą. Apie tai informuotas išieškojimą vykdęs antstolis, pareiškėja. VMI 2019 m. liepos 22 d. raštu Nr. (23.1-08 E) RNA-18449 informavo pareiškėją ir antstolį apie pareiškėjai skirtos baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo nutraukimą, rašte taip pat pateiktas prašymas antstoliui grąžinti išieškotas vykdymo išlaidas. Nurodyti veiksmai patvirtina, kad, siekdama išsiaiškinti Sprendimo priėmimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjos 2019 m. liepos 9 d. pateiktą papildomą informaciją, VMI veikė operatyviai ir atsakingai. Tik 2019 m. liepos 12 d. gavus patvirtinimą, kad Tarnyba, atsakinga už duomenų, susijusių su pareiškėjai skirta bauda, suvedimą, duomenis patikslino, VMI atsirado teisinis pagrindas priimti sprendimą panaikinti ginčijamą Sprendimą. Todėl VMI Sprendimas laikytinas neprieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, o jo panaikinimas 2019 m. liepos 15 d. teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 483-40470 „Išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Nors atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas nesutinka tik su ta skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikintas ginčijamas Sprendimas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų, t. y. patikrina tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo.

19. VMI 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-40470 nusprendė išieškoti iš pareiškėjos turto nesumokėtą baudą, paskirtą už administracinio nusižengimo padarymą.

20. VMI 2019 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-62648, kuriuo pripažino netekusiu galios VMI 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-40470 dėl laiku nesumokėtos baudos išieškojimo iš pareiškėjos turto.

21. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis 1 punktas nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

22. Šios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

23. Pripažinus Sprendimą netekusiu galios, jis nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjos teisėms bei pareigoms, kurios buvo nustatytos ginčijamu administraciniu sprendimu. Vadinasi, iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo neliko administracinio ginčo objekto, nes neliko ginčo teisinio santykio, kuris atsirado Sprendimo pagrindu. Taigi pagal pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti Sprendimą (skundo dalyką), net jo patenkinimo atveju, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) negali pasikeisti.

24. Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo peržengti pareiškėjos pareikšto skundo ribas.

25. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas. Administracinės bylos nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012).

26. Pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos (ABTĮ 50 str. 3 d.). Atsakovas apie tai, kad ginčijamas Sprendimas yra pripažintas netekusiu galios, nurodė atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 19–23). Tačiau pareiškėja, gavusi atsakovo atsiliepimą, savo skundo dalyko nepatikslino.

27. Tai, kad pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (neturi reikalavimo teisės) ginčyti Sprendimą, yra pagrindas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas Sprendimas, pakeičiama ir pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

29. Kadangi teismo sprendimas nėra priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), dėl to pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. (23.31-8) 483-40470 „Išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto“ bei priteista pareiškėjai G. B. iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 23,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, pakeisti ir jo rezoliucinę išdėstyti taip:

„Pareiškėjos G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė