561e8a47-bacf-4e4a-a1dd-81e6b33f3cbc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-651/2014Teisėja Kristina Baškienė                                               Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00035-2012-9                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.2; (S)                                                                                         1.2.14.5.2                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. birželio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,nuteistajai B.

M., jos gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros, nuteistosios B. M., jos gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:B. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, B. M. įpareigota neatlygintinai išdirbti 200 valandų per dešimt mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jai paskirtas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programose.Nukentėjusiojo T. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

Priteista 89 000 Lt turtinei ir 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ B. M.. Civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 16 000 Lt turtinės ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesta. Civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 35 000 Lt baudos priteisimo iÅ¡ B. M. palikta nenagrinėta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė: B. M. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , tai yra,  2011 m. liepos 2 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), su T. S. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, pagal kuriÄ B.

M. įsipareigojo T. S. parduoti 0,0900 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o pirkėjas T. S. įsipareigojo minėtÄ sklypÄ nupirkti už 140 000 Lt, sutartyje nurodant, kad sutarties objektas yra įkeistas privačiam kreditoriui. Sutarties sudarymo metu B. M. nuslėpė nuo pirkėjo T. S., kad minėtas sklypas yra areÅ¡tuotas 2009 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. – antstolės Vidos Daugirdienės ir nuo 2011 m. birželio 29 d.

– antstolės Linos Pužienės, ir iÅ¡ T. S. 2011 m. liepos 2 d. paėmė 35 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 15 d. paėmė 54 000 Lt avansÄ , nors realios galimybės įvykdyti sutarties sÄ lygas neturėjo. Tokiu bÅ«du B. M. apgaule įgijo didelės, 89 000 Lt vertės T. S. turtÄ .Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendį pakeisti – B. M. už nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymÄ paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose, kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad BK 182 str. 2 d. numato, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. Sankcijoje nėra numatyta jokia kita alternatyvi bausmės rÅ«Å¡is, kuri galėtų bÅ«ti paskirta asmeniui, padariusiam šį sunkų nusikaltimÄ . Taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas teismas privalo, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuoti Å¡velnesnės bausmės paskyrimÄ . Apeliantas pažymi, jog tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, apibÅ«dinančios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jÄ padariusį asmenį ir kitos bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės, leidžiančios daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teismas iÅ¡ esmės padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingam bausmės paskyrimui, Å¡iuo atveju yra Å¡ios: nuteistoji dirba, turi Å¡eimÄ , kuriÄ materialiai iÅ¡laiko, padaryta nusikalstama veika nesukėlė negrįžtamų pasekmių. Apeliantas mano, jog Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡imtinės, tai reiÅ¡kia, kad automatiÅ¡kai eliminuojama galimybė teismui taikyti BK 54 str. 3 d. Tai, kad nuteistoji dirba, nėra jokia iÅ¡imtis, nes Lietuvoje daug kas dirba.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos neaiÅ¡ku, kuo nuteistoji užsiima. Ji teigia, kad užsiima individualia veikla, tačiau neaiÅ¡ku kokia, neaiÅ¡ku, ar iÅ¡ viso gauna kokių nors pajamų. Tai, kad nuteistoji turi Å¡eimÄ , kuriÄ materialiai iÅ¡laiko, vėlgi nėra jokia iÅ¡imtis. Daug kas turi Å¡eimas, kurias materialiai iÅ¡laiko. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuteistoji yra iÅ¡situokusi ir turi dukrÄ , kuri jau yra pilnametė, todėl akivaizdu, kad dukrai save iÅ¡laikyti nėra jokių kliūčių.

Dėl išvados, kad nuteistosios padaryta nusikalstama veika nesukėlė negrįžtamų pasekmių, skunde pažymima, jog daugeliu padarytų nusikalstamų veikų nėra sukeliamos negrįžtamos pasekmės, šiuo atveju nukentėjusiajam buvo padaryta didelė turtinė žala – asmuo prarado 89 000 Lt. Be to, nuteistoji viso proceso metu nekompensavo nė lito ir iš bylos medžiagos matyti, kad ji neturi, iš ko kompensuoti. Jos visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas kelių antstolių, ji turi kitų skolų.

Nukentėjusiajam tikėtis, kad jam bus atlyginta žala, nėra jokio rimto pagrindo net nuteistajai bÅ«nant laisvėje. Todėl skunde teigiama, jog tokios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, ir pažymima, kad, pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , tai, kad asmuo nebuvo teistas, vedęs, dirba ir net augina mažametį vaikÄ , yra tipinės aplinkybės ir jos nelaikytinos iÅ¡imtinėmis.Nuteistoji B. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti.

Nurodo, kad jÄ su T. S. sieja aiÅ¡kÅ«s civiliniai santykiai, jokių ketinimų veikti apgaule iÅ¡ anksto jÄ suplanavus nebuvo, neketinta ir byloje neįrodyta. Tiek T. S., tiek hipotekos kreditorius teismui jų apklausų metu paliudijo, kad sandoris bus įforminamas pas antstolį. Jos papraÅ¡ytas hipotekos kreditorius V. K. pradėjo ruoÅ¡ti dokumentus. Jam buvo pasakyta, kad yra sklypo pirkėjas, kad jau sudarė sutartį su juo ir gavo avansÄ . Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas šį faktÄ komentuoja visiÅ¡kai prieÅ¡ingai.Nurodo, kad teismas klaidingai teigia, jog ji areÅ¡tuoto turto preliminariosios sutarties sudarymo metu neturėjo galimybės nukentėjusiajam parduoti jo pageidaujamÄ Å¾emės sklypÄ .

Å is sklypas parduotas pas tÄ patį antstolį, tokia pat tvarka, kaip ir bÅ«tų parduotas T. S., jei Å¡is bÅ«tų turėjęs likusius pinigus. Teismas klaidingai įvertino pačiÄ pirkimo per antstolį procedÅ«rÄ . Jokio kreditoriaus sutikimo nereikia, o pagal LR CPK 704 str. 2 d. numatytÄ tvarkÄ nėra nurodoma, kad pardavėjas turi sumokėti pinigus antstoliui. Nėra jokių duomenų, kad avansu gauti pinigai buvo naudojami jos asmeniniams interesams tenkinti. Teismas, nesivadovaudamas logika ir liudytojų parodymais, iÅ¡ bylos visumos iÅ¡sirinko tik tokiÄ informacijÄ , kuria remiantis bÅ«tų galima suraÅ¡yti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Be to, nebuvo leista atvykti tiems liudytojams, kurie galimai įneÅ¡tų aiÅ¡kumo ir objektyvumo nagrinėjant bylÄ . Nuteistoji teigia, kad teismas priėmė skubotÄ , neadekvatų, Å¡aliÅ¡kÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, todėl jis turi bÅ«ti naikinamas BPK 331–313 str. ir  328 str. pagrindais. Nuteistosios gynėjas advokatas E. Staponkus apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendį ir B. M. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad su priimtu teismo nuosprendžiu sutikti negalima, kadangi tarp dviejų sandorio Å¡alių susiklostę civiliniai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo santykiai, kurie sandorio Å¡alių nesutarimų atveju turėjo bÅ«ti nagrinėjami vadovaujantis Civilinio proceso kodekso numatytomis normomis, buvo perkelti į baudžiamuoju procesu nagrinėjimÄ sferÄ ir priimtas sprendimas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso bei Baudžiamojo kodekso normomis.

Toks nuosprendis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisingu bei teisėtu, todėl jis yra naikintinas.2011 m. liepos 2 d. B. M. ir T. S. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, ja susitarta, kad pardavėja B. M. įsipareigoja parduoti 0,09 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 140 000 Lt, o pirkėjas T. S. įsipareigoja iki numatyto termino nupirkti šį žemės sklypÄ , Å¡ios sutarties pagrindu ateityje bus sudaryta galutinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

Preliminariojoje sutartyje dėl atsiskaitymo sÄ lygų buvo numatyta, kad pirkėjas 35 000 Lt avansÄ pardavėjui sumoka sutarties sudarymo metu, po to 70 000 Lt sumokės iki 2011-09-15, 20 000 Lt – iki 2011-12-31, o likusiÄ Â Â Â Â 15 000 Lt sumÄ sumokės iki 2012-03-31. Sutartyje B. M. patvirtino, kad žemės sklypas priklauso jai, ir kartu bÅ«simÄ pirkėjÄ informavo, kad turtas yra įkeistas privačiam kreditoriui. Po sutartimi yra abiejų Å¡alių paraÅ¡ai.IÅ¡ sutarties rankraÅ¡tinių įrašų matyti, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu B.

M. gavo sutartyje numatytus Å¡iam terminui 35 000 Lt, o 2011-09-15 – dar 54 000 Lt. Todėl jau vien iÅ¡ Å¡ių įrašų matyti, kad T. S. jau antru mokėjimu pradėjo nevisiÅ¡kai vykdyti pasiraÅ¡ytÄ sutartį, nes vietoje reikiamų sumokėti 70 000 Lt, sumokėjo 16 000 Lt mažiau. Nors T. S. ir teigia, kad jis 2011-09-23 B. M. sumokėjo paminėtÄ 16 000 Lt sumÄ , o Å¡is mokėjimas neįraÅ¡ytas į sutartį apie mokėjimus, nes jis neturėjo su savimi sutarties egzemplioriaus, tačiau tokie jo parodymai yra nelogiÅ¡ki ir negyvenimiÅ¡ki.

Jei jis bÅ«tų vežęs ir sumokėjęs B. M. nurodytÄ 16 000 Lt sumÄ , tai žinodamas, kur ir dėl ko važiuoja, jis bÅ«tų pasiėmęs ir savo sutarties egzempliorių, o jei sutarties ir nebÅ«tų turėjęs, tai bÅ«tų pareikalavęs iÅ¡ B. M., su kuria anksčiau pažįstamas nebuvo, bendravo tik epizodiÅ¡kai, todėl pasitikėti jokio objektyvaus pagrindo ja neturėjo, galėjo paraÅ¡yti raÅ¡telį, kad ji Å¡iÄ pinigų sumÄ gavo, tuo labiau kad jis turėjo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir pats buvo verslo žmogus ir žinojo raÅ¡ytinių įrodymų reikÅ¡mę.

Taip pat jis galėjo padaryti prieraÅ¡Ä ant B. M. turimo sutarties egzemplioriaus, kad jis jai 16 000 Lt sumokėjo, tačiau ir to nepadarė. Teismas dėl Å¡ios dalies formaliai paÅ¡alino B. M. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl 16 000 Lt sumos pasisavinimo, tačiau toliau Å¡ios aplinkybės negvildeno, nors, gynybos nuomone, T. S., jį užklupus finansinėms problemoms ir jam negalint pagal sutarties terminus atsiskaityti su B. M., iÅ¡kėlė nelogiÅ¡kÄ , melagingÄ ir neįtikinamÄ versijÄ , kad jis trÅ«kstamÄ pinigų sumÄ B.

M. sumokėjęs. Apie tai, kad T. S. galėjo jau tuo metu turėti finansinių problemų arba šias finansines problemas nusprendė spręsti kitaip, įrodo ir tas faktas, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu T. S. šeimoje jau nebuvo darnos, nes iš 2012 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikto T. S. ir jo žmonos E. S. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad jie daugiau kaip metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, turi finansinių įsipareigojimų.Savo 2012-01-17 pareiškime Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai T.

S. nurodė, kad sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, B. M. jį informavusi, kad žemės sklypas yra įkeistas privačiam asmeniui už paskolÄ , o jo mokami pinigai bus nukreipti Å¡iai paskolai grÄ Å¾inti, po to bus iÅ¡registruota hipoteka ir bus galima įforminti pirkimÄ â€“pardavimÄ . Kad sklypui bÅ«tų uždėti dar kokie nors apribojimai, B. M. nesakiusi, tik patvirtinusi, kad jokių kitų kliūčių įforminti pirkimÄ â€“pardavimÄ nėra. Tačiau patikrinus žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä su istorija paaiÅ¡kėję, kad preliminariosios sutarties sudarymo momentu, be paminėtos hipotekos, buvo užregistruoti dar du apribojimai, kuriuos B.

M. nuo jo nuslėpusi: tai Klaipėdos apygardos teismo areÅ¡tas, uždėtas nuo 2009-04-30, ir antstolės V. Daugirdienės areÅ¡tas, uždėtas nuo         2010-09-16. PareiÅ¡kime jis nurodė, kad B. M., žinodama apie Å¡iuos areÅ¡tus, tai nuo jo specialiai nuslėpė, nes tai žinodamas jis nebÅ«tų sudaręs preliminariosios žemės sklypo pirkimo sutarties, todėl ji pasinaudodama apgaule ir jo pasitikėjimu užvaldė jam priklausančius pinigus.B. M. parodė, kad jai priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), už paskolÄ 2009 metais buvo įkeistas privačiam kreditoriui V.

K.. Å iam sklypui ji ieÅ¡kojusi pirkėjo. 2011 metais apie birželio mėn. per nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ ji suradusi pirkėjÄ â€“ T. S.. Su juo sutarę sklypo pardavimo kainÄ â€“ 140 000 Lt. Kadangi jis tokios pinigų sumos neturėjęs, sakęs, kad reikiamÄ pinigų sumÄ turės pardavęs ateityje kažkokį limuzinÄ , todėl sutarę sudaryti preliminariÄ jÄ sutartį, kad jis galėtų pinigus sumokėti dalimis iki 2012-03-31. Sutarties pasiraÅ¡ymo metu T. S. buvę iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sklypo pardavimas vyks per antstolį, nes sklypas yra užstatytas privačiam kreditoriui už paskolÄ .

Ji paaiÅ¡kinusi, kad su privačiu kreditoriumi kreipsis į hipotekÄ , kad bÅ«tų paskelbtas turto pardavimas iÅ¡ varžytinių pasirinktam pirkėjui. Per du kartus T. S. sumokėjo 89 000 Lt. Tačiau prieÅ¡ Naujuosius metus T. S. paskambino ir pasakė, kad jam kažkas nesiseka ir jis negalės nupirkti Å¡io sklypo. Tuomet ji su juo sutarusi, kad ji ieÅ¡kos kito pirkėjo, o jį suradusi ir pardavusi sklypÄ už   140 000 Lt grÄ Å¾ins jo sumokėtus 89 000 Lt. Praėjus gal mėnesiui T. S. paskambinęs ir pradėjęs reikalauti pinigų.

Ji jam paaiÅ¡kinusi, kad kol neturi suradusi pirkėjo, tol neprivalanti gražinti pinigų. T. S. pradėjęs sakyti, kad jinai jį apgavusi, nes negalinti parduoti sklypo dėl jo areÅ¡to. Ji jam paaiÅ¡kinusi, kad sklypÄ galima parduoti per antstolį, bet reikalingas pirkėjas. Ji galvojusi dėl Å¡io konflikto kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismÄ civilinio proceso tvarka. Vėliau nurodytas žemės sklypas buvo parduotas jos surastam ir pasirinktam pirkėjui. B. M., T. S. atsisakius pirkti žemės sklypÄ dėl tos priežasties, kaip jis teigia, kad parduodamam žemės sklypui yra uždėti areÅ¡tai, pradėjo ieÅ¡koti kito pirkėjo ir jį rado. 2012-10-22 ji su praÅ¡ymu kreipėsi į antstolę B.

Tamkevičienę, kad žemės sklypo pirkėjais už 94 000 Lt bÅ«tų patvirtinti sutuoktinai L. ir K. K.. 2012-11-13 antstolė B. Tamkevičienė surašė turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ . Apeliantas teigia, jog akivaizdu, kad Å¡is žemės sklypas tokiu pačiu bÅ«du bÅ«tų buvęs parduotas ir potencialiam Å¡io sklypo pirkėjui T. S., jei jis bÅ«tų vykdęs pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygas ir bÅ«tų norėjęs pirkti šį žemės sklypÄ . BÅ«simasis žemės sklypo pirkėjas T.

S., atsisakydamas pirkti sklypÄ dėl susiklosčiusių Å¡eiminių aplinkybių bei kitų gynybai nežinomų motyvų, rado pretekstÄ kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl neva B. M. įvykdyto sukčiavimo tik dėl to, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie Å¡io turto areÅ¡tus, nors Å¡ie areÅ¡tai, esant hipotekiniam kreditoriui, jokios įtakos Å¡io žemės sklypo pardavimui neturėjo, apie tai parodė apklausti antstoliai bei pats B. M. priklausančio žemės sklypo pardavimo pasirinktam pirkėjui procesas.

Netgi jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui 2012 m. rugpjūčio 3 d. B. M. apklausiama kaip įtariamoji parodė, kad jei    T. S. net ir Å¡iuo momentu pageidautų pirkti žemės sklypÄ , sumokėjus sutartÄ pinigų sumÄ , ji šį sklypÄ parduotų jam, nes toks pardavimas yra dar galimas, tačiau toks T. S. noras nebuvo pareikÅ¡tas, žemės sklypas buvo parduotas B. M. pasirinktam pirkėjui, kas dar kartÄ , apelianto manymu, akivaizdžiai įrodo, kad T. S. Å¡io žemės sklypo jau nebereikėjo.

B. M. jokių sukčiavimo veiksmų, pasinaudodama pirkėjo apgaule, neatliko, jos veikoje sudarant civilinį sandorį kokios nors iÅ¡ankstinės tyčios pasisavinti G. S. priklausančias pinigines lėšas taip pat nebuvo, todėl jai priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas.Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ , nuteistosios bei jos gynėjo skundÄ atmesti.Nuteistoji, jos gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinius skundus bei atmesti prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ .

Apeliaciniai skundai atmestini. Dėl nuteistosios B. M. bei jos gynėjo advokato E. Staponkaus apeliacinių skundų.Kolegijos, iÅ¡nagrinėjusios bylÄ apeliacine tvarka, nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį B. M., tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos.

Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad B. M. įvykdė jai inkriminuotÄ veikÄ ir ji pagrįstai nuteista pagal BK 182 str. 2 d.BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba jos panaikinimÄ . Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Sukčiavimo atveju asmens kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ( kasacinės nutartys Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-346/2012, 2K-358/2011, 2K-206/2009).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-07-02 nuteistoji B.

M. su nukentėjusiuoju T. S. pasirašė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 4 straipsnyje pardavėja, t. y.      B. M., patvirtino: „Pardavėjas pareiÅ¡kia, garantuoja ir užtikrina, kad iki Turto Pirkimo-pardavimo sutarties dienos: parduodamas Turtas priklauso ir priklausys jam nuosavybės teise. Turtas yra įkeistas privačiam kreditoriui.“ Taigi, nuteistoji informavo pirkėjÄ , kad parduodamas turtas yra įkeistas privačiam kreditoriui, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuslėpė nuo jo, kad Å¡is turtas yra areÅ¡tuotas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog turtas, dėl kurio sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, dar Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-04 nutartimi bei 2010-09-16 antstolės Vidos Daugirdienės ir 2011-06-29 antstolės Linos Pužienės patvarkymais buvo areÅ¡tuotas. Vadinasi, B. M. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu neturėjo jokios galimybės parduoti nukentėjusiajam T. S. žemės sklypÄ . Taigi, nuslėpdama tokius duomenis, B. M. suklaidino  T. S. ir pagrįstai darytina iÅ¡vada, jog toks suklaidinimas buvo esminis, nes protingas ir rÅ«pestingas žmogus, žinodamas tokiÄ informacijÄ ir ketindamas investuoti nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ , nebÅ«tų sudaręs pirkimo sandorio dėl turto, kurio realiai negalės įgyti bei įregistruoti nuosavybės teise.

Atsižvelgdama į tai, jog nuteistoji preliminariosios sutarties sudarymo metu žinojo apie turtui taikytus areÅ¡tus, tačiau apie juos neinformavo pirkėjo, teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog B. M. tyčia neatlygintinai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Dėl nuteistosios teiginių, jog turtas, kurį buvo ketinta parduoti pagal preliminariÄ jÄ sutartį, vėliau buvo parduotas kitiems pirkėjams ir taikyti areÅ¡tai tam neturėjo įtakos, pažymėtina, jog Å¡ios aplinkybės nepanaikina to fakto, jog ji iÅ¡ esmės suklaidino nukentėjusįjį nuslėpdama visas sandorio aplinkybės, o tai turėjo lemiamos įtakos T.

S. apsisprendimui.Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad tarp B. M. ir nukentėjusiojo T. S. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie nutrÅ«ko dėl T. S. kaltės. Pirmos instancijos teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad B. M. gynėjo skunde nurodyti argumentai, kad preliminari sutartis nebuvo įvykdyta dėl nukentėjusiajam T. S. kilusių finansinių problemų, taip perkeliant atsakomybę nukentėjusiajam, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki, kadangi bÅ«tent nuteistosios B. M. panaudota apgaulė, nuslepiant nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ , turto areÅ¡tus, suklaidino ir įtraukė nukentėjusįjį T.

S. į jam nenaudingÄ sandorį. B. M. sÄ Å¾iningus ketinimus paneigia ir jos elgesys, gavus iÅ¡ T. S. 89000 Lt sumÄ , kurios bÅ«tų pakakę atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi V. K. ir taip sudaryti sÄ lygas realiam žadėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymui. IÅ¡ V. K. parodymų matyti, kad B. M. nuslėpė nuo jo, kad iÅ¡ bÅ«simo sklypo pirkėjo gavo dalį pinigų ir skolos – 87000 Lt jam negrÄ Å¾ino. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo patenkintas V.

K. praÅ¡ymas areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas B. M. padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinio skundo. IÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo matyti, jog, jo manymu, teismas, skirdamas nuteistajai      B. M. bausmę, nepagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skyrė Å¡velnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę.BK 54 str. 1 d. nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 str. 3 d. pagrindu gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, jeigu tokios bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas teismas privalo, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuoti Å¡velnesnės bausmės paskyrimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, apibÅ«dinančios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jÄ padariusį asmenį ir kitos bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės, leidžiančios daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 str. įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos. Å io straipsnio 2 dalyje, be kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) nurodoma apie bausmės teisingumo principo įgyvendinimÄ . Taigi, bausmė turi bÅ«ti teisinga. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ , tačiau konkrečios bylos aplinkybės gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo ir kitų kriterijų, leidžiančių spręsti apie bausmės teisingumÄ .

Pagal BK 182 str. 2 d. asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. ir skirdamas B. M. Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta BK 182 str. 2 d. sankcijose, atsižvelgė į B. M. asmenybę, į tai, jog ji dirba, turi Å¡eimÄ , kuriÄ materialiai iÅ¡laiko, į tai, kad padaryta veika nesukėlė negrįžtamų pasekmių, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neskiriant B. M. laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir mano, kad nuteistajai paskyrus BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ net ir Å¡velniausiÄ laisvės atėmimo bausmę, tai neatitiktų BK 41 str. 2 d. 5 p. įtvirtintos nuostatos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistoji anksčiau neteista, administracinių nuobaudų taip pat neturi, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , užsiima individualia veikla, turi nuolatines pajamas, todėl pagrįstai manytina, jog ji nėra itin socialiai pavojinga, linkusi nusikalsti ar nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio normų. Nors jos padaryta veika priskirtina prie sunkių nusikaltimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į jos pobÅ«dį, padarinius bei į visas bylos aplinkybes, skyrus nuteistajai Å¡velnesnę bausmę, bus iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp nubaudimo ir bausmės tikslo bei nesumenkinti nukentėjusiojo interesai.

Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė.      Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros, nuteistosios B. M., jos gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                             Dalia Kursevičienė                                                                                                               Kolegijos teisėjos                                                                                              Aurelija Sadauskaitė                                                                                                                             Violeta Miliuvienė                 Â