2026-02-18 Nr. AB-3817-3-61-3-04405-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1573-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04405-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. C.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2025 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 1P-26009 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, surašyta 2025 m. liepos 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10TTE-356 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus R. C. veikos“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius R. C. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) nesilaikė teisės aktų reikalavimų, neįvykdė nustatytų funkcijų ir padarė tarnybinį nusižengimą. Departamento generalinis direktorius 2025 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą, o 2025 m. liepos 23 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Raštu nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė duoti prašomą sutikimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra diskriminuojamas dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui išimtinai dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai.

4. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą.

5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jis, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Išvadą. Atsakovas tvirtino, jog jis, pareikšdamas nuomonę, vadovavosi teisės aktų ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 (akcentuotas 35.5 p.) nuostatomis, savo veiklos principais bei teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Profesinė sąjunga, įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Profesinės sąjungos nariams, lyginant su asmenimis, nepriklausančiais šiai organizacijai, tendencingai ir šališkai parengtą Išvadą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė duoti pareiškėjui prašomą leidimą.

6. Atsakovo vertinimu, Išvadoje akivaizdžiai ignoruojamos trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinime nurodytos aplinkybės, todėl nepagrįstai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo, nes trečiasis suinteresuotas asmuo veikė savo kompetencijos ribose, iš esmės tinkamai atliko savo darbą, o atsakomybės taikymas už priimant sprendimus padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, jeigu jie nėra šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar pan., būtų neproporcingas (neadekvatus) teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Departamento prašymą, t. y. panaikino Raštą.

6. Teismas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. gruodžio 10 d., atlikdamas pareigas Medininkų kelio poste darbo vietoje Nr. 15 „Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV E, G, F, H, I eismo juostose“, netinkamai atliko iš Lietuvos Respublikos išvykstančio vilkiko su puspriekabe muitinį tikrinimą ir įforminimą, nes minėtos transporto priemonės vairuotojui nepateikė užpildymui Krovininio automobilio įvažiavimo / išvažiavimo į / iš PKP kontrolinio talono, Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemoje nepakoregavo vilkiko valstybinio registracijos numerio, Tikrinimų valdymų sistemoje (KOMANDORAS) patikrinime Nr. K24LTVK2000TR2413794 neišsaugojo tikrinimo užduotyje nurodytų patikrinti dokumentų kopijų, tikrinimo instrukcijos neįvykdymo priežastimi patikrinimo aprašymo lauke nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog transporto priemonė registruota ne Lietuvos Respublikoje („NE LT REGISTARCIJA“), ir pridėjo kitos transporto priemonės tikrinimui pateiktus dokumentus.

Tokia savo veika trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 20 straipsnio 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų, Pavyzdinių standartinio darbo organizavimo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1B-714, 20 punkto, Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V-98, 1 priede „Medininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ pateikto darbo vietos Nr. 15 aprašymo 1, 4 ir 20 punktų, Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos naudojimo taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2024 m. sausio 29 d.

įsakymu Nr. 1BE-81, 5.2 ir 5.2.2 punktų, Darbo su tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1BE-665, 110, 110.1 ir 196 punktų, Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. gegužės 29 d. nurodymo Nr. 4VE-2713 „Dėl išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių transporto priemonių be krovinio sustiprintos kontrolės kelio postuose“ 1 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d.

įsakymu Nr. 1B-347, 5.1, 5.5 ir 5.16 punktų nuostatas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas nurodė, jog iš Išvados matyti, kad nustatytas trečiojo suinteresuoto asmens galimai padarytas tarnybinis nusižengimas susijęs su šio pareigūno darbo funkcijų vykdymu ir nei fakto, nei teisės prasme nėra susijęs su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, tvirtindama, jog atsakovas tendencingai ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, už tai, jog šis aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo kritikuoti darbdavį, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, o sprendimas skirti jam nuobaudą yra poveikio priemonė bei jo persekiojimas už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad atsakovo Rašte išsakyti objektyvaus pagrindimo neturintys, deklaratyvūs ginčo situacijos vertinimai, daromos prielaidos, paaiškinimai nesuteikia pagrindo spręsti, jog pareiškėjas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį.

8. Teismas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės pažeidimo sudėtis yra aiškiai konstatuota Išvadoje, ji susijusi su šio pareigūno vykdyta tarnybine veikla (funkcijomis, pareigomis) ir byloje nėra jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje. Teismo vertinimu, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti, persekioti ar kitaip diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo dėstomos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, nėra aktualios ginčo atveju, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, bet teismas šiuo atveju nenustatė tokių aplinkybių.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, Raštu atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į Išvadoje konstatuotą tarnybinį nusižengimą.

III. 11. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą.

12. Atsakovas teigia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nepašalinus esminių abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens diskriminavimo ir persekiojimo už tai, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, jog jis, pareikšdamas nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, o šiuo atveju, siekiant skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, yra taikomi dvigubi standartai, jis yra diskriminuojamas (be kita ko, nebuvo išsamiai išanalizuoti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai).

13. Atsakovas tvirtina, kad teismas nepasisakė dėl Sprendime pateiktų argumentų, net nereikalavo pareiškėjo juos paneigti, taip suteikdamas pareiškėjui, kaip stipresniajai šaliai, nepagrįstą pranašumą. Teismas sprendime iš esmės atkartojo pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus ir aplinkybes, neatliko savarankiško, objektyvaus ir visapusiško bylai svarbių aplinkybių vertinimo.

14. Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino svarbios aplinkybės skiriant tarnybines nuobaudas, t. y. Departamente galiojančios 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555, kurios 35.5 punkte, be kita ko, nurodyta: „prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos narei, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo.“ Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta teisė susitarti dėl profesinės sąjungos nariams taikomų papildomų socialinių garantijų.

15. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

16. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjas nurodo, kad teismo pozicija atitinka teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Bylos dalykas – atsakovo Profesinės sąjungos 2025 m. rugpjūčio 6 d. atsisakymo duoti sutikimą pareiškėjui Muitinės departamentui skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C. (R. C.) (Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui) (toliau – ir Atsisakymas) pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo Išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl kurių siekiama skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui (pareigūnui) tarnybinę nuobaudą, ir nenustatęs tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje, vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 5 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi bei 21 straipsniu, padarė išvadą, kad Atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Išvadoje nustatytas trečiojo suinteresuoto asmens galimai padarytas tarnybinis nusižengimas yra susijęs su šio pareigūno darbo funkcijų vykdymu ir nei fakto, nei teisės prasme nėra susijęs su šio asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje, o atsakovas, tvirtindamas, jog pareiškėjas tendencingai ketina skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje už tai, jog šis aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo kritikuoti darbdavį, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, o sprendimas skirti jam nuobaudą yra poveikio priemonė bei jo persekiojimas už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir teigia, jog jis (atsakovas), pareikšdamas nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 punktu, nustatančiu, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo. Atsakovas akcentuoja, kad iš Išvados akivaizdu, jog nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai padarytos veikos tam, kad būtų tinkamai kvalifikuotos reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišnalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus; pareiškėjo priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neatlikus savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, t. y. iš esmės neišnagrinėjus ginčo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes nenustatyti pagrindai ir aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos šios ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad šios bylos esminis dalykas yra būtent atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris yra Profesinės sąjungos narys, o ne Kolektyvinėje sutartyje numatyta išvada dėl atlikto tarnybinio patikrinimo pagrįstumo. Kadangi Kolektyvinėje sutartyje yra nustatyta, kad tokia išvada turi būti pateikiama, tai atsakovas pagrįstai ir pateikė pareiškėjui tokią išvadą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad profesinės sąjungos, kaip atstovės, taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo (tarnybiniuose) santykiuose. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse. Šiuo atveju atsakovas išreiškė nuomonę dėl savo nario galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo tyrimo, t. y. pasinaudojo suteiktomis teisėmis ginti Profesinės sąjungos nario teises ir interesus individualiame ginče su pareiškėju, teise pateikti savo nuomonę (išvadą), tiriant tarnybinį nusižengimą.

21. Tačiau nagrinėjamos bylos specifika pasižymi tuo, kad šioje byloje sprendžiama dėl pareiškėjo ginčijamo atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris yra Profesinės sąjungos narys, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo bei vertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Atsisakymo pagrįstumu bei teisėtumu.

22. Statuto 62 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

23. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

24. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 d.).

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; kt.).

26. Atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatymo reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024; kt.).

27. Atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga Atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas byloje turi teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje (žr., pvz., 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020; kt.).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Išvadoje pareiškėjas yra nurodęs konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas trečiojo suinteresuoto asmens padarytas tarnybinis nusižengimas, taip pat ir teisės aktus, kuriuos pažeidė trečiasis suinteresuotas asmuo. Išvadoje nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą dėl narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje ir / ar diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį (žr. šios nutarties 6 p.)

29. Teisėjų kolegija, atlikusi byloje nagrinėjamo ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, sprendžia, kad atsakovo Atsisakyme bei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pareiškėjas siekia persekioti bei diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl to, jog jis yra Profesinės sąjungos narys, pripažįsta deklaratyviais, nepagrįstais bylos duomenimis. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių duomenų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje ar jo aktyvia veikla, ginant Profesinės sąjungos narių teises, t. y. vykdoma jo atstovavimo pareigūnams (darbuotojams) veikla, dėl kurios galbūt galėtų kilti abejonės, kad pareiškėjas siekia diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės ir / ar aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį pažeidimą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra duomenų, kad tarnybinę atsakomybę trečiajam suinteresuotam asmeniui siekiama taikyti ne dėl galbūt netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Atsakovo akcentuojamų aplinkybių, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, Išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ji bus ginčijama.

30. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino (ABTĮ 56 str. 7 d.), sprendimas priimtas, laikantis ABTĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, o vien tai, jog atsakovas (Profesinė sąjunga) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog šis teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės.

31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta apeliaciniame skunde nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė