2017-05-19 Nr. AB-10841-3-62-3-01483-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-482-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01483-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, kurį vėliau papildė (b. l. 4–5, 63–65, 78), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2014 m. lapkričio 3 d. atvyko į Kybartų PN, kurių buhalterė, gavusi antstolių raštus, savavališkai, t. y. pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, užblokavo pareiškėjo vardu pataisos namuose atidarytą sąskaitą. Dėl to pareiškėjas 7 mėnesius negalėjo gauti pašalpos, labdaros iš draugų, artimųjų. Pareiškėjo teigimu, Kybartų PN yra pareiškėjo darbdavys, tačiau neaprūpina jo darbu. Neturėdamas pakankamai lėšų, pareiškėjas negalėjo apmokėti pašto, kopijavimo išlaidų, susimokėti už sunaudotą elektrą, įsigyti pašto ženklų, taksofono kortelių socialiniams ryšiams palaikyti, kojinių, kelnių, dantų pastos ir dantų šepetėlio, skutimosi priemonių, vaistų, vitaminų ir kt. daiktų, kurių neskiria valstybė. Pareiškėjas paaiškino, kad taip jis 7 mėnesius buvo žeminamas, buvo pažeistas pareiškėjo orumas, pablogėjo socialiniai ryšiai ir sveikata.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į skundą (b. l. 26–28) prašė jį atmesti.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo asmeninės lėšos, esančios Kybartų PN depozitinėje sąskaitoje, yra areštuotos, nes Kybartų PN yra gavę antstolės V. Ž. ir antstolio M. A. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2015 m. liepos 29 d. buvo gautas antstolio M. A. patvarkymas dėl lėšų arešto piniginėms lėšoms panaikinimo, tačiau antstolės V. Ž. patvarkymai liko galiojantys. Vykdant antstolių patvarkymus, nurašomos visos nuteistojo asmeninės piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, esančios įstaigos depozitinėje sąskaitoje, kadangi tos lėšos nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai negalima išieškoti pinigų sumos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nedirba ir darbinių pajamų ar kitų joms prilyginamų išmokų negauna.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. gavo piniginių lėšų iš kitų asmenų, pinigines išmokas iš valstybės biudžeto lėšų ir pašalpas iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo būtiniausioms reikmėms įsigyti, kurias išleido įstaigos parduotuvėje ir apmokėjo už kopijavimo paslaugas. Vadovaujantis BVK 100 straipsnio 7 dalimi, nuteistieji pašto išlaidas apmoka patys, tačiau pareiškėjui pagal jo tris prašymus buvo skirta 14 vnt. pašto ženklų ir vokas. Pareiškėjas aprūpinamas pagal Nuteistųjų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu, tačiau šios normos nenustato, kad pataisos įstaigos administracija nuteistuosius turėtų aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Atsakovas paaiškino, kad Kybartų PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi parašyti prašymą dėl priėmimo į darbą. Pareiškėjas buvo informuotas, jog Kybartų PN yra laisvas statybos darbų pagalbinio darbininko etatas ir jam buvo pasiūlyta kreiptis su rašytiniu prašymu į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką, tačiau pareiškėjas nesikreipė. Medikamentai pareiškėjui buvo skiriami pagal medicinines indikacijas konsultacijų metu, vadovaujantis būtinumo principu.

Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu (b. l. 88–94) pareiškėjo G. N. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolė V. Ž. ir antstolis M. A. Kybartų PN 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. sausio 8 d. ir 2015 m. birželio 1 d. pateikė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir dėl to pareiškėjo asmeninės lėšos, esančios Kybartų PN depozitinėje sąskaitoje, buvo areštuotos. Teismas pažymėjo, kad nors antstolis M. A. Kybartų PN 2015 m. liepos 27 d. pateikė patvarkymą, kuriuo panaikino pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštą, tačiau antstolės V. Ž. 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymas Nr. S-15307 ir 2015 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. S-4051 vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, liko galiojantys.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, CPK 688 straipsnis nustato išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų, o CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas. Teismo vertinimu, lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai negalima išieškoti pinigų sumos. Pinigų sumos, pervestos į pareiškėjo sąskaitą, nuo pervedimo momento tampa pareiškėjo lėšomis, į kurias antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą (CPK 733 str.). Nei CPK 668 straipsnyje, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija) nenurodyta, kad negalima išieškoti iš piniginių lėšų, pervestų giminaičių, esančių nuteistojo sąskaitoje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kybartų PN nedirba ir darbinių pajamų ar kitų joms prilyginamų išmokų negauna. Pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. gavo piniginių lėšų iš kitų asmenų, pinigines išmokas iš valstybės biudžeto lėšų ir pašalpas iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo būtiniausioms reikmėms įsigyti, kurias išleido įstaigos parduotuvėje ir apmokėjo už kopijavimo paslaugas. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentą dėl neteisėtai areštuotos sąskaitos, darė išvadą, jog atsakovas neteisėtų veiksmų šiuo aspektu neatliko, be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pataisos namų administracija pažeidė CPK 739 straipsnio nuostatas, draudžiančias išieškoti iš tam tikrų sumų, kurios priklauso skolininkui.

Teismas, nurodęs, kad pareiškėjui pagal jo prašymus buvo skirta 14 vnt. pašto ženklų ir vokas, nepripažino pagrįstu pareiškėjo teiginio, jog jis neturėjo galimybės įsigyti pašto ženklų. Atsakydamas į pareiškėjo nusiskundimus, jog atsakovas jo neaprūpino dantų pasta ir dantų šepetėliu bei skutimosi priemonėmis ir kitais būtiniausiais daiktais, teismas pažymėjo, kad nuteistųjų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos (toliau – ir Aprūpinimo normos).

Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015 metais buvo aprūpintas batais, šlepetėmis, glaudėmis, marškinėliais, kelnėmis, džemperiu, tačiau jam skirto megztuko atsisakė. Teismas pareiškėjo naudai vertino jo nurodytas aplinkybes, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduoti vienkartiniai skustuvai, dantų šepetėliai, dantų pasta, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 1.2.2 punkto reikalavimų laikymąsi, t. y. teismas pripažino, jog atsakovas nesielgė taip, kaip teisės aktai įpareigoja elgtis. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010) pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir bei jos dydį, o pareiškėjas pateikė tik abstrakčius paaiškinimus apie patirtą neturtinę žalą, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 1.2.2 punkte nurodytų produktų pirkimo faktą ir datą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo paaiškinimus apie patirtą neturtinę žalą.

Dėl to, jog Kybartų PN administracija pareiškėjo ir kitų nuteistųjų neaprūpino darbu, teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas BVK nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai nustatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Kaip nurodė atsakovo atstovas, Kybartų PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji tam, jog būtų įdarbinti, turi parašyti prašymą dėl priėmimo į darbą (esant laisvoms darbo vietoms). Byloje nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas dėl įdarbinimo raštišku prašymu būtų kreipęsis į būrio viršininką. Į pareiškėjo kreipimusis dėl jo įdarbinimo galimybių, Kybartų PN atsakė raštais, kurių pareiškėjas neskundė, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovo aktai (veiksmai) dėl teisės siūlyti darbą nuteistajam negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o iš teisėtų veiksmų negali atsirasti neturtinė žala.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog jis, neturėdamas piniginių lėšų, negalėjo nusipirkti vaistų, kurie reikalingi sergant onkologinėmis ligomis, vitaminų, tačiau teismas, įvertinęs Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. 1/8-2831 „Dėl G. N.“, pažymėjo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nėra diagnozuota, o medikamentai buvo skiriami pagal medicinines indikacijas konsultacijų metu, vadovaujantis būtinumo principu. Pagal pareiškėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes dėl vaistų, vitaminų neišdavimo nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. jog reikalingi vaistai nebuvo išduoti, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių konkrečių tai patvirtinančių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, buvo atlikti vadovaujantis ginčo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

III. Pareiškėjas G. N. apeliaciniame skunde (b. l. 99–101) prašo patenkinti skundą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pabrėžia bylą nagrinėjusios teisėjos nekompetentingumą, šališkumą ir įstatymų sąmoningą ignoravimą, nes nustatyta, kad darbdavys, kuris nesilaiko įstatymų, yra teisus. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime net nėra nurodyta, kad pareiškėjas teismui skundė savo darbdavį, kuris pagal teisės aktus (CPK 585 str. 1 d., 668 str. 1 d. ir Instrukcijos 93.6 p.) privalo informuoti antstolį apie pajamas, pateikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, tačiau palikti pragyvenimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – ir MMA). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pateikta medžiaga, tačiau skundžiamame sprendime neužsiminė apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, BVK 10 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį.

2. Kybartų PN sąskaitą areštavo pažeisdami CPK 668 straipsnio 1 dalį, 688 straipsnį, 689 straipsnio 6 punktą, 585, 739 straipsnius, Instrukcijos 93.6 punktą, nes tikslinės paskirties lėšos (šalpos, paramos, žalos atlyginimo) negali būti areštuotos ir išskaičiuotos. Pagal BVK 10, 73, 92, 96 straipsnius, 100 straipsnio 7 punktą, 131 straipsnį ir kt. nuteistieji turi teisę gauti perlaidas, siųsti perlaidas, susimokėti už elektrą, vitaminus, vaistus, taksofono korteles socialiniams ryšiams palaikyti ir t. t. Pareiškėjas pateikė konkrečius įrodymus apie pajamas, darbdavio neveikimą, aplaidumą. Pareiškėjui buvo skirti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuojami pašto ženklai ir vokas, nes pareiškėjas dėl neteisėtų veiksmų negalėjo išsiųsti laiškų į valstybines įstaigas. Be to, pareiškėjas, per mėnesį gaudamas 2 ar 4,30 Eur pajamas, ne 7, o 9 mėnesius negalėjo palaikyti socialinių ryšių su artimaisiais, nes negalėjo parašyti, paskambinti artimiesiems.

3. Dėl Kybartų PN neteisėtų veiksmų pareiškėjas gavo 30 kartų mažesnes pajamas nei MMA ir dėl to patyrė didelę tiek moralinę, tiek materialinę žalą, nes pablogėjo socialiniai ryšiai su artimaisiais ir sveikata (10 kartų buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba). Tai, kad Kybartų PN dėl sąskaitos areštavimo turėjo skirti pareiškėjui socialines pašalpas, rūbus ir t. t., yra valstybės lėšų švaistymas, nes jeigu sąskaita nebūtų areštuota, pareiškėjui galėtų padėti artimieji, draugai. Be to, Kybartų PN neaprūpina pareiškėjo darbu, higienos priemonėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime painioja nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimą higienos priemonėmis. Kybartų PN nesugeba nuteitųjų aprūpinti jokiu darbu.

4. Teismai Lietuvoje dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra mažas minimalusis darbo užmokestis, tačiau toks argumentavimas yra diskriminacinis, nes pažeidžia ne tik tautinės lygybės principą, bet ir asmenų, gaunančių skirtingo dydžio pajamas, lygybės principą, ši diskriminacija nėra suderinama su Konvencijos 14 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl neteisėtų Kybartų PN veiksmų atlyginimo.

Nors pareiškėjas G. N. apeliaciniame skunde teigia, kad jis dėl neteisėtų Kybartų PN veiksmų patyrė didelę tiek moralinę, tiek materialinę žalą, tačiau pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, t. y. ginčas šioje byloje yra kilęs tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimo atlyginti patirtą turtinę (materialinę) žalą pareiškėjas šioje byloje nebuvo suformulavęs.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime net nėra nurodyta, jog pareiškėjas teismui skundė savo darbdavį, kuris nepagrįstai areštavo pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Kybartų PN depozitinėje sąskaitoje.

Dėl Kybartų PN atlikto pareiškėjo asmeninių lėšų, esančių Kybartų PN depozitinėje sąskaitoje, arešto teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad tai buvo padaryta vykdant Kybartų PN adresuotus antstolių M. A. ir V. Ž. patvarkymus, iš kurių matyti, jog nurodyti antstoliai, vadovaudamiesi CPK 668 straipsniu, areštavo patvarkymuose nurodytas pareiškėjui priklausančias sumas, esančias Kybartų PN sąskaitoje, nurodydami Kybartų PN areštuotas lėšas pervesti į antstolių sąskaitas (b. l. 33, 35–36). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors antstolis M. A. Kybartų PN pateikė 2015 m. liepos 27 d. patvarkymą, kuriuo panaikino pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštą, tačiau antstolės V. Ž. 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymas Nr. S-15307 ir 2015 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. S-4051 vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, liko galiojantys.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pagal teisės aktus Kybartų PN privalėjo informuoti antstolį apie pajamas, pateikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, tačiau palikti pragyvenimui MMA. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Kybartų PN pateiktų antstolių patvarkymų esmė buvo pareiškėjui priklausančių lėšų areštas su nurodymu areštuotas lėšas pervesti į antstolių sąskaitas, o ne prašymas informuoti antstolius apie pareiškėjo pajamas ar pateikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį.

Kybartų PN Buhalterinės apskaitos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje nurodyta, kad lėšų areštas piniginėms išmokoms iš valstybės biudžeto lėšų ir pašalpoms iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo nevykdomas; antstoliams pervedamos tik nuteistojo piniginės lėšos, gautos į Kybartų PN depozitinę sąskaitą iš trečiųjų asmenų (b. l. 31–32). Iš nurodytos pažymos matyti, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio mėnesį iš kitų asmenų gavo 1 963,65 Lt, 2014 m. gruodžio mėnesį pajamų negavo, o 2015 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais gaudavo 2–5,70 Eur pinigines išmokas, pašalpas. Bylos duomenys patvirtina, kad Kybartų PN, vykdydami 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymą, 2014 m. lapkričio 28 d. pervedė antstolei V. Ž. 58,83 Lt (17,04 Eur) pareiškėjo asmeninių pinigų (b. l. 37). Atsakovo pateikto žiniaraščio (b. l. 38) duomenys apie pareiškėjo gautas ir išleistas lėšas bei Kybartų PN Buhalterinės apskaitos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. pažymos duomenys leidžia teigti, jog antstolei buvo pervestos pareiškėjo iš trečiųjų asmenų 2014 m. lapkričio mėnesį gautos lėšos, o tiksliau šių lėšų dalis, kurios pareiškėjas iki 2014 m. lapkričio 28 d. nebuvo išleidęs pataisos įstaigoje. Byloje nėra duomenų, kad Kybartų PN atliko ir kitus pareiškėjui priklausančių lėšų pervedimus antstoliams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pažymėjo, kad nuteistiems asmenims jų artimųjų pervedamos piniginės lėšos nepriskiriamos tokioms išmokoms, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Kybartų PN pažeidė į CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Kybartų PN sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šiuo aspektu nėra nustatyti būtent Kybartų PN, kurie nagrinėjamoje byloje yra atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, neteisėti veiksmai.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Kybartų PN veiksmų pagal pateiktus antstolių patvarkymus areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Kybartų PN depozitinėje sąskaitoje, ir atliekant tų lėšų pervedimą antstolei.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentą, kad Kybartų PN yra jo darbdavys, nes Kybartų PN yra laisvės atėmimo bausmę vykdanti institucija – pataisos įstaiga. Atsakovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjas Kybartų PN nedirba, ir pats pareiškėjas procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog Kybartų PN neaprūpina jo darbu. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra reglamentuotas BVK antrajame skirsnyje (125–135 str.). Dėl to, jog Kybartų PN administracija pareiškėjo ir kitų nuteistųjų neaprūpino darbu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įstatymų leidėjas BVK nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti, o pataisos įstaigos administracijai nustatė teisę siūlyti darbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tą aplinkybę, jog pareiškėjas neskundė Kybartų PN atsakymų, susijusių su neaprūpinimu darbu, laikė kaip patvirtinančią, jog atsakovo veiksmai yra teisėti ir negalėjo sukelti pareiškėjui neturtinės žalos, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimas dėl žalos atlyginimo savaime nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr. 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šiuo aspektu Kybartų PN teiktus prašymus, skundus ir Kybartų PN atsakymus į juos, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisės aktai pareigos kiekvieną nuteistąjį aprūpinti darbu pataisos įstaigoms nenustato (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3653-624/2016). Šiuo atveju Kybartų PN pareiškėjui adresuotuose atsakymuose nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių pareiškėjas nėra įdarbintas (pavyzdžiui, laisvų darbo vietų valgykloje nėra, tekintojo darbo Kybartų PN nėra), ir šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kybartų PN pareiškėjui taip pat nurodė, kad yra laisvas pagalbinio darbininko prie statybos darbų etatas, ir kad pareiškėjas, jeigu pageidauja dirbti šį darbą, su rašytiniu prašymu turi kreiptis į būrio viršininką. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas dėl įdarbinimo raštišku prašymu būtų kreipęsis į būrio viršininką. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad Kybartų PN veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju neaprūpinant pareiškėjo darbu buvo neteisėti.

Pareiškėjas šioje byloje laikosi pozicijos, kad areštavus jo asmenines lėšas ir neaprūpinus jo darbu, buvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo, kaip nuteistojo, teisės ir galimybės įsigyti būtiniausių daiktų bei palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais.

Pagal BVK 10 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės yra įtvirtintos BVK 11 straipsnyje, o specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos reglamentuotos BVK šeštajame skirsnyje (92–110 str.). Iš BVK teisinio reglamentavimo matyti, kad kai kurių iš BVK nurodytų nuteistųjų teisių įgyvendinimas iš dalies yra susijęs su lėšų turėjimu, pavyzdžiui, teisės susirašinėti ar paskambinti telefonu, nes pagal BVK 99 straipsnio 4 d., 102 straipsnio 2 dalį siunčiamų laiškų pašto išlaidas, telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pagal jo prašymus buvo skirta 14 vnt. pašto ženklų ir vokas, ir pareiškėjas šio fakto apeliaciniame skunde neneigia. Iš Kybartų PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodytas kiekis pašto ženklų ir vokas pareiškėjui buvo skirtas per pakankamai trumpą laiką, t. y. pagal pareiškėjo 2014 m. gruodžio 22 d., 2014 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. sausio 5 d. prašymus, kai tuo metu pareiškėjas neturėjo jokių pajamų. Be to, BVK yra įtvirtinti įvairūs socialinių ryšių su artimaisiais palaikymo būdai, t. y. ne tik susirašinėjimas paštu, tačiau ir telefoniniai pokalbiai, kurie gali vykti kito abonento sąskaita, trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai ir kt.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2015 metais buvo aprūpintas batais, šlepetėmis, glaudėmis, marškinėliais, kelnėmis, džemperiu, tačiau jam skirto megztuko atsisakė. Be to, pareiškėjas po sąskaitos areštavimo galėjo disponuoti nedidelėmis, t. y. 2–5,7 Eur per mėnesį siekiančiomis, gautomis išmokomis (pašalpomis) būtiniausiems reikmenims įsigyti. Akcentuotina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime painioja nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimą higienos priemonėmis, nėra teisiškai reikšmingas, nes tai, kad Kybartų PN neaprūpina pareiškėjo higienos priemonėmis, skunde nebuvo nurodyta kaip savarankiškas neturtinės žalos atsiradimo pagrindas, o bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad areštavus pareiškėjo asmenines lėšas ir neaprūpinus jo darbu, buvo taip suvaržytos pareiškėjo, kaip nuteistojo, teisės ir galimybės įsigyti būtiniausių daiktų bei palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, jog Kybartų PN veiksmus (neveikimą) būtų galima laikyti neteisėtais CK 6.271 straipsnio taikymo prasme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktūs, deklaratyvūs ir subjektyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apie bylą nagrinėjusios teisėjos nekompetentingumą, šališkumą ir įstatymų sąmoningą ignoravimą nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pateikta medžiaga, nes iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir pareiškėjo pateiktus įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečių įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino ar įvertino juos pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tiesiogiai nenurodė, jog nagrinėdamas bylą vadovaujasi pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi, BVK 10 straipsniu, Konvencijos 3 straipsniu, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsniu, nėra teisiškai reikšminga, nes valstybės viešosios atsakomybės sąlygas reglamentuoja CK, kuriame įtvirtintomis teisės normomis pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi nagrinėdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taip pat taikė ir aiškino kitas teisės normas, kurios yra reikšmingos atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildino žalos atsiradimą.

Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismai Lietuvoje dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą motyvuodami tuo, jog Lietuvoje yra mažas minimalusis darbo užmokestis, tačiau toks argumentavimas yra diskriminacinis. Atsakydama į šį pareiškėjo argumentą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė valstybės viešajai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, neturtinės žalos dydžio aspektas šioje byloje nėra aktualus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes ir pagrįstai nenustatė pareiškėjo nurodytų neteisėtų Kybartų PN veiksmų (neveikimo), dėl kurių valstybei pagal CK 6.271 straipsnį būtų galėjusi kilti pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius