2024-07-10 Nr. AB-10551-3-62-3-00580-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-350-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00580-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Koks triukšmo lygis yra leistinas?“.

Pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. vasario 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Administracijos Prienų seniūnijos seniūnę dėl daromo remonto ir keliamo triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad dėl didelio triukšmo atliekant remonto darbus negalėjo būti savo bute. Prašė paaiškinti, ar remonto darbai atliekami teisėtai, ar buto savininkas turi leidimą atlikti tokio pobūdžio darbus, koks triukšmo lygis yra leistinas, ar tikrinamas triukšmo lygis, jei ne, kodėl ir kas tai turi daryti.

Pareiškėja teigė, kad pareiškimą pasirašė elektroniniu parašu ir išsiuntė elektroniniu paštu 2024 m. vasario 2 d. Tą pačią dieną ji gavo pranešimą, kad pareiškimas yra persiųstas Administracijai.

Pareiškėja nurodė, kad pareiškimas buvo įteiktas, tačiau administracinio sprendimo, t. y. atsakymo į vieną iš pareiškime nurodytų klausimų – „Koks triukšmo lygis yra leistinas?” – Administracija iki šiol nepateikė.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2024 m. vasario 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Administracijos Prienų seniūnijos seniūnę dėl daromo remonto ir keliamo triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškimas buvo persiųstas Administracijai, tačiau atsakymo pareiškėja iki šiol negavo.

Teismas iš atsakovo išreikalavo duomenis, susijusius su pareiškėjos pareiškimu, ir nustatė, kad Administracija 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 pateikė pareiškėjai atsakymą į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, kuris, kaip nurodyta Administracijos 2024 m. balandžio 17 d. pateiktame rašte, buvo persiųstas per e-pristatymą Lietuvos paštui, kuris pareiškėjai įteikė atsakymo popierinį variantą.

Teismas, remdamasis aktualiomis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis nurodė, kad administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama tik tokia valstybinio administravimo subjekto veikla, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teismas pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Teismas akcentavo, kad, nagrinėdamas asmens skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, teismas tiria tik tai, ar atsakovas vykdė pareigą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, tačiau nenagrinėja rašto / sprendimo / atsakymo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, turinio.

Teismas konstatavo, kad Administracija pareiškėjos prašomus veiksmus atliko, t. y. atsakė į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė klausimą dėl skundo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kreipėsi į atsakovą dėl duomenų pateikimo, t. y. teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, neteisėtai pareikalavo iš atsakovo pateikti atsiliepimą į skundą. Tokiu būdu buvo pažeisti ne tik ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimai, bet ir 6 straipsnyje įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas.

Pareiškėja pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį bei atsakovo atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Administracija 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 „Dėl prašymo“ atsakė į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas skundo priėmimo stadijoje neteisėtai išsprendė klausimą dėl skundo reikalavimo pagrįstumo ir neteisėtai pareikalavo iš atsakovo pateikti atsiliepimą į skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Atitinkamai teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y., ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024). Teismui nenustačius ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio, ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vis dėlto, tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Prienų seniūnę, nurodydama, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas remontas, o 2024 m. vasario 1 d. buvo keičiamos durys. Dėl didelio triukšmo pareiškėja negalėjo būti savo namuose. Pareiškėja klausė: „Ar tai viskas teisėta? Ar turi šio buto savininkas leidimą atlikti tokio pobūdžio remonto darbus? Koks triukšmo lygis yra leistinas? Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“. Pareiškėja pareiškime taip pat pažymėjo, kad valytoja išvalė bendro naudojimo laiptinę, bet darbininkai, dirbę (duomenys neskelbtini) bute, laiptinę vėl išpurvino, po darbo visa laiptinė buvo dulkėse. Pareiškėja pareiškime klausė: „Kas visą tai ir kada išvalys ir/ar kompensuos nuostolius? Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“. Prašė imtis veiksmų, kad tokie pažeidimai nepasikartotų.

Pareiškėjos atstovas elektroniniu paštu 2024 m. vasario 2 d. buvo informuotas, kad skundas persiųstas Prienų savivaldybės administracijai.

Pareiškėja 2024 m. balandžio 8 d. su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Koks triukšmo lygis yra leistinas?“. Pareiškėja, be kita ko, skunde nurodė, kad į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimo klausimą „Koks triukšmo lygis yra leistinas?“ ji iki šiol nėra gavusi atsakymo, todėl atsakovas varžo pareiškėjos teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2024 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar buvo atsakyta į A. M. 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, jeigu buvo, prašė pateikti atsakymą bei nurodyti, kada ir kokiu būdu jis buvo išsiųstas pareiškėjai ar jos atstovui.

Administracija, atsakydama į teismo paklausimą, informavo, kad 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 „Dėl prašymo“ atsakė į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, taip pat pateikė atsakymo kopiją.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas 2024 m. vasario 6 d. raštu atsakė pareiškėjai į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, taip pat tai, jog teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus tiria tik tai, ar atsakovas vykdė pareigą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir nenagrinėja rašto/sprendimo/atsakymo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, turinio, o administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo buvo pateiktas skundas teismui, išnyksta ginčo dalykas, konstatavo, jog šiuo atveju nėra atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus – atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kaip skunde nurodo ir pareiškėja, Administracija nepateikė jai atsakymo tik į vieną iš jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškime suformuluotų klausimų, t. y., „Koks triukšmo lygis yra leistinas?“. Taigi, kaip galima suprasti, pareiškėja nesutinka su jai pateiktu Administracijos atsakymu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs iš atsakovo informaciją apie tai, jog pareiškėjai į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą buvo atsakyta Administracijos 2024 m. vasario 6 d. raštu, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, turėjo padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises ir išaiškinti jai teisę skųsti Administracijos pareiškėjai pateiktą 2024 m. vasario 6 d. atsakymą bei nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad, ar pareiškėjo prašymas yra pagristas, sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Todėl skundžiamoje nutartyje teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo buvo pateiktas skundas teismui, išnyksta ginčo dalykas, nagrinėjamu atveju yra neaktuali.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, prieš tai nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kiti atskirojo skundo argumentai, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos skundo priėmimo, t. y. administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjos naudai nebuvo priimtas joks galutinis teismo sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis