2021-06-23 Nr. AB-13505-3-61-3-00121-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3166-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00121-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (atstovaujamos įstatyminių atstovų – tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (atstovaujamos įstatyminių atstovų – tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (atstovaujama įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (atstovaujama įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-172 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą.

2. Pareiškėjai nurodė, jog atsakovas, trečią kartą priimdamas neigiamą sprendimą dėl pareiškėjų 2017 m. lapkričio 21 d. pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pakartotinai pažeidė prieglobsčio suteikimo tvarkos aprašo reikalavimus, kadangi prieštaringai vertino bendro ir individualaus pobūdžio surinktą informaciją pagal pareiškėjų priklausomumą verslininkų socialinei grupei, paviršutiniškai atsižvelgė į jau išnagrinėtose administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4460-556/2019 (toliau – ir LVAT 2019 m. liepos 10 d. sprendimas) bei Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2020 m. birželio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2194-816/2020(toliau – ir VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendimas) padarytas išvadas. Pareiškėjų įsitikinimu, Departamentas neįvykdė VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendime nurodytų įpareigojimų, kadangi objektyviai nenustatė ir neįvertino įrodymų visumos bei su pareiškėjais susijusių faktinių aplinkybių, dėl ko buvo pažeistos pagrindinės Sprendimo priėmimo, aplinkybių nustatymo ir surinktų duomenų vertinimo procedūros. Departamentas nevertino 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų ir VAAT apklaustų liudytojų paaiškinimų, kuriais patvirtintos pareiškėjų nurodomos faktinės aplinkybės dėl esamos baimės ir grėsmės realumo.

3. Pareiškėjai, nurodydami aplinkybes dėl jų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo, atsakovo priimtų sprendimų ir bei administracinių teismų sprendimų esmės, pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė įpareigojimų, nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendime, nes objektyviai nenustatė ir neįvertinto visų turimų įrodymų visumos bei su pareiškėjais susijusių faktinių aplinkybių. Teismas sprendime aiškiai nurodė, jog atsakovas, priimdamas sprendimą, nevertino pareiškėjų pateiktų ir išverstų rašytinių įrodymų (kurie pakartotinai buvo pateikti ir teismui 2020 m. kovo 16 d.), nevertino Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-1083-244/2019 apklaustų liudytojų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) duotų paaiškinimų, kuriuose liudytojai patvirtino pareiškėjų nurodomas faktines aplinkybes dėl esamos baimės ir grėsmės realumo.

4. Dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvo ir brolio baudžiamosios bylos, pareiškėjai nurodė, kad Departamento viešoje erdvėje surinkta informacija apie taikomas aukščiausios (duomenys neskelbtini) valdžios neteisėtas susidorojimo schemas įstatymo pagrindu, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog Valstybės saugumo komiteto (toliau – ir VSK) (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) srities valdybos tyrimo ypač svarbių bylų tardytojo 2017 m. balandžio 26 d. nutarimas dėl medžiagos išskyrimo iš baudžiamosios bylos nebus pagrindas susidoroti su pareiškėju, kaip ir su jo tėvu bei broliu, jį gąsdinant bei reketuojant, o neįvykdžius piniginių reikalavimų – ilgam apribojant teisę į laisvę. Pareiškėjas pateikė oficialų rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad buvo kreiptasi dėl informacijos apie pareiškėją surinkimo į Lietuvos Generalinę prokuratūrą, taip pat pateikė 2018 m. lapkričio 2 d. antstolės A. P. Faktinių aplinkybių protokolą Nr. FA-173/18/22, kuriame fiksuotas telefoninis pokalbis su tyrėju, kuris reguliariai skambindavo. Įraše pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra įkalbinėjamas atvykti į policiją duoti parodymus (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pasiūlymas duoti parodymus Lietuvoje ignoruojamas. Pareiškėjų nuomone, Departamentas tik prielaidomis teigia, kad ikiteisminis tyrimas nevyksta, nes jis buvo pradėtas 2017 metais, todėl galbūt nutrauktas ar užbaigtas, nenustačius nusikaltimo sudėties. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos, pateiktų teismo nuosprendžių, civilinių bylų sprendimų yra akivaizdu, jog iš šių asmenų jau yra viskas paimta, todėl iš šeimos narių ir jų vykdomo verslo liko vienintelis asmuo, kuriam galima daryti neteisėtą poveikį.

5. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Departamentas neįvertinto 2019 m. balandžio 11 d. viešai paskelbto straipsnio (duomenys neskelbtini) (https:// (duomenys neskelbtini)), iš kurio turinio matyti, jog (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms yra aiškiai žinoma, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra kreipęsis dėl prieglobsčio ir jam buvo atsisakyta jį suteikti. Taigi situacija yra sekama, kontroliuojama ir žinoma. Tai patvirtina Sprendime padaryta išvada, kad tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) VSK domėjosi prieglobsčio prašytojo ūkine veikla Lietuvoje ryšium su schema, kuomet (duomenys neskelbtini) įmonės naudoja joms pavaldžias užsienio kompanijas prekybinėms operacijoms. Pareiškėjai kategoriškai nesutinka su padaryta išvada, kad dėl to, jog pareiškėjas ir jo brolis (duomenys neskelbtini) apie tolimesnius (duomenys neskelbtini) institucijos veiksmus išskirtoje byloje informacijos neturi, o Departamentas negali kreiptis į prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijas dėl papildomos informacijos suteikimo. Pareiškėjų nuomone, atsakovas pripažįsta, kad dėl užsitęsusio prašymo nagrinėjimo jam reikalingi nauji įrodymai iš 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu išskirtos baudžiamosios bylos bei tai, kad nepaneigė pagrįstai VAAT birželio 11 d. sprendime padarytos išvados, jog neatlikus papildomo faktinių aplinkybių aiškinimosi, negalima laikyti pagrįsta nurodytų atsakovo skundžiamame sprendime išvadų apie baudžiamosios bylos baigtumą ir pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo negalimumą.

6. Pareiškėjai nurodė, kad Departamentas jiems nepalankias išvadas grindžia negalėjimu surinkti informacijos bei darydamas grubias prielaidas, jog tyrimas galėjo būti nutrauktas. Vadovaujantis protingumo kriterijais, objektyviai vertintina, kad jokie tyrimo veiksmai pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra atliekami dėl to, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnams žinoma, kokią apsaugą suteikia pareiškėjui šiuo metu jo pateiktas ir nagrinėjamas prašymas dėl prieglobsčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į tai, Sprendime pripažinta, kad pareiškėjas nuoširdžiai bendradarbiauja su atsakovu, teismai ir atsakovas sprendimuose ne kartą yra pripažinę, kad prašytojo paaiškinimai bei pateikti duomenys yra vientisi, nuoširdūs, pagrįsti oficialiais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo abejoti ir laikyti juos hipotezėmis, nes su jo šeimos nariais ir verslo partneriais pagal schemą yra žiauriai susidorota, jiems maksimaliai buvo apribota laisvė, o sunkiai sergantis pareiškėjo tėvas kalėjime negydomas.

7. Atsakovo padaryta išvada, jog vien dėl to, kad nėra galimybių gauti naujų duomenų iš bylos, yra ne tik nepagrįsta, bet ir prieštaraujanti anksčiau Sprendime padarytoms išvadoms. Remiantis surinkta informacija, tyrimas yra atliekamas korumpuotos valdžios, įgyvendinančios tiesioginio vadovo (duomenys neskelbtini) paliepimus, todėl neįmanoma gauti teisingos informacijos apie bylos eigą, net ir atsakovui turint galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) valdžios institucijas.

8. Ir pareiškėjų, ir (duomenys neskelbtini) bei kitų teisme dalyvavusių liudytojų parodymai yra įrodymai, kurie patvirtina individualias aplinkybes konkrečios baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kontekste, jog su verslininkais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos korumpuotai susidoroja. Pareiškėjų bei liudytojų parodymai iš apklausų metu pareigūnų išsakomų neteisėtos veiklos motyvų ir tikslų negali jokiu kitu būdu ar forma būti pateikti kaip įrodymai, nes tokia korumpuota pareigūnų veikla oficialiuose dokumentuose nėra fiksuojama. Pareiškėjams ir liudytojams išsakomi grasinimai bei susidorojimo galimybės atskleidžia, jog viešai žinoma ir atsakovo pripažįstama schema sudaro realią ir rimtą grėsmę dėl pareiškėjų socialinės padėties, t. y. perimto ir toliau vykdomo Lietuvoje (duomenys neskelbtini) verslo, jų saugumui ir laisvei.

9. Pareiškėjai paaiškino, jog liudytojas (duomenys neskelbtini) (buvęs pareigūnas) patvirtino, jog bendraujant su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnu dėl (duomenys neskelbtini) iškeltos pareiškėjo tėvui (duomenys neskelbtini) ir broliui (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos, buvo ne kartą nurodyta, kad jeigu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nebūtų išvykęs iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, tai jis būtų sulaikytas kaip ir jo tėvas su tikslu sumokėti 1 000 000 JAV dolerių; (duomenys neskelbtini) KGB nuolatos domisi pareiškėjo gyvenamąja vieta bei kita informacija, siekiant jį areštuoti. Liudytoja (duomenys neskelbtini), kuri į KGB buvo iškviesta neva dėl galimo nuomojamo žemės sklypo atėmimo, patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) KGB nuolatos renka informaciją apie pareiškėją bei pareigūnai atvirai nurodo, kad jeigu pareiškėjas grįš į (duomenys neskelbtini), tai jis bus iš karto sulaikytas. Pareiškėjas apie žemės sklypo galimą atėmimą buvo nurodęs Departamentui apklausos metu. Žemės sklypas yra miško teritorijoje ir žolė ten negali būti pjaunama, todėl negali būti skiriama ir administracinė atsakomybė už nepriežiūrą. Žemės sklypas buvo tik pretekstas iškviesti liudytoją (duomenys neskelbtini) į apklausą, siekiant įbauginti pareiškėją ir jam perduoti, kad nevykdant jo šeimos nariams neteisėtų reikalavimų, jie ras būdų kaip suvaržyti jo laisvę. Liudytojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso pagalba yra siekiama susidoroti su politiškai neparankiais ar sėkmingai verslu besiverčiančiais asmenimis, o išgirdus apie baudžiamojoje byloje galimą teigiamą pokytį, buvo tiesiogiai (duomenys neskelbtini) prezidento (duomenys neskelbtini) nurodymu nušalinti nuo darbo keli operatyvinio analitinio centro vadovai ir darbuotojai. Pareiškėjų nuomone, šie liudytojo parodymai yra tiesiogiai susiję su 2017 m. spalio 13 d. publikuotu žiniasklaidos straipsniu „(duomenys neskelbtini) nušalino nuo pareigų kai kuriuos operatyvinio analitinio centro vadovus ir darbuotojus“. Straipsnyje teigiama, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo kelias baudžiamąsias bylas, kurias jis kontroliuoja. Liudytojo parodymai ir pateiktas straipsnis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamoji byla yra politinio pobūdžio, prižiūrima tiesiogiai (duomenys neskelbtini) prezidento.

10. Pareiškėjų įsitikinimu, Sprendimo turinys patvirtina, jog pareiškėjų ir liudytojų parodymais nurodytos, oficialiais ir kitais rašytiniais įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės, susijusios su jų baime dėl atliekamo baudžiamojo persekiojimo pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) ir brolio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, Departamento nebuvo paneigtos nei vienu objektyviu argumentu ir (ar) įrodymu, kuriais būtų nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Sprendime formaliai konstatuojama, jog pareiškėjams negresia jokia grėsmė, kol jie gyvena ir vykdo verslą Lietuvos Respublikoje. Tačiau pareiškėjai grėsmę dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo sieja su tuo, jog nesuteikus prieglobsčio, jie bus priversti grįžti (asmens dokumentų keitimas, naujagimio (duomenys neskelbtini) asmens dokumentų gavimas) į (duomenys neskelbtini) Respubliką, pavyzdžiui, dėl naujų asmens dokumentų gavimo. Pagal turimą neoficialią informaciją, prieš pareiškėjus neabejotinai bus vykdomas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas jau pradėtos, t. y. išskirtos baudžiamosios bylos pagrindu. Nesant objektyvių duomenų pareiškėjų baimei paneigti, t. y. pačiam atsakovui abejojant, jog gavus naujų įrodymų, pateiktas prašymas gali būti peržiūrėtas, šiuo atveju, turėjo būti taikytas abejonių privilegijos principas ir suteiktas prieglobstis.

11. Pareiškėjų nuomone, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje veikia politinis susidorojimas su viena iš socialinių grupių – verslininkais. Atsakovas Sprendime aprašydamas, jog toks susidorojimas vykdomas visus veiksmus Valstybės saugumo komitetui suderinus asmeniškai bei tiesiogiai su aukščiausiu (duomenys neskelbtini) vadovu (duomenys neskelbtini), todėl Departamento Sprendimo dalyje „Dėl „politinio“ atspalvio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje“ padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) šeimos atveju nėra politinio susidorojimo, yra nepagrįsta. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog atsakovas negali paneigti sūnums žinomų faktų, kad (duomenys neskelbtini) buvo režimo kritikas ir opozicijos rėmėjas. Tai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo politikas ar neužsiėmė aktyvia politine veikla, nesudaro pagrindo teigti, jog būdamas verslininku, jis savo kritinę režimui poziciją galėjo išreikšti kitokiais veiksmais, o būtent remdamas opoziciją. Teisingai pastebėjo teismas sprendime, jog dėl pareiškėjo jauno amžiaus ar bijodamas už sūnus, (duomenys neskelbtini) galėjo šių aplinkybių sūnums detaliai neatskleisti, be to, pareiškėjas mokėsi Anglijoje, todėl pareiškėjui ir jo broliui detaliai šios aplinkybės nėra žinomos dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjai parodymais neklaidino Departamento, todėl nėra pagrindo nepasitikėti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvo gauta žodine informacija. Minėtoje baudžiamojoje byloje priimti teismų sprendimai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes padarytos žalos (mokesčių vengimo) dydžio klausimas nėra sprendžiamas, o tiesiog konfiskuojamas visas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvui ir broliui priklausantis turtas. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovui reikėjo tik įvertinti VAAT sprendime pastebėtus priimtų nuosprendžių neatitikimus ir vertinti, vadovaujantis protingumo kriterijumi, baudžiamojo persekiojimo proporcingumą bei egzistuojantį diskriminuojantį priimtų nuosprendžių pobūdį.

12. Atsakovo sprendime itin formaliai pasisakyta dėl amnestijos pareiškėjo sunkiai sergančiam tėvui nesuteikimo klausimu. Pagal amnestijos įstatymą, pareiškėjo tėvas būtų priskirtinas prie asmenų, galinčių pasinaudoti 2019 m. liepos 19 d. įstatymu dėl amnestijos net dviem pagrindais, minint 75-ąsias (duomenys neskelbtini) išvadavimo iš fašistinės Vokietijos metines. Teismas sprendime konstatavo, kad būtina įvertinti šią informaciją kartu su apeliacinės instancijos nutartyje konstatuota atsakomybe lengvinančia aplinkybe apie žalos atlyginimą, vykdomu piniginių lėšų išieškojimu (įvertinant tyrimo metu nurodomas sumokėtas sumas ir priteistą valstybei žalos dydį) prieš atmetant pareiškėjų teigimu politinį baudžiamosios bylos atspalvį ir pareiškėjų šeimos persekiojimą iš kilmės valstybės valdžios institucijų. Tačiau Atsakovas dar kartą formaliai pakartojo 2019 m. lapkričio 6 d. Vidaus reikalų ministerijos Bausmių vykdymo departamento bei 2019 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Bausmių vykdymo ir pataisos departamento atsakymuose nurodytą amnestijos netaikymo priežastį dėl padarytos žalos neatlyginimo, nevertinant VAAT sprendime minėtos apeliacinės instancijos nutartyje nurodytos aplinkybės apie žalos atlyginimą ir teigiant, kad Departamentas yra nekompetentingas revizuoti teismų sprendimų. Tačiau prieštaraudamas savo teiginiams, Departamentas vertino, kad amnestija pareiškėjo tėvui negalėjo būti taikoma ir (duomenys neskelbtini) institucijų veiksmuose neįžvelgė neatitikimo įstatymui dėl amnestijos tvarkos ir sąlygų.

13. Pareiškėjų teigimu, nepagrįsta Sprendimo išvada, kad jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nes šiuo metu, remiantis turima informacija, kilmės šalyje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Pareiškėjai nurodo, jog dėl dabartinės politinės situacijos (duomenys neskelbtini) grėsmė gali kilti bet kokioms žmogaus teisėms, jos yra pažeidinėjamos kiekvieną dieną, o korumpuotai valdžiai reikia vis daugiau pinigų. Prie šiandieninių politinių (duomenys neskelbtini) aktualijų pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ir jo šeimai kyla dar didesnė neteisėto susidorojimo grėsmė. Departamento išvada patvirtina formalų požiūrį į papildomos apsaugos institutą ir akivaizdžiai patvirtina, jog VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendime padaryta išvada, susijusi su papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimu, liko visiškai pagrįsta, nes Sprendimo dalis vėl yra jokių faktinių aplinkybių analizės šiai išvadai pagrįsti neatlikta.

14. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

15. Departamentas paaiškino, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pagal Departamento surinktą informaciją buvo nustatyta, kad 2017 metais iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos išskirta dalis medžiagos, kuri galėtų sąlygoti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau tyrimo institucijų neveikimas pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu suponuoja prielaidą, jog dėl minėtos medžiagos ikiteisminis tyrimas nevyksta. Nagrinėjamu atveju Departamentas privalo vertinti grėsmę prieglobsčio prašytojui ypatingo neapibrėžtumo sąlygomis, neturėdamas duomenų, patvirtinančių grėsmės realumą ir aktualumą. Departamentas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo, kad vien tai, jog prieglobsčio prašytojas yra minimas 2017 metų procesiniuose dokumentuose, pakankamu lygiu (taikant pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą) nepagrindžia rizikos, jog kilmės šalyje jis bus sulaikytas ir apkaltintas, tikimybės. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojo baimė, vertinant ją turimos informacijos kontekste, nelaikytina visiškai pagrįsta. Taip pat Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjai bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje yra grėsmė, kad pareiškėjams bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Nebuvo identifikuota aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

16. Departamentas, vykdydamas VAAT sprendimą, atliko papildomą tyrimą, siekdamas nustatyti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tyrimo metu buvo surinkta Lietuvos Respublikos institucijų turima aktuali informacija, surinkta informacija apie kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką, įvertinta aktuali kilmės valstybės informacija. Taip pat buvo atliktos papildomos apklausos, pareiškėjo brolio apklausa, gautas pareiškėjo paaiškinimas apie jo politinę veiklą. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjų prašymo pagrįstumas ir įžvelgiamos grėsmės realumas buvo įvertintas visos tyrimo metu surinktos informacijos kontekste. Pareiškėjų prašymo pagrįstumas ir įžvelgiamos grėsmės realumas buvo įvertintas vengiant trečiųjų asmenų (liudytojų) pateiktų subjektyvių pareiškimų. Papildomai pateikti dokumentai dubliuoja pareiškėjų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus. Departamentas neprivalo aprašinėti visų pareiškėjo pateiktų dokumentų, kurie yra arba nesusiję su pareiškėju, arba neturėjo jokios įrodomosios reikšmės. Be to, pareiškėjai skunde tik deklaratyviai nurodė, kad dokumentai ir paaiškinimai liko neįvertinti, tačiau niekaip nepagrindė, būtent kokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo neišnagrinėtos ir kaip nurodyti dokumentai ir paaiškinimai butų paneigę Departamento padarytas išvadas.

17. Departamentas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu pareiškėjas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei nebuvo ieškomas dėl sąsajų su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) baudžiamąja byla, nėra tikėtina, kad pareiškėjui gali būti pareikšti kaltinimai dėl tų pačių jau išaiškintų epizodų ir jam grėstų baudžiamasis persekiojimas baudžiamosios bylos kontekste. Nutarimas dėl medžiagos, susijusios su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, išskyrimo iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2017 m. balandžio 26 d., tikėtina, kad dėl šios medžiagos jau turėjo būti priimti procesiniai sprendimai, o visa su tyrimu susijusi informacija turėtų būti tyrimą atliekančios ar pagal jurisdikciją atsakingos institucijos žinioje. Nei pareiškėjas, nei (duomenys neskelbtini) apie tolimesnius veiksmus, susijusius su minėta medžiaga, informacijos neturi. Kai medžiaga buvo išskirta iš bylos (2017 metais), pareiškėjo brolis ir tėvas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau jų atžvilgiu nebuvo vykdomi procesiniai veiksmai, įprastai vykdomi įtariamojo, kaltinamojo atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) ne vieną kartą buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) ir atvykęs į Lietuvą.

18. Departamentas nurodė, kad pareiškėjai skunde nepaaiškino, kokią įrodomąją galią turi jų nurodytas 2019 m. balandžio 11 d. straipsnis, kuris buvo vertinamas praėjusiame teisminiame nagrinėjime. Straipsnyje nurodoma informacija yra iš vieno šaltinio – pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Taip pat prieglobsčio prašytojas nepateikė informacijos arba dokumentų, susijusių su iš baudžiamosios bylos išskirta medžiaga, kas patvirtintų, kad vyksta ikiteisminis tyrimas – jis nėra nutrauktas ar užbaigtas. Departamentas negali kreiptis į prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijas, kad būtų suteikta informacija, reikalinga įvertinti asmens individualias aplinkybes. Tyrimo metu surinkti duomenys pagrindė prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) VSK domėjosi prieglobsčio prašytojo ūkine veikla Lietuvoje ryšium su schema, kuomet (duomenys neskelbtini) įmonės naudoja joms pavaldžias užsienio kompanijas prekybinėms operacijoms, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės nesuponavo išvados, jog VSK prieš daugiau nei 3 metus surinktos informacijos pagrindu buvo pradėta baudžiamoji byla ir pateikti įtarimai (kaltinimai). Departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su baudžiamąja byla, pareiškėjų ir kitų asmenų pasakojimus prašymo nagrinėjimo kontekste, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją ir kreipėsi į kitas ES šalis su prašymu pasidalinti informacija apie tokio pobūdžio situacijas prieglobsčio procedūrų kontekste.

19. Departamento teigimu, galima priežastis nepaverčia hipotetinės grėsmės realia, todėl nenustačius realios grėsmės prieglobsčio prašytojui, nėra tikslinga vertinti visas galimas priežastis, dėl kurių tokia grėsmė galėtų atsirasti. Nagrinėjamu atveju surinktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, jog reali grėsmė yra, tačiau esant papildomiems aktualiems įrodymams, šios išvados turės būti peržiūrėtos ir gali pasikeisti. Prieglobsčio prašytojų ir (duomenys neskelbtini) nuomonės tam tikrais klausimais nebuvo laikomos įrodomąją galią turinčiais įrodymais, pagrindžiančiais jų nurodytų aplinkybių tikrumą, todėl prieglobsčio prašytojų daromų prielaidų pagrįstumas ir įžvelgiamos grėsmės realumas buvo įvertinti visos tyrimo metu surinktos informacijos kontekste. Vertinant pareiškėjo tėvo ir brolio baudžiamąją bylą aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta įtikinamo pagrindo prielaidai, jog teisėsaugos pareigūnų motyvai buvo siejami su minėtų asmenų politiniais įsitikinimais. (duomenys neskelbtini) simpatizavimas opozicijai arba opozicinio kandidato rėmimas praeityje nelaikytinas nei būtinąja, nei pakankama sąlyga baudžiamajam persekiojimui. Surinkta informacija pagrindė išvadą, jog baudžiamąjį persekiojimą sąlygojo ne pareiškėjo tėvo naudojama verslo schema, kuri (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ir teismų vertinama kaip mokesčių vengimo priemonė. Požymių, jog konkrečiai pareiškėjo tėvo byloje atitinkamų (duomenys neskelbtini) teisės aktų ir faktinių aplinkybių interpretavimas nukryptų nuo bendro teisėsaugos požiūrio į tokio pobūdžio schemas, nenustatyta. Priežastinio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) politinių įsitikinimų ir jiems pateiktų kaltinimų bei teismo sprendimų jų atžvilgiu tyrimo metu nenustatyta. Aktualus klausimas nagrinėjamu atveju buvo tas, ar pareiškėjo tėvo ir brolio baudžiamojoje byloje įžvelgiami persekiojimo dėl politinių įsitikinimų, kaip tai suprantama pabėgėlio teisės kontekste, požymiai.

20. Dėl amnestijos netaikymo pareiškėjo tėvui Departamentas paaiškino, jog pareiškėjo tėvui negali būti taikoma amnestija, kadangi iki galo nėra atlyginta žala valstybei, o tai patvirtina pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skirtos kardomosios priemonės – įkalinimo pakeitimo į namų areštą esantis įrašas apie neįvykdytą prievolę, t. y. neatlygintą valstybei padarytą žalą. (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Bausmių vykdymo departamento 2019 m. lapkričio 6 d. bei (duomenys neskelbtini) apskrities Bausmių vykdymo ir pataisos departamento viršininko 2019 m. lapkričio 5 d. atsakymuose Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad amnestijos taikymo nagrinėjimo dieną pareiškėjo tėvas visa apimtimi (visiškai) neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

22.1. Pareiškėjai 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir Departamentas 2018 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-10) 12PR-155, kuriuo pareiškėjams nesuteikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

22.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4460-556/2019 panaikino Departamento 2018 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-10) 12PR-155 nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos suteikimo. 2019 m. spalio 9 d. buvo pateiktas papildomas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini).

22.3. Departamentas 2020 m. sausio 16 d., iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-4 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį. Pareiškėjai apskundė minėtą sprendimą ir VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2194-816/2020 panaikino Departamento 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-4 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ bei įpareigojo Departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą iš naujo.

22.4. Departamentas vykdydamas VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendimą atliko papildomą tyrimą ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjams nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

23. Vertindamas skundo argumentus, teismas vadovavosi Įstatymo 86–87 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei nurodė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindus, analizavo Įstatymo 83 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) 116 punktą prieglobsčio prašytojo pateiktų rašytiniais įrodymais nepatvirtintų duomenų patikimumas vertinamas atsižvelgiant į pasakojimo išsamumą, detalumą, prieštaravimų nebuvimą ir kt.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) savo prašymą suteikti prieglobstį jam ir jo šeimai Lietuvos Respublikoje bei tariamai kilusią grėsmę grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia baudžiamosios bylos iškėlimas, areštas, įkalinimas jo tėvo ir brolio baudžiamosios bylos kontekste arba naujos baudžiamosios bylos iškėlimas dėl jo verslo (duomenys neskelbtini); pareiškėjo tėvo ir brolio baudžiamasis persekiojimas yra dėl politinių motyvų.

25. Aptaręs pareiškėjų prašymo nagrinėjimo metu Departamento nustatytas aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) valdžios požiūriu į verslininkų vykdomas tam tikras verslo schemas, teismas pažymėjo, jog Departamentas, kaip jau nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-4460-556/2019 ir Nr. eI3-2194-816/2020, pripažino pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, jog pareiškėjo tėvui ir broliui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl mokesčių vengimo, taip pat pareiškėjo tėvui buvo pateiktas siūlymas išvengti kalėjimo sumokėjus 3 000 000 JAV dolerių valstybei ir buvo priimtas teismo nuosprendis nuteisti pareiškėjo tėvą ir brolį laisvės atėmimo bausmėmis.

26. Teismas apžvelgė Departamento nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvo ir brolio baudžiamuoju persekiojimu, iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išskirta medžiaga, teismas atkreipė dėmesį, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat nebuvo ieškomas dėl sąsajų su tėvo ir brolio baudžiamąja byla.

27. Atsižvelgęs į tai, jog baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas kaltinamasis nuosprendis, teismas sutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjui negali būti pareikšti kaltinimai dėl baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų epizodų, o tai reiškia, jog prieglobsčio prašytojui negali grėsti baudžiamasis persekiojimas baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kontekste. Teismas taip pat sutiko su Departamento padaryta išvada, jog procesiniai veiksmai, susiję su baudžiamosios bylos tyrimu, yra fiksuojami priimtu teisės aktu – nutarimu, o nutarimas dėl medžiagos, susijusios su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, išskyrimo iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2017 m. balandžio 26 d., todėl tikėtina, jog dėl šios medžiagos jau turėjo būti priimti procesiniai sprendimai, o visa su tyrimu susijusi informacija turėtų būti tyrimą atliekančios ar pagal jurisdikciją atsakingos institucijos žinioje. Teismas pažymėjo, kad, Departamento duomenimis, apie 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu iš baudžiamosios bylos išskirtą medžiagą sužinojo pareiškėjo tėvas ir advokatas, pareiškėjas apie tolimesnius procesinius veiksmus, susijusius su minėta medžiaga, informacijos neturi, išskiriant medžiagą iš bylos, pareiškėjo tėvas ir brolis buvo (duomenys neskelbtini), tačiau jokie procesiniai veiksmai jų atžvilgiu nebuvo vykdomi. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjo brolis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, jis į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 6 kartus.

28. Teismas nurodė, kad Departamentas, išsamiai įvertinęs surinktą informaciją, pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas kilmės šalyje bus sulaikytas ir apkaltintas, taip pat kad teisėsaugos pareigūnų motyvai buvo siejami su pareiškėjo šeimos narių (tėvo ir brolio) politiniais įsitikinimais. Tyrimo metu pagrįstai nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo tėvo ir brolio politinių įsitikinimų ir jiems pateiktų kaltinimų bei teismo sprendimų jų atžvilgiu.

29. Vertindamas, ar prieglobsčio prašytojo baimė laikytina visiškai pagrįsta, teismas sutiko su Departamento išvada, kad pagal visą surinktą informaciją nenustatyta, jog prieglobsčio prašytojui grėstų neteisėtas baudžiamosios bylos iškėlimas, areštas, įkalinimas jo tėvo ir brolio baudžiamosios bylos kontekste arba naujos baudžiamosios bylos iškėlimas dėl jo verslo (duomenys neskelbtini). Nors prieglobsčio prašytojas yra minimas 2017 metų procesiniuose dokumentuose, tačiau vien dėl šios aplinkybės pareiškėjo baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad pagrįstai tikėtina, jog VSK domėjosi prieglobsčio prašytojo ūkine veikla Lietuvoje ryšium su schema, kai (duomenys neskelbtini) įmonės naudoja joms pavaldžias užsienio kompanijas prekybinėms operacijoms, tačiau šios faktinės aplinkybės nesuponavo išvados, jog VSK prieš daugiau nei 3 metus surinktos informacijos pagrindu buvo pradėta baudžiamoji byla ir pateikti įtarimai ar kaltinimai. Teismo vertinimu, pareiškėjo baimė būti persekiojamam kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir dėl minėtų aplinkybių.

30. Dėl pareiškėjų argumentų, kad Departamentas nepašalino ankstesniuose sprendimuose dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo padarytų Aprašo 115.1, 115.3, 167 ir 168 punktuose numatytų normų pažeidimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, teismas, vadovaudamasis minėtais Aprašo punktais, nustatė, jog Departamentui, vykdant VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendimą, buvo surinkta Lietuvos Respublikos institucijų turima aktuali informacija, per Europos prieglobsčio paramos biurą surinkta informacija apie kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką, įvertinta aktuali kilmės valstybės informacija, buvo atliktos papildomos pareiškėjų apklausos, pareiškėjo brolio apklausa, gautas pareiškėjo tėvo raštiškas paaiškinimas apie jo politinę veiklą.

31. Teismo vertinimu, Departamentas surinko ir įvertino tikslią bei naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, jų taikymo būdą tiek pareiškėjo tėvo ir brolio baudžiamosios bylos kontekste, tiek išskirtos medžiagos iš baudžiamosios bylos kontekste. Tyrimo metu buvo atsižvelgta ne tik į prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, tačiau ir į kitų prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas atsižvelgė į 2020 m. birželio 11 d. VAAT sprendime padarytas išvadas ir nepažeidė Aprašo 115.1, 115.3, 167 ir 168 punktuose įtvirtintų normų bei surinko pakankamai informacijos (duomenų) pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvadomis dėl liudytojų parodymų, kitų įrodymų vertinimo bei pažymėjo, kad nors Sprendime atsakovas nepaminėjo visų prieglobsčio prašytojo pateiktų dokumentų, tačiau tai nereiškia, jog jie nebuvo įvertinti (be to, pareiškėjų pateikta medžiaga dubliuojasi su kita medžiaga, nenurodoma, kaip skunde nurodyta medžiaga, kuri nėra paminėta Sprendime, galėtų pakeisti padarytas išvadas pabėgėlio statuso ir (ar) papildomos apsaugos suteikimo kontekste). Teismo vertinimu, 2019 m. balandžio 11 d. straipsnis yra išimtinai parengtas pagal pareiškėjo pateiktą pasakojimą, kuris savaime nepatvirtina nei šio pasakojimo tikrumo, nei pareiškėjo baimės patirti persekiojimą.

32. Pažymėjęs, kad Departamentas domėjosi Europos Sąjungos valstybių narių praktika, vertinant tokio pobūdžio situacijas, teismas pažymėjo, kad Departamentui negalint kreiptis į prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijas, kad būtų suteikta reikalinga informacija, pareiškėjai nepateikė informacijos, susijusios su iš baudžiamosios bylos išskirta medžiaga, kuri patvirtintų, kad ikiteisminis tyrimas vyksta, nėra nutrauktas ar užbaigtas. Teismo vertinimu, pareiškėjų prašymo pagrįstumas ir įžvelgiamos grėsmės realumas buvo įvertintas visos tyrimo metu surinktos informacijos kontekste.

33. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad Departamentas Sprendime itin formaliai pasisakė dėl amnestijos pareiškėjo tėvui nesuteikimo, teismas pažymėjo, kad atsakovas rėmėsi kilmės valstybės įstatymu ir Departamento surinkta medžiaga. Teismo vertinimu, Departamentas rėmėsi pakankamais šaltiniais, kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. lapkričio 6 d. nebuvo atlyginęs žalos valstybei, todėl amnestija jam negalėjo būti taikoma.

34. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti Departamento atliktu tyrimu ir juo pagrindu priimtu Sprendimu, todėl vertino, jog pareiškėjo baimė dėl galbūt (duomenys neskelbtini) gresiančios baudžiamosios bylos iškėlimo, arešto, įkalinimo jo tėvo ir brolio baudžiamosios bylos kontekste arba naujos baudžiamosios bylos iškėlimo dėl jo verslo (duomenys neskelbtini), yra tik pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė patikimų duomenų ir (ar) argumentų, galinčių paneigti Departamento padarytas išvadas. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o pareiškėjo baimė dėl jam kylančios grėsmės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) šeima neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

35. Vertindamas skundo argumentus dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, nenustatė pagrindo išvadai, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjai grįžimo atveju bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu neproporcingai ar diskriminaciniu pagrindu baudžiami, bus pažeistos jų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Nenustatyta grėsmė, kad jiems bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kilmės šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta pilietiniai neramumai, niekaip neįrodo, jog pareiškėjams gali kilti reali grėsmė, kadangi pareiškėjai, atsižvelgiant į išvykimo iš kilmės valstybės laikotarpius, negali būti siejami su šiuo metu (duomenys neskelbtini) vykstančiais reiškiniais, o jų deklaruojama baimė nelaikytina pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad be šiuo metu kilmės valstybėje vykstančių reiškinių, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, Departamentas vertino aplinkybes, kurias nagrinėjo sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog nebuvo atlikta faktinių aplinkybių analizė. Tyrimo metu Departamentas neidentifikavo individualių ir realių grėsmių prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai nesuteikė pareiškėjams ne tik pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, tačiau ir pagrįstomis bei teisėtomis išvadomis atsisakė suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

36. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundžiamas sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jo naikinti nebuvo teisinio pagrindo. Netenkinęs reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nebuvo tenkintas pareiškėjų išvestinis reikalavimas įpareigoti Departamentą pareiškėjų prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 37. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame teismas tik formaliai perrašė įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatas bei skundžiamo Sprendimo išvadas, besąlygiškai su jomis sutikdamas, bei nepašalino skunde nurodytų prieštaravimų tarp Migracijos departamento sprendime ir LVAT 2019 m. liepos 10 d. sprendime, taip pat VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendime faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo. Pirma paminėti teismų galutiniai sprendimai yra įsiteisėję ir juose nustatyti prejudiciniai faktai nei atsakovo, nei teismo nebegali būti interpretuojami skirtingai. Pareiškėjų nuomone, yra pakankamai byloje įrodymų, kuriuos reikia ne formaliai įvertinti ir priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas yra naikintinas.

39. Teismas daug dėmesio skyrė teisinio reguliavimo analizei ir padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojo nurodomi argumentai gali būti pripažįstami pagrįstais, jei jo pasakojimas yra išsamus, nuoseklus ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Tačiau remiantis šia išvada teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, prieglobsčio prašytojo bendradarbiavimo su Departamentu, neatsižvelgė, kad paaiškinimai nuoseklūs ir išsamūs, teikiami ketvirtus metus ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai.

40. Jau nustatyta nagrinėtose administracinėse bylose, kad Departamentas pripažino pagrįstomis pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie tai, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvui ir broliui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl mokesčių vengimo, taip pat pareiškėjo tėvui buvo pateiktas siūlymas išvengti kalėjimo sumokėjus 3 000 000 JAV dolerių valstybei ir buvo priimtas teismo nuosprendis nuteisti pareiškėjo tėvą ir brolį laisvės atėmimo bausmėmis. Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išskirta medžiaga, susijusi su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kuri buvo išsiųsta FTD atlikti tyrimą, kad VSK (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) srities valdybos 2017 m. balandžio 26 d. nutarime nurodyta, kad medžiagos išskyrimas iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamieji yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas apie tolimesnius procesinius veiksmus, susijusius su minėta medžiaga, informacijos neturi, kad 2017 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė kaltinamąjį nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2018 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) miesto baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijai priėmus apeliacinę nutartį. Iš bylos medžiagos, Departamento surinktos informacijos, viešai skelbiamos (duomenys neskelbtini) yra akivaizdu, jog prieglobsčio prašytojas faktines aplinkybes bei taikomas schemas atskleidė nuo pat pradžių ne tik nuosekliai, bet ir objektyviai, t. y. kad turtingi, aukštesnio rango kilmės valstybės verslininkai ir tie verslininkai, kurie yra politiškai aktyvūs, gali turėti problemų su kilmės valstybės institucijomis, jie gali būti persekiojami baudžiamąja tvarka, kad korumpuotumas glūdi jau pačioje (duomenys neskelbtini) valdžios sistemoje, būtent įstatyminėje bazėje, kuri gali būti plačiai valdininkų interpretuojama, kad šių bylų vedimas yra tiesiogiai kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) prezidento, kad (duomenys neskelbtini) teismuose nėra teisybės, kad randama informacija viešoje erdvėje ir apie (duomenys neskelbtini) šeimos atvejį, kuriai aprašyta schema visiškai atitinka.

41. Pareiškėjai įsitikinę, kad išsamiai atskleidė kilmės valstybėje susidorojimo schemas su verslininkais, kad ši socialinė grupė yra persekiojama ir dėl to jam egzistuoja rimta ir asmeninė grėsmė jo sveikatai (tėvo ligos atvejis išsamiai išnagrinėtas byloje), saugumui ar laisvei dėl be atodairiško smurto veiksmų, juolab dėl šiuo metu valstybėje esančio vidaus konflikto, kuris akivaizdžiai parodė, kad žmogaus teisė į teisingą teismą iš esmės (duomenys neskelbtini) neegzistuoja.

42. Nesutiktina su teismo padaryta sprendime išvada, kad baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nebuvo ieškomas dėl sąsajų su tėvo ir brolio baudžiamąja byla, bei, kad Departamentas nenustatė įtikinamo pagrindo prielaidai, jog teisėsaugos pareigūnų motyvai buvo siejami su minėtų asmenų politiniais įsitikinimais. Departamentas neatliko papildomų faktinių aplinkybių tyrimo, todėl negalėjo padaryti išvados, kad baudžiamoji byla iškelta (išskirta) politiniais motyvais ir kad pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas negalimas.

43. Teismo išvados prieštarauja įrodymams, kurių Departamentas nevertino ir kurie patvirtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ne tik buvo ieškomas, bet iki šiol yra stebimas būtent dėl sąsajų su tėvo ir brolio baudžiamąja byla, be to, jau neginčijamai pripažįstama, kad jo atžvilgiu iš pareiškėjo tėvo ir brolio baudžiamosios bylos yra išskirta 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu baudžiamosios bylos medžiaga.

44. Nors VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendime įpareigojo su 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu atlikti papildomą faktinių aplinkybių aiškinimąsi, tačiau Departamentas jo neatliko, nurodydamas, jog negali surinkti informacijos ir perkėlė šią naštą pareiškėjui. Šiuo atveju taikytina Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis.

45. Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamomis Departamento subjektyvias prielaidas, jog neva tyrimas galėjo (turėjo) būti nutrauktas ar užbaigtas, nenustačius nusikaltimo sudėties, nes buvo pradėtas 2017 metais. Tačiau vien dėl to, kad šiuo metu Departamentas neturi galimybių gauti naujų duomenų iš bylos, tai negalėjo būti pagrindas pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui realios grėsmės nėra.

46. Atsakovas, grąžinus bylą dėl naujo sprendimo priėmimo, surinko ir išnagrinėjo kitų ES valstybių narių praktiką, susijusią su (duomenys neskelbtini) piliečių verslininkų prieglobsčio procedūromis. Tačiau teismas susiaurino politinio persekiojimo ir socialinės grupės sampratą. Jei (duomenys neskelbtini) valstybės aukščiausias politikas – prezidentas – asmeniškai kontroliuoja verslininkų, t. y. šios socialinės grupės baudžiamąsias bylas, kaip galima vertinti, jog nėra politinio aspekto ir (duomenys neskelbtini) neegzistuoja specifinė socialinė verslininkų grupė, su kuria yra politiškai susidorojama, apribojant jų laisvę bei atimant iš jų turtą ir tokia informacija apie politinę schemą yra viešai žinoma tiek kilmės valstybėje, tiek ES valstybėse narėse.

47. Nors pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė išsamią informaciją apie teisminius procesus, vykstančius su šeimos nariais ir juo pačiu (teismas dėl buto nuosavybės teisės), teismų nuosprendžius ir sprendimus, atsakovas sprendime, priešingai, nei kitos Europos šalys, atsisakė vertinti vykstančius teisminius procesus bei vykdomo baudžiamojo persekiojimo proporcingumą, motyvuodamas tuo, kad klausimą dėl asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumo bei procesinių veiksmų teisėtumo turi spręsti kompetentingas teismas, o ne Migracijos departamentas, o teismo sprendimus, susijusius su Pareiškėjo nuosavybės teise valdomu butu, vertino nereikšmingu faktu. Iš surinktos ES praktikos prieglobsčio bylose, juridiniai faktai tokie kaip teisminiai procesai, vykstantys su šeimos nariais ir pareiškėju (teismas dėl buto nuosavybės teisės), teismų nuosprendžiai ir sprendimai, yra vertinami kaip lemiantys, sprendžiant prieglobsčio ir apsaugos klausimus, tačiau nei Departamento, nei pirmosios instancijos teismo sprendime šie (duomenys neskelbtini) teismų sprendimai ir VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai nebuvo vertinti baudžiamojo persekiojimo proporcingumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas (tik skirtingos sudėties) iš esmės dėl tų pačių aplinkybių vertinimo pasisakė visiškai skirtingai.

48. Pareiškėjai kritiškai vertina tai, kad Departamentas amnestijos nesuteikimą pareiškėjo tėvui vertino, tačiau nurodė, jog nekompetentingas vertinti aktualių (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų ir apsiribojo (duomenys neskelbtini) institucijų formaliais raštais. Apeliantų teigimu, departamentas ir šiuo aspektu nevykdė VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendimo įpareigojimo.

49. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, Departamentas turėjo vertinti liudytojų parodymus, kitus pareiškėjų pateiktus įrodymus, kadangi tokia išvada padaryta įsiteisėjusiame VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendime. Departamentas objektyviai nenustatė ir neįvertinto visų turimų įrodymų visumos bei su pareiškėjais susijusių faktinių aplinkybių ir to paties prašymo pagrindu, pagrįsto tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tris kartus priima sprendimus, pagrįstus skirtingais argumentais, todėl VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendime ir LVAT 2019 m. liepos 10 d. sprendime konstatuoti Aprašo 115.1, 115.3, 167 ir 168 punktų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimai akivaizdžiai liko nepašalinti.

50. Dėl nesuteiktos papildomos apsaugos apeliantai pakartoja skundo argumentus, kad ši sprendimo dalis nemotyvuota, be to, jų kilmės valstybėje susiklosčiusi politinė situacija patvirtina, kad kyla reali grėsmė žmogaus teisėms, o pareiškėjui – neteisėto susidorojimo grėsmė. Atsakovo ir analogiška teismo išvada tik patvirtina formalų požiūrį į papildomos apsaugos institutą, kuris kitose valstybėse buvo pritaikytas (duomenys neskelbtini) verslininkams.

51. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdamas individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiais teisės aktais, kurie reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarką, bet ir Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, kurie yra privalomi.

52. Apeliantų teigimu, Departamento Sprendimas yra grįstas prielaidomis, racionaliai, visapusiškai ir objektyviai neįvertinant visų prieglobsčio byloje esančių faktinių aplinkybių, o pareiškėjų skundą nagrinėjusio teismo sprendimas iš esmės nepadarė nė vienos savarankiškos išvados, neįvertino savarankiškai nė vieno byloje esančio įrodymo, tik pritarė departamento išvadoms. Akcentuotina, jog Departamentas neįvykdė esminių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo nurodymų – formalizavo įstatyme numatytos „socialinės grupės“ ir „politinio persekiojimo“ sampratą bei neigia akivaizdžius juridinius faktus, kurie yra pagrįsti bylos medžiaga.

53. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

54. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius duomenis, atkreipė dėmesį į svarbias aplinkybes, užfiksuotas pateiktuose dokumentuose ir duomenyse. Atsakovo teigimu, teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

55. Dėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) neva kylančios grėsmės jo sveikatai, saugumui ir laisvei, Departamentas pažymi, kad vien tai, jog prieglobsčio prašytojas yra minimas 2017 metų procesiniuose dokumentuose, pakankamu lygiu (taikant pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą) nepagrindžia rizikos, jog kilmės šalyje jis bus sulaikytas ir apkaltintas, tikimybės. Atsakovas, remdamasis Sprendimo motyvais, laikosi pozicijos, jog nėra tikėtina, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gali būti pareikšti kaltinimai dėl jau išaiškintų epizodų baudžiamojoje byloje ir jam grėstų baudžiamasis persekiojimas baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kontekste, taip pat tikėtina, kad dėl 2017 metais išskirtos medžiagos jau turėjo būti priimti procesiniai sprendimai, o visa su tyrimu susijusi informacija turėtų būti tyrimą atliekančios ar pagal jurisdikciją atsakingos institucijos žinioje, įtariamųjų (kaltinamųjų) atžvilgiu nebuvo vykdomi procesiniai veiksmai, pareiškėjo brolis ne kartą buvo atvykęs į Lietuvą.

56. Atsižvelgus į tai, beveik neabejotina, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) broliui nebuvo paskirta kardomoji priemonė – draudimas išvykti iš šalies, o prieglobsčio prašytojo baimė, vertinant ją turimos informacijos kontekste, nelaikytina visiškai pagrįsta.

57. Departamentas nurodo, kad pareiškėjai savo teiginius dėl to, kad Departamentas nenustatė, jog teisėsaugos pareigūnų veiksmai, susiję su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) politiniais įsitikinimais, grindžiami išimtinai subjektyvia nuomone. Departamentas atliko tyrimą, surinkta informacija pagrindė išvadą, jog baudžiamąjį pareiškėjo (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimą sąlygojo (duomenys neskelbtini) naudojama verslo schema, kuri (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ir teismų vertinama kaip mokesčių vengimo priemonė. Požymių, jog konkrečiai (duomenys neskelbtini) byloje atitinkamų (duomenys neskelbtini) teisės aktų ir faktinių aplinkybių interpretavimas nukryptų nuo bendro teisėsaugos požiūrio į tokio pobūdžio schemas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, jog priežastinio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „politinių įsitikinimų“ ir jiems pateiktų kaltinimų bei teismo sprendimų jų atžvilgiu tyrimo metu nenustatyta. Taigi nenustačius realios grėsmės prieglobsčio prašytojui, nėra tikslinga vertinti visas galimas priežastis, dėl kurių tokia (nenustatyta) grėsmė hipotetiškai galėtų atsirasti. Nagrinėjamu atveju surinktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, jog reali grėsmė yra. Tai reiškia, kad esant papildomiems aktualiems įrodymams, šios išvados turės būti peržiūrėtos ir gali pasikeisti. Šiuo atveju net ir praėjus nemažai laiko, pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl savo individualios situacijos.

58. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nevertino 2019 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) viešai paskelbto straipsnio, atsakovas nurodo, jog pareiškėjai nei teismo posėdžio metu, nei skunde nepaaiškino, kokią įrodomąją galią turi jų nurodyta publikacija, be to, ji parengta pagal paties pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pasakojimą.

59. Nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad Departamentas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų persekiojimo pagal priklausymą socialinei grupei aspekto. Vykdydamas VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendime nurodytą įpareigojimą, Departamentas gavo ES valstybių narių informaciją apie panašių situacijų vertinimą ir ją įvertino atsižvelgdamas, kad kiekviena situacija yra individuali.

60. Dėl argumentų, kad Departamentas neįvertino (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų baudžiamojo persekiojimo proporcingumo aspektu, atsakovas nurodo, kad jis negali kreiptis į užsieniečio kilmės valstybę, o pats prieglobsčio prašytojas nepateikė informacijos arba dokumentų, susijusių su iš baudžiamosios bylos išskirta medžiaga, kurie patvirtintų, kad ikiteisminis tyrimas vyksta, nėra nutrauktas ar užbaigtas. Neturint faktinių duomenų nei dėl baudžiamųjų kaltinimų fakto, nei dėl jų turinio ir konteksto, neįmanoma vertinti tokio baudžiamojo persekiojimo proporcingumą ir / ar diskriminacinį pobūdį.

61. Departamentas nesutiko, kad netinkamai vertino su amnestijos netaikymu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvui susijusias aplinkybes. Remiantis (duomenys neskelbtini) sūnų parodymais, žala valstybei iki šiol nėra iki galo atlyginta ir (duomenys neskelbtini) turi įsiskolinimą valstybei. Tai patvirtino ir (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skirtos kardomosios priemonės – įkalinimo pakeitimo į namų areštą esantis įrašas apie neįvykdytą prievolę – neatlygintą valstybei padarytą žalą bei kiti (duomenys neskelbtini) institucijų atsakymai. Departamentas neperėmė kompetentingos institucijos įgaliojimų, o vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir byloje esančia informacija.

62. Dėl liudytojų parodymų vertinimo, atsakovas pažymi, kad VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendime konstatuota, jog didžioji dalis liudytojų parodymų galėtų būti laikomi subjektyviu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvo ir brolio baudžiamosios bylos vertinimu, kuris, nesant objektyvių duomenų, nepatvirtina nei aplinkybių, kad pareiškėjo tėvui ir broliui baudžiamoji byla buvo iškelta dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių, nei aplinkybių, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jam bus iškelta baudžiamoji byla dėl Ženevos konvencijoje nurodytų priežasčių.

63. Dėl klausimo, ar pareiškėjams suteiktina papildoma apsauga, Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2016 metų, o pareiškėja – nuo 2017 metų nebuvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad pareiškėjai galėtų būti susieti su šiuo metu (duomenys neskelbtini) vykstančiais pilietiniais neramumais, tikimybės. Realios grėsmių rizikos nenustatyta, todėl prieglobsčio prašytojų deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjai turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nėra pateikta ekstradicijos į (duomenys neskelbtini) prašymų. Nepriklausomai nuo sprendimo, priimto dėl jų prieglobsčio prašymo, pareiškėjų šeima galės toliau teisėtai gyventi Lietuvoje bei nebus verčiama grįžti į kilmės šalį.

64. Departamentas laikos pozicijos, jog atliko išsamų pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, tyrimo metu vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis, teismų suformuota praktika, surinkta aktualia kilmės valstybės informacija. Apeliacinis skundas iš esmės yra paremtas deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti nei galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, nei individualiomis pareiškėjo aplinkybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 65. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (15/6-5) 12PR-172 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo atsisakyta pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

66. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, pritaręs Departamento sprendimo išvadoms, jog pareiškėjai pateikė subjektyvaus pobūdžio, objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie galimą grėsmę kilmės valstybėje, todėl konstatavo, jog pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kai prieglobsčio prašytojui suteikiamas pabėgėlio statusas, o nustatęs, kad pareiškėjai nenurodė kitų reikšmingų priežasčių, dėl kurių bijo grįžti į kilmės valstybę, darė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai nesuteikta ir papildoma apsauga (Įstatymo 87 str.).

67. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka, iš esmės nurodydami, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, atsakovas neįvykdė jam įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose suformuluotų nurodymų. Pareiškėjų teigimu, ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui suteikti, kadangi pareiškėjų šeimos nariams buvo iškelta baudžiamoji byla, pareiškėjų teigimu, jie buvo persekiojami dėl politinių motyvų, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas arba išnagrinėtos baudžiamosios bylos kontekste, arba bus iškelta nauja baudžiamoji byla, kadangi (duomenys neskelbtini) institucijos domisi pareiškėjo ūkine veikla jam būnant Lietuvoje. Teismas formaliai vertino pareiškėjų priklausymą socialiniai grupei bei aplinkybę, kad jų persekiojimas politinio pobūdžio. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad atsisakymas suteikti papildomą apsaugą nemotyvuotas – kilmės valstybėje susiklosčiusi įtemta politinė situacija patvirtina, kad su pareiškėjais bus susidorota.

68. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

69. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

70. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

71. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

72. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

73. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-520/2020 ir kt.).

74. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė persekiojimo baime kilmės valstybėje dėl jų šeimos narių atžvilgiu iškeltos ir išnagrinėtos baudžiamosios bylos, taip pat aplinkybe, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas; (duomenys neskelbtini) šeimos persekiojimas yra politinio pobūdžio (turi politinį atspalvį).

75. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad, vykdant VAAT birželio 11 d. sprendimą ir iš naujo įvertinus pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį, buvo atliktas papildomas tyrimas reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, atliekamos papildomos pareiškėjų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei pareiškėjo (duomenys neskelbtini) brolio apklausos, surinkta Lietuvos Respublikos institucijų turima aktuali informacija, taip pat surinkta aktuali informacija apie Europos Sąjungos valstybių praktiką, įvertinta kilmės valstybės informacija. Atlikus papildomą tyrimą, pareiškėjų ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) brolio apklausas, įvertinus situaciją kilmės valstybėje pareiškėjų prašyme nurodytais aspektais, taip pat gautus duomenis apie išnagrinėtą baudžiamąją bylą, naujos baudžiamosios bylos išskyrimą, kitus duomenis, susijusius su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvo situacija (amnestijos netaikymu bei parama opozicijos veikėjams), buvo konstatuota, jog išnagrinėta baudžiamoji byla (pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvas ir brolis buvo nuteisti už mokesčių vengimą) nelaikytina persekiojimu dėl politinių įsitikinimų, nenustatyta, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu kilmės valstybėje atliekami kokie nors ikiteisminio tyrimo veiksmai ar jam pareikšti įtarimai (kaltinimai), vien tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra minimas 2017 metų procesiniuose dokumentuose, nepagrindžia rizikos, kad jis kilmės valstybėje bus sulaikytas ir apkaltintas, tikimybės, t. y. pareiškėjas nepagrindė realios persekiojimo rizikos grėsmės tikimybės, todėl neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

76. Įvertinusi pareiškėjų Departamentui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjų teiginių dėl realios grėsmės būti persekiojamiems kilmės valstybėje iš esmės politiniu pagrindu – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvas ir brolis buvo nuteisti dėl savo ekonominės veiklos, kuri (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų teisės aktų pagrindu vertinama kaip priemonė išvengti mokesčių. Byloje nenustatyta, kad kilmės valstybėje panašaus pobūdžio bylos yra keliamos išimtinai dėl aktyvios opozicinės veiklos ar paramos režimo priešininkams, t. y. politinių įsitikinimų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Departamentas įvertino pakankamai duomenų (be kita ko, ir pareiškėjų teiktų duomenų) savo išvadoms pagrįsti – tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje iškeliant baudžiamąsias bylas ir pasiturinčius verslininkus apkaltinant mokesčių vengimu siekiama papildyti biudžetą, savaime nepagrindžia pareiškėjų baimės būti persekiojamiems dėl politinių įsitikinimų ar priklausymo socialinei grupei. Teisėjų kolegijos vertinimu, (duomenys neskelbtini) pasiturintys verslininkai, turintys ir už šios valstybės ribų veikiančių įmonių, gali būti vertinami kaip socialinė grupė bendrąja prasme, tačiau ši situacija neatitinka Aprašo 116.1.6 punkte pateikiamų socialinės grupės kriterijų – ypač individualaus tapatumo, įgimtų ar įgytų savybių reikalavimų, reikšmingų pabėgėlių teisės kontekste. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), taip pat jo brolio ir tėvo paaiškinimai dėl galbūt buvusių sąsajų ir paramos teikimo kilmės valstybės oficialios valdžios oponentams taip pat nepagrindžia individualios persekiojimo grėsmės tikimybės pareiškėjų (konkrečių asmenų) politinių įsitikinimų pagrindu. Akcentuojamas faktas, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) galbūt iškelta baudžiamoji byla (nauja ar išnagrinėtos bylos kontekste), įvertinus byloje esančią medžiagą, tikėtina (jei toks faktas pasitvirtintų), yra susijęs su pareiškėjo vykdoma ekonomine veikla, tačiau ne su kriterijais, sudarančiais pagrindą suteikti pabėgėlio statusą.

77. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad baudžiamasis persekiojimas yra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga (žr., pvz., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5474-822/2019).

78. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjų baimė patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų (priklausymo socialinei grupei) yra grindžiama bendra kilmės valstybės situacija dėl vykdomos ekonominės veiklos vertinimo, tačiau ne individualiomis aplinkybėmis ir (ar) asmeninėmis savybėmis, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir spręstina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų – jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad pareiškėjai ginčydami Departamento sprendimą šiuo aspektu, papildomos apsaugos suteikimo tikslu nebuvo nurodę jokių papildomų aplinkybių, kurių atsakovas nebuvo įvertinęs spręsdamas pabėgėlio statuso pareiškėjams suteikimo klausimą. Vien susiklosčiusi politinė situacija pareiškėjų kilmės valstybėje savaime nepagrindžia, kad jie patirs Įstatymo 78 straipsnio 1–2 punktuose apibrėžiamus veiksmus.

79. Sutiktina su pareiškėjų argumentais, kad jie bendradarbiavo su Departamentu, teikė nuoseklius ir išsamius paaiškinimus, tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad sąlygos pabėgėlio statusui gauti nustatytos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, o pareiškėjai jų neatitinka.

80. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų skundo argumentus ir bylos medžiagą, dalies įrodymų nevertino, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

81. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir priėjo bylos faktais ir teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

82. Dėl pareiškėjų teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo bylai reikšmingų teismų sprendimų, vertinant amnestijos netaikymo pareiškėjo tėvui klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog Departamento išvados paremtos kilmės valstybės teisės aktais ir institucijų surašytais dokumentais, apklausos metu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) brolis patvirtino, kad žala valstybei dėl inkriminuotų nusikaltimų dar nėra pilnai atlyginta, be to, ji kinta (skaičiuojami delspinigiai). Taigi surinktos informacijos pakanka išvadai, kad, nors ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvui atsisakyta taikyti amnestiją, tačiau toks sprendimas nelaikytinas akivaizdžiai diskriminuojančiu ir neproporcingu.

83. Pažymėtina, jog VAAT 2020 m. birželio 11 d. sprendimu, be kita ko, konstatavo, kad atsakovas, priimdamas 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-4 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, pažeidė Aprašo 115.1, 115.3, 167 ir 168 punktus, taip pat įpareigojo Departamentą pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą, pilnai įvertinant pareiškėjų pateiktus duomenis, aktualią kilmės šalies informaciją (neapsiribojant vien viešai prieinamais informacijos šaltiniais), pagrindinės baudžiamosios bylos eigą ir išskirtos baudžiamosios bylos eigą, surenkant informaciją iš Lietuvos institucijų, vykdžiusių (duomenys neskelbtini) institucijų teisinės pagalbos prašymus, gaunant informaciją iš kitų ES šalių (ar tarptautinių organizacijų) apie jose nagrinėtus verslininkų iš (duomenys neskelbtini) prašymus dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos suteikimo po (duomenys neskelbtini) pradėtų baudžiamųjų procesų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šiuo baigiamuoju teismo aktu, nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovas minėtų teismo įpareigojimų nevykdė. Pareiškėjai, iš esmės ginčydami Departamento kiekvieną išvadą dėl nagrinėjamai situacijai aktualių įrodymų vertinimo, nenurodo, kokių, jų įsitikinimu, svarbių aplinkybių atsakovas neišsiaiškino, kokių duomenų neanalizavo, taip pat kokius nagrinėjami bylai prejudicinę reikšmę (ABTĮ 57 str. 2 d.) turinčius faktus vertino kitaip, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendime.

84. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

85. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė