5617cfe2-9947-4e45-bcd0-cdd6345f85ba · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCCivilinė byla Nr. e2A-4-656/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30592-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.22, 2.4.2.10, 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. lapkričio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, sekretoriaujant Justinai Mileišaitei, Maženai Lazurkevič, teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui J.

D., atsakovei J. D. ir atstovui advokatui H. I., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims I. Z., trečiajam asmeniui P. L. D., trečiojo asmens H. G. atstovui advokatui M. S., trečiojo asmens V. G. H. G. atstovui advokatui K.P. bei įgaliotam asmeniui J. G., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų J. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo ir 2017 m. rugsėjo 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama ir Inspekcija) ieÅ¡kinį atsakovams J.

D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, tretieji asmenys V. G., H. G., P. L. D. n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai J.D.2016-02-22 iÅ¡duotÄ leidimÄ rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200 (toliau vadinamas ir Leidimu); įpareigoti atsakovę J. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ pertvarkyti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas ir Žemės sklypu) pastatytÄ statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovei J.D. neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti per 3 mėnesius savo lėšomis paÅ¡alinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-02-22 buvo iÅ¡duotas leidimas rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200, padarinius - t.y. iÅ¡ardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad atsakovei J.

D. per 3 mėnesius savo lėšomis nepaÅ¡alinus statybos, atliktos žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-02-22 buvo iÅ¡duotas leidimas rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200 padarinių, bÅ«tų skiriama 30 Eur bauda už kiekvienÄ uždelstÄ reikalavimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turės bÅ«ti paÅ¡alinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo.

2. Ieškovė nurodė, kad Žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso V. G. (80/207 žemės sklypo), H. G. (154/1035 žemės sklypo), J. D. (241/1035 žemės sklypo), P. L. D.(16/69 žemės sklypo). Žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, plotas - 0,1035 ha. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/123758 matyti, kad žemės sklype pastatytas pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas - 149 kv. m., ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas - 10 kv. m., ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 82 kv. m., ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas - 35 kv. m., bei kiti inžineriniai statiniai: betono takas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-02-22 iÅ¡davė LeidimÄ , suteikiantį teisę statytojai (turinčiam statytojo teisę asmeniui) – J. D., pagal projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtÄ vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)rekonstravimo projektÄ Nr. 2015-02-01-12-2 (parengtÄ 2015 m.) (toliau - projektas) rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingÄ statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. IeÅ¡kovui iÅ¡nagrinėjus prie praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ pridėtus dokumentus, buvo nustatyta, kad projekte suprojektuotu statiniu yra virÅ¡ijamas leistinas užstatymo tankumas. 2014-04-25 iÅ¡duoti Specialieji architektÅ«ros reikalavimai Nr. PA-579 (toliau - ArchitektÅ«ros reikalavimai) kuriuose nurodyta, kad leistinas žemės sklypo tankis - iki 29 procentų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) įstatymo 2 straipsnio 40 punktas numato, kad užstatymo tankis, tai pastatų ir turinčių stogÄ inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal iÅ¡orinių sienų ar kitų atitvarų projekcijÄ Ä¯ žemės pavirÅ¡ių, santykis su žemės sklypo plotu.

5. Projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad rekonstruojant vienbutį gyvenamÄ jį namÄ , prie esamo pastato pristatomas priestatas, iÅ¡ kurio patenkama į virÅ¡ priestato dalies esamų patalpų projektuojamÄ antrÄ aukÅ¡tÄ , taip pat nurodyta, kad vienbučio gyvenamojo namo užstatymo plotas po rekonstrukcijos - 205,60 kv. m. Ä®vertinus suprojektuoto statinio užstatymo plotÄ (205,60 kv. m.), bei jau esančių Å«kinių pastatų (10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m.) antžemine dalimi užstatomo ploto santykį su žemės sklypo plotu (0,1035 ha), matyti, kad virÅ¡ijamas žemės sklype leistinas užstatymo tankis (iki 29 proc.), nes faktiÅ¡kai užstatyta 32,1 proc. ((205,6 kv. m. + 10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m)/1035). Tai esminis pažeidimas. 2016-07-22 atlikus statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimÄ , aktu Nr. LDIPA-00- 160722-00128 (versijos Nr.

1) konstatavo, kad leidimas išduotas neteisėtai, projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patikrinusi ir pritarusi statybos projektui, taip pat iÅ¡duodama leidimÄ atsakovei J. D., netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko buvo neteisėtai iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas.

7. Atsakovė J. D. ir trečiasis asmuo P. L. D. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčijamas leidimas buvo iÅ¡duotas 2016-02-22. Nekilnojamo daikto kadastrų matavimo byla sudaryta 2016-06-09, ir tuo metu užstatymo tankis buvo leistinose ribose. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡duodama ginčijamÄ leidimÄ jokių teisės normų nepažeidė, leidimas yra iÅ¡duotas teisėtai.

8. IeÅ¡kovas apie aukščiau nurodytÄ patikrinimo aktÄ atsakovės neinformavo, apie tai atsakovė sužinojo gavus iÅ¡ teismo ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus bei lÅ«kesčius, kadangi atsakovė galėjo pasinaudoti teise skųsti 2016-07-22 aktÄ Nr.LDIPA-00-160722-00128 Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

9. Su atsiliepimu teikiamame 2016-07-12 Nekilnojamojo turto registro išraše toje pačioje grafoje nurodoma, jog duomenys patikslinti 2016-06-2, užsakymo Nr. 11693515, patikslinimas atliktas H. G. prašymu. Tame įraše nurodoma, jog toks patikslinimas galioja iki 2016-07-26. Teigia, kad bendrasavininkės H. G. prašymu buvo patikslinti registro duomenys: t.y. pakeistas namo bendras plotas iš 300,37 kv. m. į 170,79 kv. m.; užstatymo plotas iš 209 kv. m. į 148,70 kv. m. Nekilnojamojo turto registras paaiškino, kad tokie pakeitimai buvo padaryti be atsakovės žinios ir H.

G. praÅ¡ymu bei vadovaujantis 2012-09-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1506-905/2012. 2012-09-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1506-905/2012 buvo pripažinta 2008-01-30 tinkamu naudoti akto Nr.(101)-11.4-207 dalis, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas lA-l/m, negaliojančia ir namo bendrasavininkai J. D. ir P. L. D. įpareigoti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsigaliojimo paremti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

10. Namo bendrasavininkė H. G. pateikė aukščiau paminėtÄ praÅ¡ymÄ Nekilnojamojo turto registrui dėl atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančios namo dalies registrų įraÅ¡o pakeitimo, kÄ ir padarė nurodytas subjektas. Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡ai gali bÅ«ti keičiami tik turto savininkų praÅ¡ymu. Nekilnojamojo turto registras neteisėtai atliko duomenų pakeitimÄ . 2012-09-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-1506-905/2012 pažymima, kad namo rekonstrukcija faktiÅ¡kai jau buvo atlikta 2008 metais, rekonstrukcija įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2008-02-13. Teismo sprendimu, kuriuo atsakovė buvo įpareigota gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nebuvo panaikintas įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registre.

11. Kadangi faktinė rekonstrukcija buvo atlikta 2008 m., 2012-09-26 teismo sprendimu atsakovė buvo įpareigota gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pastatų užstatymo tankis turėtų bÅ«ti tikrinamas pagal tuo metu buvusį užstatymo tankį, kuris nėra didesnis nei leistinas. 2012-09-26 teismo sprendime savavaliÅ¡ka rekonstruoto gyvenamojo namo dalis pripažinta savavaliÅ¡ka statyba ne dėl užstatymo tankio pažeidimo, o dėl to, kad dalis rekonstruoto namo pateko ant valstybei priklausančios žemės dėl ko teko dalį namo nugriauti. Tai įrodo, jog rekonstravus gyvenamojo namo dalį, užstatymo tankis buvo iÅ¡laikytas, nes prieÅ¡ingu atveju, nurodytoje byloje bÅ«tų pasisakyta, kad savavaliÅ¡ka statyba pripažintina ir dėl to, jog pažeistas užstatymo tankis.

12. Atsakovė J.D. atlikdama rekonstrukcijÄ , teisės aktų nepažeidė, užstatymo tankis sumažintas bendraturčių neteisėtais veiksmais, praėjus keleriems metams po namo rekonstrukcijos. IeÅ¡kovės atlikto patikrinimo aktas suraÅ¡ytas pagal 2016-07-12 Registrų centro duomenis, kurie buvo pakeisti H. G. iniciatyva. Pažymėjo, kad tankis virÅ¡ytas tik 2 proc., ir tai nėra adekvati priemonė griauti pastatÄ . Nurodė, kad yra praleistas senaties terminas ir praÅ¡o jÄ taikyti.

13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai kelia skirtingo pobÅ«džio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , paÅ¡alinti statybos padarinius, skirti atsakovei baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ reikalavimo neįvykdymo dienÄ . Vienu iÅ¡ reikalavimų praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobÅ«džio. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti terminai.

14. IeÅ¡kovui vykdant statybÄ leidžiančio dokumento patikrinimÄ nuo 2016 m. liepos 19 d., 14 val. iki 2016 m. liepos 20 d. 17 val., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo žinoma, kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys, o 2016 m. liepos 20 d. 17 val., pabaigus vykdyti statybÄ leidžiančio dokumento patikrinimÄ , laikytina, kad ieÅ¡kovas buvo surinkęs pakankamai duomenų, kad padarytų iÅ¡vadÄ , ar atitinkamas administracinis aktas galimai pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Todėl vėliausias momentas, nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas 1 mėnesio terminas skundui paduoti, yra 2016 m. liepos 20 d. IeÅ¡kinys paduotas 2016 m. rugpjūčio 23 d., todėl ieÅ¡kovas praleido vieno mėnesio terminÄ 15. J.D. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2014 m. balandžio 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ specialiesiems architektÅ«ros reikalavimams /specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams iÅ¡duoti. Å io praÅ¡ymo formÄ nustatė Specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 1 priedas.

Minėtoje formoje yra nurodyta, kad už pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumÄ atsako statytojas (užsakovas) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija preziumavo, kad visi statytojos (atsakovės) J. D. pateikti dokumentai statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti yra teisingi, tikri ir aktualÅ«s.

16. Vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktu, pasiraÅ¡ydamas statinio projektÄ , statinio projektuotojas prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Savivaldybės tarnautojai, iÅ¡davę ginčijamÄ StatybÄ leidžiantį dokumentÄ , neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti su projektu pateiktų dokumentų tikrumo, teisingumo, aktualumo ir projektuotojo bei statytojo sÄ Å¾iningumo ir neiÅ¡duoti ginčijamo StatybÄ leidžiančio dokumento.

17. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (2015 m. spalio 20 d. bei 2008 m. vasario 13 d.). 2014-01-19 išduoti Specialieji architektūros reikalavimai Nr. PA-579, kaip ir 2011-05-05 J. J. išduoti Nr. AR-526, nustato reikalavimus sklypui: maksimalus reglamentuotas sklypo užstatymas - 29 proc., maksimalus užstatymo intensyvumas - 0,4. Pagal projekte pateiktus dokumentus užstatymo tankis ir intensyvumas atitinka reglamentus, nurodytas gyvenamojo namo ir priklausinių bendras užstatymo plotas yra 297,63 kv. m.

Nuo statinių Å¡iame sklype rekonstravimo projektų derinimo pradžios Å«kinio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis V. G.) užstatymo plotas pasikeitė nuo 22 kv.m. iki 82 kv.m. Å ios informacijos nepateikė statytoja ar kita suinteresuota pusė. 18. 3,1 proc. paklaida laikytina neesminiu ir mažareikÅ¡miu nukrypimu nuo statybos techninių reglamentų ar specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti visÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ (ar jo dalį) vien Å¡iuo pagrindu.

19. Trečiasis asmuo V. G. palaikė ieÅ¡kinį ir nurodė, kad 2012-09-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu c/byloje Nr.2-1506-905/2012, kurio atsakovai byloje P. L. D. ir J. D. buvo įpareigoti per vienerius metus nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, reikalingus savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai įteisinti.

20. Projektas buvo rengiamas ir Leidimas gaunamas vadovaujantis senais kadastrinių matavimų duomenimis. Atsakovė J. D. siekiant gauti statybos leidžiantį dokumentÄ pateikė institucijai 2008-01-22 statinių dokumentus, kurie neatitiko tikrovės (žemės sklypo užstatymo intensyvumas pagal duomenys yra didesnis, negu jis buvo 2008 metais). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neatsižvelgdama į projekto bei kadastrinių matavimų bylos neatitikimus bei turėdama visus duomenis apie sklypo užstatymo tankio virÅ¡ijimÄ nuo 2013 metų, priėmė sprendimÄ dėl statybos leidžiančio dokumento iÅ¡davimo pagal 2008 m. dokumentÄ , nors prieÅ¡ tai jį buvo atmetusi (2015-11-15).

II. Teismo sprendimo esmė 21. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 22 d. atsakovei J. D. iÅ¡duotÄ leidimÄ rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200, įpareigojo atsakovę J. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Teismas nusprendė, kad atsakovei J. D. per nustatytÄ terminÄ nepertvarkius statinio, įpareigoti jÄ per 3 mėn. savo lėšomis paÅ¡alinti statybos pagal 2016-02-22 iÅ¡duotÄ leidimÄ rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200, padarinius, t. y. iÅ¡ardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nusprendė atsakovei J. D. per nustatytÄ terminÄ nepertvarkius statinio ir nepaÅ¡alinus statybos padarinių, skirti jai 10 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ reikalavimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turi bÅ«ti paÅ¡alinti statybos padariniai, pabaigos, sumokant paskirtÄ baudÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ .

Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė.

22. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimu metu užstatymo tankio virÅ¡ijimo fakto Å¡alys neneigė ir aplinkybė, kad nuokrypis egzistuoja ir kad tai laikytina pažeidimu, nuginčyta nebuvo, todėl atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patikrinusi ir pritarusi statybos projektui, statybÄ leidžiantį dokumentÄ , t.y. 2016-02-22 leidimÄ statyti naujÄ (-us) statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-01-160222-00200 atsakovei J. D. iÅ¡davė neteisėtai. Nepriklausomai nuo tankio nuokrypio dydžio, nuo fakto, kad nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali bÅ«ti laikomas iÅ¡duotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas.

23. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ statyba gali bÅ«ti įteisinta tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

24. IeÅ¡kovė nenurodė, kad egzistuotų apskritai statybÄ draudžiančios sÄ lygos, praÅ¡o įpareigoti atsakovę J. D. per 6 mėnesius reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ ir gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti statinį, todėl teismas turi teisinį pagrindÄ suteikti atsakovei galimybę įteisinti neteisėtÄ statybÄ , o trečiojo asmens V. G. argumentas dėl to, kad jau buvo skiriamas terminas neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimui (bendrai 3 metai ir 4 mėnesiai) ir reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovÄ atlikti neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ atmestinas, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė nėra pasyvi, o proceso eigÄ Ä¯takoja Å¡alių interesų gynyba. Jei neteisėtos statybos padarinius galima paÅ¡alinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikÅ¡ti proporcingumo principo pažeidimÄ .

25. Teismas atmetė atsakovų argumentÄ dėl praleisto senaties termino, nes LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 23 str.1 d. 8 p., reglamentuojančiu, jog praÅ¡ymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai prieÅ¡ kreipimÄ si į teismÄ pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtÄ administracinį aktÄ iÅ¡davusiai institucijai, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi nepraleidęs senaties termino.

26. Teismo nustatytas terminas parengti projektinę dokumentacijÄ ir jÄ Ä¯teisinti Statybos įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka turėtų bÅ«ti realus, atspindintis statytojui bÅ«tinų atlikti procedÅ«rų apimtį, todėl atsakovei nustatytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti statinį. Jeigu per nustatytÄ terminÄ atsakovė neįvykdys Å¡ių sÄ lygų, pasibaigus 6 mėnesių terminui, ji įpareigotina savo lėšomis paÅ¡alinti statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. 27. 2017 m. rugsėjo 21 d. papildomu sprendimu teismas nusprendė priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų J.D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po 670 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiojo asmens H.

G. naudai už advokato teisinę pagalbÄ , priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų J. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 43,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai 28. Atsakovė J.D. pateikė apeliaicnį skundÄ , kurio prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė nepagįstai teigė, kad Å¡iuo atveju taikomas 2 mėnesių terminas kreiptis į teismÄ , kadangi neva tai numato Statybos įstatymo 23 str.

Statybos įstatymo 23 str. l d. 4 p. nustato, jog dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo Å¡iuos sprendimus priėmusiems subjektams inspekcija turi teisę teikti privalomuosius nurodymus; per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismÄ dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomÄ jį nurodymÄ . IeÅ¡kovė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai jokio privalomojo nurodymo neteikė ir dėl tos priežasties kreipimosi į teismÄ terminas yra vienas mėnesis, ir toks terminas yra praleistas Å¡ioje byloje, dėl ko ieÅ¡kinys atmestinas.

Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 8 p. nustato, kad Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais inspekcija (ieÅ¡kovė) gali kreiptis į teismÄ . PraÅ¡ymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai prieÅ¡ kreipimÄ si į teismÄ pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtÄ administracinį aktÄ iÅ¡davusiai institucijai.

Praleidus kreipimosi į teismÄ nustatytÄ terminÄ , jis gali bÅ«ti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTÄ®) nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog 2 mėnesių terminas taikomas tais atvejais, kai kreipiasi institucija (Å¡iuo atveju patikrinimas buvo atliekamas ne institucijos, kuri surašė atitinkamÄ dokumentÄ ) konstatuojantį nustatytus pažeidimus, o ne fizinio asmens-namo bendrasavininkės H.G. skundo pagrindu praÅ¡ymas patvirtinti deklaracijÄ 2016-06-29 „Infostatyba“, kuris buvo atmestas dėl gauto skundo).

29. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendime civilinėje byloje Nr.2-1506- 905/2012, konstatavo, jog namo rekonstrukcija (ginčo objektas, kuriam iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas ir kurį Å¡ioje byloje praÅ¡oma panaikinti) baigta 2008 metais, t.y. prieÅ¡ beveik 10 metų.

30. Statybos inspekcijos virÅ¡ininko 2014-01-08 įsakymu Nr.lV-5 „Dėl Asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ patvirintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 46 p. „Skundų ir praneÅ¡imų nenagrinėjimo atvejai“, 46.9. p. nustatyta, kad dėt vieÅ¡ojo administravimo subjekto iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo - jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas seniau kaip prieÅ¡ 3 metus, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl jo iÅ¡davimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimÄ arba yra įtarimų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, tokie skundai nenagrinėjami. Nagrinėjamu atveju namo bendrasavininkės H.G. skundas iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas.

31. Taisyklių 48.2.p. nustato, jog skundo ar praneÅ¡imo nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė nesÄ Å¾iningai, skundo nagrinėjimas nutraukiama. Po 2008 m. namo rekonstrukcijos, bendrasavininkai su ieÅ¡kovės pagalba 2012 m. įteisino Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ženkliai padidinus pastato plotÄ , o tai reiÅ¡kia ir tuo pačiu padidinus užstatymo tankį (užstatymo tankis buvo padidintas nuo 22 kv.m iki 82 kv.m, t.y užstatymo tankis Å«kinio pastato padidėjo 60 kv.m). Tai, kad iÅ¡duodant ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , buvo labai kruopščiai tikrinami visi dokumentai, net kelis kartus Vilniaus miesto savivaldybė teikė ieÅ¡kovei nurodymus paÅ¡alinti trÅ«kumus, įrodo, jog ginčijamas statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas tik paÅ¡alinus visus atsakovo nurodytus trÅ«kumus.

32. Užstatymo tankis viršytas (leistinas 29 procentai, o faktiškai yra 32,1 procento). Užstatymo tankis viršija 3,1 procento (32,1 kv.m.). Norint sumažinti užstatymo tankį reikia nugriauti antžeminę pastato dalį. Nugriauti antžeminę pastato dalį nenugriaunant pastato (pastatas yra 2 aukštų) yra neįmanoma. Skundžiamo teismo spendimo, kuriame nurodyta pertvarkyti statinį (jo nenugriaunant) įvykdyti nėra galimybės, kadangi atlikta rekonstrukcija antžemines pastato dalies sudaro 36,41 kv.m. o reikia pašalinti 32,10 kv.m.- tai yra beveik visa antžemines pastato dalies atlikta rekonstrukcija.

Pagal teismų praktikÄ savavaliÅ¡kų statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimo 33. Tiek namo rekonstrukcijos metu 2008 m., tiek ginčo statybos leidimo iÅ¡davimo metu 2016 m. tiek ir Å¡iuo metu užstatomas plotas nepadidėjo, rekonstrukcija nedidino gyvenamojo namo bendro ploto, užstatymo ploto, todėl nedidėjo ir užstatymo tankis (užstatymo tankis padidėjo dėl trečiųjų asmenų 2012 m.

įteisinto ūkinio pastato, kurio plotas 82 kv.m).

34. Teismas iÅ¡ viso nevertino pagrindinio motyvo, jog ieÅ¡kovas ginčo statybos leidimo teisėtumÄ tikrino pagal negaliojančiÄ Nekilnojamojo turto registro 2016-08-11 pažymÄ . Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo atstatyti ir iki Å¡iol nėra panaikinti. Pagal ginčo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojančiÄ Nekilnojamojo turto registro pažymÄ užstatymo tankis nebuvo virÅ¡ytas.

35. Užstatymo tankis sumažintas žemės sklypo bendraturčių neteisėtais veiksmais ir dėl tos priežasties neteisinga įpareigoti atsakovę nugriauti gyvenamojo namo rekonstruotÄ dalį dėl to, kad kitas bendrasavininkas pažeidė įstatymus savavaliÅ¡kai bendro naudojimo žemėje pasistatęs atsakovės sutikimo 82 kv. m. Å«kinį pastatÄ , kuris pripažintinas savavaliÅ¡ka statyba.

36. IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime prašė atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ atmeti ir nurodė, kad ieÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino.

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad namo bendrasavininkės skundas turėjo bÅ«ti nenagrinėjamas, kadangi patenka į nenagrinėjimo atvejus numatytus Taisyklėse. Pirmoje instancijoje klausimas dėl Inspekcijos galimybių atlikti leidimo teisėtumo patikrinimÄ , ar skundo nagrinėjimo nebuvo keliamas. minėtos skundų nagrinėjimo taisyklės apskritai nėra taikytinos kilusio ginčo atveju. Statybos leidimo teisėtumo patikrinimas buvo atliktas tikrinant įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Ne. 2-1506-905/2012 įvykdymÄ , vadovaujantis Statybos padarinių Å¡alinimo pagal teismo sprendimÄ organizavimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2013-06-05 įsakymu Nr. 1V-91. Todėl apeliacinio skundo argumentai, dėl Taisyklių taikymo atmestini.

38. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 gyvenamojo namo statyba, t.y. bendrojo ploto padidinimas 129,58 kv.m. kapitaliai remontuojant buvo pripažinta savavališka statyba, įpareigojant atsakovus šalinti šiuos padarinius. Gyvenamojo namo bendrojo ploto padidinimui 129,58 kv. m. (nuo 170,79 iki 300,37 kv. m.) buvo būtini tiek statinio projektas, tiek statybos leidimas (taip pat statinio kadastrinių matavimų byla), tačiau atsakovai šių dokumentų neturėjo, todėl šiuo minėtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendimu ieškinys buvo tenkintas, o atsakovai J.

D. ir P. L. D. įpareigoti per vienerius metus teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti reikiamus dokumentus savavaliÅ¡kai statybai įteisinti. Å io įpareigojimo neįvykdžius ir negavus statybÄ leidžiančio dokumentai atsakovai buvo įpareigoti per 6 mėnesių terminÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Ä®vertinus šį įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , teigti, kad 2008 m. faktiÅ¡kai atliekant statybos darbus, nebuvo pažeisti teisės aktai, nėra teisinio pagrindo.

39. Atsakovė aplinkybės, kad ginčijamu leidimu leista rekonstruoti statinį virÅ¡ijant sklypo užstatymo tankumÄ neginčija ir pateiktu apeliaciniu skundu, tik nurodo aplinkybes, dėl kurių galimai buvo virÅ¡ytas tankumas, tačiau kilusio ginčo atveju Å¡ios aplinkybės neturi teisinio pagrindo sprendimo teisėtumui. Neesminiais laikomi nukrypimai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 31 punkte (50.3 papunktis). Nustatyto pažeidimo nėra pagrindo laikyti mažareikÅ¡miu.

40. Tretysis asmuo H. G. prašė atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodė. kad užstatymo tanko virÅ¡ijimas nelaikomas neesminiu ar mažareikÅ¡miu nukrypimu nuo projekto. Iki Å¡iol Nekilnojamojo turto registre galioja įraÅ¡as apie 2008 metais atliktus statybos darbus. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimu nustatyta, kad 2008 metais atlikti statybos darbai neteisėti. IÅ¡ neteisės teisė neatsiranda, apeliantė siekia įtesinti neteisėtus darbus.

41. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1005-392/2013 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuroro, giriančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. D.ir J. D., dėl statybos pripažinimo savavaliÅ¡ka, savavaliÅ¡kai pastatytos statinio dalies nugriovimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:

1) pripažino negaliojančia gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria gyvenamasis namas 1A 1/m, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti;

2) pripažino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m. bendro ploto statybÄ savavaliÅ¡ka;

3) įpareigojo atsakovus P. L. D. ir J. D. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti. Neįvykdžius Å¡ių įpareigojimų, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nurodyto vienerių metų termino pabaigos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statyboÅ¡ padarinius ir sutvarkyti statybvietę.

42. Faktinė namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta bei įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2008 metais. Taigi atsakovai kreipėsi dėl skundžiamo statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo vykdydami minėtÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimÄ . Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu pripažino rekonstruoto gyvenamojo namo statybÄ savavaliÅ¡ka bei 2008-01-30 pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį negaliojančia. VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016 m. spalio 24 d. sprendimu pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu nesprendė 2008-01-30 pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies negaliojimo pasekmių ir jokių susijusių įpareigojimų (keisti nekilnojamojo turto registre ar kadastre nustatytus duomenis) nenustatė.

Taigi prieÅ¡ iÅ¡duodant Å¡ioje byloje ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas gyvenamasis pastatas, (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas ar bendras plotas buvo toks pat, koks buvo ir po rekonstrukcijos (t.y. užstatymo plotas ir bendras plotas iÅ¡ esmės nekito).

43. Užstatomas plotas tiek iki statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, tiek po statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo nepadidėjo. Ä®vertinus projektinę dokumentacijÄ bei Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, akivaizdu, kad namo rekonstrukcija nedidino gyvenamojo namo bendro ploto, užstatymo ploto, todėl atitinkamai nedidino ir užstatymo tankio. Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai neatsižvelgė į duomenis ir atsakovų argumentus, kad nuo statinių Å¡iame sklype rekonstravimo projektų derinimo pradžios Å«kinio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis V. G.) užstatymo plotas pasikeitė nuo 22 kv. m. iki 82 kv. m., taigi Å«kinio pastato iÅ¡plėtimas lėmė susidariusiÄ situacijÄ . Å ioje byloje ginčijamas statybÄ leidžiantis dokumentas nekeitė (nedidino) sklypo užstatymo tankumo, todėl jis negali bÅ«ti naikinamas, motyvuojant tuo, kad po jo iÅ¡davimo sklypo užstatymo tankumas virÅ¡ija leistinÄ sklypo užstatymo tankumÄ .

44. Už savivaldybei pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumÄ atsako statytojas (užsakovas) įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija preziumavo, kad visi statytojos (atsakovės) J. D. pateikti dokumentai statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti yra teisingi, tikri ir aktualÅ«s. Savivaldybės tarnautojai, iÅ¡davę ginčijamÄ StatybÄ leidžiantį dokumentÄ , neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti su projektu pateiktų dokumentų tikrumo, teisingumo, aktualumo ir projektuotojo bei statytojo sÄ Å¾iningumo. IÅ¡ to seka, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo neiÅ¡duoti ginčijamo StatybÄ leidžiančio dokumento.

45. Specialiuosiuose architektÅ«ros reikalavimuose leistinas žemės sklypo tankis buvo 29 proc., o įvertinus faktinį sklypo užstatymÄ , buvo nustatytas 32,1 proc. tankis. 3,1 proc. paklaida laikytina neesminiu ir mažareikÅ¡miu nukrypimu nuo statybos techninių reglamentų ar specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti statybÄ leidžiantį dokumentÄ vien Å¡iuo pagrindu.

46. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pateikė antrÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-21 papildomÄ sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir priimti naujÄ sprendimÄ - trečiojo asmens H. G. praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti. Netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, praÅ¡ome sumažinti priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį.

47. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad teismas priimdamas papildomÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas tik pripažino, jog trečiojo asmens H. G. atstovo advokato M. S. praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pagrįstas ir jį patenkino visiÅ¡kai priteisdamas iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis 670 Eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir Å¡iuo klausimu plačiau nepasisakė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, byla nėra sudėtinga, nereikalingos specialios žinios rengiant tokio pobÅ«džio skundÄ , skundo parengimas nereikalavo didelių laiko ir žinių sÄ naudų, todėl teismas nepagrįstai priteisė visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

48. Ieškovo ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Taigi priteistos bylinėjimosi išlaidos Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu privalo būti mažinamos, kadangi proceso dalyvio išlaidavimas buvo perteklinis, neracionalus ir nepagrįstas, o tokių išlaidų atlyginti atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, manytina, neprivalo.

49. IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime prašė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-01 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1618-807/2017 palikti nepakeistÄ , dėl 2017-09-21 papildomo sprendimo teisėtumo spręsti savo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ginčijamo leidimo iÅ¡davimo metu taikomi jo iÅ¡davimo metu galiojantys teisės aktai ir vertinama faktinė situacija esanti Å¡io leidimo iÅ¡davimo metu – byloje įrodyta, kad ginčo leidimu leidus rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ buvo virÅ¡ijamas žemės sklype leistinas užstatymo tankis.

50. Nepriklausomai nuo tankio nuokrypio dydžio, nuo fakto, kad nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali bÅ«ti laikomas iÅ¡duotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad prieÅ¡ iÅ¡duodant ginčijamÄ statybos leidimÄ , Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas ar bendras plotas buvo toks pat, koks buvo ir po rekonstrukcijos.

Skaičiuojant sklypo užstatymo tankumÄ skaičiuotinas leidimo iÅ¡davimo metu sklype jau esančių statinių užstatyto plotų sumos, bei projekte nurodyto (t.y. bÅ«simo gyvenamojo namo užstatyto ploto) santykis su žemės sklypo plotu. Projektiniuose sprendiniuose nurodyta, kad po rekonstrukcijos gyvenamojo namo užstatymo plotas bus 205,60 kv. m, todėl bÅ«tent Å¡ie duomenys, o ne Nekilnojamojo turto registre jau įregistruoti gyvenamojo namo duomenys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) skaičiuotini siekiant nustatyti sklypo užstatymo tankumÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 51. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Dėl ieÅ¡kinio senaties ir Inspekcijos patikrinimo teisėtumo 52. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Inspekcija praleido ABTÄ® 29 straipsnyje numatytÄ sutrumpintÄ 1 mėnesio terminÄ statybÄ leidžiančiam dokumentui ginčyti. Teigia, kad Inspekcija nepagrįstai vadovavosi specialiame įstatyme numatytu 2 mėnesių terminu, todėl praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti.

53. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su Inspekcijos argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – PriežiÅ«ros įstatymas) 10 straipsnis reglamentuoja Inspekcijos teises ir pareigas atliekant statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo teisėtumo tikrinimÄ , o taip pat tikrinimo procedÅ«rÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcija statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo teisėtumÄ tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar praneÅ¡imų pagrindu.

Å io straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta, kad Inspekcijos pareigÅ«nas nustatęs, kad statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas neteisėtai, priima sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl jo panaikinimo. Taigi Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , turi teisę Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismÄ . PraÅ¡ymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos (PriežiÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Pagrįstas teiginys, jog tuo atveju, kai į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo kreipiasi valstybinės priežiÅ«ros institucija, taikytinas ne bendrasis ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau specialiame įstatyme (PriežiÅ«ros įstatyme) įtvirtintas specialusis dviejų mėnesių terminas.

54. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 41 punktas konkrečiai numatė, kad Inspekcija, nustačiusi, kad statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas neteisėtai, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Inspekcijos dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto ar kt.), pasiraÅ¡ymo dienos kreipiasi į: bendrosios kompetencijos teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo paÅ¡alinti statybos padarinius, kai statyba yra pradėt arba į administracinį teismÄ , kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybÄ leidžiantis dokumentas.

55. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamame ginče minėtas dviejų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai – 2016-07-22 statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr.LDIPA-00-160722-00128. Ä® teismÄ buvo kreiptasi 2016-08-23, todėl konstatuotina, kad specialus dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismÄ praleistas nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsakovų argumentÄ dėl praleisto senaties termino atmetė ir nurodė, kad ieÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi nepraleidęs senaties termino.

56. Apeliaciniame skunde teigiama, kad namo bendrasavininkės H.G. skundas turėjo bÅ«ti nenagrinėjamas, kadangi patenka į nenagrinėjimo atvejus numatytus Taisyklėse. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl skundų nagrinėjimo taisyklių taikymo pažeidžia nurodytas civilinio proceso normas, kadangi pirmoje instancijoje klausimas dėl Inspekcijos galimybių atlikti leidimo teisėtumo patikrinimÄ , ar skundo nagrinėjimo nebuvo keliamas.

57. Be to, Inspekcija pagrįstai nurodė, kad Taisyklės apskritai nėra taikytinos kilusio ginčo atveju. Ginčijamo Statybos leidimo teisėtumo patikrinimas buvo atliktas tikrinant įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1506-905/2012 įvykdymÄ , vadovaujantis Statybos padarinių Å¡alinimo pagal teismo sprendimÄ organizavimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2013-06-05 įsakymu Nr. 1V-91.

Apeliacinio skundo argumentai, dėl skundų nagrinėjimo taisyklių (Tasyklių) taikymo nepagrįsti. Dėl užstatymo tankio skaičiavimo kriterijų ir užstatymo tankio vertinimo 58. Sprendžiant ginÄÄ esminę reikÅ¡mę turi klausimas, ar statinio statybos teisėtumas turi įtakos skaičiuojant užstatymo tankį. Prejudicinę reikÅ¡mę ginčo Å¡alims turinčioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, teismas nagrinėjo civilinę bylÄ pagal V.

G. ieÅ¡kinį atsakovams J. D. ir P. L. D. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, H. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriuo buvo praÅ¡oma teismo leisti ieÅ¡kovui be atsakovų sutikimo pertvarkyti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pagal A. L. parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ (toliau - prejudicinė byla).

59. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai prejudicinėje byloje ieÅ¡kinį atmetė, konstatavę, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatomis didžiausias leistinas ginčo žemės sklypo užstatymo tankis yra 29 procentai, o faktinis užstatymo tankis – 33,50 procento; dėl to įgyvendinus ieÅ¡kinio pagrindu esantį projektÄ didžiausias leistinas žemės sklypo, kuris atitektų ieÅ¡kovo nuosavybėn įgyvendinus jo siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ , užstatymo tankis galėtų siekti 40 procentų, o didžiausias leistinas žemės sklypo, kuris atitektų likusiems bendraturčiams, užstatymo tankis (apskaičiuotas interpoliacijos bÅ«du) – 34,40 procento.

Teismai toje byloje faktinį žemės sklypo užstatymo plotÄ nustatė įskaičiuodami atsakovės savavaliÅ¡kai atliktos rekonstrukcijos darbais padidintÄ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotÄ , kadangi tas užstatymas yra įteisintas Å¡ioje byloje ginčijamu statybÄ leidžiančiu dokumentu.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prejudicinėje byloje priimtoje 2019-11-14 nutartyje taip pat pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios įstatymo nuostatos aiškiai patvirtina, jog žemės sklypo atidalijimo galimybė yra siejama, inter alia (be kita ko), su reikalavimu užtikrinti, kad, įgyvendinus žemės valdos projekto (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas priskiriamas žemės valdos projektams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas) sprendinius, nebūtų pažeidžiamas leistinas ar nepakistų faktinis užstatymo tankis, jeigu jis faktiškai jau yra viršytas.

Vadinasi, faktinio užstatymo tankio padidėjimas, kitaip negu argumentuoja trečiasis asmuo, yra įstatymo lygmeniu pripažįstamas juridinis faktas, sudarantis pagrindÄ riboti bendraturčio teisę atidalyti savo žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

61. Nuosavybės teisė, be kitų pagrindų, gali bÅ«ti įgyjama, pagaminant naujÄ daiktÄ , inter alia, pastatant statinį (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tačiau ne bet kokia statyba suponuoja nuosavybės teisės į statinį, kaip Å¡i teisė suprantama pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, atsiradimÄ . Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į statinį aptariamu įstatymo pagrindu atsiradimas yra siejamas su statinio statybos teisėtumu, t. y. nuosavybės teisės objektas gali bÅ«ti tik toks statinys, kuris yra pastatytas įstatymų nustatyta tvarka.

CK 4.103 straipsnio 1 dalis nurodo, jog tais atvejais, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, draudžiama naudotis ar disponuoti tokiu statiniu (jo dalimi). Teisėjų kolegija nurodo, jog draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytÄ statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytÄ statinį nepripažinimas, kaip statybos neteisėtumas suprantamas pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė, iÅ¡raiÅ¡ka.

Plėtojant Å¡iuos argumentus, pažymėtina, kad neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiÅ¡kai pripažįstamÄ satisfakcijÄ ), inter alia, tokios statybos padariniai, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, negali turėti įtakos klausimui dėl (ne)teisėtai pastatytais statiniais užstatyto žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡spręsti. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatavo, kad faktinis užstatymo tankis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalies ir 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto prasme aiÅ¡kintinas kaip teisėtai pastatytų pastatų ir stogÄ turinčių inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatyto ploto, nustatomo pagal iÅ¡orinių sienų ar kitų atitvarų projekcijÄ Ä¯ žemės pavirÅ¡ių, santykis su žemės sklypo plotu.

Toks aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad, sprendžiant, ar egzistuoja įstatymo nustatytas pagrindas faktinio užstatymo tankio pokyčio aspektu riboti teisės atidalyti žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti tiriami ir vertinami teisėtai pastatytais statiniais užstatyto ploto ir žemės sklypo ploto faktinis santykis (t. y. užstatymo tankis, nustatytas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ) ir potencialus santykis (t. y. užstatymo tankis, egzistuosiantis įgyvendinus projekto sprendinius).

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Å¡i teismo nagrinėjama byla dėl statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo turi esminę reikÅ¡mę jo nagrinėtam ginčui dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, nuo to, ar teismas Å¡ioje byloje įteisins ar neįteisins atsakovės savavaliÅ¡kai atliktÄ pastato rekonstrukcija ir juo pažeidžiamÄ maksimalų žemės sklypo užstatymo tankį, priklausys bendro žemės sklypo bendrasavininkų teisė atsidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės.

63. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, kad toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje ginčijamas statybos leidimas pažeidžia ne tik privalomas statybos normas (STR nustatytÄ didžiausiÄ Å¾emės sklypo užstatymo tankį), bet ir žemės sklypo savininkų nuosavybės teises. Taigi atsakovų teiginiai, kad 3,1 proc. žemės sklypo užstatymo tankio virÅ¡ijimas yra paklaida, kad tai laikytina neesminiu ir mažareikÅ¡miu nukrypimu nuo statybos techninių reglamentų, kad tik dėl to nėra jokio teisinio pagrindo naikinti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kad byloje neva nėra nustatyti jokie teritorijų planavimo dokumentų pažeidimai ir neva nėra duomenų, kad atsakovė (statytoja) buvo nesÄ Å¾ininga, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

64. Å iuo atveju yra pažeidžiamos imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo ir statybos techninio reglamento normos, o tuo pačiu žemės sklypo bendraturčių teisės ir teisėti interesai, kadangi teisė atsidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra nuosavybės teisės turinio dalimi, o nagrinėjamu atveju, anot kasacinio teismo, bendraturčio teisės atsidalinti priklausys nuo to, ar bus pažeidžiamas žemės sklypo užstatymo tankis: jeigu savavaliÅ¡kas statinys bus įteisintas, atidalijimo projektas negalės bÅ«ti tvirtinamas dėl imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo normos pažeidimo, o jeigu nebus, tai žemės sklypas galės bÅ«ti atidalintas pagal parengtÄ projektÄ . Taigi paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis paneigia apeliantų teiginius, kad savavaliÅ¡kais statybos darbais pažeistas žemės sklypo užstatymo tankis yra kažkokia tai paklaida, kad tai mažareikÅ¡mis pažeidimas, kuris neva nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

65. Projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad rekonstruojant vienbutį gyvenamÄ jį namÄ prie esamo pastato pristatomas priestatas, iÅ¡ kurios patenkama į virÅ¡ priestato dalies esamų patalpų projektuojamÄ antrÄ aukÅ¡tÄ , taip pat nurodyta, kad vienbučio gyvenamojo namo užstatymo plotas po rekonstrukcijos - 205,60 kv. m. Inspekcijai įvertinus suprojektuoto statinio užstatymo plotÄ (205,60 kv. m.), bei ginčo sklype jau esančių Å«kinių pastatų (10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m.) antžemine dalimi užstatomo ploto santykį su žemės sklypo plotu (0,1035 ha), matyti, kad virÅ¡ijamas žemės sklype leistinas užstatymo tankis (leidžiama iki 29 proc.) tuo tarpu faktiÅ¡kai užstatyta 32,1 proc. ((205,6 kv. m. + 10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m)/1035).

66. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad užstatymo tankio nuokrypis sudaro 3,1 proc. Teismas pagrįstai sutiko su Inspekcijos argumentu, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patikrinusi ir pritarusi statybos projektui, statybÄ leidžiantį dokumentÄ , t.y. 2016-02-22 leidimÄ statyti naujÄ (-us) statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us) Nr. LNS-01-160222-00200 atsakovei J. D. iÅ¡davė neteisėtai. Ä®vertinus Å¡ias teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nuginčytos pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepriklausomai nuo tankio nuokrypio dydžio, nuo fakto, kad nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali bÅ«ti laikomas iÅ¡duotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas.

67. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Inspekcija tikrindama statybos leidimÄ vadovavosi negaliojančia Nekilnojamojo turto registro 2016-08-11 pažyma, bei tai, kad 2008 m. buvo iÅ¡laikytas sklypo užstatymo tankumas. Pirmiausia pažymėtina, kad kaip jau minėta, skaičiuojant sklypo užstatymo tankumÄ skaičiuotinas leidimo iÅ¡davimo metu sklype jau esančių statinių užstatyto plotų sumos, bei projekte nurodyto (t.y. bÅ«simo gyvenamojo namo užstatyto ploto) santykis su žemės sklypo plotu. Projektiniuose sprendiniuose nurodyta, kad po rekonstrukcijos gyvenamojo namo užstatymo plotas bus 205,60 kv. m, todėl bÅ«tent Å¡ie duomenys, o ne Nekilnojamojo turto registre jau įregistruoti gyvenamojo namo duomenys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) skaičiuotini siekiant nustatyti sklypo užstatymo tankumÄ .

68. Nagrinėjamoje byloje atsakovė J. D. taip pat teigė, kad užstatymo tankio virÅ¡ijimÄ lėmė ir bandraturčių H. G. ir V. G. neteisėtai registruota 82 kv.m. ploto Å«kinio pastato rekonstrukcija, todėl ieÅ¡kovai P. L. D. ir J. D. teismo prašė:

1) panaikinti 2012 m. liepos 31 d. deklaracijÄ apie Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), statybos užbaigimÄ /paskirties keitimÄ (toliau – ir Deklaracija);

2) panaikinti pirmiau nurodyto Pastato teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre;

3) pripažinti negaliojančiomis 2013 m. vasario 1 d. ir 2016 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarčių dalis dėl nuosavybės teisių į PastatÄ perleidimo. P. L. D. ir J. D. nurodė, kad Deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys (Pastato matmenys neatitinka statybos leidime nurodytų matmenų, statant ir įregistruojant PastatÄ virÅ¡ytas leistinas maksimalus Žemės sklypo užstatymo tankis, Pastato baigtumas – 96 proc.), todėl ji yra neteisėta ir turi bÅ«ti panaikinta. Tokios Deklaracijos pateikimas pažeidžia ieÅ¡kovų interesus, nes dėl Pastato statybos buvo virÅ¡ytas leistinas maksimalus Žemės sklypo užstatymo tankis ir ieÅ¡kovai negali įteisinti tame pačiame Žemės sklype esančio savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos.

69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. liepos 2 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. 3K-3-61-403/2020) ieškovų P. L. D. ir J. D. ieškinį dėl Deklaracijos panaikinimo atmetė. Tai gi nurodytoje prejudicinę reikšmę turinčioje byloje nepaneigtas H. G. ir V. G. registruoto 82 kv.m. ploto ūkinio pastato rekonstrukcijos teisėtumas. Be to, šioje byloje priimtame pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendime (Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos Nr. 2-75-905/2018) konstatuota aplinkybė, jog ginčo ūkinio pastato statybos (rekonstrukcijos) darbai atlikti-užbaigti 1998 metais, t. y. nuo nurodyto laikotarpio jokių statybos-rekonstrukcijos darbų šiame pastate neatlikinėta, kad ginčo deklaracija surašyta 2012 metais.

Å ios aplinkybės leidžia nagrinėjamoje byloje spręsti, kad atsakovams iÅ¡duodant ginčijamÄ leidimÄ ir atliekant rekonstrukcijos darbus užstatymo tankio duomenys dėl kitų statinių užimamų plotų nekito. Pažeidimo vertinimas mažareikÅ¡miÅ¡kumo aspektu 70. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Inspekcijos ieÅ¡kinyje nurodyti leidimo neteisėtumo pagrindai laikytini mažareikÅ¡miais pažeidimais. PriežiÅ«ros įstatymo 10 straipsnio 8 dalis numatė, kad Inspekcijos pareigÅ«nas jeigu nustatyti techninio pobÅ«džio ar mažareikÅ¡miai procedÅ«riniai pažeidimai priima sprendimÄ pateikti statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡davusiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui privalomÄ jį nurodymÄ per jame nurodytÄ , bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminÄ paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus; kitu atveju - jeigu statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas neteisėtai priima sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl jo galiojimo panaikinimo.

71. StatybÄ leidžianti dokumentÄ iÅ¡davusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad 3,1 proc. žemės sklypo užstatymo tankio virÅ¡ijimas yra paklaida, kuri laikytina neesminiu ir mažareikÅ¡miu nukrypimu nuo statybos techninių reglamentų ar specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (ar jo dalį) vien Å¡iuo pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad sklype, (duomenys neskelbtini), nėra galiojančių detaliųjų planų, o pastatas (duomenys neskelbtini), nepatenka į KultÅ«ros vertybių registrÄ , byloje neva nėra nustatyti jokie teritorijų planavimo dokumentų pažeidimai ar neatitikimai aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė (statytoja) buvo nesÄ Å¾ininga.

Didelių neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams dėl mažareikÅ¡mio faktinio sklypo tankio neatitikimo taip pat byloje nėra nustatyta. Atsižvelgdama į pažeidimo tariamÄ mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus paÅ¡alinti statybos padarinius.

72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu faktinio užstatymo tankio – 33,50 procento viršijimas 4,50 procentinio punkto lemia virš 40 kv.m. užstatyto ploto 10,35 arų bendro ploto sklype, todėl negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar leistina paklaida.

73. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintas „Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos“ taisykles mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikoma teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti Taisyklių 50 punkte (pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį).

Å ių taisyklių 50 punkte buvo įtvirtinta, kad mažareikÅ¡miais teisės aktų pažeidimais laikomi: naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto dokumento, iÅ¡skyrus nurodytus atvejus (50.1 papunktis); teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybÄ leidžiančio dokumento, statybÄ , iÅ¡skyrus nurodytus atvejus (50.2 papunktis); pažeidimai, kai statinio projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai neatitinka faktinių rodiklių, tačiau nukrypimai laikytini neesminiais.

Neesminiais laikomi nukrypimai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 31 punkte (50.3 papunktis); atvejai, kai viešojo administravimo subjektų veiksmais, administraciniais sprendimais buvo pažeistos taisyklės, padaryti procedūriniai pažeidimai, neturintys įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, sprendimo pagrįstumui, nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai ir pan.), asmenų teisėms ir teisėtiems interesams arba ta žala yra labai nedidelė, atlikti pažeidimai jau ištaisyti ir pan. (50.4 papunktis).

74. Teisės aktuose nėra įtvirtintos galimybės nukrypti nuo leistino užstatymo tankio, taigi net ir menkiausias nuokrypis nuo leistino tankio, laikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio leidimas laikomas išduotu neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pažymėjo, kad nepaisant to, jog nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali būti laikomas išduotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas.

Dėl ginčo statinio pertvarkymo 75. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantei nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas įpareigojo ne nugriauti pagal panaikintÄ leidimÄ rekonstruotÄ statinį, o tik jį pertvarkyti. Statybos įstatymo 281 straipsnyje buvo nurodyta, kad jeigu statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas neteisėtai, Inspekcija kreipiasi į teismÄ , kuris savo sprendimu panaikina statybÄ leidžiančio dokumento galiojimÄ , bei 1) įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkÄ , valdytojÄ , naudotojÄ , žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkÄ , valdytojÄ ar naudotojÄ per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kuriÄ ) nugriovus (iÅ¡ardžius) buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas;

3) leidžia Å¡ios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; Å¡ių veiksmų per nustatytÄ terminÄ neatlikus, – vykdyti Å¡ios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ pagal statytojo (užsakovo) ar kito Å¡ios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ (jeigu tai bÅ«tina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ tuo atveju, kai statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedÅ«rų.

Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalis numatė, kad teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus buvusiÄ padėtį.

76. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktu statyba – tai veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naujÄ , rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamÄ statinį. Å i sÄ voka taip pat apima kultÅ«ros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybÄ kultÅ«ros paveldo objektų teritorijose. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintÄ statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ IV skyriaus nuostatas, yra iÅ¡skiriamos Å¡ios statinio statybos rÅ«Å¡ys:

1) naujo statinio statyba;

2) statinio rekonstravimas;

3) statinio remontas: 3.1) statinio kapitalinis remontas; 3.2) statinio paprastasis remontas;

4) statinio griovimas (7 punktas). Atitinkamai, minėtas Statybos įstatymo 281 straipsnis reglamentuoja neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimÄ vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų – naujos statybos atveju statytojas įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o neteisėtos rekonstrukcijos atveju, padarinių Å¡alinimas įgyvendinamas pertvarkant, iÅ¡ardant pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir jeigu bÅ«tina, sutvarkant statybvietę.

77. Statybos įstatymo 2 str. 95 d. įtvirtintas statinio griovimo apibrėžimas – tai statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – iÅ¡ardyti (iÅ¡montuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (iÅ¡skyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9.5 p., statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiÄ sias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį, skersmenį ir pan.

Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl Å¡io priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Ä®vertinus tai akcentuotina, kad statinio griovimas galimas tik naujos statybos atveju griaunant visÄ statinį, tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo vertinamas leidimo rekonstruoti statinį teisėtumas, todėl teismas pagrįstai įpareigojo pertvarkyti statinį.

Atsižvelgiantį į iÅ¡dėstytÄ teisinę reglamentacijÄ darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

78. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nurodytas minėtame įstatyme suteikė galimybę apeliantei pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gauti naujÄ teisėtÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , ir pertvarkyti statinį taip, kad jis nepažeistų teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir teritorijų planavimo dokumentų (užstatymo tankumo) bei atitiktų pertvarkytÄ projektÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės 79.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti 2017-09-21 papildomÄ sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ jos ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad byla nebuvo sudėtinga, nebuvo reikalingos specialios žinios skundo parengimui, taip pat nereikėjo didelių laiko ir žinių sÄ naudų. Taip pat nurodo, kad proceso dalyvio iÅ¡laidavimas buvo perteklinis, neracionalus ir nepagrįstas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija Å¡ių iÅ¡laidų atlyginti neprivalo.

Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

80. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

81. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau - Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Kaip ir minėta, Teismas Sprendime neaptaria klausimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo ir bÅ«tinumo, taigi net nėra aptariami aukščiau nurodyti klausimai dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atitikties Rekomendacijoms, bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sÄ naudoms.

82. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

83. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu trečiojo asmens V. G. elgesys buvo tinkamas - laiku pateikiami procesiniai dokumentai, vykdomi teismo nurodymai, teikiami iÅ¡samÅ«s ir įrodymais pagrindžiami paaiÅ¡kinimai dėl faktinių aplinkybių, pateikiamas IeÅ¡kovės teisinis ginčo situacijos vertinimas. CPK nustato galimybę mažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas tik esant netinkamam ir nesÄ Å¾iningam elgesiui proceso metu (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

84. Be to, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo tinkamas atsakovas Pirma, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Statybos įstatymas) (redakcija, galiojusi leidimo iÅ¡davimo metu) 23 straipsnio 17 dalies 1 punktas numatė, kad Å¡io įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetencijÄ visais atvejais turėjo tikrinti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Antra, statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktas), o savivaldybės administracija, vykdydama Å¡iÄ funkcijÄ , turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, kad bÅ«tų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose.

Trečia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, tačiau šiuo atveju leidimo išdavimas nebuvo pagrįstas pirmiau minėtomis nuostatomis ir pažeidė imperatyvias statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas.

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas, turintis materialinį teisinį suinteresuotumÄ .

86. V. G. Å¡ioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu kaip žemės sklypo, kuriame yra atsakovės savavaliÅ¡kai rekonstruotas pastatas bendraturtis. Civilinę bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. G. patyrė 254,10 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susideda iÅ¡ advokato K. P. atstovavimo Vilniaus apygardos teismo 2018-10-18 posėdyje, taip pat po civilinės bylos atnaujinimo teismui pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kuriuose iÅ¡dėstyta pozicija dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (susijusiose bylose) nustatytų aplinkybių ir kasacinės instancijos teismo pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje.

Trečiajam asmeniui V. G. iÅ¡ atsakovų priteisimos jo apeliacinės instancijos teisme patirtas 254,10 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p ., 302 str., n u t a r i a : Atsakovų J. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ bei 2017 m. rugsėjo 21 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Priteisti trečiajam asmeniui V. G. iÅ¡ atsakovų J.

D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po 127 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Teisėjai Andrius Ignotas Jelena Šiškina Rūtos Veniulytė - Jankūnienė