2018-09-21 Nr. DBT-140-3-65-3-00216-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-79/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00216-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Virginijos Volskienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Panevėžio pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies bei neturtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėja su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, prašydama priteisti iš Panevėžio pataisos namų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja paaiškino, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, dirbo valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“. Pareiškėja teigė, kad jai buvo taikomi per maži darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintame Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos apraše. Taip pat buvo neteisingai vedama darbo laiko apskaita, nes pareiškėja dirbo daugiau valandų nei buvo fiksuojama ir todėl jos darbo užmokestis turėjo būti didesnis. Dėl nesumokėtos užmokesčio dalies pareiškėja kreipėsi ir į Panevėžio pataisos namų direktorių, ir į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio direktorę, kuriai nepatiko, kad pareiškėja reikalavo jai priklausančios darbo užmokesčio dalies. Pareiškėja nurodė, kad dėl VĮ „Mūsų amatai“ Panevėžio padalinio direktorės veiksmų ir elgesio patyrė psichologinį spaudimą, šmeižtą, buvo pažeminta pareigose ir vėliau atleista.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėja VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje buvo įdarbinta, perkelta į kitą darbą VĮ „Mūsų amatai“ įgalioto asmens įsakymais. Jai darbo laiką apskaitė, darbo užmokestį priskaičiavo taip pat VĮ „Mūsų amatai“. Taigi tarp pareiškėjos ir jos darbdavio – VĮ „Mūsų amatai“, susiklostė darbo teisiniai santykiai. VĮ „Mūsų amatai“ viešojo administravimo funkcijų neatlieka, tai patvirtina tiek pačios VĮ „Mūsų amatai“ paaiškinimai, pateikti teismui, šios įmonės įstatai, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-186-492/2018, konstatuotos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 2 dalies 5 punktą, administracinių teismų kompetencijai priskiria nagrinėti tik bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Tačiau aptariamo ginčo atveju reiškiamas reikalavimas nepatenka nei į ABTĮ 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas bylų kategorijas, nei į kitas šio straipsnio nurodytas bylų kategorijas, nes ginčas keliamas iš darbo teisinių santykių, todėl turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas taip pat pažymi, kad nors pareiškėja patikslintu skundu atsakovais nurodo Panevėžio pataisos namus ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Panevėžio pataisos namų, tačiau savo skundo esmės nekeitė, todėl, esant būtinumui, netinkamos šalies pakeitimo klausimas galėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme darbo ir apmokėjimo už jį tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) (125-135 straipsniai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas.

BVK 125 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Pagal BVK 128 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius. BVK 131 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis.

Minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pataisos namų veikla įgyvendinant bausmių vykdymo teisės normas dėl nuteistųjų darbo organizavimo ir nuteistųjų darbo užmokesčio laikytina viešojo administravimo veikla, o žala, padaryta vykdant šią veiklą, laikytina žala, padaryta viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia reikalavimus priteisti iš Panevėžio pataisos namų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Remiantis minėtomis teisės normomis, už darbo pareiškėjai parinkimą ir darbo užmokesčio mokėjimą atsakingais laikytini Panevėžio pataisos namai. Pareiškėjos reikalavimai taip pat suformuluoti Panevėžio pataisos namams bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų. Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimų pagrindą sudarančios aplinkybės kyla iš viešojo administravimo teisinių santykių, todėl šis ginčas turi būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Panevėžio pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies bei neturtinės žalos priteisimo grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Virginija Volskienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys