2021-11-24 Nr. AB-25292-3-61-3-01578-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1709-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01578-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų V. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovams V. P. ir V. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų V. P. ir V. P. (toliau – ir atsakovai) 1 601,76 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-95 buvo patvirtinti Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai. Šie dydžiai 2012–2016 m. iš dalies buvo keisti Savivaldybės tarybos sprendimais. Vietinės rinkliavos mokėtojams siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai yra perskaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota remiantis Savivaldybės sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto plotą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal turimus duomenis V. P. nuo 1995 m. rugpjūčio 17 d. priklauso 1/3 pastato-kartonažo cecho, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas); nuo 2013 m. balandžio 15 d. – 2/3 ginčo pastato; nuo 2014 m. birželio 2 d. – 2/3 ginčo pastato, o likusi 1/3 dalis atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso nurodytas turtas, jie yra rinkliavos mokėtojai ir jiems tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į Savivaldybės biudžetą nuo 2012 m. gegužės 1 d. pagal Savivaldybės administracijos vienam iš sutuoktinių siunčiamus mokėjimo pranešimus. Atsakovų įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir yra 1 601,76 Eur. Atsakovams kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovai susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.

5. Atsakovas V. P. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jokia veikla, reikalaujanti komunalinių atliekų tvarkymo ir išvežimo, nevyko, nes pastato patalpos nebuvo naudojamos. Laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2014 m. kovo mėn. buvo vykdoma ribota veikla. 2012 m. kovo mėn.–2013 m. sausio mėn. patalpos buvo atnaujinamos, o 2013 m. sausio mėn. vietinis jaunimas įrengė 63,06 kv. m ploto sporto salę, kurioje atsakovas leido jiems sportuoti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pastate nėra vandens, nuotekų šalinimo, o nuo 2014 m. kovo mėn. beveik nenaudojama elektros energija. Iš ginčo patalpų nebuvo išvežtos jokios atliekos.

8. Atsakovė V. P. nurodė, kad visiškai sutinka su V. P. atsiliepime nurodytais argumentais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Administracijos prašymo dalį ir priteisė Administracijai solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. 1 386,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

10. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 išdėstyta nauja redakcija, pakeisti 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-14, 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-59, 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-286; toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą, taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis Savivaldybės administracija parengia nustatytos formos informacinį pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas sumas už kalendorinius metus arba už pusmetį, suskirstytus ketvirčiais ir pateikia informacinių pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri juos iki kovo 31 d. arba rugsėjo 30 d. pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 37 punktas). Pagal Nuostatų 38 punktą informacinis pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Informaciniame pranešime nurodyta mokėtina suma mokama vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimu už informaciniame pranešime nurodytus laikotarpius (Nuostatų 39 punktas). Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 49 punktas).

11. Teismas nustatė, kad atsakovams nuo 2014 m. birželio 2 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato-kartonažo cecho, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. P. nuo 1995 m. rugpjūčio 17 d. priklausė 1/3 dalis ginčo pastato, o nuo 2013 m. balandžio 15 d. priklauso 2/3 ginčo pastato.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų apie pasikeitusius ginčo pastato nuosavybės duomenis nekilnojamojo turto registre, todėl sprendė, jog atsakovai atitiko vieną iš Nuostatuose nustatytų vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje.

13. Teismas nurodė, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovų naudojamo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovams visą ginčo laikotarpį būtų suteikta lengvata ir jie neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Teismas iš atsakovams skirtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų ir raginimų dėl šios rinkliavos įsiskolinimo padengimo nustatė, kad atsakovai nevykdė teisės aktais jiems nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidarė vietinės rinkliavos įsiskolinimas.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo iš atsakovų priteisti 1 601,76 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, tačiau rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog atsakovas iki 2019 m. gegužės 17 d. nei karto laiku nebuvo kreipęsis dėl lengvatų taikymo. Atsakovas 2019 m. gegužės 17 d. pirmą kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl lengvatos už 2018 metų laikotarpį taikymo, kuri jam buvo suteikta, ir vietinė rinkliava už 2018 m. laikotarpį buvo sumažinta 215,32 Eur suma, todėl bendras įsiskolinimas, kurį prašoma priteisti, sumažėjo ir yra 1 386,44 Eur.

15. Teismas nurodė, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovams suformuoti ir siųsti raginimai Nr. 1852, Nr. A33(1)-814(4.21), kuriuose nurodyti priminimai dėl skolos sumokėjimo, taip pat vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. vasario 4 d., 2014 m. spalio 16 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. liepos 27 d., 2016 m. kovo 3 d., 2017 m. balandžio 6 d., 2018 m. kovo 29 d. siųsti mokėjimo pranešimai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai būtų sumokėję visą ar dalį prašomos priteisti vietinės rinkliavos.

16. Teismas sprendė, kad pareiškėjas tinkamai informavo atsakovus apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą ir susidariusį įsiskolinimą. Nurodė, kad pirmus du mokestinius laikotarpius (2012–2013 m.) pranešimai atsakovui buvo išsiųsti nekilnojamojo turto vietos adresu, kuris buvo nurodytas vietinės rinkliavos mokėtojų registre, kaip buvo nurodyta tuo metu galiojančioje Nuostatų redakcijoje. Atsakovai vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Pareiškėjas nuo 2014 metų, remdamasis tuo metu galiojusių Nuostatų redakcijos 25.3. punktu, informacinius pranešimus bei priminimus apie skolą siuntė V. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atsakovas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą iki 2019 m. gegužės 18 d., t. y. visą ginčo laikotarpį.

17. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovų argumentą, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas, 7 metus siųsdamas sąskaitas adresu, kuriuo nei vienas iš atsakovų negyvena, taip užkirsdamas kelią atsakovams laiku kreiptis dėl teisės mokėti mažesnio dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ar būti atleistiems nuo jos mokėjimo ir už ankstesnius laikotarpius. Teismas pažymėjo, kad mokėjimo pranešimo negavimas neatleidžia mokėtojo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovų pateikti raštai su informacija apie tai, jog tam tikrais laikotarpiais nebuvo suvartotas joks elektros energijos kiekis, savaime nepagrindžia, kad atsakovų komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal atsakovų atsiliepime nurodytas aplinkybes, tam tikrais laikotarpiais vyko sporto salės įrengimas, kurioje vėliau buvo leista sportuoti, o tai, kad nuo 2015 metų nebuvo naudojama elektros energija, savaime nesuponuoja išvados, jog jokia veikla nebuvo ar negalėjo būti vykdoma dienos metu.

19. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojai ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, į 2018 m. atsakovams taikytą rinkliavos lengvatą, teismas pareiškėjui solidariai iš atsakovų priteisė 1 386,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

III. 20. Atsakovai padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir apeliacinį skundą tenkinti. Įpareigoti Administraciją atgaline data perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį pritaikant lengvatą ir tarifus pagal faktinę pastato naudojimo paskirtį, vadovaujantis Savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T3-514 patvirtintų Nuostatų 2 priedu. Taip pat prijungti prie bylos papildomus įrodymus.

21. Atsakovai nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų atsakovų nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Tiek atsiliepime į pareiškėjo prašymą, tiek ir apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad ginčo pastate jokia veikla, reikalaujanti komunalinių atliekų tvarkymo ir išvežimo, nevyko, pastato patalpos nebuvo naudojamos. Laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2014 m. kovo mėn. buvo vykdoma ribota veikla. 2012 m. kovo mėn.–2013 m. sausio mėn. laikotarpiu patalpos buvo atnaujinamos, o 2013 m. sausio mėn. vietinis jaunimas įrengė 63,06 kv. m ploto sporto salę, kurioje atsakovai leido jiems sportuoti. Ginčo pastate nėra vandens, nuotekų šalinimo ir nuo 2014 m. kovo mėn. beveik nesunaudojama elektros energijos, iš patalpų nebuvo išvežtos jokios atliekos.

22. Atsakovai teigia, kad niekada neginčijo prievolės mokėti vietinės rinkliavos mokestį, tik ginčijo pareiškėjo apskaičiuotą vietinės rinkliavos mokesčio dydį ir siūlė taikiai susitarti dėl to, kadangi Administracija jokių realių išlaidų dėl šiukšlių išvežimo iš ginčo pastato nepatyrė ir neturėjo, vietinės rinkliavos mokesčiui gali būti taikoma lengvata. Atsakovų nuomone, vietinės rinkliavos dydis gali būti perskaičiuojamas atgaline data, dėl to jokių problemų neturėtų kilti. Atsakovai atgaline data perskaičiuoti vietinės rinkliavos mokestį prašo dėl to, kad nuo pat 2012 m. gegužės 1 d. Administracija tinkamai neinformavo apie šią mokestinę prievolę ir dėl to jie negalėjo prašyti lengvatos.

23. Administracijai buvo žinomas V. P. ir jo sutuoktinės gyvenamosios vietos adresas, nes Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendime, atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jo adresas yra (duomenys neskelbtini). Administracija per visą laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitas siuntė kitais adresais: (duomenys neskelbtini) (ginčo objektas, ant kuriuo tuo metu nebuvo nei gatvės pavadinimo, nei namo numerio – seniūnija juos gyventojams išdalino tik 2015 m., todėl neaišku kur tuos pranešimus pristatė) ir (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu V. P. registruotas, bet negyvena, jame gyvena jo motina, kuri jokių laiškų, skirtų atsakovui, negavo. Atkreipia dėmesį, kad Administracija žinojo, jog V. P. yra ginčo pastato bendrasavininkė, tačiau jai, jos gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), pranešimai nebuvo siunčiami.

24. Atsakovai akcentuoja, kad ginčo patalpose jokia veikla nebuvo vykdoma (išskyrus trumpą laikotarpį, kai atsakovai leido sportuoti vietiniam jaunimui), šiukšlės nebuvo generuojamos ir nebuvo vežamos. Šias aplinkybes patvirtina pateikti įrodymai, kurie taip pat buvo pateikti pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.

25. Atsakovai prašo įvertinti aplinkybę, kad jokių pranešimų apie mokėtiną vietinę rinkliavą ir raginimų sumokėti savo gyvenamos vietos adresu taip pat negavo vienas iš skolos laikotarpiu buvusių bendrasavininkų, t. y. E. P. (bendrasavininku buvo iki 2013 m. balandžio 15 d.). Jis taip pat turi būti atsakovu kartu su kitu tuo metu buvusiu bendrasavininku J. J., tačiau Administracija iki šiol nesiėmė jokių veiksmų skolai iš jų išieškoti.

26. Atsakovai taip pat pažymi, kad Administracija labai ilgą laiko tarpą, net septynis metus leido skolai didėti, neinformavo atsakovų apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, pranešimus siuntė ne jų gyvenamosios vietos adresu, nors adresą žinojo, dėl to atsakovų teigimu, susidarė didelis įsiskolinimas ir jie neteko galimybės prašyti taikyti lengvatą.

27. Atsakovai su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, kad Administracija 2007–2016 m. laikotarpiu komunikavo su atsakovu V. P. siųsdama korespondenciją adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žinojo jo gyvenamąją vietą, tačiau pranešimus siuntė kitais adresais.

28. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Pareiškėjas nurodo, kad visiškai nesutinka su pareikštu apeliaciniu skundu, kuris neatitinka materialiosios teisės normų ir nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pareiškėjas teigia, kad dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su informacinių pranešimų negavimu bei lengvatų ginčo laikotarpiu taikymo, yra išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismui 2021 m. gegužės 3 d. pateiktame rašte „Dėl paaiškinimų pateikimo administracinėje byloje Nr. eI-3103-535/2021“. Pareiškėjas palaiko šiame rašte nurodytus argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovai ginčo laikotarpiu pareiškėjo jiems apskaičiuotos vietinės rinkliavos nesumokėjo, įvertinęs tai, kad 2018 m. atsakovai buvo atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos mokėjimo dalies, pareiškėjui solidariai iš atsakovų priteisė 1 386,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

32. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų atsakovų nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, kadangi ginčo patalpose jokia veikla nebuvo vykdoma (išskyrus trumpą laikotarpį, kai atsakovai leido sportuoti vietiniam jaunimui), šiukšlės nebuvo generuojamos ir nebuvo vežamos, todėl Administracija jokių realių išlaidų nepatyrė.

33. Teisėjų kolegija, pirmiausiai pasisakydama dėl atsakovų prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie pateikti su apeliaciniu skundu, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis nustato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, jog įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui ir jame turi būti tiriami, o nauji įrodymai, kaip išimtis, priimami ir tiriami apeliacinės instancijos teisme, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34. Iš atsakovų pateiktų naujų įrodymų matyti, kad juose nurodomos faktinės aplinkybės egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai reiškia, kad atsakovai turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovai nenurodė, dėl kokių priežasčių neteikė įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovų prie apeliacinio skundo pridėti papildomi įrodymai nevertintini apeliacinės instancijos teisme, priimant galutinį baigiamąjį aktą.

35. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

37. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 9 p.), taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. T3-514 (toliau – ir 2016 m. Nuostatai).

38. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad ginčo laikotarpiu jokios atliekos iš jiems priklausančių patalpų nebuvo išvežtos, jie nesinaudojo komunalinių atliekų išvežimo paslaugomis, todėl Administracija jokių išlaidų nepatyrė.

39. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovui nuo 1995 m. rugpjūčio 17 d. priklausė 1/3 pastato – kartonažo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nuo 2013 m. balandžio 15 d. – 2/3 šio pastato – kartonažo cecho; nuo 2014 m. birželio 2 d. – 2/3 pastato – kartonažo cecho, o likusi 1/3 dalis atsakovams priklauso bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Taigi atsakovai nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus r. savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovai pagrįstai pareiškėjo buvo pripažinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojais Nuostatų prasme.

40. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Minėtam vertinimui neturi įtakos tai, kad atsakovai nėra sudarę sutarties dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybė rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų nustatė, todėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis nėra būtina.

41. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, kaip yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovams dėl to, kad nebuvo sudaryta komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis, nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

42. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad jie gyvena kitoje vietoje, sprendžiant šį ginčą, teisiškai nereikšminga, nes tokios išimties (teisės nemokėti nekilnojamojo turto savininkui) nustatytą rinkliavą nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei savivaldybės priimti Nuostatai nenumato.

43. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas V. P. 2019 m. gegužės 27 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus r. savivaldybės administraciją, prašydamas suteikti lengvatą už 2018 m. laikotarpį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, ir ši lengvata jam buvo suteikta, vietinės rinkliavos suma už 2018 m. buvo sumažinta 215,32 Eur suma. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai ankstesniais laikotarpiais kreipėsi į Administraciją dėl vietinės rinkliavos lengvatų jiems taikymo, nėra, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovai.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad atsakovai turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą ginčui aktualiu laikotarpiu. Visgi tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., teismas iš atsakovų solidariai priteisė 1 386,44 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (sprendime nurodyta 2017 m. gruodžio 31 d. laikytina rašymo apsirikimu), nors pareiškėjas dėl minėto įsiskolinimo priteisimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. balandžio mėn.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-253-146/2017, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-968/2019; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

46. Nagrinėjamu atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.), kurioje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. balandžio mėn., todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų galėjo būti priteista vietinė rinkliava už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. už 2018 m., 2017 m., 2016 m., 2015 m. ir 2014 m. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovų priteisė vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (sprendime nurodyta 2017 m. gruodžio 31 d. data laikytina rašymo apsirikimu). Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kiek jais ginčijama pareiga mokėti vietinę rinkliavą už 2012 ir 2013 metus, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovų gali būti priteista vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

47. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovams už 2014 m. apskaičiuota 222,74 Eur (769,08 Lt) vietinė rinkliava, už 2015 m. – 110,76 Eur, už 2016 m. – 282,96 Eur, už 2017 m. – 332,21 Eur ir už 2018 m. – 332,21 Eur. Minėta, kad atsakovams, kaip nurodė pareiškėjas 2021 m. gegužės 3 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose, buvo taikyta 215,32 Eur vietinės rinkliavos lengvata už 2018 m., t. y. atsakovai atleisti nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo ir 50 procentų sumažinta apskaičiuota pastovioji rinkliavos dalis. Todėl atsakovams laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidarė 1 065,56 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovų apeliacinį skundą, nurodytus išaiškinimus, įvertinęs pareiškėjo 2021 m. gegužės 3 d. pateiktus papildomus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, sprendė, jog pranešimai apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą pareiškėjui V. P. nuo 2014 m. buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas šią gyvenamąją vietą buvo deklaravęs iki 2019 m. gegužės 18 d., t. y. visą ginčo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai, teisės aktuose nustatyta tvarka informavo atsakovus apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą bei įsiskolinimą, ir Nuostatuose nustatytos informavimo tvarkos nepažeidė. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atleisti atsakovus nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, kadangi mokėjimo pranešimų negavimas neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš dalies nesutinka.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant, ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas, kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, iš jų objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Kai nustatoma, kad atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su siekiamo apmokestinti nekilnojamojo turto buvimo vieta, nėra aišku, kokiu adresu mokėjimo pranešimai buvo siųsti, tada pagal bylos įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai galėjo numanyti, jog jie pareiškėjo pripažįstami vietinės rinkliavos mokėtojais už nekilnojamojo turto objektą, bei, atitinkamai, kreiptis dėl lengvatų suteikimo (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-701-438/2016, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1877-520/2020).

51. Nagrinėjamu atveju atsakovai atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą bei apeliaciniame skunde teigia, kad faktinė jų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma, tačiau pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą pareiškėjas atsakovui V. P. siuntė (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas ginčo laikotarpiu jokių pranešimų apie mokėtiną vietinę rinkliavą bei apie įsiskolinimą negavo.

52. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pranešimus apie apskaičiuotą ir mokėtiną vietinę rinkliavą atsakovui V. P. nuo 2014 m. siuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nepažeisdamas Nuostatuose nustatytos tvarkos. Tačiau Administracija 2017 m. kovo 8 d. raginimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įsiskolinimo atsakovui išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), o 2019 m. vasario 2 d. raginimą išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), kuris grįžo neįteiktas su Lietuvos pašto žyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo laiką“.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas, siųsdamas pranešimus atsakovui V. P. pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą ir nepažeidė Nuostatuose nustatytos pranešimų siuntimo tvarkos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad atsakovai pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą bei raginimus sumokėti vietinę rinkliavą gavo. Pažymėtina ir tai, kad V. P. nuo 2014 m. yra patalpų bendrasavininkė, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), būtų buvę siunčiami pranešimai apie mokėtiną vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip teigia atsakovai, patalpose iki 2014 m. kovo mėn. buvo vykdoma ribota veikla, vėliau patalpos nebuvo naudojamos, jose jokia veikla nevyko, ir šią aplinkybę iš esmės patvirtina akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos, kuriose nurodyta, kad 2014 m. objekte suvartotos elektros energijos kiekis buvo – 81 kWh, laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. objekte suvartotos elektros energijos kiekis buvo – 0 kWh, kas suponuoja, kad pastatas nebuvo naudojamas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai galėjo numanyti, kad jie pareiškėjo pripažįstami vietinės rinkliavos mokėtojais už nekilnojamojo turto objektą, bei, atitinkamai, kreiptis dėl lengvatų suteikimo.

54. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu.

55. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319 (toliau – ir Aprašas) (su vėlesniais pakeitimais, galiojo laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2015 m. birželio 30 d.), 5.3 punktas nustatė, kad 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas, o 13 punktas nustatė, kad asmenys, norintys pasinaudoti Aprašo 5.3. punkte nustatyta lengvata (kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas), seniūnijai pagal objekto buvimo vietą arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui turi pateikti prašymą, sąžiningumo deklaraciją ir akcinės bendrovės „Lesto“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį už metus, kai nebuvo naudojamasi nekilnojamuoju turtu ir sunaudota elektros energijos per metus ne daugiau kaip 140 kWh. Sunaudojus elektros energijos daugiau kaip 140 kWh per metus, privaloma pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad nekilnojamojo turto objektas buvo nenaudojamas. Tokia pati nuostata buvo įtvirtinta Aprašo, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287 (su vėlesniais pakeitimais, galiojo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 10 punkte, papildomai įpareigojant pateikti seniūnijos pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą pažymą, jog nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas (išskyrus gyvenamosios paskirties objektus).

56. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Aprašo, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-515, 10 punkte nustatyta, kad 50 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pastoviosios dalies lengvata taikoma nenaudojamo negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkams ar įgaliotiems asmenims. Ši lengvata taikoma pateikus prašymą, sąžiningumo deklaraciją, elektros energijos tiekėjo pažymą, atitinkančia reikalavimus, nustatytus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose; seniūnijos pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą pažymą, jog nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas (Aprašo 19 p.).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir atsakovų išdėstytus paaiškinimus, į tai, kad byloje objektyviai nėra paneigta aplinkybė, jog atsakovai pranešimų apie vietinės rinkliavos mokėjimą bei raginimų sumokėti vietinę rinkliavą nėra gavę, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovams vietinės rinkliavos lengvatą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (2018 m. atsakovams buvo pritaikyta 215,32 Eur vietinės rinkliavos lengvata). Taigi atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei minėtas Aprašo nuostatas, į pareiškėjo pranešimuose atsakovams apskaičiuotas vietinės rinkliavos sumas (dėl aritmetinio apskaičiavimo ginčo byloje nėra), taikytinus Apraše nustatytus lengvatų dydžius, nagrinėjamu atveju atsakovų mokėtina vietinės rinkliavos suma laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra 233,78 Eur (2014 m.–2017 m. apskaičiuota vietinės rinkliavos suma yra 1 065,56 Eur, lengvata už 2014 m.–2017 m. sudaro iš viso 831,78 Eur: 2014 m. – 222,74 Eur, 2015 m. – 110,76 Eur, 2016 m. – 282,96 Eur ir 2017 m. – 215,32 Eur), kuri priteistina pareiškėjui iš atsakovų.

58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepritaikęs senaties termino daliai pareiškėjo reikalavimo priteisti rinkliavos įsiskolinimą, taip pat nepagrįstai vertindamas aplinkybes dėl lengvatų atsakovams netaikymo, iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

59. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

60. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, paduodami apeliacinį skundą, atsakovai sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami mokesčių administratorių ir jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 3 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

61. Atsižvelgiant į tai, kad žyminį mokestį, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo V. P., jam grąžinamas sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų V. P. ir V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. priteistą 1 386,44 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą sumažinti iki 233,78 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų septyniasdešimt aštuonių centų) vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui V. P. 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė