2020-06-17 Nr. AB-12425-3-64-3-02402-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1046-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02402-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 10 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. spalio 15 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo kalinamas po 4–5 asmenis kamerose, kuriose ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač išskaičiavus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti.

3. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, taigi nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą. Kamerose buvo žiemą šalta, temperatūra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarą karšta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo Šiaulių TI neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Teigė, kad kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jam mėnesiui skirdavo rulonėlį, kurio neužtekdavo. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, buvo neskanus, per maža energetinė vertė. Jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, t. y. jis patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Šiaulių TI nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 nustato, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d.: kameroje Nr. 7 buvo laikomi 1–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 22 iki 3,66 kv. m, kameroje Nr. 16 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 19,1 iki 3,82 kv. m. Šiaulių TI teigė, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo nuo 3,66 kv. m iki 19,1 kv. m, taigi kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

6. Šiaulių TI teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Pažymėjo, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu nėra. Nurodė, kad teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Ant Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis yra nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m.

Pažymėjo, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą.

Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas tualeto šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktas bei dezinfekcijos planas.

Jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos ar dezinsekcijos vykdymo pareiškėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs. Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas. Pažymėjo, kad minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Atsakovo atstovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga.

Pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktų matyti, jog esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas.

Duomenų, kad būtent pareiškėjui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas nėra, pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo ar kitų asmenų prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus negauta.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo D. L. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. spalio 15 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl kamerų plotų, nustatė, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (186 dienas) nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 186 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 7 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,77 kv. m) teko nuo 3,30 kv. m (kameroje 6 asmenys) iki 3,95 kv. m (kameroje 5 asmenys), 4,94 kv. m (kameroje 4 asmenys), 6,59 kv. m (kameroje 3 asmenys), 19,77 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 16 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,91 kv. m) teko nuo 3,58 kv. m (kameroje 5 asmenys) iki 4,48 kv. m (kameroje 4 asmenys), 5,97 kv. m (kameroje 3 asmenys), 8,96 kv. m (kameroje 2 asmenys),17,91 kv. m (kameroje 1 asmuo). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Teismas taip pat nustatė, kad kamerose Nr. 7 ir Nr. 16 esančių stalų pakanka, jog asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti, todėl pareiškėjo argumentas, jog jis valgė atšalusį maistą, nes nebuvo vietos prisėsti prie stalo, yra nepagrįstas. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nuolat buvo laikomi 4–6 asmenys, tačiau toks pareiškėjo argumentas iš dalies neatitinka tikrovės, nes iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 31 d. pažymos Nr. 60/09-39082 matyti, kad 26 dienas kameroje Nr. 7 su pareiškėju buvo šeši asmenys, o visą kitą likusį laiką kameroje Nr. 7 ir kameroje Nr. 16 su pareiškėju nėra buvę šeši asmenys.

9. Teismas, atmesdamas pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, elektrinis apšvietimas visose kamerose buvo per stiprus, tačiau jo reguliuoti negalėjo, žiemą šalta, o vasarą karšta, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai nuo sienų atsilupę, buvo drėgna, tamsu, atsižvelgė į Centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, ir konstatavo, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d, reikalavimus. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas skundėsi Šiaulių TI administracijai dėl netinkamų sąlygų gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI per 2017 m. buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos–dezinfekcijos planą 2018–2019 m. Centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių TI stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginį, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų, nustatė, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Šiaulių TI nėra įrengti. Todėl teismas pripažino, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą siekiant prisišaukti pagalbą, tačiau, nors pareiškėjas ir nurodė, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas daužyti į duris, jis pakankamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėtos aplinkybės. Be to, pareiškėjas pasisako ne savo, o kalinių vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl privatumo kamerose naudojantis tualetu neužtikrinimo, nemalonių kvapų kameroje, teismas nustatė, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis, todėl pareiškėjo minimalus privatumas buvo užtikrinamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

12. Teismas iš Centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų nustatė, kad sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais, kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka Šiaulių TI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale, todėl pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo užtikrinamos sąlygos naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), kaip paneigtą byloje esančia 2017 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ ir kamerų Nr. 7 bei Nr. 16 fotonuotraukomis.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginį, kad nebuvo užtikrinamos švarios kameros, nustatė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami ir tai patvirtina Šiaulių TI 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos–dezinfekcijos planas 2018–2019 m.

14. Teismas, atmesdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės, atsižvelgė į Centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, kuriuose konstatuota, kad Šiaulių TI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Teismas konstatavo, kad Lietuvos respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl galimybės skalbti drabužių nebuvimo, pūvančių čiužinių, neišduodamų rankšluosčių ir nepakankamo tualetinio popieriaus kiekio, konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI drabužių skalbimo tvarka ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nurodo, kad viršutinio trikotažo, apatinio, t. y. marškinėlių, neplaudavo, administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, tačiau šis argumentas paneigtas į bylą pateiktais apatinių rūbų skalbimą reguliuojančiais aktais. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad nebuvo skalbiamas viršutinis, apatinis trikotažas, yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Be to, pareiškėjas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės ar prašymų dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui būdavo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes tualetinis popierius yra išduodamas pagal nustatytas normas. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir jam nebūtų skirta, nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

16. Teismas, atmesdamas pareiškėjo nusiskundimą, kad Šiaulių TI dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, nei kiek kartų, nei kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. Teismas sprendė, kad Šiaulių TI tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

17. Teismas, įvertinęs bylos duomenis dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos, konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių, jog Centro patikrinimų metu Šiaulių TI kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.

18. Teismas, atmesdamas pareiškėjo nusiskundimus, kad nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose, duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, arba būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytos tvarkos pakeitimo, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų matyti, jog iš kamerų, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo galima išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl teismas pareiškėjo nurodytą argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas, atmesdamas pareiškėjo nusiskundimus, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas būdavo atšalęs, o eiti į valgyklą sąlygų nebuvo, nustatė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Teismas nustatė, kad iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus cheminių tyrimų protokolų, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų matyti, jog esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai vietoje negaminami, atvežami pagaminti. Patikrinimo metu esminių pažeidimų nenustatyta, daugiausia atvejų skundai nepasitvirtino. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl maisto skonio ir pateikiamo atšalusio maisto. Teismas atmetė kaip nepagrįstą nusiskundimą dėl ilgalaikių pasimatymo neužtikrinimo, nustatęs, kad pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. spalio 15 d. ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, tačiau šiuo laikotarpiu pareiškėjo prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus taip pat gauta nebuvo.

20. Dėl pareiškėjo argumento, kad būdamas Šiaulių TI jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, konstatavo, jog negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus. Teismas pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais dėl blogų laikymo sąlygų nesikreipė.

21. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu neatliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

22. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo būdo, pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Vertindamas kamerose Nr. 7 ir Nr. 16 iš sanitarinio mazgo sklindančių nemalonių kvapų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymėjo, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo ir šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

III. 23. Pareiškėjas D. L. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu, prašo pripažinti jo skundą pagrįstu ir priteisti prašomą sumą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teisėja L. K. nepagrįstai pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nes jis Šiaulių TI yra kalinamas nuo 2017 m. sausio 26 d. iki dabar ir jau anksčiau jam bei kitiems asmenims buvo atlygintina neturtinė žala. Prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti.

26. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nei ginčijamų klausimų, nei bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikia jokių įrodymų, tik deklaratyviai nurodo, kad nustačius pažeidimus būtina priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą bei kartoja deklaratyvius, niekuo nepagristus ir neindividualizuotus teiginius, kurie buvo nurodomi ir pirmosios instancijos teismui.

27. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Įvertinus pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atsižvelgiant į jų trukmę ir į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pažeistą teisę, tačiau atmesti prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d.) kamerose Nr. 7 ir Nr. 16 sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose. Nenustatęs kitų pažeidimų, teismas sprendė, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti pareiškėjui žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisių pažeidimo pripažinimu, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą pinigais.

31. Dėl nurodytų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

32. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo visiškai jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su nekonstatuotais pažeidimais, kuriuos pareiškėjas nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, itin detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis apie pareiškėjo sveikatą, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų nenuginčijo.

35. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

36. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu nepriteisdamas žalos atlyginimo pinigais ir pažeidė CK nuostatas bei teismų praktiką analogiškose bylose, pabrėžia, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nusiskundimų dėl blogo kvapo kamerose Nr. 7 ir 16 (žr. šios nutarties 11, 22 29 p.) pareiškėjui kilo neturtinė žala. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-525/2020).

37. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

38. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (t. y. 186 dienas blogas kvapas iš sanitarinio mazgo kamerose Nr. 6 ir 17), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šie pažeidimai nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

40. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad nors pareiškėjas savo skunde apibrėžė ginčo laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. spalio 15 d., pirmosios instancijos teismas nustatė, vertino ir bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (I t., b. l. 75–77), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, priešingai, nei motyvuojamoje dalyje, nurodyta neteisinga ginčo laikotarpio pradžia (2018 m. balandžio 6 d.) vertintina kaip rašymo apsirikimas, nekeičiantis teismo sprendimo esmės, tačiau taisytinas nurodant, kad pripažįstama, jog pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d. buvo pažeista.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra keistina pripažįstant, kad D. L. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d. buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ją išdėstant taip:

„Pripažinti, kad D. L. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d. buvo pažeista“.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius