560eacb7-080f-4e9f-8083-0f357dd1d056 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-204-908/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59472-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.8; 1.2.4.3.3; 1.2.4.5.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, Linai Butkuvienei, vertėjaujant Rimantui Skuratovičiui (Rimantas Skuratovič), dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui, išteisintajai R.

J., jos gynėjai advokatei Jolitai Vilutytei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M. T. (M. T.), jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui, nukentėjusiajai J. B., nukentėjusiajam V. T. (V. T.), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroro M. JanuÅ¡kevičiaus ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo M. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R.

J. iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 3 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje, požymių. M. T. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio atsisakymas priimtas ir byla Å¡ioje dalyje nutraukta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.

R. J. buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, padarymu dėl to, kad ji dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent: R. J., pažeisdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punktÄ , kuriame numatyta gyvÅ«nų laikytojų pareiga užtikrinti, kad gyvÅ«nai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvÅ«nų; taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto GyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos apraÅ¡o 44 punktÄ , kuriame numatyta Å¡unį vedančio asmens pareiga užtikrinti, kad Å¡uo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams. Jei Å¡alia yra žmonių ar gyvÅ«nų, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpinamas tiek, kad Å¡uo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams, 2017 m. spalio 30 d., apie 11.40 val., miÅ¡kelio, esančio Vilniuje, Å¡alia PažagiÅ¡kių g., takeliu vesdama už pavadėlio be antsnukio R.

Č. priklausantį rusų ilgaplaukio kurto veislės Å¡unį, elgdamasi nusikalstamai neatsargiai neužlaikė Å¡uns už pavadėlio, dėl to Å¡uo jai iÅ¡trÅ«ko, užpuolė praeinantį nepilnametį M. T., pargriovė jį ant žemės, įkando jam į petį ir į veidÄ , taip padarė jam veido deÅ¡inės pusės kÄ stines žaizdas, dėl to buvo nepataisomai subjaurotas M. T. kÅ«nas, nes jo veido deÅ¡inėje pusėje esantys randai savaime negali iÅ¡nykti.

2. Pirmosios instancijos teismas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nagrinėjimo teisme dalyviams pranešė apie kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo iÅ¡ BK 137 straipsnio 3 dalies į BK 139 straipsnio 1 dalį galimybę. II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroras M. JanuÅ¡kevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:

R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 3 dalyje, ir jai skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, 5 dalies 5 ir 8 punktais, R. J. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, ir jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. T. nusikaltimu padarytÄ 320 Eur dydžio turtinę žalÄ ; taip pat pareigas: tęsti darbÄ arba bÅ«ti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

IÅ¡ R. J. pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybę, kad Å¡uo „jai iÅ¡trÅ«ko“. IÅ¡ R. J. civilinio ieÅ¡kovo M. T. naudai priteisti 320 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimÄ ir 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog M. T. veidas nėra nepataisomai subjaurotas, skunde praÅ¡oma R. J. padarytos veikos kvalifikavimÄ pakeisti iÅ¡ BK 137 straipsnio 3 dalies į BK 139 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo).

Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais. 3.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintoji R. J. nepažeidė teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių. Pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, ar R. J. pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 patvirtintÄ Pavojingų Å¡unų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių Å¡unų bei kovinių ir pavojingų Å¡unų miÅ¡rÅ«nų laikymo tvarkos apraÅ¡Ä , nes ji nėra kaltinama pažeidusi Å¡io apraÅ¡o normas.

Antra, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.1 ir 5.4 punktais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 44 punktu, viešoje vietoje šunį vedanti R. J. privalėjo sutrumpinti pavadėlį tiek, kad jis nekeltų grėsmės nukentėjusiajam M.

T. su Å¡unimi, tačiau to nepadarė, prarado Å¡uns kontrolę, dėl Å¡ios priežasties Å¡uo sunkiai sužalojo M. T.. 3.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad nukentėjusiajam M. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamajame įstatyme sunkiam sveikatos sutrikdymui priskiriamas nukentėjusio asmens kÅ«no nepataisomas subjaurojimas. Pagal kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 punktÄ dėl kÅ«no subjaurojimo pataisymo galimybės iÅ¡vadÄ daro teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto iÅ¡vadÄ dėl kÅ«no sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo galimybės. Apeliantas pažymi ir tai, kad dėl Å¡uns įkandimo M.

T. veide atsiradę randai jį daro nemalonios, nepatrauklios iÅ¡vaizdos, asimetriÅ¡ku ir atstumiančiu. Specialisto iÅ¡vada ir ekspertizės aktas, taip pat juos suraÅ¡iusių specialistų-ekspertų paaiÅ¡kinimai pagrindžia, kad M. T. veidÄ bjaurojančių randų neįmanoma visiÅ¡kai paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡teisintosios R. J. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 137 straipsnio 3 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo). Skunde pažymima ir tai, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog M.

T. veidas nėra nepataisomai subjaurotas, R. J. padarytos veikos kvalifikavimas keistinas iš BK 137 straipsnio 3 dalies į BK 139 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo). 3.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintosios R. J. padarytoje veikoje nėra neatsargumo, pabrėžiama, kad jos veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo: ji turėjo ir galėjo numatyti, kad viešoje vietoje jos vedžiojamas šuo gali užpulti praeinantį M. T. su šunimi.

Pagal GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punktÄ ir GyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡o 44 punktÄ R. J. privalėjo užtikrinti, kad jos vedžiojamas Å¡uo nesužalotų M. T., tačiau ji buvo susikoncentravusi ne į Å¡uns vedžiojimÄ , o į paskaitÄ , kurios klausėsi per ausines; nestebėjo Å¡uns reakcijų, nesutrumpino pavadėlio; neįvertino Å¡uns jėgos ir to, kad jis neiÅ¡mokytas klausyti jos komandų; taip pat neįvertino Å¡lapios kelio dangos ir slidaus apavo, todėl elgėsi nusikalstamai nerÅ«pestingai.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad R. J. tempiama nepaleido vedžiojamo Å¡uns, per kelis kartus jį atitraukė, o po to Å¡uns įkandimo bandė padėti M. T., gali bÅ«ti vertinamos, kaip jos atsakomybę Å¡velninančios, bet ne Å¡alinančios aplinkybės. Skunde primenama ir tai, kad R. J. iki Å¡iol neatlygino M. T. padarytos žalos. 3.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė, kaip kraÅ¡tutinė priemonė, negali bÅ«ti taikoma, remdamasis nagrinėjamam atvejui netinkama kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-697/2016 (joje nustatytas ne Å¡unų laikymÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų, o bendrosios pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas). 3.5.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad iÅ¡teisintoji R. J. įvykio metu nepaleido vedžiojamo Å¡uns pavadėlio, todėl praÅ¡oma iÅ¡ jai pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alinti prieÅ¡ingÄ aplinkybę. 3.6. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo pažymėta, kad R. J. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, ji neteista. 3.7. Dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo atkreiptas dėmesys į M. T. patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pažeminimÄ , taip pat R.

J. kaltę.

4. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: R. J. pripažinti kalta padariusia nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 3 dalyje arba 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę, numatytÄ sankcijos ribose. IÅ¡ R. J. ir civilinio atsakovo R. Č. M. T. naudai solidariai priteisti 320 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimÄ , 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ ir patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Skunde praÅ¡oma atlikti įrodymų tyrimÄ ir skirti teismo medicinos ekspertizę, jÄ pavedant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriui, siekiant nustatyti, ar M. T. veidas buvo nepataisomai subjaurotas. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais. 4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, ar iÅ¡teisintoji R. J. pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 patvirtintÄ Pavojingų Å¡unų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių Å¡unų bei kovinių ir pavojingų Å¡unų miÅ¡rÅ«nų laikymo tvarkos apraÅ¡Ä , nors ji dėl to nėra kaltinama, tačiau nevertino, ar R.

J. pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto GyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡o 44 punktÄ , kurio pažeidimu ji buvo kaltinama. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Å¡io punkto kontekste yra aktualus „kitų Å¡unų“, kuriems priskiriamas R. J. laikytas Å¡uo, vedžiojimo reguliavimas. 4.2. PrieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad iÅ¡teisintosios R.

J. vedžiojamas Å¡uo užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį M. T.. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad Å¡iam Å¡uniui tai nebÅ«dinga, neturi reikÅ¡mės, be to, jÄ paneigia M. T. ir nukentėjusiosios J. B. duoti prieÅ¡ingi parodymai apie agresyvų Å¡uns elgesį. 4.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių III skyriuje įtvirtinti specialieji Å¡unų, kačių laikymo reikalavimai Å¡alina Å¡ių taisyklių II skyriuje įtvirtintus bendruosius gyvÅ«nų laikymo reikalavimus, todėl nepagrįstai sprendė, kad Å¡uns laikytojai – iÅ¡teisintoji R.

J. ir jo savininkas R. Č., jų nepažeidė. 4.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam M. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėta, kad byloje liko nenustatyta, ar M. T. veidas yra nepataisomai subjaurotas: iÅ¡vadÄ pateikusios specialistės duoti paaiÅ¡kinimai rodo, kad ji to nenustatinėjo, be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kad aktÄ pateikę ekspertai tai tyrė. Byloje nėra atsakymų į klausimus: ar dėl randų susidarė M.

T. veido odos deformacijÄ ; ar dėl sužalojimų, randų sutriko jo veido mimika; ar mimikos metu susidaro raukÅ¡lių asimetrija, nevienodumas, palyginus su kita jo veido puse; ar randai pakenkė jo veido motorikai, kraujotakai; ar randai trukdo jo gyvybinėms funkcijoms; ar randai priskiriami nepataisomų kategorijai; todėl iÅ¡teisintosios R. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas lieka atviras. 4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iÅ¡teisintosios R. J. padarytoje veikoje nėra neatsargumo.

Pažymėta, kad R. J. veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes gavusi R. G. instrukcijas ir sutikdama vedžioti ne savo šunį, kuris yra didelis, ji privalėjo įvertinti, ar sugebės jį suvaldyti, todėl turėjo ir galėjo numatyti pavojingas pasekmes. 4.6. Apelianto nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė, kaip kraštutinė priemonė, negali būti taikoma. Skundžiamame nuosprendyje remiamasi nagrinėjamam atvejui netinkama kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-697/2016, kurioje nustatytos aplinkybės skiriasi nuo susiklosčiusiųjų minėtoje baudžiamojoje byloje, nes šuo nebuvo vedžiojamas viešoje vietoje, todėl jo šeimininkas nepažeidė Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 44 punkto, t. y. konkrečios teisės akto nustatytos specialios elgesio saugumo taisyklės, kaip kad šiuo atveju.

Skunde pastebėta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat svarstė R. J. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį galimybę, kurios dispozicija nėra siejama su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu, todėl ir dėl to negalėjo remtis minėta kasacine nutartimi. Nagrinėjamu atveju baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti patraukta arba iÅ¡teisintoji R. J., kuri savo rizika prisiėmė pareigÄ vieÅ¡oje vietoje saugiai vedžioti Å¡unį, arba Å¡uns Å¡eimininkas R.

Č., kuris įpareigojo-leido jį vedžioti R. J., kuri negalėjo tinkamai įvykdyti šios pareigos. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas nenustatė R. J. kaltės, tai nepagrįstai svarstė jos patraukimo administracinėn atsakomybėn galimybę. III. Apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas 5. Teismo medicinos ekspertas Viačelsavas Kolomiecas (Viačelsavas Kolomiec) teismo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertinio tyrimo metu nukentėjusysis M.

T. nebuvo apžiÅ«rėtas, remtasi specialisto iÅ¡vadomis. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose papildomų duomenų nebuvo. Teismo medicinos požiÅ«riu, randai negali bÅ«ti visiÅ¡kai paÅ¡alinti, tačiau vertinant iÅ¡ estetinės pusės galima pagerinti jų kokybę. Jis nėra plastinės rekonstrukcijos chirurgijos specialistas. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles kÅ«no subjaurojimo faktÄ nustato teisėsaugos institucija. Å iuo metu nėra medicininių kriterijų, kuriais remiantis tai bÅ«tų galima nustatyti.

Ekspertizės akte nustatyta tik tai, kad kÅ«no sužalojimai yra nepataisomi. Ekspertizės akto teiginys, kad randai yra „palyginti nemaži“, yra ekspertų subjektyvi nuomonė, padaryta įvertinus jų apraÅ¡ymÄ . Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nėra konkrečių vertinimo kriterijų. Ekspertizės akte nurodyta, kad pasekmės po sužalojimų vertinamos tik tada, kai panaudotos visos gydymo galimybės. Å iuo atveju randas yra susiformavęs, todėl esminis gydymas yra baigtas. Plastinės chirurgijos operacijos ir pan. yra korekcinės priemonės. IÅ¡ sužalojimų apraÅ¡ymo jis suprato, kad nėra susidariusi veido raukÅ¡lių asimetrija.

Randas savaime reiÅ¡kia, kad kraujotaka yra kitokia, todėl, jeigu žiÅ«rėti iÅ¡ Å¡itos pusės, randai galėjo pakenkti veido kraujotakai, motorikai, bet, kiek skaitė, specialistė nenustatė odos deformacijos, veido mimikų sutrikimų ar pan. Kai randas susiformuoja, skausmo nebėra. Mato randÄ ant nukentėjusiojo M. T. veido deÅ¡inės pusės. Mano, kad papildoma apžiÅ«ra netikslinga, nes su laiku gali keistis randų atspalvis, konsistencija, bet ne daugiau, jeigu randai nebuvo operuoti.

6. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau randai buvo labai ryÅ¡kÅ«s, visi juos pastebėdavo. Su laiku randai tapo mažiau ryÅ¡kÅ«s, aplinkiniai nelabai kreipia į tai dėmesį. Å iuo metu nepatiria neigiamo dėmesio. Nauji pažįstami paklausia, kas nutiko, įgriso apie tai pasakoti. Po įvykio jaučia baimę didesniems Å¡unims, jų vengia. Tam tikru metu teko atsisakyti kontaktinio sporto, nes veidas buvo pakankamai patinęs dėl randų. Vėliau grįžo į sportÄ , specialių veido apsaugų nenaudoja. Jis kažkiek kompleksavo dėl randų, bet laikas gydo ir viskas pamažu pasimirÅ¡ta. Anksčiau nesikreipė į plastinės chirurgijos specialistus, nes nebuvo apsisprendęs, ar mato tame prasmę. Dabar kreipėsi ir gydytoja prof. dr. M. B.-B. nurodė, kad randus galima padaryti 80-90 procentų mažiau pastebimais, sudarė kompleksinio gydymo planÄ .

7. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. T. pateikė fotonuotraukas, medicininius dokumentus ir gydytojų konsultacijoms patirtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo kvitus.

8. Atsiliepimų į apeliacinius skundus, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitokių prašymų negauta.

9. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintoji ir jos gynėja – atmesti, o, jeigu teisėjų kolegija nuspręstų priešingai, išteisintajai skirti viešųjų darbų bausmę. IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

11. IÅ¡ apeliacinių skundų matyti, kad prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino iÅ¡teisintajai R. J. inkriminuotų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimÄ ; nustatydamas nukentėjusiajam M. T. padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , netinkamai įvertino tai, kad jo kÅ«nas buvo nepataisomai subjaurotas; netinkamai įvertino iÅ¡teisintosios R. J. kaltei nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

12. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas iÅ¡samiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo iÅ¡vados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryÅ¡io.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vykdydamas pareigÄ iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku: pirma, kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai paÅ¡alinti tam tikrų abejonių dėl reikÅ¡mingų aplinkybių nepavyksta, turi bÅ«ti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra iÅ¡naudotos ir, antra, kad iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus.

Tais atvejais, kai byloje yra prieÅ¡taringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti nurodyta, kodėl teismas iÅ¡vadas grindžia vienais įrodymais ir reikÅ¡mingais nustatant tiesÄ byloje nelaiko kitų įrodymų.

13. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus spręsdamas iÅ¡teisintosios R. J. kaltės klausimÄ , neįvertino, ar ji turėjo ir galėjo numatyti, kad Å¡uo yra stipresnis už jÄ ir to reikÅ¡mę jos galimybei nulaikyti Å¡unį už pavadėlio bei atitraukti jį nuo nukentėjusiojo M. T., todėl nagrinėjamÄ atvejį nepagrįstai pripažino kazusu, t. y. kad iÅ¡teisintosios R. J. psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės formos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-648/2020, 16 punktas). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

14. BK 137 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį (joje numatytos nusikalstamos veikos padarymu buvo kaltinta iÅ¡teisintoji R. J.) atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

15. Iš išteisintosios R. J. parodymų matyti, jog ji pripažįsta, kad jos vedžiojamas šuo apkandžiojo nukentėjusįjį M. T.. Be išteisintosios R. J. prisipažinimo, tai pagrindžia nukentėjusiųjų M. T. ir J. B., liudytojų R. Č. ir R. G. parodymai, fotonuotraukos ir kiti byloje esantys įrodymai. Ginčo dėl to byloje nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

16. Sistemiškai aiškinant BK 135 ir 137 straipsnių nuostatas, sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas, be kita ko, žmogaus sužalojimas, jeigu dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pagal BK 141 straipsnį šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 papunktyje sunkiam sveikatos sutrikdymui priskiriamas nepataisomas kÅ«no subjaurojimas – kai prie tokių iÅ¡vadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto iÅ¡vadÄ dėl kÅ«no sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo galimybės. Pažymėtina tai, kad kÅ«no subjaurojimas laikomas nepataisomu, kai subjaurojimas laikui bėgant pats savaime neiÅ¡nyksta ar jo negalima paÅ¡alinti be specialių kosmetinių operacijų.

Tai nustatoma, vadovaujantis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos ekspertų ar specialistų iÅ¡vadas. Tuo tarpu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ požymį, ar sužalotas kÅ«nas baudžiamojo įstatymo prasme laikytinas subjaurotu, nustato teismas. Å is požymis yra vertinamasis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395-511/2015).

17. Iš specialisto išvados Nr. G 2887/2018 (01) (2 t., b. l. 7-8) matyti, kad nukentėjusiojo M. T. veido dešinėje pusėje išliko trys linijiniai randai: dešinio skruosto srityje, dešinio žando srityje ir dešinio žando-pasmakrės srityje. Dešiniame skruoste yra 2-8 val. krypties, nežymiai puslankiu žemyn išsigaubiantis randas, prasidedantis 9 cm dešiniau vidurio linijos ir 3,5 cm žemiau dešinės akies išorinio kampo, 2-8 val. kryptimi besitęsiantis aukštyn 5 cm, baigiasi 4 cm dešiniau vidurio linijos ir 2,5 cm žemiau dešinės akies vidinio kampo.

Randas linijinės formos, iki 0,3 cm pločio, nenutrūkstantis, jo dugnas vietomis kiek žemiau, o vietomis kiek aukščiau aplinkinės odos lygio, ryškiai rausvai violetinės spalvos, smulkiai raukšlėtas, standus. Analogiškas randelis yra dešiniame žande, lūpų kampo lygyje ir 7 cm dešiniau vidurio linijos – išilginės krypties, linijinis 0,6 cm ilgio ir iki 0,1 cm pločio. Analogiškas randas dešiniame žande prasideda lūpų kampo lygyje ir 8,5 cm dešiniau vidurio linijos, išorėn išsigaubiančiu puslankiu, 11-5 val. kryptimi tęsiasi žemyn iki pasmakrės vidurio, baigiasi 0,5 cm dešiniau vidurio linijos ir 0,5 cm žemiau apatinio žandikaulio apatinio krašto – 8 cm ilgio, iki 0,3 cm pločio.

Rando dugnas rausvai violetinės spalvos, vietomis balkšvas, iškilus, standus, raukšlėto paviršiaus.

18. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 2887/2018 (01) (2 t., b. l. 7-8) ir ekspertizės aktas (2 t., b. l. 205-208) pagrindžia, kad nukentėjusiojo M. T. veide esantys randai savaime neiÅ¡nyks ir, kad kosmetinių priemonių taikymas (chirurginė korekcija) jų visiÅ¡kai nepanaikins. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo M. T. veide esantys randai yra nepataisomi. Kita vertus, pažymėtina, kad tai savaime nereiÅ¡kia, jog nukentėjusiojo M. T. veidas dėl tokių randų yra subjaurotas. Kaip minėta, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ požymį, ar sužalotas kÅ«nas baudžiamojo įstatymo prasme laikytinas subjaurotu, nustato teismas. Å is požymis yra vertinamasis.

19. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo įstatymo prasme ne bet kuris randas ar kitoks iÅ¡vaizdos pablogėjimas laikytinas nukentėjusiojo kÅ«no subjaurojimu. Paprastai kÅ«nas laikomas subjaurotu tada, kai jis tampa neestetiÅ¡ku, atstumiančiu (pvz., dėl akies obuolio, nosies praradimo, didelių randų, likus aiÅ¡kiai pastebimai kÅ«no asimetrijai). KÅ«no subjaurojimu gali bÅ«ti pripažintas tik toks nukentėjusiojo iÅ¡vaizdos pablogėjimas, kuris yra ryÅ¡kus ir, įvertinus nukentėjusiajam tuo sukeltų neigiamų pasekmių sunkumÄ , gali bÅ«ti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir pagal įstatymo loginę prasmę, o ne vien vadovaujantis faktu, kad dėl nusikalstamos veikos yra nepataisomai pablogėjusi nukentėjusiojo iÅ¡vaizda.

Kartu pažymėtina, kad jeigu teismas kaip įrodytÄ konstatuoja kÅ«no subjaurojimo požymį, bÅ«tina nurodyti ne tik šį požymį pagrindžiančias konkrečias faktines aplinkybes (pvz., randų kiekį, dydį, lokalizacijÄ ), bet ir tai, kokiais objektyviais kriterijais remiantis Å¡is teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas požymis nustatytas (greta estetinių kriterijų, pvz., gali bÅ«ti nukentėjusiojo bendravimo su kitais asmenimis galimybių sumažėjimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395-511/2015).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi fotonuotraukas (4 t., b. l. 62-64), kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo M. T. veidas esamu laiku, taip pat stebėdama jį teismo posėdžio metu (4 t., b. l. 70-74), sprendžia, kad nukentėjusiojo M. T. veido iÅ¡vaizda yra pablogėjusi, tačiau randai nėra tiek dideli ir ryÅ¡kus, kad veidÄ darytų neestetiÅ¡ku. IÅ¡ arti randai yra matomi, tačiau nedaro veido iÅ¡vaizdos nemalonia, nes randų savybės nėra atstumiančios, randai neapima žymios veido dalies ir nedaro jo asimetriÅ¡ku, tuo tarpu atstumui didėjant randai vis labiau susilieja į visumÄ su kitais veido bruožais ir tampa sunkiau pastebimi, iÅ¡ pirmo žvilgsnio, į akį krenta tik odos paraudimas deÅ¡iniajame skruoste.

Pastebėtina tai, kad ir pats nukentėjusysis M. T., apklausiamas teismo posėdžio metu (4 t., b. l. 71), pripažino, jog su laiku randai tapo mažiau ryškūs ir šiuo metu jis nesulaukia neigiamo aplinkinių dėmesio, jie į randus nelabai reaguoja. Svarbu ir tai, kad, nors nukentėjusiojo M. T. veide esantys randai yra nepataisomi, tačiau specialisto išvada Nr. G 2887/2018 (01) (2 t., b. l. 7-8) ir ekspertizės aktas (2 t., b. l. 205-208), taip pat plastinės chirurgijos gydytojų, į kuriuos nukentėjusysis M.

T. kreipėsi dėl konsultacijos, suraÅ¡yti medicininiai dokumentai (4 t., b. l. 61, 67) pagrindžia, kad randai gali bÅ«ti koreguojami, kad taptų mažiau matomi. Kaip teismo posėdžio metu parodė nukentėjusysis M. T., Å¡ios srities specialistė prof. dr. M. B.-B. konsultacijos metu nurodė, jog randus galima padaryti mažiau matomais net 80-90 procentų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi tai, kad Å¡iuo atveju nėra ir objektyvių kriterijų, kurie greta estetinių nukentėjusiojo M. T. veido sužalojimus leistų vertinti, kaip subjaurojimÄ .

Antai 2019 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as (patalpintas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje; garso įraÅ¡o laikas 17.11-17.44 min.) pagrindžia, kad į teisėjo klausimÄ , ar iÅ¡vada yra tokia, kad nustatytas nukentėjusiojo M. T. sveikatos sutrikdymo mastas bet kuriuo atveju yra nesunkus, specialistė J. Bytautaitė atsakė, jog taip, sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti tik tuo atveju, jeigu veide esantys randai sutrikdo mimikÄ , veido funkcijÄ , pažeidimai yra gilesni, kai yra raumenų, sausgyslių, nervų pažeidimai, kurie sutrikdo raumenų funkcijÄ ir žmogus negali veidu kažko atlikti, tarkim užsimerkti, kramtyti, Å¡ypsotis, pakelti antakių ir t. t.

Priešingai, negu bandoma pateikti nukentėjusiojo M. T. apeliaciniame skunde, iš to galima suprasti, kad tokių liekamųjų reiškinių jam nenustatyta. Tuo įsitikinti leidžia ir teismo medicinos eksperto V. K. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu (4 t., b. l. 55-58), iš kurių matyti, kad iš nukentėjusiojo M. T. sužalojimų aprašymo jis suprato, jog nėra susidariusi jo veido raukšlių asimetrija, nenustatyta odos deformacija, veido mimikų sutrikimas ar pan. Nors nukentėjusysis M.

T., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad dėl veido sužalojimų jam iš pradžių teko atsisakyti kontaktinio sporto, tačiau pastebėtina, kad jis tai siejo su gijimo procesu, kuris yra natūralus po patirtų sužalojimų, susijusiomis priežastimis, o ne jų liekamaisiais reiškiniais.

21. Nukentėjusysis M. T. apeliaciniame skunde nurodo tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų atsakyti į klausimus: ar dėl randų susidarė jo veido odos deformacija; ar dėl sužalojimų, randų sutriko jo veido mimika; ar mimikos metu susidaro raukšlių asimetrija, nevienodumas, palyginus su kita jo veido puse; ar randai pakenkė jo veido motorikai, kraujotakai; ar randai trukdo jo gyvybinėms funkcijoms. Teisėjų kolegija tam nepritaria. Specialisto išvada Nr. G 2887/2018 (01) (2 t., b. l. 7-8) pagrindžia, kad specialistei J.

Bytautaitei buvo pavesta atsakyti į klausimÄ , ar po patirtų sužalojimų ant nukentėjusiojo M. T. kÅ«no yra liekamųjų reiÅ¡kinių (randų), tačiau apžiÅ«rÄ atlikusi specialistė J.  Bytautaitė nerado tokių, kokie nurodyti jo apeliaciniame skunde. Paminėtina ir tai, kad byloje yra dvi specialisto iÅ¡vados (1 t., b. l. 124-125; 2 t., b. l. 7-8), ekspertizės aktas (2 t., b. l. 205-208), specialistė J. Bytautaitė ir teismo medicinos ekspertas V. Kolomiecas davė paaiÅ¡kinimus bylÄ nagrinėjant teisme (2 t., b. l. 176; 4 t., b. l. 55-58), taip pat nukentėjusysis M.

T. kreipėsi dėl konsultacijos į plastinės chirurgijos gydytojus, kurie surašė medicininius dokumentus (4 t., b. l. 61, 66, 67), tačiau juose taip pat nėra užfiksuota apeliaciniame skunde nurodytų jo patirtų sužalojimų liekamųjų reiÅ¡kinių. Pagaliau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nepateikta duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, jog nukentėjusiajam M. T. atsirado tokių liekamųjų reiÅ¡kinių, nes skunde tik praÅ¡oma nustatyti, ar jie atsirado, tačiau aukščiau nurodytų įrodymų visuma pagrindžia, kad jų nėra.

22. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo M. T. veide esantys randai nors ir yra nepataisomi, tačiau jo nebjauroja. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė kitų sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, t. y. kad dėl sužalojimų nukentėjusysis M. T. neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia jo gyvybei ar stipriai sutrikdžiusia jo psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo.

23. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 3716/2017 (01) (1 t., b. l. 124-125) ir ekspertizės aktas (2 t., b. l. 205-208) pagrindžia, kad nukentėjusiajam M. T. nustatyti sužalojimai pagal padarinius vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kÄ stinių veido žaizdų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija iÅ¡teisintosios R. J. padarytÄ veikÄ toliau vertins pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nagrinėjimo teisme dalyviams pranešė apie tokiÄ kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo galimybę (2 t., b. l. 176).

24. Atskirai paminėtina ir tai, kad iÅ¡teisintoji R. J., apklausiama teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 126-126A), taip pat nukentėjusysis M. T., apklausiamas tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ (1 t., b. l. 52-54), tiek teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 42-45), vienodai parodė, kad iÅ¡teisintosios R. J. vedžiojamas Å¡uo taip pat pargriovė nukentėjusįjį M. T. ant žemės ir įkando jam į petį. Tai sutampa su daiktų apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 73-75) užfiksuotu nukentėjusiojo M. T. vilkėtos striukės įplyÅ¡imu ties deÅ¡iniu petimi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡teisintosios R. J. vedžiojamas Å¡uo taip pat pargriovė nukentėjusįjį M. T. ant žemės ir įkando jam į petį.

25. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pažymėtina tai, kad ši veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. BK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas, be kita ko, dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Å io straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerÅ«pestingumas apibÅ«dinamas dviem požymiais: pirma, nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, ir, antra, galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimÄ .

Tuo tarpu galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ . Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

26. Iš išteisintosios R. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2 t., b. l. 72, 77-78, 83-84) ir teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 54-57, 126-126A) galima suprasti, kad ji teigia, jog nenumatė dviejų aspektų: pirma, kad šuo gali užpulti nukentėjusįjį M. T. ir (ar) jo šunį, ir, antra, kad jai nepavyks nulaikyti šuns už pavadėlio.

27. Pirmuoju aspektu išteisintoji R. J. nurodo, kad šuns šeimininkai jai nepasakė, jog šuo pykstasi su nukentėjusiojo M. T. šunimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad bet kuris šuo gali užpulti bet kuriuos kitus žmones ir gyvūnus, yra savaime suprantama ir nereikalauja papildomo aiškinimo. Atsargaus gyvūnų laikytojo elgesio reikalauja ir teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nagrinėjamu atveju tai, jog iÅ¡teisintajai R. J. nebuvo žinoma Å¡uns reakcija į kitus žmones ar gyvÅ«nus, tik dar labiau turėjo sustiprinti jos budrumÄ , kuriam įtakos turėjo ir ta aplinkybė, jog, kaip matyti iÅ¡ byloje užfiksuotų pačios iÅ¡teisintosios bei nukentėjusiojo M. T. parodymų, vedžiodama svetimÄ Å¡unį ji dėmesį buvo sutelkusi į paskaitos klausymÄ per ausines. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡teisintoji R. J., bÅ«dama suaugusi, normalaus protinio iÅ¡sivystymo, galėjo ir turėjo numatyti, jog jos vedžiojamas Å¡uo gali užpulti nukentėjusįjį M.

T. ir (ar) jo šunį, nepriklausomai nuo to, ar šuns šeimininkai jai nurodė, kad šuo pykstasi su nukentėjusiojo M. T. šunimi.

28. Teigdama, kad nenumatė, jog jai nepavyks nulaikyti Å¡uns už pavadėlio, iÅ¡teisintoji R. J. akcentuoja Å¡uns staigiÄ reakcijÄ ir didelę jėgÄ , taip pat slidžius kelio dangÄ ir apavÄ . Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi tai, kad pagrindine priežastimi, dėl kurios Å¡uo apkandžiojo nukentėjusįjį M. T., tapo tai, jog iÅ¡teisintoji R. J. nesugebėjo jo nulaikyti už pavadėlio ir atitraukti nuo nukentėjusiojo M. T., nes akivaizdu, kad prieÅ¡ingu atveju to nebÅ«tų nutikę.

Iš išteisintosios R. J. (3 t., b. l. 54-57, 126-126A) ir liudytojo R. Č. parodymų (3 t., b. l. 121-124), duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad išteisintosios R. J. ūgis – apie 162 cm, svoris – apie 53 kg, tuo tarpu šuns ūgis – apie 70-80 cm, svoris – apie 33 kg; išteisintoji R. J. taip pat nurodė, kad šuo yra labai stiprus, ji savo svoriu jo nesugebėjo sustabdyti, apie tris kartus bandė atitraukti šunį, bet jis vis puolė nukentėjusįjį M. T.. Tai, kad ji fiziškai nepajėgė suvaldyti šuns, išteisintoji R.

J. parodė ir apklausiama pas ikiteisminio pareigÅ«nÄ (2 t., b. l. 72-74). Minėtos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintoji R. J. nulaikyti Å¡uns už pavadėlio ir atitraukti jo nuo nukentėjusiojo M. T. nesugebėjo dėl to, jog Å¡uo yra stipresnis už jÄ . IÅ¡teisintoji R. J., bÅ«dama suaugusi ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo, tai galėjo ir turėjo numatyti, įvertinusi savo ir Å¡uns svorį ir sudėjimÄ . Tinkamai neįvertinusi to, kad gali nepajėgti nulaikyti Å¡uns už pavadėlio, tačiau imdamasi jį vedžioti, iÅ¡teisintoji R.

J. elgėsi neatsakingai. Vertinant iÅ¡teisintosios R. J. akcentuojamus slidžius kelio dangÄ ir apavÄ , pastebėtina, kad ji tuo bando pateisinti savo nesugebėjimÄ nulaikyti Å¡uns už pavadėlio, kai jis tam tikrÄ atstumÄ traukė jÄ link nukentėjusiojo M. T., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡teisintoji R. J. pripažino, jog ji taip pat kelis kartus nesugebėjo atitraukti ir nulaikyti Å¡uns, kai jis vietoje puolė nukentėjusįjį M. T., tai dar kartÄ patvirtina, jog padarinių atsiradimÄ lėmė didelis jų jėgų skirtumas.

Teisėjų kolegija nenustatė tokių aplinkybių, kurių išteisintoji R. J. neturėjo ir negalėjo numatyti, kaip galinčių sukelti padarinius, t. y. kazuso atvejo.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintosios R. J. kaltė dėl nesunkaus nukentėjusiojo M. T. sveikatos sutrikdymo pasireiškė neatsargumu – nusikalstamu nerūpestingumu.

30. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuotina, jog pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog iÅ¡teisintosios R. J. veika kvalifikuotina pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Tai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

31. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė iš R. J. pareikšto kaltinimo pašalinti aplinkybę, jog už pavadėlio vedamas šuo jai ištrūko. Teisėjų kolegija tam pritaria. Tiesioginiais įvykio dalyviais buvo tik išteisintoji R. J. ir nukentėjusysis M. T.. Iš išteisintosios R. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2 t., b. l. 72, 77-78, 83-84) ir teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 54-57, 126-126A), matyti, kad ji nuosekliai tvirtino, jog šuns pavadėlio nepaleido. Tuo tarpu nukentėjusysis M.

T., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 41-45), dėl prieÅ¡ingos aplinkybės nebuvo toks kategoriÅ¡kas, kaip apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ (1 t., b. l. 52-54), nurodė, kad jam taip atrodo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo M. T. parodymai nepaneigia prieÅ¡ingų iÅ¡teisintosios R. J. parodymų ir jų nepakanka nustatyti, jog už pavadėlio vedamas Å¡uo jai iÅ¡trÅ«ko. Tai sudaro pagrindÄ nurodytÄ aplinkybę paÅ¡alinti iÅ¡ iÅ¡teisintajai R.

J. pareikÅ¡to kaltinimo. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pakeistÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , iÅ¡ iÅ¡teisintajai R. J. pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alina aplinkybes, susijusias su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu, kadangi Å¡is požymis nėra įtrauktas į BK 139 straipsnio 1 dalies sudėtį, taip pat iÅ¡teisintajai R. J. pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusio asmens kÅ«no nepataisomu subjaurojimu, pakeičia nustatytu jo ilgu sirgimu, kai jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. atitinkamu BK 139 straipsnio 1 dalies sudėties požymiu.

32. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. 2017 m. spalio 30 d., apie 11.40 val., miÅ¡kelio, esančio Vilniuje, Å¡alia PažagiÅ¡kių g., takeliu vesdama už pavadėlio be antsnukio R. Č. priklausantį rusų ilgaplaukio kurto veislės Å¡unį, turėdama pareigÄ užtikrinti, kad Å¡is nekeltų grėsmės aplinkiniams, elgdamasi nusikalstamai neatsargiai, neužlaikė Å¡uns už pavadėlio, dėl to Å¡uo užpuolė praeinantį nepilnametį M. T., pargriovė jį ant žemės, įkando jam į petį ir į veidÄ , taip jam padarė veido deÅ¡inės pusės kÄ stines žaizdas, dėl kurių M. T. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Dėl skirtinos bausmės.

33. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę R. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 ir 61 straipsnių nuostatomis. R. J. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, kurio pavojingumas yra didesnis, negu rÅ«Å¡inis, nes dėl Å¡uns įkandimų buvo sužalotas nepilnamečio nukentėjusiojo M. T. veidas – gyvybiÅ¡kai svarbi kÅ«no vieta, ant jo liko trys nepataisomi randai; dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo; nusikaltimu nukentėjusiajam M. T. padaryta turtinė žala, susijusi su striukės sugadinimu ir gydymo iÅ¡laidomis, ir neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, nepatogumais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

R. J. yra jauno amžiaus, iÅ¡siskyrusi, vidurinio iÅ¡silavinimo, apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad verčiasi fotografės veikla pagal verslo liudijimÄ , augina du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 146-147), neteista (2 t., b. l. 55), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 56). Visa tai R. J. asmenybę apibÅ«dina teigiamai, neleidžia spręsti apie jos polinkį elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms bei sudaro pagrindÄ nagrinėjamÄ nusikaltimÄ vertinti, kaip atsitiktinį, nulemtÄ nepakankamo R.

J. atsakingumo. Jos atsakomybę lengvina tai, kad aktyviais veiksmais, bandydama atitraukti Å¡unį nuo nukentėjusiojo M. T. ir jį laikydama, bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BBK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas); taip pat prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ â€“ dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padaryto nusikaltimo aplinkybes ir tai darė neverčiama byloje surinktų įrodymų bei nuoÅ¡irdžiai gailisi – akivaizdžiai kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų, atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos padarytÄ Å¾alÄ dėl nukentėjusiojo M.

T. gydymo iÅ¡laidų (2 t., b. l. 145), pripažino civilinio ieÅ¡kovo M. T. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 57), kaip matyti iÅ¡ jos gynėjos paaiÅ¡kinimų (4 t., b. l. 71), buvo pasiryžusi pasiskolinti tam tikrÄ pinigų sumÄ , siekdama kompensuoti žalÄ , tačiau nukentėjusiojo M. T. atstovas nesutiko su pasiÅ«lyta suma ir nesutiko susitaikyti, taip R. J. stengėsi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. J. už nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus (R. J. su tokia bausmės rÅ«Å¡imi sutiko). Bausmės dydis nustatytinas artimas straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, pagal R. J. padarytÄ nusikaltimÄ ir jos asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar per Å¡velni.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

34. BPK 109 straipsnio pagrindu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Pažymėtina tai, kad gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiÅ¡kusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021, 25 punktas).

35. IÅ¡ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. T. apeliacinio skundo matyti, kad jis praÅ¡o iÅ¡ R. J. ir R. Č. solidariai priteisti 320 Eur turinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

36. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo iš R. J. civilinio ieškovo M. T. naudai priteisti 320 Eur turinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

37. Iš civilinio ieškovo M. T. patikslinto civilinio ieškinio (3 t., b. l. 66-71) matyti, kad jis prašė, be kita ko, iš R. J. ir R. Č. solidariai priteisti 320 Eur turinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš R. J. priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju R. Č. nėra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , be to, jis pagal įstatymus materialiai neatsako už nusikalstama R. J. veika padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Č. negali bÅ«ti pripažintas civiliniu atsakovu.

39. R. J., apklausiama teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 56-57), pripažino pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.

40. IÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad praÅ¡omÄ priteisti turtinės žalos atlyginimo sumÄ sudaro: civilinio ieÅ¡kovo M. T. įvykio metu vilkėta ir sugadinta – sudraskyta striukė, 120 Eur vertės; analgetikų ir įvairių medicininių tepalų, skirtų veido randų gydymui, įsigijimo iÅ¡laidos, ne mažesnės, nei 200 Eur vertės. Striukės įsigijimo dokumentų civilinis ieÅ¡kovas M. T. ir jo tėvai neiÅ¡saugojo, tuo tarpu vaistų įsigijimo iÅ¡laidas pagrindžiantys kvitai iÅ¡bluko ir tapo neįskaitomi.

41. CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina tai, kad paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo parodymus. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikÅ¡mingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-495/2021, 24 punktas).

42. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro, be kita ko, su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

43. Daiktų apžiÅ«ros protokolas (1 t., b. l. 73-75) pagrindžia, kad ant striukės, kuriÄ Ä¯vykio metu vilkėjo nukentėjusysis M. T., yra raudonos spalvos iÅ¡džiÅ«vusios dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Daugiausia tokių dėmių yra ant deÅ¡inės striukės pusės, deÅ¡inės rankovės. Ant nugarinės striukės dalies, ties deÅ¡iniu petimi, matoma skylė, 6 cm ilgio, pro kuriÄ iÅ¡lenda striukės kamÅ¡alas – baltos spalvos minkÅ¡ta medžiaga, kurios struktÅ«ra panaÅ¡i į vatÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad striukė dėl R. J. padaryto nusikaltimo buvo sugadinta. Taip pat teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad po patirtų sužalojimų, atliktos operacijos nukentėjusysis M. T. vartojo vaistus. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio ieÅ¡kovo M. T. nurodytas striukės vertę (120 Eur) ir vaistų įsigijimo iÅ¡laidas (200 Eur), sprendžia, kad jos yra protingo dydžio, todėl priteistinos iÅ¡ R. J..

44. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusysis M. T. taip pat pateikė teismui gydytojų konsultacijoms patirtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo kvitus. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad apeliaciniuose skunduose prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas siejamas su striukės sugadinimu ir vaistų įsigijimo išlaidomis, be to, jo dydis apibrėžtas 320 Eur dydžio suma. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškovas M. T. atitinkamus reikalavimus R. J. gali pareikšti civilinio proceso tvarka.

45. IÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio taip pat matyti, kad praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį civilinis ieÅ¡kovas M. T. argumentuoja fiziniu skausmu dėl patirtų sužalojimų ir atliktos operacijos, žaizdų gijimÄ lydinčiais nepatogumais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais dėl ant jo veido iÅ¡likusių randų, galimai teksiančių atlikti randų mažinimo operacijų.

46. CK 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiÅ¡kose bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020, 6 punktas).

47. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis M. T. dėl padaryto nusikaltimo ir jo sukeltų padarinių patyrė didelį fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, ypatingai turint omenyje jo jaunÄ amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis), kurio metu yra itin svarbi aplinkinių nuomonė apie jo iÅ¡vaizdÄ . Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyti nukentėjusiojo M. T. patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl to, kas įvyko ir, svarbiausia, ant jo veido iÅ¡likusių randų, yra labiau susiję su praeitimi ir ilgainiui sumažėjo.

Antai, iÅ¡ nukentėjusiojo M. T. parodymų, duotų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (4 t., b. l. 71), matyti, kad jis pripažino, jog su laiku randai tapo mažiau ryÅ¡kÅ«s ir jis Å¡iuo metu nesulaukia neigiamo aplinkinių dėmesio, jie į tai nelabai reaguoja; nurodė, kad laikas gydo žaizdas ir viskas pamažu pasimirÅ¡ta. Paminėtina ir tai, kad į gydytojus dėl randų korekcijos nukentėjusysis M. T. kreipėsi tik bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad anksčiau nebuvo apsisprendęs, ar mato tame prasmę.

IÅ¡ to taip pat galima spręsti apie jo vidinį susitaikymÄ su esama padėtimi, kuri Å¡iuo metu jo labai netrikdo. Svarbu ir tai, kad egzistuoja galimybė randus padaryti ženkliai mažiau matomais, kaip po konsultacijos su specialistais nurodė pats nukentėjusysis M. T., net 80-90 procentų. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad R. J. nusikaltimÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, atsitiktinai, dėl nepakankamo atsakingumo. IÅ¡ R. J. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 57), matyti, kad ji augina du mažamečius vaikus, verčiasi individualia fotografės veikla pagal verslo liudijimÄ , jos pajamos yra nepastovios, sudaro apie 500 Eur per mėnesį, turi močiutės dovanotÄ Å¾emę, jai padeda tėvai, draugas, prie vaikų iÅ¡laikymo prisideda buvęs sutuoktinis.

Tai leidžia manyti, kad R. J. turtinė padėtis nėra itin gera. Be to, iÅ¡ R. J. papildomai priteistina 320 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ieÅ¡kotinos 1 000 Eur dydžio iÅ¡laidos advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. T. atstovai, paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 137; 4 t., b. l. 40, 46). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kasacinio teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, iÅ¡ kurios matyti, kad dėl Å¡uns įkandimų padarytų sužalojimų – nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo – priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis sudarė: 2 316 Eur – padarytos dauginės kastinės kairio dilbio apatinio trečdalio žaizdos, atviri skeveldriniai kaulo lūžiai, kaulo defektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106/2012); po 1 737 Eur – vienam nukentėjusiam asmeniui padarytos kÄ stinės plėštines žaizdos kairėje blauzdoje su odos ir poodžio nekroze, kitam – kÄ stinės žaizdos su raumenų pažeidimu kairėje Å¡launyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010); 1 737 Eur – kairės rankos 2-o pirÅ¡to kÄ stinės žaizdos, daugybinės nugaros, pilvo, juosmens kairės blauzdos kÄ stinės žaizdos, kairės plaÅ¡takos 2-o pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡tikaulio atviras skeveldrinis lūžis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2009).

Paminėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje kaltininko vedžiojamas Å¡uo įkando mažamečiui į veidÄ , padarydamas kÄ stai plėštÄ didelę ir plačiÄ Å¾aizdÄ deÅ¡inio skruosto–paakio–žando srityje, kÄ stÄ deÅ¡inės pažandės srities žaizdÄ , taip sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , kasacinis teismas pritarė priteistos 2 896 Eur neturinės žalos atlyginimo dydžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2007). Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinio ieÅ¡kovo M.

T. ir prokuroro reikalaujamas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis – 20 000 Eur, yra ženkliai per didelis, civilinio ieÅ¡kovo M. T. nurodytos aplinkybės visa apimtimi jo nepagrindžia, taip pat toks dydis neatitinka kasacinio teismo praktikos panaÅ¡iose bylose, todėl mažintinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , taip pat ir tÄ aplinkybę, kad civiliniai ieÅ¡kiniai paminėtose bylose buvo priteisti daugiau nei prieÅ¡ 10 metų, sprendžia, kad iÅ¡ R. J. civilinio ieÅ¡kovo M.

T. naudai priteistina 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo.

48. Nukentėjusysis M. T. apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o iÅ¡ R. J. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidas advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip jo atstovai, paslaugoms apmokėti.

49. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

50. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. T. atstovė pagal įstatymÄ â€“ motina J. B. sumokėjo 1 500 Eur dydžio sumÄ (2 t., b. l. 137), o M. T. – 500 Eur sumÄ (4 t., b. l. 40, 46) advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip jo atstovai, paslaugoms apmokėti.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, viena vertus, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. T. atstovai advokatai jam teikė veiksmingÄ teisinę pagalbÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, praÅ¡omas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidų advokatų paslaugoms apmokėti dydis yra protingas, kita vertus, apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, iÅ¡ R. J. papildomai priteistinas padarytos žalos atlyginimas, jos turtinė padėtis nėra itin gera, ji augina du mažamečius vaikus, procesas užsitęsė, o kartu ir proceso iÅ¡laidos didėjo ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, sprendžia, kad iÅ¡ R.

J. išieškotinos 1 000 Eur išlaidos advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. atstovai, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria R. J. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje, požymių, o M.

T. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: R. J. pripažinti kalta padariusia nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per minėtÄ laikÄ kas mėnesį neatlygintinai iÅ¡dirbti po 20 valandų visuomenės labui. IÅ¡ R. J. civilinio ieÅ¡kovo M. T. (M. T.) naudai priteisti 320 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimÄ ir 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

IÅ¡ R. J. J. B. naudai iÅ¡ieÅ¡koti 750 Eur, o M. T. (M. T.) naudai – 250 Eur iÅ¡laidas advokatų paslaugoms apmokėti. LikusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį palikti galioti. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė