Legislator Case Law & Legislation
2013-12-19 Nr. AB-10333-3-61-3-00066-2013-1 AI generated

2013-12-19 Nr. AB-10333-3-61-3-00066-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-12-19 Nr. AB-10333-3-61-3-00066-2013-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y. nebuvo išreikalauti visi reikalaujami dokumentai, nepagrįstai atmestas pareiškėjo prašymas, neįvertinti jo pateikti motyvai. Kadangi proceso metu teismas neįvardino, kokie yra byloje pateikti įrodymai, todėl proceso metu buvo pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą. Šiai dienai pareiškėjas gali vadovautis tik duomenimis, kuriuos jis yra gavęs iš Vidaus reikalų ministerijos po prašymo teismui pateikimo, t. y. išslaptinta 2012 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. 1-8RN-2(KF) dalimi bei persiųstu VRM iš Policijos departamento gautu 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1D-542 dėl dokumentų išslaptinimo, kuriame teigiama, kad dokumentai išslaptinami nebus ir kad pareiškėjas yra susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada. Iš 2012 m. spalio 30 d. Komisijos protokolo Nr. 1-8RN-2(KF) išslaptintos dalies pareiškėjas supranta, kad į Komisiją su prašymu dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo kreipėsi Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tam pritarė Policijos departamento Specialiųjų ekspertų komisija, Lietuvos kriminalinės policijos biuras tačiau su šiais dokumentais pareiškėjas nėra supažindintas, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas šių dokumentų neturi ir nereikalavo, nes sprendime jų nagrinėjimas neminimas, todėl teigia, kad teismas nevisiškai atliko įrodymų tyrimą, kas aiškiai lėmė skundžiamą sprendimą.

Legislator headnote

AI generated

2013-12-19 Nr. AB-10333-3-61-3-00066-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A261-1804/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00066-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 16.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškino, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 85-TE-677 buvo atleistas iš Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų. Susipažinęs su šiuo įsakymu, sužinojo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1V-841 panaikino 2008 m. sausio 11 d. leidimą Nr. 57 dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, VRM) Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 30 d. protokolu priimtą sprendimą bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri sudarė galimybę pareiškėjo atžvilgiu atsirasti trims teisinėms pasekmėms: paskirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, panaikinti 2008 m. sausio 11 d. leidimą Nr. 57 dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ bei atleisti iš VRM sistemos. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-594 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Manė, kad skundžiamu Įsakymu yra pažeistos jo konstitucinės teisės, pažeistos jo teisės į gynybą ir Įsakymas yra priimtas „už akių“, pažeidžiant teisingumo bei protingumo principus. Nesutiko su ginčijamame Įsakyme nurodomais teiginiais, kad pareiškėjo nesąžiningumas, neatsakingumas ir nepatikimumas buvo nustatytas, remiantis tarnybinio patikrinimo išvada bei patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokoliniu sprendimu. Nesutiko su Įsakyme esančiu teiginiu, kad nenutraukė bendradarbiavimo su išsislaptinusiu informatoriumi. Nurodė, kad ėmėsi tinkamų veiksmų, siekdamas užtikrinti tarnybos metu gautos ir disponuojamos įslaptintos informacijos konfidencialumą. 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados medžiagoje nenurodyta, kada ir kam įslaptinta informacija atskleista. Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija buvo suklaidinta teikimą teikusių asmenų, kadangi pareiškėjas negalėjo pateikti rašytinių įrodymų bei argumentų, įrodančių, kad tinkamai vykdė savo funkcijas, yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tolesnis darbas su įslaptinta informacija nekels grėsmės tokios informacijos saugumui, kad Komisijai pateikti neteisingi faktai, o Komisija buvo šališka. Vidaus reikalų ministras, priimdamas sprendimą atimti ar neatimti turimą leidimą susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta norma, o ne šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma, kurio dispozicija taikoma neturintiems įslaptintos informacijos ir norintiems gauti leidimus susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija. Neteisingas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normų taikymas sukėlė pasekmes, kai už tą patį pažeidimą pareiškėjas yra baudžiamas du kartus. Nurodė, kad darbo praradimas pagal iškeltas abejones bei žvalgybos metu surinktą medžiagą pažeidžia teises į teisingą bylos nagrinėjimą, nes negali teisme rungimosi principu įrodyti savo patikimumo ir lojalumo Lietuvai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19-20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad skundžiamas įsakymas grindžiamas Policijos departamento 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodė, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Asmens teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nėra jo konstitucinė teisė, o speciali teisė, kurią valstybė, esant būtinybei, gali apriboti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu. Nurodė, kad pareiškėjui padarius atitinkamus pažeidimus, kilo pagrįstų abejonių pareiškėjo patikimumu, todėl pagrįstai ir teisėtai jam, kaip asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, buvo atimta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Leidimo panaikinimas ir atleidimas iš tarnybos dėl leidimo panaikinimo nėra atsakomybės taikymas. Nustačius, kad asmuo netinkamas dirbti su įslaptinta informacija, tarnybiniai santykiai su juo nutraukiami, todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo dvigubos atsakomybės už tą pačią veiką nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 40-41) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, VTS) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad esant 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl ko pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Tuo pagrindu 2012 m. gruodžio 4 d. Tauragės apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 85-TE-677 pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 69–73) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.

Teismas nustatė, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija), 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje) ir 18 straipsnio 2 dalimi (paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija), atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokolo Nr. 1-8RN-2(KF) (b. l. 21-22) sprendimą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo dėl padarytų tarnybinių nusižengimų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS) (b. l. 55-65), kurie sudarė pagrindą teigti, kad buvo nustatytos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės – nesąžiningumas, neatsakingumas ir nepatikimumas, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija.

Iš byloje esančios Policijos departamento 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados, kuria remiantis pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, išslaptintos dalies matyti, kad pareiškėjas tyčiniais veiksmais pažeidė jo veiklą reglamentuojantį įslaptintą teisės aktą, nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto nuostatų. Iš Policijos departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2013 m. sausio 10 d. rašto Nr. 5-S-105 (b. l. 35) matyti, kad pareiškėjas yra susipažinęs su visa tarnybinio patikrinimo išvada.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-164-162/2012 pareiškėjo skundą dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, atmetė ir nurodė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinė byloje Nr. A520-2266/2012 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjas neužtikrino konfidencialumo, vykdant operatyvinę veiklą, taip pat pažeidė aktus, kurie reglamentuoja konkrečiai agentūrinį metodą, pažeidė Instrukcijos 44, 52.2 bei 54.4 punktų nuostatas bei nesilaikė Policijos etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimų, pareiškėjas elgėsi netinkamai, priešingai tarnybos interesams ir tokie jo veiksmai akivaizdžiai kirtosi su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje pasisakė, kad tiek įslaptintų, tiek neslaptų įrodymų visuma sudarė pagrindą konstatuoti, jog tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai, teismas tinkamai vertino aplinkybes dėl įslaptintos medžiagos naudojimo kaip įrodymo, bei tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Priimdamas skundžiamą Įsakymą, atsakovas atsižvelgė į Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokolo Nr. 1-8RN-2(KF) sprendimą, kuriame nurodyta, kad buvo remtasi 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada, iš kurios matyti, kad pareiškėjas yra neatsakingas, nesąžiningas ir nepatikimas. Komisija taip pat rėmėsi ir kviestinio asmens G. P. paaiškinimu, kad pareiškėjas neužtikrino tarnybos metu gautos ir disponuojamos įslaptintos informacijos konfidencialumo, įslaptintą informaciją pateikė tretiesiems asmenims, nevykdantiems operatyvinės veiklos. Komisija pasiūlė Vidaus reikalų ministrui, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti su ar susipažinti su slapta informacija, žymima žyma „Visiškai slaptai“.

Teismas vertino, kad atsakovas, panaikindamas pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, pagrįstai vadovavosi VRM Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokolo Nr. 1-8RN-2(KF) sprendimu ir 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Vidaus reikalų sistemos operatyvinės veiklos subjektų darbo su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis ir operatyvinės veiklos finansavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. 5-V(S)-95(KF)17VS-2(KF)/V-7(KF)/1RN-11(KF), nuostatas. 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IL(S)-20(VS) konstatuotos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas netinkamai vykdė savo funkcijas, buvo pagrindas pripažinti pareiškėją netinkamu dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Šioje išvadoje nustatytus faktus patvirtino Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-164-162/2012. Nustatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto „kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija“, todėl atsirado sąlyga, numatyta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte, panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokole Nr. 1-8RN-2(KF) pateiktas ginčijamo įsakymo faktinis ir juridinis pagrindimas, nurodytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įtvirtintos teisės normos, kuriose išdėstytos sąlygos, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas, Komisija, įvertinusi surinktą informaciją, nutarė, kad, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi būti panaikintas ir pasiūlė atsakovui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Teismas padarė išvadą, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nustatyti ir įvertinti pareiškėjo veiksmai ir nustatytos jo savybės, duoda pagrindą manyti, jog pareiškėjas neatitinka darbui su įslaptinta informacija būtinų reikalavimų, kad jis nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su disponavimu įslaptinta informacija, todėl skundžiamas Įsakymas yra priimtas pagrįstai, atsižvelgiant į esančius faktus, laikantis teisės aktų ir procesinių reikalavimų, nėra juridinio pagrindo jo naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas skundžia atsakovo sprendimą, kuriuo atimta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima žyma „Visiškai slaptai“, dėl kurio teisėtumo teismas pasisakė, ir nėra sprendžiamas pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisėtumo klausimas.

III. Pareiškėjas E. N. apeliaciniu skundu (b. l. 78-81) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y. nebuvo išreikalauti visi reikalaujami dokumentai, nepagrįstai atmestas pareiškėjo prašymas, neįvertinti jo pateikti motyvai. Kadangi proceso metu teismas neįvardino, kokie yra byloje pateikti įrodymai, todėl proceso metu buvo pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą. Šiai dienai pareiškėjas gali vadovautis tik duomenimis, kuriuos jis yra gavęs iš Vidaus reikalų ministerijos po prašymo teismui pateikimo, t. y. išslaptinta 2012 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. 1-8RN-2(KF) dalimi bei persiųstu VRM iš Policijos departamento gautu 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1D-542 dėl dokumentų išslaptinimo, kuriame teigiama, kad dokumentai išslaptinami nebus ir kad pareiškėjas yra susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada. Iš 2012 m. spalio 30 d. Komisijos protokolo Nr. 1-8RN-2(KF) išslaptintos dalies pareiškėjas supranta, kad į Komisiją su prašymu dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo kreipėsi Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tam pritarė Policijos departamento Specialiųjų ekspertų komisija, Lietuvos kriminalinės policijos biuras tačiau su šiais dokumentais pareiškėjas nėra supažindintas, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas šių dokumentų neturi ir nereikalavo, nes sprendime jų nagrinėjimas neminimas, todėl teigia, kad teismas nevisiškai atliko įrodymų tyrimą, kas aiškiai lėmė skundžiamą sprendimą.

2. 2011 m., atliekant tarnybinį patikrinimą bei taikant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą pareiškėjo atžvilgiu, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ (toliau – ir Tvarka) patvirtintomis nuostatomis. Šiame įsakyme išsakytas pagrindinis Tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio nuostatomis, 2011 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE-594 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, t. y. žinant, kad gali atsirasti pagrindai panaikinti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, šių priemonių nebuvo imtasi, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra buvo užbaigta, todėl kyla abejonė, ar nėra pažeistos Tvarkos nuostatos, kadangi, kaip matyti iš VRM Komisijos protokolo, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas po nuobaudos paskirimo toliau tęsė pareiškėjui nežinant jau užbaigtą procedūrą, kreipdamasis dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo, tokiu būdu aiškiai pažeistos Tvarkos 34 punkto nuostatos. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl atsiradusios dvigubos nuobaudos skyrimo, t. y. nenagrinėjo, ar nėra pažeistos Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 5 dalies nuostatos.

3. Pareiškėjas 2013 m. vasario 6 d. atsiliepimu į atsiliepimus į pareiškėjo skundą (b. l. 46-48) teismui nurodė, kad 2010-2011 m. (iki 2011 m. rugpjūčio 22 d., t. y. iki laikotarpio, kada jis galimai padarė nusižengimus Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo saugomoms vertybėms) pareiškėjas dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Šioje pareigybėje nebuvo numatyta funkcija, dėl kurių pažeidimų pareiškėjui panaikintas leidimas. 2005 m.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A7-481/2005 nurodė, kad pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Taigi 2012 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. 1-164-152/2012 konstatuotus padarytus pažeidimus jų padarymo metu negalima subendrinti su tiesioginėmis pareiškėjo pareigomis, nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, jog pareiškėjas valstybės paslaptį saugančius aktus pažeidė, vykdydamas papildomai pavestas vyriausiojo tyrėjo, kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigybėse numatytas funkcijas, todėl šie pažeidimai turėjo būti traktuojami kaip atsitiktiniai (nebūtų papildomai pavesta, nebūtų nieko padaręs).

Kad pareiškėjas pažeidė įstatymus eidamas ne savo tiesiogines funkcijas, įrodo ir Komisijos protokole minimas faktas, kad E. N. nesąžiningas, nes laikinai ėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, patvirtino eilę lėšų nurašymo aktų, kurių įforminimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (keisčiausia, kad nei šių dokumentų rengėjai, nei jų tiesioginiai tikrintojai nubausti nebuvo ir jiems tarnybiniai patikrinimai nebuvo atlikti). 2013 m. vasario 21 d.

Lietuvos vyriausiojo teismo sprendime administracinėje byloje Nr. A662-437/2013 buvo nagrinėta 2011 m. lapkričio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IL(S)-20(VS) ir konstatuota, kad tarnybinėje patikrinimo išvadoje remiamasi prielaidomis bei teisės aktų aiškinimais, bet ne konkrečių faktų konstatavimu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šio įrodymo, nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, priimdamas sprendimą, teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas bei argumentus, dėl kurių atmetė byloje esančius kai kuriuos įrodymus.

Sprendime šių argumentų pirmosios instancijos teismas net nevertino.

4. Teismas nevertino ir aplinkybių dėl leidimo panaikinimo terminų. Priimant skundžiamą Įsakymą, pareiškėjas neturėjo jokios galiojančios tarnybinės nuobaudos, nes ji buvo pasibaigusi 2011 m. lapkričio 14 d., todėl neaišku, kodėl pareiškėjas tapo nesąžiningas bei nelojalus Lietuvai tik po to, kai pasibaigė nuobaudos galiojimas ir kai jis, kaip pareigūnas, įvykdė visus valstybės keliamus jam reikalavimus (nepadarė jokių kitų pažeidimų ir pan.). Per visą tarnybinės nuobaudos galiojimo laiką pareiškėjas turėjo galimybę toliau dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, nors įstatymuose yra numatyta darbdavio (šiuo atveju – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato) teisė nušalinti nuo darbo su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija. Kadangi pareiškėjas nebuvo nušalintas, todėl jo asmeninės ir dalykinės savybės tiesioginiam darbdaviui nekėlė abejonių, bet Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo priverstas imtis veiksmų pareiškėjo atžvilgiu dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, nes pati tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta generalinio komisaro parašu. Ši neteisėta ir sąmoningai tarnybinį patikrinimą atlikusio bei Komisijai liudijusio G. P. (pareiškėjas su G. P. tarnybinio patikrinimo metu susiginčijo dėl teisės aktų taikymo ir tai matė daugelis pareigūnų) suplanuota tyčinė priemonė, prisidengiant generaliniu komisaru, pavyko, nes būtent, surašant tendencingą tarnybinę išvadą ir neradus tokių įrodymų, kad būtų galima atleisti pareiškėją iš tarnybos, apeinant teisės aktus, sudaryta situacija, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos dėl jo asmeninių ir dalykinių savybių, nors turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta norma. Šio teiginio pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino.

5. Teismas nevertino pareiškėjo prašyme išdėstytų motyvų dėl galimai pažeistų jo konstitucinių teisių, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatuose įtvirtintą teisę „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatuose „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“. Leidimo panaikinimas iš kart sukūrė pasekmę, kad pareiškėjas turėjo būti atleistas iš vidaus tarnybos, kas ir buvo padaryta. Tačiau pareiškėjas šį atleidimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. 1-350-162/2013, kurioje 2013 m. vasario 19 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė nutartį sustabdyti administracinę bylą kol bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl pareiškėjo turėto leidimo panaikinimo (nagrinėjama administracinė byla) (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, nebegalės vertinti šių motyvų, nes atsiras netinkama teismų praktika, kuri aiškiai bus klaidinga, kadangi už bet kada padarytą tarnybinį nusižengimą, nors jis ir bus įgyvendintas ir bus pasiekti prevenciniai tikslai, valstybinių tarnybų vadovai galės panaikinti leidimus ir atleisti iš tarnybos pareigūnus, apeinant jų konstitucinę teisę į darbą valstybės tarnyboje.

6. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu atmetė pareiškėjo prašymą iškviesti apklausai buvusį pareiškėjo tiesioginį viršininką A. R., motyvuodamas tuo, kad nėra būtinybės. Tačiau tai suvaržė pareiškėjo teises, nes leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas dėl pareiškėjo asmeninių ir dalykinių savybių turi būti aiškiai ir nevienašališkai vertinamas. Tik tiesioginis viršininkas matė ir žinojo, ką pareiškėjas dirbo, kokios buvo jo pareigos, gali charakterizuoti pareiškėją kaip pareigūną. Tačiau turima teise teismas pareiškėjui pasinaudoti neleido, tokiu būdu net nebandė vertinti pareiškėjo asmeninių ir dalykinių savybių, o rėmėsi tik įrodymais, kurie surinkti tendencingai prieš pareiškėją.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 86-87) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pažeistos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 34 punkto nuostatos. Tvarkos 34 punkte nustatyta: „Atsiradus Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-6, 8, 10-11, 13, 17 punktuose numatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti nutraukiama, jeigu jos neįmanoma užbaigti minėtų pagrindų atsiradimo dieną. Jei išvada, kurioje konstatuoti tarnybinio nusižengimo požymiai, patvirtinama minėtų pagrindų atsiradimo dieną, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti baigiama, neatsižvelgiant į minėtų pagrindų atsiradimą.“ Minėtų nuostatų pagrindu atliekamą tarnybinį patikrinimą reikėtų nutraukti, jei tarnybinio patikrinimo metu atsirastų teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotos aplinkybės, kurioms esant pareigūnas turėtų būti atleistas iš tarnybos šiame Tvarkos punkte nurodytais Vidaus tarnybos statuto pagrindais, pvz., atliekant tarnybinį patikrinimą paaiškėtų, kad pareigūnas nebegali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Pareiškėjo atveju Vidaus tarnybos statute numatytas atleidimo pagrindas, kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginiu pareigų atlikimu, atsirado užbaigus tarnybinį patikrinimą, nes sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptina informacija buvo priimtas būtent tarnybinio patikrinimo metu konstatuotų aplinkybių pagrindu.

2. Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, nes jam buvo atimta specialioji teisė, t. y. panaikintas leidimas dirbti su įslaptintais dokumentais, kuri būtina jo tiesioginėms pareigoms atlikti. Tai, kad įstatymo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptintais dokumentais, buvo konstatuotos dėl pažeidimų, kuriuos pareiškėjas padarė atlikdamas ne savo tiesiogines, kaip pareiškėjas teigia, pareigas, neturi reikšmės, nes ne pažeidimai, o būtinumas turėti specialiąją teisę siejamas su tiesioginių pareigų atlikimu. Be to, visas jiems pavestas pareigas valstybės tarnautojai privalo atlikti nepažeisdami galiojančių teisės aktų reikalavimų.

3. Leidimo panaikinimas ir atleidimas iš tarnybos dėl leidimo panaikinimo nėra atsakomybės taikymas. Taip tiesiog konstatuojamas faktas, kad asmuo netinkamas dirbti su įslaptinta informacija, todėl netinkamas ir tarnybai, taigi tarnybiniai santykiai nutraukiami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo dvigubos atsakomybės už tą pačią veiklą nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 88-89) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai asmeniui dėl įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu), Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 85-TE-677 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – 2012 m. gruodžio 3 d. gautas Vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Leidimo panaikinimo pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis, atsižvelgiant į Policijos departamento 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS) ir Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokolu Nr. 1-8RN-2(KF) priimtą sprendimą. Pareiškėjo reikalavimų dėl leidimo panaikinimo procedūros vykdymo ar tokio sprendimo neteisėtumo Tauragės AVPK nekvestionuoja, kadangi sprendimą dėl leidimo dirbti su Valstybės paslaptimi panaikinimo priėmė VRM Centrinė specialioji ekspertų komisija.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, remiantis Policijos departamento 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IL(S)-20(VS). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-164-162/2012 pareiškėjo skundą dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, atmetė ir nurodė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2266/2012 pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjas neužtikrino konfidencialumo, vykdydamas operatyvinę veiklą, taip pat pažeidė teisės aktų, kurie reglamentuoja agentūrinį metodą, reikalavimus, nesilaikė Policijos etikos kodekso nuostatų. Taip pat šis teismas nutartyje pasisakė, kad tiek įslaptintų, tiek neslaptų įrodymų visuma sudarė pagrindą konstatuoti, jog tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai, tinkamai įvertintos aplinkybės dėl įslaptintos medžiagos naudojimo kaip įrodymo bei tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl pareiškėjo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui 2008 m. sausio 11 d. išduotas leidimas darbui su įslaptinta informacija yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo dėl padarytų tarnybinių nusižengimų Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariate išvada Nr. 5IL(S)-20(VS). Dėl šioje išvadoje konstatuotų pažeidimų pareiškėjui 2011 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30TE-594 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-164-162/2012 pareiškėjo skundą dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, panaikinimo, atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2266/2012 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, patvirtindamas, jog tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai.

Taigi, administraciniai teismai įvertino 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5IL(S)-20(VS) nustatytas tas pažeidimo faktines aplinkybes ir pripažino jų pagrįstumą, kurių pagrindu buvo priimtas šioje byloje pareiškėjo ginčijamas Įsakymas. Pažymėtina, jog pareiškėjas naujų aplinkybių, kurias reikėtų tirti nepriklausomai nuo minėtų teismo sprendimuose nustatytų aplinkybių, nenurodo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija panaikinimas grindžiamas tais pačiais faktais, kuriuos jau revizavo bei patvirtino teismas, nėra pagrindo jų vertinti iš naujo, o nustatyti faktai pripažintini pareiškėjo keliamam ginčui turinčiais prejudicinę reikšmę.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokolo Nr. 1-8RN-2(KF) sprendimo vertinimu, kuriuo buvo grindžiamas pareiškėjo ginčijamas aktas. Todėl, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nustatytų faktinių aplinkybių buvo pakankamai, kad pareiškėjui būtų panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija Įsakyme nurodytais pagrindais.

Ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktas. Pagal šio punkto nuostatas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija neišduodamas ir pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą panaikinamas, jei asmuo dėl asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarimu nustatė, kad „pagal Konstituciją asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis. Todėl įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus bei tokių asmenų patikrinimo procedūras.“

Remdamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija paslapčių subjektui suteikiamas, įvertinus pretendento patikimumą, kurį apibūdina jo dalykinės ir asmeninės savybės ir kuris nesiejamas su vykdomų pareigų trukme, o siejamas su pareigų pobūdžiu, kurių atlikimui būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Leidimo panaikinimui yra reikšmingas asmeninių ir dalykinių savybių vertinimas, dėl kurių asmuo praranda paslapčių subjekto pasitikėjimą. Asmuo gali parasti pasitikėjimą ne dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Ginčo atveju atsakovas vertino pareiškėjo sąžiningumą, atsakingumą bei patikimumą ir pripažino, kad dėl jų stokos pareiškėjas netinka darbui su įslaptinta informacija. Šį vertinimą pagrindė anksčiau minėtais rašytiniais įrodymais, kurie nėra paneigti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik atsakovo sprendime nurodytas aplinkybes ir turėjo pagrindą pripažinti, jog atsakovo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimą motyvavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas