5604e4f8-24ce-4632-bf1d-e06b74e6d2f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-3185-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01291-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui T. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. L. skundÄ atsakovėms Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas V. L. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir KPKT) 2020 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“ ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM, ir Ministerija) 2020 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 12-01-469 „Dėl 2020 m. kovo 3 d. gauto skundo“;

2) įpareigoti TarnybÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuris 2020 m. kovo 6 d. buvo pateiktas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, ir priimti naujÄ sprendimÄ ;

3) priteisti visas pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad jis nustatytu terminu pateikė Tarnybai dokumentus dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – ir Privalomoji karo tarnyba, ir tarnyba) atidėjimo, o priimant dokumentus jam žodžiu buvo pasakyta, kad tuo atveju, jei kokių nors dokumentų pritrÅ«ktų, su juo bÅ«tų susisiekta ir nurodyta pateikti juos papildomai. Tačiau Tarnyba, nesusisiekusi su juo ir nepapraÅ¡iusi pateikti jokių papildomų dokumentų, priėmė sprendimÄ neatidėti Privalomosios karo tarnybos.

Tarnyba, nors ir konstatavusi, kad jo praÅ¡ymas atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ yra nepagrįstas, tačiau jį nagrinėti priėmė, tuo pažeisdama teisės aktais nustatytÄ reguliavimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Tarnyba neteisėtai buvo visiÅ¡kai pasyvi ir netinkamai įgyvendino gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , dėl ko priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Å iuo atveju Tarnyba turėjo iÅ¡ jo pareikalauti papildomų dokumentų ir nustatyti terminÄ jiems pateikti, o tik jų nepateikus – atsisakyti nagrinėti praÅ¡ymÄ , tačiau ne jį iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės be jokių papildomų dokumentų.

Pažymi, kad Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as), 5 punkte nurodoma, jog karo prievolininkas turi pagrįsti praÅ¡yme nurodytÄ galimÄ neproporcingai didelę žalÄ , įrodyti, jog Å¡ios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, jei karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; nepagrįsti praÅ¡ymai nenagrinėjami.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 27 punkte, be kita ko, nurodoma, kad jeigu praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti bÅ«tina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raÅ¡tu, praÅ¡ydama pateikti Å¡iÄ informacijÄ ir dokumentus, ir praneÅ¡a, kad praÅ¡ymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti bÅ«tina informacija ir dokumentai.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas mano, kad jo praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas neiÅ¡samiai, formaliai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taigi, kadangi Tarnyba, pareiÅ¡kėjo nuomone, neteisėtai priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ nagrinėti jo pateiktÄ praÅ¡ymÄ , taip pat jį neteisėtai ir pažeisdama nustatytas procedÅ«ras iÅ¡nagrinėjo, todėl toks Tarnybos sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir turi bÅ«ti grÄ Å¾intas Tarnybai pakartotiniam nagrinėjimui. Taip pat nurodo, kad Tarnyba, nustačiusi, jog dalis praÅ¡ymo yra nepagrįsta, turėjo bent dėl tos praÅ¡ymo dalies kreiptis į jį ir įpareigoti pateikti papildomus dokumentus (pavyzdžiui, dėl jo motinos sveikatos bÅ«klės, jos darbo grafiko ir pan.), tačiau to padaryta nebuvo.

Mano, kad Tarnybos veiksmai neatitinka suformuotos gero administravimo principo įgyvendinimo praktikos. Papildomai pažymi, kad tiek Tarnyba, tiek ir Ministerija neteisėtai taikė papildomus kriterijus nagrinėjant jo praÅ¡ymÄ . Tvarkos apraÅ¡e nėra nurodytas reikalavimas pagrįsti žalos mÄ stÄ , priežastinį ryšį ir žalos pobÅ«dį, tad tiek KAM, tiek Tarnyba neteisėtai reikalavo papildomo ir gilesnio pagrindimo.

2. Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. vasario 5 d. Tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ â€žDėl tarnybos atidėjimo“ kartu su priedais atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , nes, kaip nurodė, atliekant tarnybÄ bÅ«tų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jei tarnybÄ atliktų kitu metu. Tarnybos Atrankos komisija, vadovaudamasi teisės aktais ir atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytus motyvus bei juos pagrindžiančius dokumentus, 2020 m. vasario 19 d. iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir priėmė sprendimÄ neatidėti tarnybos.

Teisinis reguliavimas nurodo, kad pareiga įrodyti neproporcingÄ Å¾alÄ karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybÄ atliktų kitu metu, tenka karo prievolininkui. Teisės aktai neįtvirtina sÄ raÅ¡o atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala bÅ«tų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo tarnyba bÅ«tų atliekama kitu metu.

Todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingÄ Å¾alÄ karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybÄ atliktų kitu metu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad tarnyba sukels jam neproporcingai didelę žalÄ , turėjo Tarnybai pateikti pagrįstÄ praÅ¡ymÄ ir neproporcingÄ Å¾alÄ patvirtinančius įrodymus.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ su priedais, kurie neleido konstatuoti, kad Privalomosios karo tarnybos atlikimas sukeltų tokio pobÅ«džio žalÄ asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kas lemtų pakartotinį tarnybos atidėjimÄ pareiÅ¡kėjui, juolab, kad tokia žala bÅ«tų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytÄ pareigÄ atlikti karo tarnybÄ . Atsakovė taip pat mano, kad praÅ¡ymo pateikimo metu nebuvo apribota pareiÅ¡kėjo teisė ir galimybė teikti iÅ¡samius argumentus, motyvus ir juos patvirtinančius įrodymus, o vertinant praÅ¡yme ir skunde iÅ¡dėstytus argumentus matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės juose nurodo tas pačias aplinkybes, jas grindžia tais pačiais argumentais ir įrodymais, savaip interpretuodamas nurodytų duomenų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Mano, kad atsakovės, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus nagrinėto praÅ¡ymo ir skundo kontekste, pagrįstai padarydamos iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nurodyta žala ir rizika vykdomo verslo tęstinumui (nors tos pačios rÅ«Å¡ies verslÄ tame pačiame objekte vysto ne tik pareiÅ¡kėjas, bet ir jo mama), neigiama įtaka karjeros pradžiai naujoje darbovietėje ir Å«kio subjektui (darbdaviui) sukeliami nepatogumai (nors pareiÅ¡kėjas įsidarbino žinodamas, kad yra Å¡aukiamojo amžiaus karo prievolininkas, kuriam anksčiau tarnyba jau buvo vienÄ kartÄ atidėta), taip pat galimas darbo vietos, kvalifikacijos, konkurencingumo darbo rinkoje praradimas, karjeros galimybių sumažėjimas yra tik menama ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kėjo nurodytus bendro pobÅ«džio teiginius, pagrįstus tik prielaidomis bei abstraktaus pobÅ«džio praneÅ¡imais.

Pažymi, kad, atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobÅ«dį bei 9 mėnesių trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti ar net nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimÄ , todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini, tačiau jie vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę Å¡iems interesams. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo turimas darbas savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos jo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos tarnybos atlikimas bÅ«tų negalimas; tokio masto žala galėtų bÅ«ti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiÅ¡kėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks jo ar jo artimųjų ateitį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan.

PareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti tokio masto žalai asmeniniams interesams, kuri bÅ«tų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytÄ pareigÄ atlikti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ . Nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme ir nurodo, kad jo brolis pabaigs profesinę mokyklÄ ir, kai įsidarbins, galės prisidėti prie Å¡eimos verslo, tačiau Å¡i aplinkybė vertinama kaip menama, abstrakti ir sudaranti prielaidas apskritai iÅ¡vengti prievolės atlikti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, siekdamas atidėti Privalomosios karo tarnybos atlikimÄ , turi nurodyti iÅ¡skirtines, realias ir galinčias bÅ«ti pagrindu atidėti tarnybos atlikimÄ priežastis, tačiau, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo turimÄ darbÄ , kurį galima vertinti kaip nuolatinio arba ilgai trunkančio pobÅ«džio aplinkybę, ir į tai, kad darbo sutartis pasiraÅ¡yta 2019 m. gruodžio 4 d., daro iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tų neįmanoma užtikrinti pareiÅ¡kėjo tarnybos atlikimo kitu metu įgyvendinimo (juolab, kad 2021 m. pareiÅ¡kėjui sukaks 23 metai, t. y. paskutiniai karo prievolės atlikimo metai), o pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai laiko priimti sprendimams sumažinti jam galimai kilsiančiÄ Å¾alÄ , kadangi Å¡aukimai į PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ atnaujinti 2015 metais, o pareiÅ¡kėjas pradėtas Å¡aukti atlikti tarnybÄ dar nuo 2019 m. sausio 10 d.

Atsakovė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 61 straipsnio 4 dalį, be kita ko, draudžiama atleisti iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotojÄ , paÅ¡auktÄ atlikti privalomÄ jÄ karo tarnybÄ arba alternatyviÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ . Lietuvos Respublikos karo prievolė įstatymo (toliau – ir KPÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukÅ¡tojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietÄ .

Atsakovė pažymi, kad darbas ir turimi finansiniai įsipareigojimai bei vystomas verslas savaime negali bÅ«ti vertinami kaip neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams ir galimybė nevykdyti konstitucinės pareigos, t. y. atlikti karo prievolės. Neužtenka nurodyti tik faktinių aplinkybių egzistavimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti pagrįsta kilsianti žala dėl paÅ¡aukimo atlikti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir Å¡aukimo į tarnybÄ , taip pat nurodyti žalos iÅ¡vengimÄ (sumažinimÄ ) tarnybÄ atliekant kitu metu.

Esamu atveju, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių svarių duomenų, įrodančių, kad praras turimÄ kvalifikacijÄ , jam nebus leista atgal grįžti į jau turimÄ darbÄ , taip pat, kad pagal verslo liudijimus vystomo apgyvendinimo verslo negalės tarnybos laikotarpiu perimti mama. Kadangi Å¡aukimai atlikti tarnybÄ atnaujinti dar 2015 m., todėl prieÅ¡ planuojant karjerÄ ir asmeninį gyvenimÄ , prisiimant atitinkamus įsipareigojimus ir sprendimus dėl verslo pareiÅ¡kėjas turėjo įvertinti galimÄ rizikÄ patekti į Å¡auktinių sÄ raÅ¡us ir galimybę atlikti tarnybÄ savo noru pasirenkant tarnybos vietÄ ir laikÄ .

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jo pateiktų aplinkybių vertinimas buvo tik formalus, kadangi, atsakovės manymu, sprendimuose aptartos visos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia neproporcingai didelę žalÄ , o iÅ¡ esmės jokių naujų įrodymų nebuvo pateikta.

3. Atsakovė KraÅ¡to apsaugos ministerija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime teigia, kad pareiÅ¡kėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nurodė, kad Tarnybos sprendime pasisakyta dėl visų esminių pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei motyvų. Pažymėjo, kad karo prievolininkas turi pagrįsti praÅ¡yme nurodytÄ galimÄ neproporcingai didelę žalÄ , įrodyti, jog Å¡ios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, jei karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Tarnybos Atrankos komisija turi teisę nepagrįstų praÅ¡ymų nenagrinėti. Nagrinėjamu atveju Tarnyba pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ vertino, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (t. y. praÅ¡ymas atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ nelaikytas nepagrįstu iÅ¡ esmės), tačiau pareiÅ¡kėjo pateiktų argumentų nepakako, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog atliekant PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ bus padaryta neproporcingai didelė žala pareiÅ¡kėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu tarnybÄ jis atliktų kitu metu.

Taigi iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjo skundas buvo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant tokio pobÅ«džio skundams keliamų nagrinėjimo procedÅ«rų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas skunde teismui pateikia iÅ¡ esmės tuos pačius motyvus, kuriuos pateikė ir KraÅ¡to apsaugos ministrui, todėl jie atmestini. Pažymi, kad pagal teisės aktus pareiga surinkti įrodymus ir pagrįsti jais savo (pareiÅ¡kėjo) praÅ¡ymo (skundo) argumentus kyla pareiÅ¡kėjui, o ne Tarnybai ar Ministerijai. Vertinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių visumÄ bei jų atitiktį KPÄ® 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintai sÄ lygai, manytina, kad neproporcingai didelė žala asmeniniams prievolininko ar visuomeniniams interesams turėtų realiai egzistuoti ir galėtų bÅ«ti konstatuojama tik gavus atitinkamus įrodymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima objektyviai spręsti, jog dėl Å¡aukimo atlikti minėtos rÅ«Å¡ies karo tarnybÄ prievolininkas patirtų tokio masto nuostolius, kurie nepataisomai neigiamai paveiktų jo ar jo artimųjų ateitį, keltų realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan.

Kaip matyti iÅ¡ skundo, pareiÅ¡kėjas neproporcingai didelę žalÄ asmeniniams ar visuomeniniams interesams iÅ¡ esmės sieja su Å¡eimos verslo vykdymu bei turimais darbo santykiais. Tačiau pareiÅ¡kėjas nurodo tik menamÄ Å¾alÄ , t. y. neįrodo jos realumo, be to, nepateikia motyvų, įrodančių tokiÄ Å¾alÄ , kuri bÅ«tų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose numatytÄ pareigÄ atlikti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ . Taigi, nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas tarnybÄ , patirtų neproporcingai didelę žalÄ .

Atsakovė, įvertinusi pareiÅ¡kėjo skundo motyvus, mano, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindžia tik menama žala, t. y. tik galinčia pasireikÅ¡ti ateityje, tačiau nei Tarnybai, nei teismui nepateikė įrodymų, kurie iÅ¡ esmės leistų Å¡ias priežastis vertinti kaip galinčias atsirasti realiai, todėl karo tarnyba negali bÅ«ti atidedama vien tik remiantis abstrakčiais pareiÅ¡kėjo teiginiais.

4. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus; atsakovė Lietuvos kariuomenė taip pat pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus.

5. Teismo posėdyje Lietuvos kariuomenės atstovas nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“, kuriuo buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atidėti nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 12-01-469 „Dėl 2020 m. kovo 3 d. gauto skundo“, priimto iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Tarnybos 2020 m. vasario 19 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 5 d. pareiÅ¡kėjas V. L. pateikė Tarnybai praÅ¡ymÄ atidėti privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , nes jam atliekant tarnybÄ bÅ«tų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu tarnybÄ atliktų kitu metu. Nurodė, kad neproporcingai didelė žala bÅ«tų padaryta, nes tai padarytų neigiamÄ Ä¯takÄ verslo tęstinumui, taip pat pareiÅ¡kėjo karjeros pradžiai tarptautinėje įmonėje informacinių technologijų sektoriuje, dėl ko darbdaviui papildomai tektų ieÅ¡koti pakaitinio darbuotojo ir nebÅ«tų pasiekti naujai suburtos komandos tikslai.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad žalos bÅ«tų galima iÅ¡vengti tarnybÄ atliekant kitu metu, nes jo brolis, pabaigęs profesinę mokyklÄ 2021 m. birželio mėnesį ir įsidarbinęs, galės prisidėti prie Å¡eimos verslo plėtojimo. Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas Tarnybai pateikė Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , verslo liudijimÄ ir kitus dokumentus.

8. Tarnyba 2020 m. vasario 19 d. priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nusprendė Privalomosios karo tarnybos pareiÅ¡kėjui neatidėti. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2020 m. vasario 19 d. sprendimu, 2020 m. kovo 2 d. pateikė skundÄ Ministerijai. Skunde prašė, be kita ko, iÅ¡ naujo nagrinėti jo praÅ¡ymÄ ir, esant galimybei, atidėti tarnybos atlikimÄ vienerių metų terminui, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Prie skundo pareiÅ¡kėjas pateikė jo mamos I. L. sveikatos dokumentus, taip pat jos darbo sutartį, kredito sutartį, informacijÄ apie savo darbovietę ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tačiau KAM 2020 m. kovo 26 d. raÅ¡tu (sprendimu) Nr. 12-01-469 „Dėl 2020 m. kovo 3 d. gauto skundo“ pareiÅ¡kėjo 2020 m. kovo 2 d. skundÄ tenkinti atsisakė ir Tarnybos 2020 vasario 19 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

9. PareiÅ¡kėjas, minėta, nesutinka su priimtais sprendimais ir praÅ¡o teismo juos panaikinti. PareiÅ¡kėjas skunde be kita ko nurodo, kad Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte yra nurodyta, jog karo prievolininkas turi pagrįsti neproporcingai didelę žalÄ ; įrodyti, jog Å¡ios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta tarnybÄ atliekant kitu metu; pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teigia, kad Tvarkos apraÅ¡e nėra nurodytas reikalavimas pagrįsti žalos mastÄ , priežastinį ryšį, žalos pobÅ«dį, tad tiek Tarnybos, tiek KAM neteisėtai reikalavo papildomo ir gilesnio pagrindimo nei nurodyta Tvarkos apraÅ¡e.

10. Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka karo prievolininkams atidedama kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu atliekantiems privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ bÅ«tų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ atliktų kitu metu. Tarnybos atidėjimo KPÄ® 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu atveju tvarkÄ nustato Tvarkos apraÅ¡as.

Å io apraÅ¡o (redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pateikimo metu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.) 4 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybÄ bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstÄ praÅ¡ymÄ atidėti tarnybÄ . Tačiau karo prievolininkas turi pagrįsti praÅ¡yme nurodytÄ galimÄ neproporcingai didelę žalÄ , įrodyti, jog Å¡ios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, jei karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; nepagrįsti praÅ¡ymai nenagrinėjami; jei nepagrįsta tik praÅ¡ymo dalis, nagrinėjama pagrįsta dalis (Tvarkos apraÅ¡o 5 punktas).

11. Ä®vertinus aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad teisės aktai neįtvirtina sÄ raÅ¡o atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala bÅ«tų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu tarnyba bÅ«tų atliekama kitu metu. Todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingÄ Å¾alÄ karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybÄ atliktų kitu metu.

Diskrecijos teisė nuspręsti, ar tokios žalos pobÅ«dis yra toks, kuris galėtų nusverti konstitucinę karo prievolininko pareigÄ atlikti Karo prievolės tarnybÄ , palikta Tarnybai. Taigi, nors minėtuose teisės aktuose tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad pareiÅ¡kėjas turi pagrįsti žalos mastÄ , priežastinį ryšį tarp jo paÅ¡aukimo atlikti tarnybÄ ir žalos atsiradimo bei pan., tačiau akivaizdu, kad tai yra neatsiejamai susiję su teisės aktuose įtvirtintu „neproporcingai didelė žala pareiÅ¡kėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ atliktų kitu metu“ turinio atskleidimu.

Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovai įvedė kokius nors papildomus žalos kriterijus, kurie nėra įtvirtinti teisės aktuose. Taigi, atsakovai tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, susijusius su „neproporcingai didelės žalos pareiškėjo asmeniniam ar visuomeniniams interesams“ pagrindimu.

12. Taigi, teisėjų kolegija toliau vertins, ar pareiÅ¡kėjo 2020 vasario 5 d. praÅ¡ymÄ nagrinėjančios institucijos pagrįstai jame nurodytų priežasčių, dėl kurių privalomoji pradinė karo tarnyba turėtų bÅ«ti atidėta, nevertino kaip galimai galėsiančių sukelti neproporcingai didelę žalÄ pareiÅ¡kėjo asmeniniams ir visuomeniniams interesams, ir kurios (žalos) bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu pareiÅ¡kėjas tarnybÄ atliktų kitu metu.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Ä®statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ . Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2020-01-01 iki 2020-07-01, t. y. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pateikimo metu) įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kuriÄ atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumÄ , pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Vadovaujantis Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , trunkančiÄ 9 mėnesius, iÅ¡ neparengtojo kariuomenės personalo rezervo Å¡aukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai).

14. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas savo 2020 m. vasario 5 d. praÅ¡ymÄ Tarnybai argumentavo tuo, kad jam atliekant tarnybÄ bus padaryta neigiama įtaka jo Å¡eimos verslo tęstinumui, taip pat karjeros pradžiai tarptautinėje įmonėje informacinių technologijų sektoriuje, dėl ko darbdaviui papildomai tektų ieÅ¡koti pakaitinio darbuotojo ir dėl ko nebus pasiekti naujai suburtos komandos tikslai. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Å¡eimos verslas turizmo srityje reikalauja nuolatinės priežiÅ«ros, jo motina dėl savo sveikatos bÅ«klės ir darbo grafiko viena nepajėgtų juo pasirÅ«pinti; akcentavo, kad verslas negeneruoja tiek pajamų, jog bÅ«tų galimybė pasamdyti kitus asmenis;

Å¡iame versle po tėvo mirties dirba tik pareiÅ¡kėjas ir jo motina. Be to, nurodo, kad jis neseniai įsidarbino programinės įrangos inžinieriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje Å¡iuo metu vyksta jo apmokymai, truksiantys 7–8 mėnesius; tad jam atliekant tarnybÄ darbdaviui tektų ieÅ¡koti naujo pakaitinio darbuotojo. Taip pat nurodo, kad Å¡eimos verslas, t. y. kaimo turizmo sodyba, reikalauja daug priežiÅ«ros, o 15. Visų pirma, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jau 2019 m. vasario 8 d. kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu atidėti jam privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , kadangi yra informacinių technologijų specialistas ir užima svarbias pareigas įmonėje.

Taip pat nurodė, kad yra dirbantis ne su vienu projektu ir jo nėra kuo pakeisti. Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas buvo pridėjęs 2017 m. balandžio 27 d. darbo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad tuo metu dirbo informacinių technologijų inžinieriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarnyba 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo atidėti nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ â€œ, minėta, nusprendė atidėti pareiÅ¡kėjui tarnybÄ iki 2019 m. gruodžio 31 d., taip suteikdama jam papildomai laiko pasiruoÅ¡ti atlikti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ vėlesniu metu.

Antra, įvertinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme Tarnybai ir skunde teismui iÅ¡dėstytus argumentus matyti, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnį praÅ¡ymÄ , dėl kurio jau vienÄ kartÄ jam buvo atidėta tarnyba; pareiÅ¡kėjui atidėjus tarnybÄ buvo suteikta galimybė per vienerius metus pasiruoÅ¡ti jai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjas neatliko jokių veiksmų, kad galėtų atlikti tarnybÄ kitu metu.

Trečia, nors pareiÅ¡kėjas ankstesniu 2019 m. vasario 8 d. praÅ¡ymu nurodė, kad užima svarbias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikė duomenis dėl jo 6 mėnesius trukusių apmokymų, tačiau jau 2019 m. gruodžio 4 d. pareiÅ¡kėjas sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad vyksta jo apmokymai, truksiantys 7–8 mėnesius. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, pažymi, kad galimų nuostolių rizikÄ prisiėmė pats pareiÅ¡kėjas, sudarydamas naujÄ darbo sutartį, kadangi jÄ sudarė jau bÅ«damas paÅ¡auktas atlikti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , kuri 2019 m. jam buvo atidėta.

Be to, nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad darbdaviui reikėtų ieÅ¡koti naujo darbuotojo, pareiÅ¡kėjui išėjus atlikti tarnybÄ , tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiama, kokia neproporcingai didelė žala dėl karo tarnybos bÅ«tų padaryta pareiÅ¡kėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, todėl argumentai dėl darbdavio jau turėtų ir bÅ«simų nuostolių (investicijų, kurias investavo į pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos kėlimÄ , tobulinimÄ , naujų darbuotojų paieÅ¡kos kaÅ¡tai ir pan.) nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikÅ¡mingi.

Ketvirta, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis, net ir praradęs turimÄ darbÄ , negalės surasti panaÅ¡aus, jo kvalifikacijÄ ir gebėjimus, taip pat finansinius poreikius atitinkančio darbo. Be to, pagal DK 61 straipsnio 4 dalį draudžiama atleisti iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotojÄ , paÅ¡auktÄ atlikti privalomÄ jÄ karo tarnybÄ arba alternatyviÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ (panaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir KPÄ® 40 straipsnio 1 dalyje), todėl po Privalomosios karo tarnybos atlikimo pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sudarytos kliÅ«tys grįžti į tÄ pačiÄ darbo vietÄ ir tęsti pradėtus darbus.

IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo kvalifikacijos praradimo pagrįsti tik prielaidomis. Pažymėtina, kad bendro pobÅ«džio teiginių nepakanka iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui bendrovėje tiesiogiai veiklos nevykdant 9 mėnesius, jam bus padaryta tokio masto žala, kad vėliau nebus galimybės atnaujinti turėtas (įgytas) žinias, informacijÄ , kuri dėl darbinių pareigų neatlikimo tam tikrÄ laikÄ nebuvo naudojama, juolab, kad pats pareiÅ¡kėjas Tarnybai 2020 m. kovo 2 d. teiktame skunde nurodė, kad jo Å¡iuo metu užimama pozicija (informacinių technologijų specialistas) yra labai paklausi, konkurencinga ir pageidaujama tarp programuotojų.

PareiÅ¡kėjas darbinių pareigų neatliktų 9 mėnesius ir Å¡i aplinkybė nelaikytina neproporcingai didele žala, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas vykdytų savo konstitucinę pareigÄ valstybei. Po privalomosios pradinės karinės tarnybos pareiÅ¡kėjas turėtų galimybę tęsti darbus bendrovėje, nes, kaip minėta, Å¡i pareiÅ¡kėjo teisė yra garantuota įstatymais (DK 61 straipsnio 4 dalis, Karo prievolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Penkta, dargi pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2018 m. liepos mėnesį mirus jo tėvui visas Å¡eimos verslas tapo valdomas jo ir jo motinos I.

L.; taip pat argumentuoja, kad kaimo turizmo sodybai turi skirti daug laiko, rÅ«pintis svečių priėmimu, o atidėjus tarnybÄ , vėliau motinai galėtų padėti jo brolis, kuris 2021 metais baigs mokslus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, įrodančių tokių pareiÅ¡kėjo teiginių realumÄ , t. y. nėra garantijų, jog pareiÅ¡kėjo brolis ateityje iÅ¡ tiesų padės Å¡eimos versle, tai yra tik pareiÅ¡kėjo prielaidos. Be to, pareiÅ¡kėjui teikiant 2019 m. praÅ¡ymÄ atidėti tarnybÄ priežastys, susijusios su Å¡eimos verslu, jau egzistavo, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo laiko pasiruoÅ¡ti tarnybai ir iÅ¡spręsti visus klausimus, susijusius su Å¡eimos verslu, jo vykdymu ir pan.

Tad Å¡i pareiÅ¡kėjo nurodoma priežastis taip pat nelaikytina, kad galėtų padaryti neproporcingai didelę žalÄ jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

16. Kita vertus, pagal KPÄ® 15 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ , privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka apskritai gali bÅ«ti atidedama tik su sÄ lyga, kad karo prievolininkas tarnybÄ atliks kitu metu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui kartÄ jau buvo atidėta tarnyba, tad jis turėjo visas galimybes pasirÅ«pinti, jog Å¡iais metais jam atliekant tarnybÄ bÅ«tų iÅ¡vengta jo nurodomos žalos. Tad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui atidėti dar kartÄ PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ nėra jokio pagrindo, nes nėra jokių garantijų, kad kitais metais situacija bÅ«tų kitokia.

17. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovės, priimdamos ginčijamus sprendimus, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo argumentus ir pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nurodyta žala – galimas darbo vietos, kvalifikacijos, konkurencingumo darbo rinkoje praradimas, karjeros galimybių sumažėjimas, bÅ«simi darbdavio nuostoliai, galimai žlugęs Å¡eimos verslas – yra tik menama, t. y. neįrodė jos realumo, be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė neproporcingai didelė žalos atsiradimo tikimybės jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kad jos bÅ«tų iÅ¡vengta tarnybÄ atidėjus dar vieniems metams.

18. PareiÅ¡kėjas dar nurodo atsakovų galimai padarytus procedÅ«rinius pažeidimus, priimant ginčijamus sprendimus. Pirmiausia, pareiÅ¡kėjo manymu, Tarnyba formaliai iÅ¡nagrinėjo jo praÅ¡ymÄ ir nepaprašė pateikti papildomų dokumentų (pavyzdžiui, dėl mamos sveikatos ar jos darbo grafiko, ko pasėkoje bÅ«tų pateikęs mamos sveikatÄ pagrindžiančius dokumentus ir jos darbo sutartį iÅ¡ kurių matytųsi, kad mamos darbo grafikas ir sveikatos bÅ«klė neleidžia pasirÅ«pinti sodyba); Tarnyba turėjo nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti, tačiau ne iÅ¡ karto atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ . Tačiau teismas su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka.

19. Pagal Tvarkos apraÅ¡o 5 punktÄ (redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pateikimo metu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.) karo prievolininkas turi pagrįsti praÅ¡yme nurodytÄ galimÄ neproporcingai didelę žalÄ , įrodyti, jog Å¡ios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, jei karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; nepagrįsti praÅ¡ymai nenagrinėjami; jei nepagrįsta tik praÅ¡ymo dalis, nagrinėjama pagrįsta dalis. Pagal Tvarkos apraÅ¡o 8 punktÄ praÅ¡ymas turi bÅ«ti pateiktas iki KPKT nurodyto termino pateikti reikalingus dokumentus, kuriais pagrindžiamos aplinkybės, dėl kurių tarnyba galėtų bÅ«ti atidėta; praÅ¡ymas, pateiktas praleidus terminÄ , nenagrinėjamas.

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad Tarnyba turi teisę nustatyti terminÄ pateikti reikalingus dokumentus, kai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra nepagrįstas iÅ¡ esmės, t. y. kai jis nurodo tam tikras svarbias ir reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau neprideda tai patvirtinančių įrodymų. Jeigu pareiÅ¡kėjas nustatytu terminu nepateikia reikalingų dokumentų ar juos pateikia pavėluotai, tuomet praÅ¡ymas nenagrinėjamas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas teisinis reguliavimas nedraudžia Tarnybai iÅ¡ karto vertinti pareiÅ¡kėjo motyvus ir pridėtus įrodymus bei priimti sprendimÄ dėl praÅ¡ymo atmetimo, jeigu jo praÅ¡ymas nėra nepagrįstas iÅ¡ esmės, tačiau jis grindžiamas tam tikromis aplinkybėmis, kurios nesudaro pagrindo tarnybos atidėjimui.

Kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Tad pareiÅ¡kėjo argumentai, kad Tarnyba buvo pasyvi ir nesilaikė gero administravimo principo, atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ bylos, pareiÅ¡kėjas kraÅ¡to apsaugos ministrui 2020 m. kovo 2 d. teiktame skunde detaliai iÅ¡dėstė aplinkybes apie jo mamos sveikatos bÅ«klę ir darbo grafikÄ , taip pat pridėjo visus įrodymus, kuriais grindė savo argumentus; tad nebuvo pagrindo dar papildomai jo reikalauti pateikti Å¡iuos įrodymus. PareiÅ¡kėjo teisė dėl įrodymų pateikimo iÅ¡ esmės buvo įgyvendinta tinkamai, jo teisės dėl to nebuvo pažeistos.

Tad nėra ir jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo padarytas esminis procedÅ«rinis pažeidimas, kuris galėtų lemti skundžiamų sprendimų panaikinimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininko 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1030 „Dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 6 punkte įtvirtinta, kad Atrankos komisijos posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu arba susirinkimo būdu.

Įprastai Atrankos komisijos posėdžiai organizuojami nuotoliniu būdu, išskirtiniais atvejais – susirinkimo būdu. Atrankos komisijos posėdžio organizavimas nuotoliniu būdu reglamentuotas Nuostatų 10 punkte. Nuostatų 11 punkte įtvirtinta Atrankos komisijos posėdžio susirinkimo būdu organizavimo tvarka. Šių nuostatų 11.1 papunktyje nurodyta, kad Atrankos komisijos posėdis susirinkimo būdu organizuojamas, jei galimybės posėdį organizuoti nuotoliniu būdu ribotos, arba dėl karo prievolininko prašymo turinio ir aplinkybių sudėtingumo, atitinkamų žinių, kurių neturi Atrankos komisijos nariai, prašymo vertinimui poreikio, reikalinga pasitelkti atitinkamų sričių specialistus arba bendrauti su karo prievolininku arba jo atstovais tiesiogiai, ir taip nusprendžia Atrankos komisijos pirmininkas arba daugiau nei pusė Atrankos komisijos narių.

Nuostatų 11.4 papunktyje įtvirtinta, kad Atrankos komisijos posėdžius sekretorius įrašo garso įrašymo priemonėmis, posėdis protokoluojamas (garso įrašas pridedamas prie protokolo). Teisėjų kolegija pažymi, kad šio teisės akto skelbimas Teisės aktų registre nėra privalomas, nes jis yra vidaus administravimo (organizacinio tvarkomojo pobūdžio) aktas. Tad vien tai, jog jis nebuvo paskelbtas minėtame registre jo nedaro negaliojančiu.

21. Taigi, iÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Atrankos komisijos posėdžiai visada vyksta nuotoliniu bÅ«du, iÅ¡skyrus tam tikrus iÅ¡skirtinius atvejus, kurie nurodyti Nuostatų 11.1 punkte. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo skundas buvo nagrinėjamas įprastu bÅ«du – nuotoliniu bÅ«du. Teisėjų kolegija, įvertinusi esamÄ situacijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nebuvo jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų lėmusios bÅ«tinumÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimÄ susirinkimo bÅ«du. Tad Tarnyba turėjo teisę pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti nuotoliniu bÅ«du. Tai, kad pareiÅ¡kėjas pageidavo ar bÅ«tų norėjęs, jog jo praÅ¡ymas bÅ«tų nagrinėtas susirinkimo bÅ«du, Tarnybos niekaip neįpareigojo. Tad Tarnyba tokios pareiÅ¡kėjo pageidautos posėdžio formos nepasirinkusi jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

22. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir kitų, juo labiau esminių, procedÅ«rinių taisyklių pažeidimo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir skundÄ .

23. Atsakovų skundžiami sprendimai iÅ¡ esmės atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nes iÅ¡ jų turinio matyti, kad jie yra pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jie sukelia pareiÅ¡kėjui, jame aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjektų valia.

24. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas iki teismo posėdžio teikė įvairių prašymų, susijusių su byla, tačiau jie išspręsti teismo posėdžio metu, tad teisėjų kolegija plačiau sprendime dėl jų nepasisako.

25. Apibendrinant konstatuotina, kad tiek Tarnyba, tiek ir KAM visiÅ¡kai pagrįstai ginčijamais sprendimais pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių nepripažino kaip galinčių sukelti neproporcingai didelę žalÄ jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, jeigu tarnyba nebÅ«tų atidėta kitiems metams, o jÄ atidėjus – tokios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta; Tarnybos ir KAM sprendimai priimti nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų ir tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Å¡ių administracinių aktų, vadovaujantis pareiÅ¡kėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Administracinius aktus pripažinus teisėtais, negali bÅ«ti tenkinamas ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡vestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atidėti jam Privalomosios karo tarnybos atlikimÄ .

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

27. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinus skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos jam nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnis). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo V. L. skundÄ atsakovėms Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Saulius Jakaitis RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas