5603c2c0-a059-4aa0-ace5-1e276ecbc2ca · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-262-744/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42192-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 18 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei, nuteistojo K.

A. gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose; bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. rugsėjo 4 d., į bausmės laikÄ nuspręsta įskaičiuoti laikinÄ sulaikymÄ nuo 2019 m. spalio 2 d. 14.47 val. iki 2019 m. spalio 3 d. 13.11 val. ir bausmę, atliktÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį; kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta pakeisti į suėmimÄ .

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. K. A. nuteistas už tai, kad jis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo artimam giminaičiui, o bÅ«tent: 2019 m. spalio 2 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia sugriebęs rankomis savo seseriai G. V. už kaklo jÄ smaugė bei rankos kumščiu sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį skruostÄ , taip padarė nukentėjusiajai G. V. odos nubrozdinimus kairėje kaklo pusėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir virÅ¡utinėje lÅ«poje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per didelė.

3. Atsiliepimų į nuteistojo K. A. apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo K. A. gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir sumažinti K. A. paskirtÄ bausmę, prokurorė Lilija Saldukienė prašė nuteistojo K. A. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistajam K. A. paskirtos bausmės 6. Nuteistasis K. A. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , nesutinka su nuteistojo K. A. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė per griežtÄ bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam K.

A. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas K. A. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam K. A. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad K. A. padarė vienÄ nesunkų smurtinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę – į tai, kad K.

A. teistas 9 kartus (ne kartÄ ir už tokios pačios rÅ«Å¡ies nusikalstamas veikas prieÅ¡ savo artimuosius), naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus, ne kartÄ baustas administracine tvarka (turi galiojančių administracinių nuobaudų), yra pavojingas, linkęs nuolat nusikalsti, smurtauti, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, seniÅ«nijos, kurioje gyvena, charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo vedantis valkataujantį gyvenimo bÅ«dÄ , dėl jo elgesio seniÅ«nijoje gaunami gyventojų skundai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo K. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Nuteistojo K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistojo K. A. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmių rūšį – laisvės atėmimÄ , jos terminÄ parenkant Å¡iek tiek didesnį už Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. A. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta (laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams) ir galutinė su Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu K. A. paskirta bausme subendrinta bausmė (1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiÅ¡kiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti Å¡velnesnę kitos rÅ«Å¡ies bausmę K. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam K.

A. ankstesniais teismų nuosprendžiais už tokios pat rÅ«Å¡ies nusikalstamas veikas skirtos net griežtesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis K. A. savo gyvenimo bÅ«du ne pirmÄ kartÄ pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

K. A., bÅ«damas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, be abejonės žinojo apie gresiančiÄ bausmę už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

12. Grįsdama praÅ¡ymÄ sumažinti nuteistajam K. A. už nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ bausmę, nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad byloje esančiame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog K. A. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir Å¡iuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Gynėjos nuomone, bÅ«tent dėl Å¡io sveikatos sutrikimo K. A. ir padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes sergantys Å¡iuo sutrikimu asmenys yra impulsyvesni ir, nemÄ stydami apie pasekmes, padaro nusikaltimus.

Tačiau su tokiais gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Kaip matyti iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 2-5), jame nurodyta, kad K. A. nusikalstamos veikos padarymo metu (2019 m. spalio 2 d.) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – asocialaus tipo asmenybės sutrikimu, tačiau dėl šio psichikos sutrikimo jis vis tiek galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

Taigi, remiantis minėto ekspertizės akto iÅ¡vadomis, konstatuotina, kad K. A. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas nusikalstamos veikos padarymo metu neatėmė galimybės jam suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl teigti, kad K. A. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl Å¡io sveikatos sutrikimo nėra pagrindo. Be to, aplinkybė, kad K. A. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. A. už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo K. A. apeliacinį skundÄ ir keisti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Todėl nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl proceso iÅ¡laidų 14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos, gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06);

Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

15. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi nuteistajam K. A. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. lapkričio 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam K. A. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 102,06 Eur iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 63). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡o Å¡ias antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo K. A. valstybės naudai.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo valstybės naudai yra pagrįstas, kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 2, b. l. 63). Å ios teisinės pagalbos iÅ¡laidos, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių yra adekvačios ir proporcingos nuteistajam K.

A. suteiktoms teisinėms paslaugoms, gynėja nuteistajam K. A. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas tenkintinas tik iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistojo K. A. iÅ¡ieÅ¡kant pusę valstybės patirtų jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (tai yra 51,03 Eur), kadangi nuteistasis K. A. iki suėmimo Å¡ioje byloje niekur nedirbo (t. 1, b. l. 143), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (t. 1, b. l. 142), jokio registruoto turto neturi (t. 1, b. l. 144, 147), kitų duomenų apie jo turimÄ turtÄ byloje nėra, Å¡iuo metu atlieka jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvė atėmimo bausmes, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmė, o galimybė įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas laisvės atėmimo bausmės metu yra labai ribota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo K. A. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K. A. valstybės naudai 51,03 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 3 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas Virginija Žindulienė