5601fca4-e452-4c20-9343-7cbc2cf26385 · Panevėžio apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-107-280/2018             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03093-2017-7             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.3.2.9.6; 1.3.2.10;3.3.1.14; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS n u T a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 14  d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Laimanto MisiÅ«no,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. Ž. ir G. Ž. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai) 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. Ž. ir G.

Ž. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ - Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I.Ginčo esmėIeÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros: ieÅ¡kovui E. Ž. 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovei G.

Ž. 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kovo E. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo sulaikytas 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 1 d. suimtas vieno mėnesio laikotarpiui, suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2011 m. birželio 29 d. (2 metus 2 mėnesius 30 dienų). Dėl visų 17 pareikÅ¡tų kaltinimų ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, konstatavus, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.IeÅ¡kovas E. Ž. nurodo, kad patyrė neturtinę žalÄ dėl realaus jo teisių pažeidimo, t. y. prokuratÅ«ros pareigÅ«nams ir teismams pažeidus bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ , pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nepagrįstai pareiÅ¡kus įtarimus nusikalstamų veikų padarymu bei nepagrįstai 2 metus 2 mėnesius 30 dienų taikant griežčiausiÄ BK numatytÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

IeÅ¡kovė G. Ž. dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų patyrė 15 000,00 Eur neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovui E. Ž. dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ilgam laikui priverstinai pasitraukus iÅ¡ dukros gyvenimo, ženkliai nukentėjo ieÅ¡kovės psichinė ir moralinė pusiausvyra, pakito elgesys, ieÅ¡kovė patyrė patyčias mokykloje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieÅ¡kovų E. Ž. ir G.

Ž. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 15 820,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 263,65 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti – ieÅ¡kovo E. Ž., naudai; ieÅ¡kovei G. Ž. - 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 26,64 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovas E. Ž. buvo sulaikytas 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 1 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartimi suimtas vieno mėnesio laikotarpiui, po to suėmimo terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. birželio 29 d. (821 d.).Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai.Å iaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamosios bylos dalį, kurioje ieÅ¡kovas kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kitoje dalyje iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (II t. b. l. 22-79).

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikino Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovui baudžiamasis procesas nutrauktas, ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ nuosprendį, iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ dėl kaltinimų pareikÅ¡tų pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinės ir baudžiamosios bylos duomenis, konstatavo, kad nors prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teismo veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau buvo pažeista prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teismo bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nes pratęsinėjant ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ buvo piktnaudžiaujama teise, buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė.

IeÅ¡kovo suėmimas buvo pagrįstas ir pateisinamas tik pirmÄ jį jo taikymo mėnesį (tai pripažįsta ir ieÅ¡kovas), o suėmimas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. birželio 29 d. skirtas neteisėtai, todėl yra pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prokuroras, teikdamas 2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kimus dėl kardomosios priemonės – suėmimo- pratęsimo, teismui nurodė, kad ieÅ¡kovui bus pareikÅ¡ti nauji įtarimai pasisavinus didelės vertės svetimÄ turtÄ (I t. b.l. 22-24, 38-0, 46-49).

Å ie veiksmai patvirtina, kad prokuroras siekė ieÅ¡kovÄ laikyti suimtÄ , o ne iÅ¡tirti inkriminuojamas veikas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminiai tyrimai dėl neva naujų nusikalstamų veikų po to buvo nutraukti. Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 duomenys patvirtina ieÅ¡kovo teiginius apie prokuroro S. P. apsilankymus pas ieÅ¡kovÄ , jam bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nesiekiant atlikti procesinių veiksmų. Bylos duomenimis prokuroras laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2011 m. birželio 29 d. vykdė E. Ž. apklausas 39 kartus (baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 XVI t. b.l.124-125), nors byloje yra tik trys įtariamojo apklausos protokolai 2009 m. balandžio 1, 2009 m. gruodžio 16 d., 2010 m. rugpjūčio 18 d. (baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 VIII t. b.l. 46,53,61-63) ir įtariamojo apklausas vykdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas.2010 m. rugsėjo 9 d. visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimÄ protokole nurodoma, kad pats prokuroras Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpose, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, surinktais baudžiamojoje byloje Nr.1-4-309/2014, 2010 m. rugpjūčio 30, 2010 m. rugpjūčio 31d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2010 m. rugsėjo 9 d. pateikė susipažinti visÄ bylos medžiagÄ (baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 X t., b.l.35).

Tačiau Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2010 m. rugpjūčio 30 d., prokuroras nesilankė ir negalėjo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. nesutampa bylos pateikimo ieÅ¡kovui susipažinimui ir lankymosi pas ieÅ¡kovÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikas. Duomenų, kad susipažinimo procese dalyvavo ne prokuroras, o kitas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, nėra. Å iuos prokuroro veiksmus teismas kvalifikavo kaip nerÅ«pestingÄ prokuroro pareigų atlikimÄ .Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pratęsinėjant kardomosios priemonės – suėmimo terminus, nebuvo svarstomos Å¡velnesnės kardomosios priemonės skyrimas.

Prokuroras, teismas nepateikė argumentų, kodėl Å¡velnesnės kardomosios priemonės nebÅ«tų veiksmingos, taip pat ir dėl ieÅ¡kovo siÅ«lyto piniginio užstato. Tiek prokuroras, tiek teismas nutartyse motyvuodavo, kad byla sudėtinga, didelės apimties, ieÅ¡kovas, suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobÅ«dį, bėgs, slėpsis, darys naujus nusikaltimus, ieÅ¡kovas niekur nedirba, neturi pragyvenimo Å¡altinio. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas buvo kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, todėl jo buvimas laisvėje nebÅ«tų kėlęs grėsmės visuomenei, buvo neteistas, turėjo nepilnametę dukrÄ .

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovui pritaikius Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, jis užsiregistravo darbo biržoje, rado darbÄ , dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme (baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 XIII t.b.l.115,118-119, 120, 121-123).Daugelis nutarčių dėl kardomosios priemonės – suėmimo- pratęsimo yra beveik pažodžiui nukopijuotos nuo pareiÅ¡kimų dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teksto. Taigi teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas, objektyvus ir galimai turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, nes suėmimo pratęsimo klausimÄ nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeidė Å¡alių procesinės lygybės principÄ , parodė palankumÄ valstybiniam kaltinimui.

Teismo posėdžio protokoluose dėl suėmimo pratęsimo, iÅ¡samiai užfiksuota tik prokuroro kalba, o ieÅ¡kovo ir jo gynėjo labai trumpai. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ , taip pat nesigilino, ar egzistuoja nusikalstamos veikos, kuriomis ieÅ¡kovas įtariamas, nors teismui ieÅ¡kovas ir duodavo paaiÅ¡kinimus,Skiriant ir pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę buvo akcentuojama, kad ieÅ¡kovas turi ryÅ¡ių užsienyje (jo brolis su Å¡eima gyvena Norvegijoje), tai nebuvo pakankamas pagrindas spręsti apie galimybę, jog ieÅ¡kovas bėgs slėpsis nuo proceso ir septynis kartus šį argumentÄ naudoti pareiÅ¡kime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo bei devynis kartus nutartyse dėl suėmimo termino pratęsimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartyje (I t. b.l. 142-145) konstatavo, kad nėra aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas bėgs (slėpsis), todėl atsižvelgiant į tai, patikslino suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ .Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, kalėdamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, naudodamasis neteisėtai turimais mobiliojo ryÅ¡io turimais telefonais, palaikė ryÅ¡ius su nusikalstamų veikų bendrininkais bei nukentėjusiems darė spaudimÄ .

Tačiau minėta aplinkybe buvo remiamasi tris kartus praÅ¡ant ieÅ¡kovui pratęsti suėmimÄ , tris kartus motyvuojant nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo. Tai patvirtina tiek prokuroro, tiek teismo, neatidų, nerÅ«pestingÄ elgesį.2009 m. balandžio 28 d., 2010 m. gruodžio 7 d., 2011 m. kovo 25 d. nutarys dėl suėmimo pratęsimo nebuvo panaikintos, o 6 nutartys net ir nebuvo apskųstos, kas neduoda pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovui suėmimas buvo pagrįstas ir nesukėlęs žalos. Teismas pažymėjo, kad Å iaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamas veikas, nesvarstė Å¡velnesnių kardomųjų priemonių skyrimo klausimo, kai kur pamirÅ¡o pakeisti ieÅ¡kovo anketinius duomenis bei procesinę padėtį (I t., b.l. 34-37).

Å iaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiuose yra pažymėta, kad ieÅ¡kovÄ su nukentėjusiais siejo paskoliniai (civiliniai ) teisiniai santykiai, verslo santykiai, kaltinamas paremtas vien prielaidomis ir spėlionėmis, objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvo surinkta. Nukentėjusio A. P. teisės buvo apgintos civiliniais teisių apgynimo bÅ«dais, iÅ¡ dalies patenkinus jo ieÅ¡kinį.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teismo veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu ir atitiko baudžiamojo proceso teises normas, tačiau buvo pareiga prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teismo bendroji rÅ«pestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nes pratęsinėjant ieÅ¡kovui suėmimÄ buvo piktnaudžiaujama teise, buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė.Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatytas prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teismo nepakankamas rÅ«pestingumas, atidumas (neteisėtumas CK 6.272 straipsnio prasme) dėl kardomosios priemonės – suėmimo ieÅ¡kovui pratęsimo yra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su ieÅ¡kovo patirta neturtine žala, nes ieÅ¡kovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nėra pateisinama objektyviu bÅ«tinumu ir pernelyg suvaržė ieÅ¡kovo teises.Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo patirtos žalos dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas 30 000,00 Eur žalos atlyginimas negali bÅ«ti laikomas teisingu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.Teismas pripažino, kad neproporcingu procesinės prievartos priemonės taikymu ilgiau nei vienÄ mėnesį, po kurio iÅ¡ esmės prokurorui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovÄ ir nukentėjusiuosius sieja civiliniai teisiniai santykiai, kad nėra įmanoma surinkti pakankamai ieÅ¡kovÄ apkaltinančių įrodymų, buvo padaryta neturtinė žala.

IeÅ¡kovui apribota teisė veikti savo nuožiÅ«ra, savarankiÅ¡kai tvarkyti savo gyvenimÄ , įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves, apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas buvo pavieÅ¡inta spaudoje (internetinėse svetainėse www.15min.lt, www.delfi.lt), rodoma per televizijÄ , todėl patyrė nepatogumus, sukrėtimÄ , netikrumo jausmÄ , pažeminimÄ , sumažėjo jo bendravimo galimybės. Tačiau paties iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikÅ¡minga moralinė satisfakcija, svarbi ne tik pačiam iÅ¡teisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetÄ , bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje.

Byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieÅ¡kovo sveikatai, psichinei sveikatai ir ieÅ¡kovas tokių nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu dirba panašų darbÄ (vadybininkas automobilių srityje), todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo profesiniam gyvenimui didelių padarinių ilgÄ laikÄ taikyta kardomoji priemonė nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai reabilituotas ne dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o tik dėl 23 epizodų iÅ¡ 25 epizodų.

Minėtos bylos dalies nutraukimÄ sÄ lygoja ne viso proceso neteisėtumas, o baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas, dėl ko ieÅ¡kovas nebuvo iÅ¡teisintas reabilituojančiais pagrindais. Nėra paneigta, kad ieÅ¡kovas pats atliko neteisėtus veiksmus dėl suklastotos automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties ir jos realizavimo; suklastotos automobilio „M. P.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, įgaliojimo ir jų realizavimo.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties ieÅ¡kovo veiksmai taip pat turėjo įtakos jo patirtos žalos atsiradimui, todėl praÅ¡omos priteisti žalos dydis sumažintas atsižvelgiant ir į Å¡iÄ aplinkybę. Teismas konstatavo, kad 15 820,00 Eur (20 Eur * 791 d.) neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma, kuri priteistina ieÅ¡kovo naudai. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė G. Ž. pakankamai ilgÄ laikÄ (2 metus 2 mėnesius 30 dienų) buvo be tėvo, patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų.

Informacija apie ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ pasklido visuomenės informacijos priemonėse (internetinėse svetainėse www.15min.lt, www.delfi.lt), buvo rodoma per televizijÄ , dėl to mokykloje ji patyrė patyčias.Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės G. Ž. patirtÄ psichologinę traumÄ , pastebėtus potrauminio streso ar depresijos simptomus, kad nepilnametės fizinei ir psichinei sveikatai bÅ«tų buvę padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, nors ieÅ¡kovės įstatyminė atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei davė raminančius vaistus, kelis kartus kreipėsi į gydytojÄ dėl jos psichologinės bÅ«senos.

Be to, nepaisant patirtų iÅ¡gyvenimų, ieÅ¡kovė nepakeitė mokyklos, ieÅ¡kovės mokslo rezultatai nepablogėjo. Å iuo metu ieÅ¡kovų tarpusavio ryÅ¡ys yra atkurtas, bendrauja, kartu leidžia laikÄ , ieÅ¡kovas domisi ieÅ¡kovės pasiekimais. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės įstatyminės atstovės tinkamas elgesys padėjo ieÅ¡kovei patirti kuo mažesnius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl tėvo ilgo nebuvimo namuose, t. y. rÅ«pinosi jos psichine bÅ«sena, neleido žiÅ«rėti/skaityti informacijos apie ieÅ¡kovui inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ieÅ¡kovės klasės auklėtojos prašė pagalbos, kad nenukentėtų ieÅ¡kovės mokslo rezultatai ir kuo mažiau bÅ«tų patyčių iÅ¡ vaikų.

Todėl teismas konstatavo, kad 1000,00 Eur ieÅ¡kovės neturtinei žalai atlyginti yra tinkama satisfakcija už ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ . Todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 1000,00 Eur neturtinės žalos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys buvo patenkintas dalinai ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliantės nuomone, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai bei iÅ¡vados, kurių pagrindu teismas tenkino dalį reikalavimų, yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir paneigiantys vienas kitÄ , todėl sprendimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ akivaizdžiai egzistavo ir jis buvo pradėtas teisėtai“.

Teismas taip pat konstatavo, kad „nei Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 n. vasario 22 d. nuosprendyje nėra konstatuota kokių nors esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, taikant kardomÄ sias prievartos priemones“. Tačiau jau kitame sakinyje teismas daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad „nagrinėjamu atveju, vieninteliai neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai yra susiję su nepagrįstu ieÅ¡kovo (E. Ž.) laisvės apribojimu nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 29 d.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 str. 2 d. (3 epizodai), 300 str. 1 d. (5 epizodai), 182 str. 2 d. (8 epizodai), 182 str. 1 d. (5 epizodai), 302 str. 1 d., 178 str. 3 d. (2 epizodai). 178 str.

I d. Toks didelis pareikÅ¡tų kaltinimų skaičius galėjo turėti didelės įtakos tam faktui (aplinkybei), kad teismai taikė griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ ir priimdavo sprendimus suėmimÄ pratęsti.BPK 125 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas kardomÄ jÄ priemonę, tokį sprendimÄ motyvuoja, taip pat nurodo tikslÄ , kurio siekiama skiriant kardomÄ jÄ priemonę. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad teismai tinkamai motyvuodavo savo sprendimus dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo (pratęsimo), nurodydavo tikslus, kurių siekiama skiriant kardomÄ jÄ priemonę.Pažymėtina, kad Å iaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi pakeitė ieÅ¡kovui skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ kita kardomÄ ja priemone - dokumento paėmimu, raÅ¡ytiniu pasižadėjimu neiÅ¡vykti ir įpareigojimu periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.

Dėl Å¡ios nutarties Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra padavė skundÄ ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikino. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas dar kartÄ konstatavo, kad kardomoji priemonė - suėmimas ieÅ¡kovui paskirta teisėtai ir pagrįstai.Kaip matyti iÅ¡ pateiktų dokumentų, ieÅ¡kovas aktyviai naudojosi teise skųsti teismų nutartis skirti kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ . Teismai padarytų pažeidimų nenustatė ir ieÅ¡kovo skundų netenkino.

Taigi procesinės prievartos priemonės teisėtumas ir pagrįstumas ne kartÄ buvo tikrinamas instancine tvarka, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų ir neteisėtų veiksmų byloje nekonstatuota, todėl valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pagrindo taip pat nėra.Prokuroras vykdė savo pareigas, o praÅ¡ymas teismui skirti kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ yra prokuroro teisė. Pasinaudojimas tokia teise jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad prokuroras tiesiog „siekia laikyti asmenį suimtÄ â€œ.

Å ios kardomosios priemonės paskyrimo tvarka ir sÄ lygos iÅ¡samiai reglamentuotos P. T. prokuroras, praÅ¡ydamas teismo skirti Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę, tiek teismas, tenkindamas tokį prokuroro praÅ¡ymÄ , iÅ¡samiai pagrindžia bei motyvuoja savo sprendimÄ .Tai, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, neįrodo baudžiamojo persekiojimo ir kardomosios priemonės paskyrimo neteisėtumo. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ .Teisingumo ministerija nesutinka ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo pozicija, kad prokuroras veikė nerÅ«pestingai, nes baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas nekaltas asmuo.

IÅ¡ pateiktų duomenų darytina iÅ¡vada, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo, faktÄ , kad buvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , konstatavo ir Panevėžio miesto apylinkės teismas, sprendime.Tai, kad E. Ž. su prokuroru S. P. apklausos buvo vykdomos 39 kartus, nors byloje yra tik 3 įtariamojo (ieÅ¡kovo) apklausos protokolai ir įtariamojo (ieÅ¡kovo) apklausas vykdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. Å i aplinkybė taip pat buvo pagrindas konstatuoti, kad prokuroras veikė nerÅ«pestingai, neatidžiai ir ne pagal savo kompetencijÄ .

Teisingumo ministerijos nuomone, tokia aplinkybė visiÅ¡kai neįrodo prokuroro nerÅ«pestingumo ir veikimo ne pagal kompetencijÄ . Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui lankytis pas suimtÄ jį nedraudžia nei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, nei BPK nuostatos. Tokių susitikimų metu nebÅ«tina visais atvejais suraÅ¡yti apklausos protokolÄ .Bylos aplinkybės patvirtina, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai veikė aktyviai, siekdami iÅ¡tirti galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Teisingumo ministerija nesutinka ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo pozicija, kad prokurorui jau po vieno mėnesio iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovÄ ir nukentėjusiuosius sieja civiliniai teisiniai santykiai, kad nėra įmanoma surinkti pakankamai ieÅ¡kovÄ apkaltinančių įrodymų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, byla buvo sudėtinga, didelės apimties, daug nukentėjusiųjų asmenų. Teisingumo ministerijos nuomone, jau po 1 mėnesio nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Å¡ioje byloje nebuvo jokių galimybių.

Pažymi, kad pagal BPK 215 straipsnį ieÅ¡kovas (jo gynėjas) galėjo paduoti skundÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per Å¡eÅ¡is mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Remiantis BPK 215 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo teisę priimti nutartį įpareigoti prokurorÄ užbaigti ikiteisminį tyrimÄ per nustatytÄ terminÄ arba ikiteisminį tyrimÄ nutraukti. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad bÅ«tų pasinaudojęs teise paduoti skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.Teisingumo ministerija nesutinka ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo pozicija, kad nebuvo svarstoma apie Å¡velnesnės kardomosios priemonės (priemonių) paskyrimÄ , prokuroras ir teismas nepateikė argumentų, kodėl Å¡velnesnės kardomosios priemonės bÅ«tų buvusios neveiksmingos.

Tiek prokuroras, tiek teismas motyvavo savo pareiÅ¡kimÄ ir sprendimÄ dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo, taip pat buvo nurodyti ir argumentai, dėl ko Å¡velnesnė kardomoji priemonė bÅ«tų neveiksminga. Be to, sprendžiant dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo prokuroras nurodydavo ir naujus motyvus dėl tokios kardomosios priemonės pratęsimo bÅ«tinybės. IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nesuponuoja, kad kardomoji priemonė - suėmimas taip pat buvo paskirta neteisėtai.Nesutinka ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo pozicija, kad teismai, skirdami bei pratęsdami kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , nebuvo objektyvus, neÅ¡aliÅ¡ki, galimai turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę.

Dėl kardomosios priemonės - suėmimo pagrįstumo kelis kartus sprendė įvairių instancijų teismai - Å iaulių miesto apylinkės teismas, Å iaulių apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas. Jeigu Panevėžio apygardos teismas konstatuotų, kad ieÅ¡kovas įrodė valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygas, Teisingumo ministerija praÅ¡o mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kadangi, Teisingumo ministerijos nuomone, ji yra per didelė. Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad „nėra paneigta, kad ieÅ¡kovas pats atliko neteisėtus veiksmus dėl suklastotos automobilio „BMW X5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties ir jos realizavimo; suklastotos automobilio „M. P., VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutarties, įgaliojimo ir jų realizavimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties ieÅ¡kovo veiksmai taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui, todėl praÅ¡omos priteisti žalos dydis mažintinas atsižvelgiant ir į Å¡iÄ aplinkybę“ IeÅ¡kovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , kas turėjo reikÅ¡mės baudžiamojo persekiojimo pradėjimui, įrodo ir faktas, kad nukentėję nuo ieÅ¡kovo asmenys reiÅ¡kė ir civilinius ieÅ¡kinius, kurie buvo patenkinami visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, Teisingumo ministerijos nuomone, 52,73 proc. dalis patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų yra neproporcingai didelė.Panevėžio miesto apylinkės teismas ieÅ¡kovei G.

Ž. priteisė 1000 Eur neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas E. Ž. valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygas rodinėja iÅ¡ jam skirto galimai neteisėtos kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo. Teisingumo ministerija sutinka, kad suėmimas ir apskritai pats baudžiamasis persekiojimas paprastai kiekvienam asmeniui sukelia neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus. Tokias neigiamas emocijas bei iÅ¡gyvenimus paprastai patiria ir asmens artimieji. Tačiau manytume, jog teismo praktika priteisti neturtine žalÄ ir nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimiesiems, yra ydinga.

Vadovaujantis tokia suformuluota teismo praktika, ateityje asmenys (Å¡iuo atveju kalbama ne apie ieÅ¡kovÄ E. Ž.), galimai patyrę neteisėtÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ , galimai įrodinės, jog neturtinę žalÄ taip pat patyrė ir daugiau jo artimųjų (pvz., vaikai, anÅ«kai, žmona, tėvai, seneliai, broliai, seserys ir kt.). Ä®rodyti glaudų artimų asmenų tarpusavio ryšį yra nesudėtinga, taigi teismai turės papildomai spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo kitiems nukentėjusiojo asmens artimiesiems.

Vadovaujantis tokia ydinga teismo praktika, ateityje gali kilti ir piktnaudžiavimo atvejų, kuomet dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipsis ne vienas, bet keli nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimieji.IeÅ¡kovai E. Ž. ir G. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui E. Ž. 30000 Eur, ieÅ¡kovei G. Ž. 15000 Eur neturtinės žalos.IeÅ¡kovas E. Ž. sulaikytas 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 1 d. suimtas vieno mėnesio laikotarpiui.

Paskui suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2011 m. birželio 29 d. (2 metus 2 mėnesius 30 dienų) (821 d.).2014 m. sausio 22 d. Å iaulių apygardos teismas nusprendė bylos dalį, kurioje E. Ž. buvo kaltinamas pagal: BK 300 straipsnio 1 dalį (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojęs transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, uždėjęs netikrÄ Ä¯monės „Šiaurys“ antspaudÄ , sutartį pateikė - realizavo R. S.); BK 300 straipsnio 1 dalį (nenustatytoje vietoje suklastojęs transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį bei įgaliojimÄ , uždėjęs netikrÄ Ä¯monės „Šiaurys“ antspaudÄ , pasirašęs už įmonės „Šiaurys“ savininkę R.

A., sutartį ir įgaliojimÄ pateikė - realizavo S. S.); pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 9000 eurų (31075,2 litų); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (kaip užstatÄ , įsipareigojimÄ A. P. palikdamas - realizuodamas žinomai netikrÄ automobilio registracijos dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „M. M.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. 60307080 bei automobilio „(duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A.

P. 4500 eurų (15537.6 litų); pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 9000 eurų (31075,2 litų) ); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (pateikė - realizavo žinomai suklastotÄ dalinai užpildytÄ 2008-12-12 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį tarp V. M. ir A. P.); pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (iÅ¡ A. G. bei E. Å . paėmė pinigus skirtus remontui - 7000 eurų (24169,6 litų), kuriuos pasisavino, automobilio nesuremontavęs); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastojęs automobilio pirkimo - pardavimo sutartį pažymÄ - sÄ skaitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent suklastoję automobilio savininkės S. L. paraÅ¡Ä , jÄ pateikė R.

M.), nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas nusprendė iÅ¡teisinti E. Ž. kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas pagal: BK 183 straipsnio 2 dalį (pardavęs automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) be įmonės „Šiaurys“ vadovės R. A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2008-01-25 iki 2008-06-27 imtinai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje už 70 000 litų, pasisavino gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IÄ® „Šiaurys“ kasÄ , tuo padarydamas IÄ® „Šiaurys“ 70 000 litų dydžio turtinę žalÄ ): pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (pardavęs automobilį „M.

P.“, V1N Nr. (duomenys neskelbtini) be įmonės „Šiaurys“ vadovės R. A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2009-02-27 imtinai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje už 40 000 litų ir pasisavinęs gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IÄ® „Šiaurys“ kasÄ , tuo padarydamas IÄ® „Šiaurys“ 40 000 litų dydžio turtinę žalÄ ); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ - sukčiavo, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikdamas A.

P. automobilio „(duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus, užvedimo raktelį bei patį automobilį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 107 000 litų); pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (automobilio „M. B. E320“ pagrobimas, padarant A. P. 50 000 litų dydžio turtinę žalÄ ); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ - sukčiavo, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikęs A.

P. pasiÅ«lymÄ pirkti automobilį „M. P.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 16 000 eurų (55244.8 litų), nurodydamas, jog niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektÄ , žinodamas, jog automobilis nuosavybės teise priklauso IÄ® „Šiaurys“, A. P. padavus E. Ž. pinigus, tokiu bÅ«du tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ A. P. 16000 eurų (55244.8 litų)); pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė bei realizavo juridinio asmens dokumentus - automobilių registracijos dokumentus); pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (automobilio „Audi Q7“ ,VIN Nr. (duomenys neskelbtini) detalių vagystė); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent 2008 metais gegužės 8 dienÄ , kavinėje „Šokoladinė“ iÅ¡ I.

J. paėmęs 100 000 litų pažadėdamas už Å¡iuos pinigus nupirkti bei 2008 m. gegužės 9 d. perduoti I. J. automobilį „M. B. S500L“); pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2006 m. lapkričio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ R. L. paėmęs S. L. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėdamas parduoti už 38500 litų bei pinigus perduoti R. L. (S. L.), tačiau 2006-11-24 per tarpininkÄ E. B.. kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas automobilį pardavęs už 44 000 litų. kurių S. L. negrÄ Å¾ino, o juos pasisavino); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 metais rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Palangos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, su R.

L. sudaręs apsimestinį sandorį - žinomai jau E. Ž. parduotÄ automobilį „(duomenys neskelbtini) Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį lėšos nebuvo grÄ Å¾intos S. L., R. L. pridėjus 100 000 litų pakeisti į E. Ž. turimÄ automobilį „A. A.“ 2006 metų laidos, tokiu bÅ«du padengiant įsiskolinimÄ , tačiau nei automobilio „A. A.“ nei pinigų 100 000 litų E. Ž. negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas R. L. 100 000 litų turtinę žalÄ ); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2008 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, su R.

L. sudaręs sandorį - jam priklausantį automobilį „P. B. S“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti Latvijos įmonei „Vendini“ už 22 000 eurų (75900 litų) ir pridėjus, tačiau nei automobilio „Porsche 911 4S CABRIO“, 2006 metų laidos, nei pinigų už parduotÄ automobilį „P. B. S“, nei duotų 69000 litų R. L. negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas 144 900 litų turtinę žalÄ ); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent 2008 m. balandžio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ R.

L. paėmęs 65000 litų pažadėdamas už Å¡iuos pinigus iÅ¡ Latvijos įmonės „ŠIA ENRO“ nupirkti bei perduoti R. L. automobilį „M. B. B180D“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ sandorį pateikdamas peržiÅ«rai automobilio nuotraukas, tačiau nei pinigų perduotų už minėtÄ automobilį nei automobilio negražino); pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. sausio 20 d. automobilio „Volvo S60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 litų vertės vagystė); pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (automobilio tiksliai nenustatytu laiku, gavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. T. automobilį „Toyota L.

C.“, VIN. Nr. (duomenys neskelbtini), 92 000 litų vertės pasisavinimas); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaulės bÅ«du pasisavino A. N. priklausančius 34542,4 litus); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule pasisavino D. T. priklausančius 37950 litų),). Apeliantas nurodo, kad 2016 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ , panaikino Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ nuosprendį, t.y. iÅ¡teisino E. Ž. dėl kaltinimų, pareikÅ¡tų pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule savo naudai įgytų A.

P. priklausančių 9 000 eurų (31 075,2 litų)); pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl to, kad realizavo žinomai netikrus automobilių dokumentus); pagal B K 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule savo naudai įgytų A. P. priklausančių 4 500 eurų (15 537,6 litų)); pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule savo naudai įgytų A. P. priklausančių 9 000 eurų (31 075,2 litų)); pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl to, kad pateikė žinomai suklastotÄ dalinai užpildytÄ transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį tarp V.

M. ir A. P.); BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule savo naudai įgytų iÅ¡ A. G. ir E. Å . priklausančių 7 000 eurų (24 169,6 litų); BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl suklastoto S. L. paraÅ¡o automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KitÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ .Tačiau teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad E. Ž. žalos atsiradimÄ grindė pareigÅ«nams pažeidus bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ , pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, tuo, jog ikiteisminis tyrimas ir visas baudžiamasis procesas buvo vykdomas nepateisinamai ilgai, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK nuostatose įtvirtintÄ teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , dėl ko turėjo bÅ«ti priteista visa reikalaujama neturtinė žala.Konvencijos, ratifikuotos Seimo 1995 m. balandžio 27 d.

įstatymu Nr. 1-865, 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ . Konvencijos nuostatos aiÅ¡kinamos ir taikomos remiantis E. Ž. Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai; žr. taip pat. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-895/2003; 2004 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-298/2004; 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, 3K-5/2009, 3K-284/2010).Pagal EŽTT praktikÄ proceso trukmė turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus.

Kriterijai, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama baudžiamojo proceso trukmė Konvencijos nuostatų požiÅ«riu, yra tokie: konkrečios bylos sudėtingumas, pareiÅ¡kėjo elgesys, valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ (žr., pvz., Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, § 60, Å leževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000, Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003, NorkÅ«nas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009), taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į sprendžiamų klausimų reikÅ¡mę pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., Jablonskį v.

Poland, no. 33492/96, judgement of 21 December 2000, § 102).Asmens teisė į kiek įmanoma trumpiausiÄ procesÄ suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigÅ«nų pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. PareigÅ«nai procese turi veikti atsakingai ir operatyviai. Nacionalinėje teisėje pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.Proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks proceso laikotarpis, per kurį neatlikta jokių procesinių veiksmų arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė konkrečiu atveju laikytina per ilga (žr.. pvz., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).IÅ¡nagrinėtoje byloje dėl žalos atlyginimo buvo pažymima, kad baudžiamojoje byloje proceso trukmę sudarė du etapai, kurių bendra trukmė yra beveik septyni metai (pirmasis etapas prasidėjo 2009 m. kovo mėnesį, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ byloje, ir pasibaigė E. Ž. maksimaliu įstatyme (BPK) numatytame kardomosios priemonės suėmimo laikymu (18 mėn.) t.y. 2010 m. rugsėjo 17 d., suraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ ir baudžiamoji byla buvo perduota Å iaulių apygardos teismui; antrasis etapas prasidėjo 2010 m. rugsėjo 28 d.

Å iaulių apygardos teisme pratęsus kardomosios priemonės suėmimo terminÄ bei bylÄ nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos metu. Byloje priimtas galutinis sprendimas, kuriuo E. Ž. buvo iÅ¡teisintas 2016 m. vasario 22 d.BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai sprendimuose nedetalizavo ir nenurodė priežasčių dėl ilgo proceso, nevertino bylos sudėtingumo, ieÅ¡kovo elgesio nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . Baudžiamoji byla buvo didelės apimties, tačiau teismai, siekdami pagrįsti tokiÄ ilgÄ proceso tyrimo trukmę, iÅ¡ esmės turėtų remtis EŽTT praktikoje suformuluotais bylos sudėtingumo (ne bylos apimties) ir pareiÅ¡kėjo elgesio kriterijais.Baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas vienas tik asmuo.

Nors ieÅ¡kovas buvo kaltinamas keliolikos nusikalstamų veikų padarymu, tačiau visi kaltinimai buvo susiję tarpusavyje. Atliekant tiek ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, nebuvo atliekami jokie sudėtingi tyrimai, reikalaujantys ilgo laiko, nebuvo jokių proceso veiksmų atlikimo su kitomis valstybėmis. IeÅ¡kovas labai ilgÄ laikÄ buvo suimtas ir niekaip negalėjo įtakoti tyrimo trukmės. Nagrinėjant bylÄ teisme, po to kai ieÅ¡kovui buvo pakeista kardomoji priemonė, E. Ž. dalyvavo posėdžiuose, nebuvo nustatyta proceso vilkinimo ir ieÅ¡kovo pusės.Baudžiamojoje byloje procesas trukęs 6 metus ir 11 mėnesių yra akivaizdžiai neproporcingas tirto ir nagrinėto nusikaltimo sunkumui, galimai sukeltoms pasekmės, kurios pripažintos civiliniais santykiais.Prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog ilgÄ procesÄ baudžiamojoje byloje nulėmė ieÅ¡kovo ir jo gynėjos elgesys.

Be to, EŽTT praktikoje įtvirtinta principinė taisyklė, kad asmeniui negali bÅ«ti priekaiÅ¡taujama dėl to, kad Å¡is naudojosi visomis prieinamomis procesinėmis priemonėmis savo interesams ginti (žr.. Yac and Sargn v. Turkey, judgment of 8 June 1995, Series A no. 319-A, § 66; Barfuss v. C. R., no. 35848/97, judgment of 31 July 2000, § 81). Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovo skundai buvo teikiami iÅ¡skirti dėl nepagrįstos kardomosios priemonės, todėl teigti, jog skundų nagrinėjimas vilkino procesÄ bÅ«tų nepagrįsta.Per visÄ vertinamÄ jį laikotarpį - beveik septynis metus (per kurį už daugelį inkriminuojamų veikų suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas)- pripažintina ieÅ¡kovo pažeista teisė į kiek įmanoma trumpiausiÄ bylos nagrinėjimÄ .Panevėžio apylinkės teismas nevertino Å¡ių pažeidimų ir nepasisakė dėl jų savo sprendime, o bÅ«tent ir dėl Å¡io pažeidimo neturtinÄ Å¾alÄ patyrė ieÅ¡kovas, todėl pirmos instancijos priteista neturtinė žala E. Ž. nėra proporcinga patirtiems jo iÅ¡gyvenimams, sukeltiems padariniams, nėra teisinga ir sÄ Å¾ininga.Neturtinė žala ieÅ¡kovei G.

Ž. kildinama tuo, kad pareigÅ«nams pažeidus bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ , pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, ieÅ¡kovė realiai neturėjo tėvo 821 dienÄ , negalėjo bendrauti su juo, augti pilnavertėje Å¡eimoje. Pati svarbiausia bendravimo su vaikais prielaida yra artimas vaiko emocinis ryÅ¡ys su mama ir tėčiu. IeÅ¡kovė, neturėdama abiejų tėvų 2 metus 2 mėnesius ir 30 dienų, gyveno nepilnavertį gyvenimÄ .Byloje nagrinėtinu atveju G. Ž. ne tik negalėjo bendrauti ir palaikyti artimus ryÅ¡ius su savo tėvu, tačiau vaikui buvo sunku suprasti buvusius teisinius procesus, pareigÅ«nų nenorÄ leisti vaikui bendrauti (ieÅ¡kinio 37 punktas) su tėvu jo suėmimo metu.

Å iuo atveju, kai tėvas nepagrįstai buvo kalinimas ir kaltinamas veikų padarymu, akivaizdu kad vaikui buvo nesuprantami ir prieÅ¡taringi vertinimai, tiek tėvo elgesio, teik pareigÅ«nų veiksmų. Å iuo atveju ieÅ¡kovė žalÄ patyrė ne tik dėl bendravimo stygiaus, bet ir dėl patirtų labai stiprių iÅ¡gyvenimų, kurie, apelianto nuomone, nebuvo teisingai įvertinti teismo.Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė G. Ž., daugiau kaip du metus gyvendama be tėvo, lankė mokyklÄ . Tačiau, prieÅ¡ingai nei kiti ieÅ¡kovės bendraklasiai, negalėjo turėti tėvo pagalbos mokymosi metu.

E. Ž. su dukra G. Ž. suėmimo laikotarpiu, t.y. per 2 metus 2 mėnesius ir 30 dienų, prokuroro leidimu bendravo telefonu tik vienÄ kartÄ (19 ieÅ¡kinio punktas) bendravo tik laiÅ¡kais, todėl nesutinkama su pirmos instancijos teismo nuomone, jog ieÅ¡kovės patirtai neturtinei žalai atlyginti yra tinkama satisfakcija 1000 eurų suma.Teisingumo ministerija atsiliepimu į 2017 m. spalio 4 d. ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliaciniame skunde pateikė iÅ¡samius ir argumentuotus motyvus, kad ieÅ¡kovas E. Ž. neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde iÅ¡samiai pasisakė dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pakartotinai atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ savo argumentų nekartoja. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktikÄ kai kuriais atvejais suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė net jei ji taikoma ilgiau kaip 18 mėnesių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį Nr. 1S-70-628/2017). Å ioje byloje teismas pasisakė, kad nors kaltinamasis yra suimtas daugiau kaip 18 mėnesių, tačiau įvertinus duomenų visumÄ , nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir sunkumÄ , vertinant juos kartu su baudžiamosios bylos apimtimi bei sudėtingumu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Proceso trukmę lėmė bylos sudėtingumas. Nesutiko su ieÅ¡kovo E. Ž. pozicija, jog bylos negalima laikyti itin sudėtinga todėl, kad kaltinimai pareikÅ¡ti vienam asmeniui, kaltinimai buvo tarpusavyje susiję. Tai, kad byla buvo itin sudėtinga, konstatavo ir teismai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant Ä® E. Ž. Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-572-969/2015).IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga.

Tokių pažeidimų nekonstatavo ir teismai.EŽTT praktikoje neturtinė žala dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso kompensuojama taip pat paprastai tuomet, kai baudžiamasis procesas trunka ilgiau nei kad Å¡iuo atveju (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė - 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas); Girdauskas v. Lithuania, no.70661/01. judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė - 8 metai ir 5 mėnesiai: priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti).BPK 215 straipsnis nustato galimybę nutraukti ikiteismini tyrimÄ dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės. Pagal BPK 215 straipsnio 1 dalį. jei per Å¡eÅ¡is mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas.

Ä®tariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų padavęs skundÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.Teisingumo ministerijos nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjas, nustatęs ikiteisminio tyrimo vilkinimÄ , bÅ«tų galėjęs priimti sprendimÄ Ä¯pareigoti prokurorÄ užbaigti ikiteisminį tyrimÄ per nustatytÄ terminÄ arba ikiteisminį tyrimÄ nutraukti.

Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas bÅ«tų detaliai įvertinęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų (sprendimų) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo savo teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su skundu dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ieÅ¡kovas neturėjo skundų (pretenzijų) dėl galimo ikiteisminio tyrimo vilkinimo.Teismo praktika priteisti neturtinę žalÄ ir nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimiesiems, yra ydinga.

Vadovaujantis tokia ydinga teismo praktika ateityje gali kilti ir piktnaudžiavimo atvejų, kuomet dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipsis ne vienas, bet keli nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimieji. Å iuo atveju nepagrįstai iÅ¡plečiamas asmenų ratas, kurie gali bÅ«ti pripažinti nukentėjusiaisiais vadovaujantis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalimi (atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai E. Ž., G.

Ž. praÅ¡o atmesti atsakovės Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundÄ .Nesutikdami su Teisingumo ministerijos argumentu dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nenuoseklumo, mano, kad pirmos instancijos teismas labai iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , vertino ne tik procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumÄ , tačiau ir aptarė tyrimo pradėjimo teisėtumo klausimus.Panevėžio apylinkės teismas sprendime nurodė, jog „nagrinėjamu atveju vieninteliai neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai yra susiję su nepagrįstu ieÅ¡kovo (E. Ž.) laisvės apribojimu nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 29 d.“.

Taigi teismas, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nuosekliai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs teisėsaugos institucijų veiksmus, konstatavo, kad neteisėti veiksmai yra sietini su ieÅ¡kovo laisvės apribojimu, todėl negalima laikyti apelianto argumentų pagrįstų dėl sprendimo nenuoseklumo ar paneigiančių vienas kitÄ teismo dėstomų argumentų.Teismas sprendime smulkiai nurodė ne vienÄ , o eilę padarytų pažeidimų, juos aptarė ir nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei savo iÅ¡vadas pagrindė įrodymais.

Panevėžio apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad „tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad prokuroras, teikdamas 2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kimus dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo, teismui nurodė, kad ieÅ¡kovui bus pareikÅ¡ti nauji įtarimai pasisavinus didelės vertės svetimÄ turtÄ (I t. b. 1. 22-24, 38-40, 46-49).“ Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, jog prokuroras prieÅ¡ kiekvienos kardomosios priemonės pratęsimÄ atvykdavo į Å iaulių tardymo izoliatorių ir ieÅ¡kovÄ siekė paveikti, nurodydamas, kad bus įteikti nauji praneÅ¡imai apie įtarimÄ , kad įtariajam reikia prisipažinti ir tik tuo atveju kardomoji priemonė bus pakeista.

Taigi teismas, iÅ¡analizavęs prokuroro teiktus teismams pareiÅ¡kimus dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo ieÅ¡kovui, posėdžių protokolus ir įvertinęs pateikus duomenis apie prokuroro nepagrįstÄ lankymÄ si Å iaulių tardymo izoliatoriuje, pagrįstai nusprendė, jog tokie prokuroro veiksmai nerÅ«pestingi, nesiekiantys iÅ¡samiai iÅ¡tirti veikas, proporcingai taikyti poveikio priemones, dėl ko ir buvo kildinama padaryta neturtinė žala.Be to, Panevėžio apylinkės teismo sprendime nurodoma, kad „pratęsinėjant ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , nebuvo svarstoma apie Å¡velnesnės kardomosios priemonės ar priemonių paskyrimÄ .

Prokuroras, teismas nepateikė argumentų, kodėl Å¡velnesnės kardomosios priemonės bÅ«tų buvusios neveiksmingos, taip pat ir dėl ieÅ¡kovo siÅ«lyto piniginio užstato. Tiek prokuroras savo pareiÅ¡kimuose, tiek teismas nutartyse motyvuodavo, kad byla sudėtinga ir didelės apimties, ieÅ¡kovas, suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobÅ«dį, bėgs, slėpsis, darys naujus nusikaltimus, niekur nedirba, neturi pragyvenimo Å¡altinio. Tačiau ieÅ¡kovas buvo kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, todėl jo buvimas laisvėje nebÅ«tų kėlęs grėsmės visuomenei, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad buvo neteistas, turėjo nepilnametę dukrÄ .

Baudžiamosios bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad ieÅ¡kovui taikius Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, jis užsiregistravo darbo biržoje, susirado darbÄ , dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 XIII t. b. 1. 115, 118-119, 120, 121-122, 123)“. Å ie teismo nurodyti argumentai, pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, tik patvirtina ieÅ¡kovo keltÄ neturtinės žalos pagrindÄ , kad prokuroras ir teismai pažeidė bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ , todėl apelianto teiginiai jog teisėsaugos institucijų ir teismų nebuvo padaryti neteisėti veiksmai nepagrįsti.

Mažo to, teismas sprendime atkreipė dėmesį ir į teismo nutartis dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, kurios yra beveik pažodžiui nukopijuotos nuo pareiÅ¡kimų dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, atkartotas ankstesnių nutarčių dėl termino pratęsimo tekstais. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas, objektyvus ir galimai turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, nes kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimÄ nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeidė Å¡alių procesinės lygybės principÄ , parodė palankumÄ valstybiniam kaltinimui.

Sprendime pagrįstai konstatuota, kad teismai, pratęsinėdami suėmimo terminÄ , taip pat nesigilino, ar egzistuoja nusikalstamos veikos, kuriomis ieÅ¡kovas įtariamas, nors teismui ieÅ¡kovas ir duodavo paaiÅ¡kinimus.Atsakovės atstovė nežino, jog posėdyje buvo pateikti duomenys, kad prokuroras S. P. ne tik buvo atleistas iÅ¡ prokuratÅ«ros kaip pažeminęs pareigÅ«no vardÄ , bet ir minėtam valstybės pareigÅ«nui (baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant Å iaulių apygardos teisme, o S. P. palaikant kaltinimÄ ) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (Å¡iuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme dėl Å iaulių AVPK ONTV pareigų nusikalstamų veikų) dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimų.

Yra žinoma, kad prokuroras prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o Å¡ie duomenys yra aukščiau nurodytoje Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. BÅ«tent pirmos instancijos teismui buvo pateikti duomenys ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad ikiteisminio tyrimo metu bylÄ kontroliavęs ir tyrimÄ organizavęs prokuroras nepagrįstai 39 (trisdeÅ¡imt devynis) kartus lankėsi pas suimtÄ E. Ž. Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

IeÅ¡kovas nurodė, jog prokuroras įkalbinėjo ieÅ¡kovÄ prisipažinti dėl jam inkriminuojamų veikų, dėstė jog prisipažinus bus pakeista ir kardomoji priemonė. TyrimÄ organizavęs prokuroras, lankydamasis pas suimtÄ E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu turėdamas teisę atlikti bet kokius proceso veiksmus, jų neatlikinėjo, tik siekė palaužti ieÅ¡kovo valiÄ . NepaaiÅ¡kinamas, labai dažnas prokuroro lankymasis pas įtariamÄ jį proceso metu, sukėlė abejonių ne tik dėl objektyvaus pareigÅ«no elgesio, bet ir įrodo, jog nebuvo siekiama greitai ir iÅ¡samiai atlikti ikiteisminį tyrimÄ .

Prokuroras, lankydamasis pas įtariamÄ jį ir neatlikdamas jokių proceso veiksmų, akivaizdžiai vilkino procesÄ . IeÅ¡kovas sutinka su apelianto argumentu, jog prokuroras gali vykti pas įtariamÄ jį į suėmimo vietÄ , bet kaip paaiÅ¡kino posėdžio metu Lietuvos Generalinės prokuratÅ«ros atstovas, tokiam vykimui turi bÅ«ti pagrindas, įtariamojo skundas (praÅ¡ymas) procesinių veiksmų atlikimas, ar pan. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo nustatyto jokio pagrindo, dėl ko prokuroras S. P. vykdavo pas E. Ž., net prieÅ¡ingai, teismas pasisakė, „kad 2010 m. rugsėjo 9 d. visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimÄ protokole nurodoma, kad pats prokuroras Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpose, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, surinktais baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-123-09, 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2010 m. rugsėjo 9 d. pateikė susipažinti visÄ bylos medžiagÄ (baudžiamosios bylos Nr. 1-4- 309/2014 X t. b. 1. 35).

Tačiau Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2010 m. rugpjūčio 30 d. prokuroras nesilankė ir negalėjo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagos, kaip nurodoma visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimÄ protokole, taip pat laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. nesutampa bylos pateikimo ieÅ¡kovui susipažinimui ir lankymosi pas ieÅ¡kovÄ (galimų apklausų) Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikas. Duomenų, kad susipažinimo procese dalyvavo ne prokuroras, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui padedantis asmuo, nėra.

Tai dar kartÄ patvirtina apie prokuroro nerÅ«pestingÄ , neatidų elgesį ir veikimÄ ne pagal savo kompetencijÄ â€œ.Pirmosios instancijos teisme buvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti buvusį prokurorÄ Ä¯ teismÄ apklausai, Å¡iam praÅ¡ymui prieÅ¡inosi atsakovė Lietuvos Generalinė prokuratÅ«ra, kuri prašė praÅ¡ymÄ atmesti, o priėmus teismui sprendimÄ , kuriame pasisakoma dėl prokuroro nerÅ«pestingumo, atsakovė Generalinė prokuratÅ«ra jo net neskundė. IeÅ¡kovas nesutinka su Teisingumo ministerijos praÅ¡ymu sumažinti priteistinos žalos dydį.

Pirmos instancijos teismo priteista neturtinė žala ieÅ¡kovui E. Ž. nesiskiria nuo teismų formuojamos praktikos ir apelianto atsiliepime nurodytos sumos vienai suėmimo dienai.IeÅ¡kovas iki sulaikymo nebuvo teistas, niekada nebuvo sulaikytas ar suimtas, ieÅ¡kovo atžvilgiu prokuroro S. P. pavedimu buvo pradėti 34 ikiteisminiai tyrimai iÅ¡ kurių 25 epizodai buvo perduoti teismui, o likę 9 tyrimai nutraukti. IeÅ¡kovas nematė 821 dienÄ Å¡eimos, kuria rÅ«pinosi iki sulaikymo ir suėmimo. Su Å¡eima bendravo laiÅ¡kais, kurie, pagal bylos duomenis, buvo kontroliuojami pareigÅ«nų.

NebÅ«damas teistu buvo laikomas kameroje su kitais sunkius nusikaltimus padariusiais asmenimis. Dėl sunkių tardymo izoliatoriuje esančių sÄ lygų prarado sveikatÄ , atsirado nepasitikėjimas pareigÅ«nais. Buvo pakirsta asmens reputacija. BÅ«damas suimtas prarado socialinę padėtį, po suėmimo buvo sunku integruotis į visuomenę, pradėti dirbti, bÅ«ti konkurencingu kitų asmenų, dirbančių panašų darbÄ atžvilgiu. Nuotraukos su jo atvaizdu buvo patalpintos žiniasklaidoje nurodant, kad asmuo yra sukčius, tačiau Å¡i žiniasklaidos skleista informacija nepasitvirtino.Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į Teisingumo ministerijos apeliacinį skundÄ sutinka su apeliaciniu skundu.Nurodo, kad apeliaciniame skunde apeliantė nurodo iÅ¡samius ir motyvuotus argumentus, kuriais yra paneigiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados dėl prokuroro veiksmų.Nurodo, kad ieÅ¡kovo atstovas nepateikė svarių argumentų, kad procesinės prievartos priemonė ieÅ¡kovui E. Ž. taikyta pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas aktyviai naudojosi teise skųsti tiek Å iaulių miesto apylinkės teismo, tiek Å iaulių apygardos teismo nutartis skirti, pratęsti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Apeliacinės instancijos teismai skundų netenkino. Byla, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, yra sudėtinga, tai buvo konstatuota Å iaulių apygardos teismo nutartyse.Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į teismÄ su skundu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl per ilgos trukmėsIeÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu užimdamas pasyviÄ pozicijÄ neduoti parodymų, pasinaudojo teise į gynybÄ , tačiau neprisidėjo prie greitesnio tyrimo užbaigimo.

IeÅ¡kovo atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis nepreziumuoja atlikto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, turint duomenų apie ieÅ¡kovui inkriminuojamų galimai nusikalstamų veikų buvimÄ . Buvo pagrindas skirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . IeÅ¡kovas neturi teisės į žalos atlyginimÄ CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai nepažeidžiant įstatymų reglamentuotos tvarkos, yra pagrįsti, teisėti ne tik baudžiamojo proceso, bet ir civiline tvarka. IeÅ¡kovui neįrodžius valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, jo atstovo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių G.

Ž. psichologinę traumÄ , iÅ¡gyvenimus, todėl nesutinka su praÅ¡oma priteisti 15000 Eur neturtine žala. Nurodomos žalos pagrindimÄ vertina, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginius, kurie yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja:IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovų E. Ž., G. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimas keičiamas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2d., 3 d.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ valstybės žalÄ , grindžiamÄ prokuroro, teismų neteisėtais veiksmais ir per ilgu ikiteisminiu tyrimu bei priteistos žalos dydžio pagrįstumas. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl visų jų nekartoja.

Ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių tarp Å¡alių taip pat nėra, Å¡alys nesutinka su jų vertinimu.Dėl valstybės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl per ilgo suėmimoCK 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Teismų praktikoje pakankamai nuosekliai plėtojamas Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimas bei ieÅ¡kovo, reikalaujančio atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , įrodinėjimo pareigos, pasisakoma dėl jam tenkančios pareigos įrodyti pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas nebÅ«tų galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visos reikalingos įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygos įrodytos ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies (CPK 185 str.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, vagystės, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimu arba pagrobtojo panaudojimo ieÅ¡kovo E. Ž. atžvilgiu egzistavo ir jis buvo pradėtas teisėtai.

Taip pat, abejonių nėra dėl to, kad ieÅ¡kovo suėmimas buvo pagrįstas ir pateisinamas tik pirmÄ jį jo taikymo mėnesį (tai pripažįsta ir ieÅ¡kovas). Taigi ginčo dėl to, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir imtis procesinių prievartos priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu, nėra. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu yra nustatyta, jog asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimÄ ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiÅ¡kintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrÄ sias Å¡ių priemonių skyrimo nuostatas.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, bÅ«tina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslÄ : skiriant Å¡ias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-102/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo suėmimo trukmė buvo pernelyg ilga ir nebuvo pateisinta objektyviu būtinumu, pernelyg suvaržė ieškovo teises.

Neteisėtais pripažino Å¡iuos teisėsaugos institucijų veiksmus: prokuroro pareiÅ¡kimus ir teismo nutartis dėl suėmimo pratęsimo, nepagrįstÄ prokuroro lankymÄ si pas ieÅ¡kovÄ Å iaulių izoliatoriuje, nesiekiant atlikti procesinių veiksmų, teismų Å¡aliÅ¡kumÄ , pavirÅ¡utiniÅ¡kumÄ , palankumo valstybiniam kaltinimui, nagrinėjant suėmimo pratęsimo klausimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. balandžio 1 d. E. Ž. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (7 epizodai), 183 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai) (I t. 19-21; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 43-45).

TÄ pačiÄ dienÄ jam taip pat skirta kardomoji priemonė – suėmimas.2009 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovui E. Ž. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (11 epizodų), 183 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (6 epizodai) (I t. b. l. 57-61; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 48-52). 2010 m. rugpjūčio 18 d. ieÅ¡kovui buvo įteiktas galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (4 epizodai), 300 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (8 epizodai), 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 55-60).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kaip įtariamasis buvo suimtas 2009-04-01. Suėmimas buvo pastoviai pratęsiamas iki 2011-06-29 (821 d.) iki Å iaulių apygardos teismo 2011-06-29 nutarties, kuria ieÅ¡kovui buvo pakeista kardomoji priemonė – suėmimas į kitas kardomÄ sias priemones – dokumento paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Å iaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamosios bylos dalį, kurioje ieÅ¡kovas kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kitoje dalyje iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (II t. b. l. 22-79).

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikino Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovui baudžiamasis procesas nutrauktas, ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ dėl kaltinimų pareikÅ¡tų pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KitÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ (II t. b. l. 80-111).

Tai reiÅ¡kia, kad Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalis dėl nutraukto baudžiamojo proceso, taikant BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui), kur ieÅ¡kovas buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties ir jos realizavimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos automobilio „M. P.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, įgaliojimo ir jų realizavimo) nebuvo skundžiama ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nuosprendyje dėl to nepasisakė, t. y. nepasisakė dėl ieÅ¡kovo kaltės nebuvimo.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, vagystės, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimu arba pagrobtojo panaudojimo ieÅ¡kovo E. Ž. atžvilgiu egzistavo, nes buvo gauti nukentėjusių asmenų pareiÅ¡kimai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jis buvo pradėtas teisėtai.

Taip pat, kad ieÅ¡kovo suėmimas buvo pagrįstas ir pateisinamas tik pirmÄ jį jo taikymo mėnesį (tai pripažįsta ir ieÅ¡kovas). Taigi ginčo dėl to, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir imtis procesinių prievartos priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu, nėra. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad E. Ž. suėmimas buvo skirtas tÄ pačiÄ Ä¯tarimų pagal BK 183 str.1ir 2 d., pasisavinus svetimo turto už 594000 litų apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ( 11 epizodų) praneÅ¡imo dienÄ 2011-04-01.

Suėmimas po to buvo devynis kartus pratęstas. Ä®tarimai pareikÅ¡ti 2009-04-01, 2009-12-16, 2010-08-18. Bendra E. Ž. suėmimo trukmė iÅ¡nagrinėtoje byloje – 821 dienos, t.y. 2 metai 2 mėnesiai ir 30 dienų, po ko liko nenuteistas. Siekiant nustatyti ir detaliai iÅ¡tirti aplinkybes, kurių pagrindu teismai E. Ž. skyrė ir / ar pratęsė suėmimÄ , iÅ¡analizuotinos tuo klausimu priimtos teismo nutartys ir jų motyvai: 120.1 Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2009 m. balandžio 29 d.) (II t. b. l. 133-135).

Nurodoma, kad įtariamasis turi ryÅ¡ių užsienyje bÅ«damas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus, gali paveikti kitus liudytojus, paslėpti, suklastoti daiktus bei dokumentus; yra nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios nutarties ieÅ¡kovas neskundė. Jis procesiniuose dokumentuose sutinka, kad mėnesio suėmimas jam buvo skirtas pagrįstai.           120.2.Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. liepos 30 d.) (I t. b. l. 27-29).

Nurodyti tie patys motyvai, papildomai nurodant, kad įtariamasis galimai pasisavino turto virÅ¡ milijono litų. E. Ž. skundas (I t. b. l. 30-31) Å iaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi atmestas (I t. b. l. 34-37). Nurodyti tie patys motyvai, papildomai nurodyta, kad byloje nėra iÅ¡tirti nauji pareiÅ¡kimai, neapklausti visi liudytojai. Nutartyje pripažinta, kad su įtariamuoju jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikinėjami, bet tai netrukdo nepratęsti suėmimo. Pažymėtina, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartis skirti suėmimÄ yra analogiÅ¡ka prokuroro pareiÅ¡kimui, o Å iaulių apygardos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyti ne E. Ž., asmens vardas pavardė, procesinė padėtis;120.3.Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams (nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d.) (I t. b. l. 43-45).

Nurodyti tie patys motyvai, papildomai nurodyta, kad yra gauti nauji pareiÅ¡kimai, pagal kuriuos bus pareikÅ¡ti nauji įtarimai. IeÅ¡kovas Å¡ios nutarties neskundė.120.4.Å iaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d.) (I t. b. l. 50-53). Nurodyta, kad byla yra didelės apimties (3 segtuvai),atskirai nuo bylos laikomi nukentėjusių asmenų pateikti dokumentai, garso, vaizdo įraÅ¡ai, kurie papildo tyrimo medžiagÄ , gauti papildomi pareiÅ¡kimai dėl E. Ž. pasisavintų lėšų.

Pripažinta, kad suėmimas taikomas jau ilgiau kaip 6 mėnesius, nurodyta, kad gauta papildomų pareiÅ¡kimų, tyrimas atliekamas dėl daugiau nei 20 nusikaltimų(įtarimai pareikÅ¡ti tik dėl 11), atliekama sudėtinga E. Ž. nusikalstamos veiklos analizė, patikslintas įtarimas nepareikÅ¡tas, kadangi iki Å¡iol gaunami pareiÅ¡kimai-protokolai. BÅ«damas laisvėje gali daryti nusikaltimus, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, atmetė prokuroro pareiÅ¡kime nurodytÄ pagrindÄ , kad įtariamasis gali trukdyti tyrimui paveikdamas kitus liudytojus, nes nėra tai pagrindžiančių įrodymų.120.5.

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2010 m. kovo 29 d.) (I t. b. l. 93-98). Nurodyta, kad E. Ž. įtariamas padaręs 22 nusikaltimus, už kuriuos numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų, įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, turi ryšių užsienyje, kalėdamas Šiaulių izoliatoriuje naudojosi neteisėtai turėtais telefonais, būdamas laisvėje gali paveikti liudytojus, gali sunaikinti paslėpti daiktus, gali daryti naujus nusikaltimus, bus pareikšti įtarimai asmenims, padėjusiems E. Ž. vykdyti nusikalstamas veikas.

Konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, pareikÅ¡tas papildytas įtarimas E. Ž. 120.6.Å iaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) (I t. b. l. 79-84). Ä®tariamasis prašė paleisti jį už piniginį užstatÄ . Nurodė tuos pačius motyvus, kaip ir teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje, papildomai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, byla sudėtinga ir didelės apimties, iÅ¡nagrinėta 10 skundų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų.120.7.Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d.) (II t. b. l. 121-126).

Nurodė, tuos pačius motyvus, papildomai nurodydamas, kad byla yra 8 segtuvų, byla sudėtinga, nes nusikalstamu būdu gautas turtas perduotas tretiesiems asmenims, kurie gyvena užsienyje, dėl ko reikalinga objektus sulaikyti ir perduoti savininkams. Nurodyta, kad sulaikymo metu E. Ž. neteisėtai naudojosi mobiliojo ryšio telefonais ir siekė palaikyti ryšį su laisvėje esančiais asmenimis, kas leidžia manyti, kad įtariamasis gali paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius, kitus įtariamuosius, gali sunaikinti, paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Dėl galimybės praÅ¡omam paleidimui pagal užstatÄ Â Â nepasisakyta. 2010 m. rugsėjo 7 d. ikiteisminis tyrimas baigtas.120.8 Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.) (I t., b. l. 121-126). Nurodyti tie patys motyvai, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, padarė sunkių nusikaltimų, už kurių padarymÄ numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, neturi pastovaus legalaus pragyvenimo Å¡altinio, bėgs (slėpsis) nuo teismo. 2010m. rugsėjo 29 nutartimi byla, kurioje kaltinamas ieÅ¡kovas E. Ž., perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.120.9.

Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi pratęstas terminas paskirtai kardomajai priemonei – suėmimui trims mėnesiams (nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. kovo 29 d.) (I t. b. l. 133-137). Teismas nutartyje nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius suėmimo pratęsimo pagrindus. Dėl minėtos nutarties ieÅ¡kovas pateikė 2010 m. gruodžio 17 d. skundÄ (I t. b. l. 138-139), kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė (I t. b. l. 142-145). Patikslino suėmimo pratęsimo pagrindÄ , paÅ¡alinant teismo nurodytÄ pagrindÄ , kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų, t.y. užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms, Jam gresianti bausmė ilgesnė negu vienerių metų laisvės atėmimas. AukÅ¡tesnės instancijos teismas negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės kita kardomÄ ja priemone.120.10.Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. birželio 29 d.) (I t. b. l. 156-161).

Nurodyta, kad bÅ«damas laisvėje E. Ž. darys naujus nusikaltimus. Dėl minėtos nutarties ieÅ¡kovas pateikė 2011 m. balandžio 3 d. skundÄ (I t. b. l. 162-163), kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė (I t. b. l. 166-173), nurodydamas iÅ¡ esmės tuos pačius motyvus.120.11.Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo pakeista kardomoji priemonė – suėmimas į kitas kardomÄ sias priemones – dokumento paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nustatant registracijos tvarkÄ .

Nurodyta, kad kaltinamasis yra neteistas, nusikaltimo sunkumas, nėra pagrindas taikyti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, byloje apklausti visi nukentėję. IeÅ¡kovas paleistas teismo salėje (II t. b. l. 1-7). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikino (II t. b. l. 13-21). Nurodė, kad kaltinamasis bÅ«damas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.Teismai, nagrinėdami ieÅ¡kovo skundus dėl kardomosios priemonės bei priimdami nuosprendžius, nėra konstatavę baudžiamojo proceso pažeidimų taikant kardomÄ sias priemones.

Tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 3K-3-399-687/2016).Pagal BPK 122 straipsnio (suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos) 1 dalį suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskiriamas atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo taikytas ieÅ¡kovui E. Ž. suėmimas ar pratęstas suėmimas yra:

1) byla sudėtinga ir didelės apimties, 2) asmuo darys naujus nusikaltimus 3) kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK nustatyti tikslai nebus pasiekti, 4) bėgs (slėpsis) nuo teismo.Pagal EŽTT praktikÄ gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių. Be to, suėmimo tęsimas negali bÅ«ti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei (Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieÅ¡ RusijÄ (peticijos Nr. 5826/03), § 145).

Skiriant ir pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę, buvo naudojamas argumentas, kad ieÅ¡kovas turi ryÅ¡ių užsienyje (jo brolis su Å¡eima gyvena Norvegijoje), kas nebuvo pakankamas pagrindas spręsti apie galimybę, jog ieÅ¡kovas bėgs (slėpsis) nuo proceso, ir septynis kartus šį argumentÄ naudoti pareiÅ¡kime dėl kardomosios priemonės – suėmimo devynis kartus nutartyse dėl suėmimo termino pratęsimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartyje (I t. b. l. 142-145) konstatavo, kad nėra aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas bėgs (slėpsis), todėl atsižvelgiant į tai, patikslino suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties vienÄ iÅ¡ suėmimo pagrindų - bėgs (slėpsis) (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Taigi Å¡is motyvas nors ir buvo naudojamas, tačiau skirti suėmimo Å¡iuo pagrindu tikrai nebuvo galima. Tai parodo ir tolimesnis ieÅ¡kovo elgesys, panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nes jis nesislapstė, nevyko į užsienį. Teismo procesiniuose dokumentuose nebuvo svarstomas klausimas dėl galimybės E. Ž. skirti Å¡velnesnes ir mažiau jo teises varžančias kardomÄ sias priemones, nors ieÅ¡kovas jau 2010 m. kovo 29 d. suėmimo pratęsimo svarstymo posėdžio metu ir skunduose dėl suėmimo termino pratęsimo tokius praÅ¡ymus buvo iÅ¡reiÅ¡kęs (I t., b.l.154,155).

IÅ¡ esmės visose nurodytose nutartyse kitų kardomųjų priemonių skyrimo klausimas apskritai neanalizuojamas arba deklaratyviai (be jokių motyvų) pažymima, jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai nebÅ«tų pasiekiami. Apeliacinės instancijos teismai iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK įtvirtintų tikslų.Pagal EŽTT praktikÄ institucijos, spręsdamos dėl asmens suėmimo, privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismÄ užtikrinti.

Atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų bÅ«ti motyvuojamas nurodant, dėl kokių bÅ«tent priežasčių jų nepakaktų kardomųjų priemonių tikslams pasiekti (pvz., 2013 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Bolech prieÅ¡ Å veicarijÄ (peticijos Nr. 30138/12), § 63–68; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy prieÅ¡ RusijÄ (peticijos Nr. 5829/04), § 186).Pasisakant dėl poveikio kitiems asmenims (liudytojams), pažymėtina, kad iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas suėmimo metu Å iaulių tardymo izoliatoriuje naudodamasis neteisėtai turimais mobiliojo ryÅ¡io telefonais, palaikė ryÅ¡ius bÅ«tent su nusikalstamų veikų bendrininkais bei nukentėjusiesiems darė jiems spaudimÄ .

Tačiau minėta aplinkybe buvo remiamasi net tris kartus praÅ¡ant ieÅ¡kovui pratęsti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , tris kartus motyvuojant nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo (I t. b. l. 70-75, 76-77, 79-84, 85-90, 91-92, 93-98; II t. b. l. 121-136). Bylos duomenimis nustatyta, kad daugelis nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje su ieÅ¡kovu buvo susiję artimais draugystės, verslo ar buvusiais darbo ryÅ¡iais. IeÅ¡kovas daugeliu atveju yra pripažinęs skolas jiems ir pasirašęs skolos raÅ¡telius, vekselius, tarp nukentėjusių ir ieÅ¡kovo nėra jokių pavaldumo santykių, todėl Å¡is motyvas, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas laisvėje, galėtų daryti įtakÄ nukentėjusiems asmenims, sunaikinti ar duoti nurodymus sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikÅ¡mingus įrodymus, nebuvo pakankamas.

TÄ nustatė Å iaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nuosprendyje, Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartyje, kur yra pažymėta, kad ieÅ¡kovÄ su nukentėjusiaisiais siejo paskoliniai (civiliniai) teisiniai santykiai, verslo santykiai, kaltinimas ieÅ¡kovui E. Ž. paremtas vien prielaidomis ir spėlionėmis, objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvo surinkta. Nukentėjusysis A. P. dar nepriėmus nuosprendžio pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, Å iaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies (II t. b. l. 188-191, 192-195).Vertinant laikino sulaikymo, suėmimo teisėtumÄ , aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas asmens laisvės suvaržymo pagrindas;

Å¡i nuostata turi bÅ«ti taikoma kartu su Konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis sulaikymo ar suėmimo teisėtumo teisminės kontrolės garantijomis. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ , buvimas yra bÅ«tina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sÄ lyga (pvz., 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 17095/02).

Besitęsiant suėmimui tik pagrįsto įtarimo griežčiausiai procesinės prievartos priemonei taikyti nepakanka. EŽTT praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikÅ¡mingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismÄ ; kad, bÅ«damas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumÄ ; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Ä®vertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai.

Suėmimo ir jo termino pagrindai turi bÅ«ti reikÅ¡mingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktÅ«s, o teismo sprendimai Å¡iais klausimais turi bÅ«ti iÅ¡samiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimÄ ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieÅ¡ asmens laisvės suvaržymÄ bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminÄ tik įsitikinęs, kad tai bÅ«tina vieÅ¡ajam interesui apsaugoti (EŽTT BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ ; 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje MorkÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 29798/02).

Sprendimas dėl asmens suėmimo turi bÅ«ti priimamas laikantis teismo proceso rungtyniÅ¡kumo principo, užtikrinant asmeniui teisę į veiksmingÄ gynybÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Graužinis prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 37975/97).Byloje surinkti duomenys ieÅ¡kovo sulaikymo ir kardomojo kalinimo metu patvirtina, kad egzistavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais duomenimis pagrįstas įtarimas, kad ieÅ¡kovas E. Ž., kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, gali bÅ«ti padaręs jam inkriminuojamus veikas, nes jis pats parodymų nedavė, pasinaudodamas tokia teise, o tyrimas vyko pagal nukentėjusių asmenų pareiÅ¡kimus, kurių dalis teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Nukentėjusieji siekė tik skolų iÅ¡ E. Ž. atgavimo, dėl to ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, manydami, kad E. Ž. pagal jiems žinomas aplinkybes nusikalstamai juos apgaudinėja. Teismai, vertindami nurodytose nutartyse ieÅ¡kovo sulaikymo termino pagrįstumÄ , nepakankamai įvertino visus kriterijus, kurie teikiant praÅ¡ymÄ dėl suėmimo nebuvo pakankamai konkretizuoti, nurodytos tik aplinkybės, kurios pagrindžia suėmimo skyrimÄ . Teismas turėjo atsižvelgti ir į ieÅ¡kovo argumentus, elgesį, į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, kad jis iÅ¡ esmės skolų fakto neneigė, nepripažino nusikaltimo fakto.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tęsiant suėmimo terminÄ , teismai rėmėsi deklaratyvaus pobÅ«džio argumentais (bylos sudėtingumu ir didele apimtimi, duomenų gavimu iÅ¡ užsienio valstybių įstaigų, konkrečiai neįvardintų proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausa ir pan.), jų nesusiejant su įtariamuoju E. Ž. ir nenurodant, kaip jis galėtų nesuimtas įtakoti tolesnius tyrimo rezultatus. Å iaulių apygardos teismas po kaltinamojo akto perdavimo teismui, tris kartus po tris mėnesius pratęsė ieÅ¡kovui paskirtÄ kardomÄ jį kalinimÄ (suėmimÄ ), remdamasis vienu ir tuo pačiu pagrindu, nustatytu BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kad ieÅ¡kovas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, kad byla yra didelės apimties.

Bylos duomenys patvirtina, kad pakeitus kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, jis nei bėgo, nei slapstėsi, dalyvavo teismo posėdžiuose, neįtakojo kitų asmenų paaiÅ¡kinimų, todėl akivaizdu, kad kardomosios priemonės suėmimo pratęsimas nebuvo tinkamai pagrįstas ir bÅ«tinas.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeistas ir teismo proceso rungtyniÅ¡kumo principas. Daugelis nutarčių dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo yra beveik pažodžiui nuraÅ¡ytos nuo pareiÅ¡kimų dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teksto.

Taigi teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, galimai nebuvo pakankamai objektyvus, nes suėmimo pratęsimo klausimÄ nagrinėjo gan formaliai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo ieÅ¡kovui trukmė nepateisinama atliktais iÅ¡nagrinėtoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmais, taigi jos taikymo laikas 821 dienÄ nepateisinamas objektyviu bÅ«tinumu ir pernelyg suvaržė ieÅ¡kovo teises, dėl ko jis patyrė žalos pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas.Teismas nenustatė, kad baudžiamos bylos iÅ¡nagrinėjimas buvo užvilkintas.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio Formuodamas teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįstai ilgai taikytos kardomosios priemonės suėmimo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, „nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymÄ teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (be pirmiau nurodytos suėmimo trukmės, į neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimÄ , pobÅ«dį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trÅ«kumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo Å¡eimÄ , nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatÄ ; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į jÄ bÅ«tina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstÄ ir nebÅ«tų socialiai neteisingas) bei nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.297 straipsnis).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014).Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Nagrinėjamu atveju su priteistos 15000 Eur E. Ž. ir 1000 Eur žalos dydžiu nesutinka nei ieÅ¡kovai, nei atsakovė Teisingumo ministerija.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovui 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specifinius kriterijus, bÅ«dingus Å¡iai bylų kategorijai (taikyto suėmimo trukmę, suėmimo padarinius). Teisingumo ministerija mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, o jei teismas nuspręstų, kad ieÅ¡kovas įrodė valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygas, praÅ¡o priteistos žalos dydį ieÅ¡kovui sumažinti, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.Atsižvelgiant į tai, kad neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, akivaizdu, kad, nustačius neteisėtÄ asmens laisvės suvaržymÄ , konstatuotina ir tai, jog, apribojus tokiÄ esminę asmens teisę, kartu neiÅ¡vengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala.

Teismo nuomone, natÅ«ralu, kad neteisėtas suėmimas ir per ilgas jo terminas, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, nepaisant ankstesnio teistumo, sukėlė ieÅ¡kovui nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ .CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , Å¡iais kriterijais, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.). Be Å¡ių kriterijų, nagrinėjamos kategorijos bylose papildomai taikytini ir specifiniai kriterijai, kurie įtvirtinti Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme.

Ä®statymo 4 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumÄ , paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – areÅ¡to laikÄ , informacijos apie neteisėtÄ nuteisimÄ , neteisėtÄ kardomÄ jį kalinimÄ (suėmimÄ ), neteisėtÄ sulaikymÄ , neteisėtÄ procesinių prievartos priemonių pritaikymÄ ar neteisėtÄ administracinės nuobaudos – areÅ¡to paskyrimÄ vieÅ¡Ä paskelbimÄ ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat kitokias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į visas sprendžiant tokio pobÅ«džio klausimus reikÅ¡mingas aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, lemiančias mažesnio neturtinės žalos dydžio nustatymÄ , t. y. atsižvelgia į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovo buvo pradėtas pagrįstai, kad bÅ«tinybė jam skirti kardomÄ sias priemones egzistavo (tai pripažįsta ir ieÅ¡kovas);

įvertina nepagrįstai taikytų kardomųjų priemonių trukmę bei tai, kad ieÅ¡kovui buvo apriboti ryÅ¡iai su sugyventine, nepilnamete dukra, į tai, kad jam buvo apribota galimybė užsiimti įprasta profesine veikla, tačiau vertina, kad neteisėti veiksmai ieÅ¡kovo profesiniam gyvenimui didelių padarinių nepadarė, nes atsakovas Å¡iuo metu dirba panašų darbÄ . Taip pat atsižvelgia, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡teisintas ne dėl visų jam inkriminuotų veikų epizodų, bet dėl 23 epizodų iÅ¡ 25, todėl pagrįstai sprendžia, kad paties ieÅ¡kovo veiksmai turėjo labai didelės įtakos patirtai žalos atsiradimui.Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo suėmimas buvo pagrįstas tik vienÄ mėnesį, po kurio iÅ¡ esmės prokurorui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovÄ ir nukentėjusiuosius daugiau sieja civiliniai teisiniai santykiai, kad nėra įmanoma surinkti pakankamai ieÅ¡kovÄ apkaltinančių įrodymų, ir tuo buvo padaryta neturtinė žala.

IeÅ¡kovui 2009 m. balandžio 1 d. buvo praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (7 epizodai), 183 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai) (I t. 19-21; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 43-45), 2009 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovui buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (11 epizodų), 183 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (6 epizodai) (I t. b. l. 57-61; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 48-52). 2010 m. rugpjūčio 18 d. ieÅ¡kovui buvo įteiktas galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (4 epizodai), 300 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (8 epizodai), 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 55-60).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daug procesinių veiksmų (atliekamos apklausos, kratos, iÅ¡siųsti paklausimai užsienio Å¡alims), kurių neįmanoma buvo atlikti per 1 mėnesį, byloje buvo daug nukentėjusių, ieÅ¡kovas buvo kaltinamas 25 epizodų padarymu (iÅ¡ pradžių 11) ir per jį nuspręsti, ar yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ vargiai ar galima. BPK 127 straipsnis numatė (akto redakcija galiojusi nuo 2009 01 01 iki 2010 10 01), kad suėmimas negali bÅ«ti taikomas ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius.

Konkretų suėmimo terminÄ nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti suėmimÄ , tačiau iÅ¡ karto suėmimas negali bÅ«ti paskirtas ilgesnis kaip trys mėnesiai. Šį terminÄ pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki Å¡eÅ¡ių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios ar kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties byloje BK 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ suėmimo terminÄ apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių.

Suėmimo terminas gali bÅ«ti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip aÅ¡tuoniolika mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ankščiau nurodytos baudžiamosios bylos aplinkybės galėjo turėti įtakos pratęsiant suėmimÄ iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, tačiau vėlesnio suėmimo termino pratęsimo pateisinimui teismas neturėjo apsiriboti abstrakčiais argumentais turėjo atidžiau spręsti dėl sulaikymo pratęsimo pagrįstumo, turėjo spręsti dėl kitų kardomųjų priemonių taikymo.

Kaip minėta ankščiau, 2011-06-26 teismui panaikinus suėmimÄ ir pritaikius kitas kardomÄ sias priemones, tęsti suėmimÄ suraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ ir bylÄ perdavus teismui taip pat nebuvo objektyvios bÅ«tinybės ieÅ¡kovÄ laikyti suimtÄ , nes ieÅ¡kovas buvo kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, jis visuomenei aiÅ¡kios grėsmės nekėlė, be to, jis atvykdavo į teisiamuosius posėdžius, netrukdė baudžiamos bylos nagrinėjimui teisme.IeÅ¡kovui padaryta žala priteistina iÅ¡ Teisingumo ministerijos, kadangi suėmimo klausimus galutinai sprendė teismai.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , atsižvelgia į suėmimo trukmę – 821 dienos, E. Ž. Å¡eimyninę padėtį – turi nepilnametę dukrÄ (suėmimo metu buvo 7 metų), nuo kurios tėvas buvo ilgÄ laikÄ atskirtas, neturėjo galimybės bendrauti, suėmimo įtakÄ ne tik E. Ž., bet ir jo nepilnametei dukrai - ji buvo pravardžiuojama, nustatytÄ per ilgÄ suėmimo trukmę, informacijos apie suėmimÄ vieÅ¡Ä paskelbimÄ . Taip pat į atsižvelgiama, kad byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieÅ¡kovo sveikatai, psichinei bÅ«klei, į tai, kad E. Ž. taikytas suėmimas neturėjo įtakos jo darbinei veiklai, į tai, kad ieÅ¡kovas nepatyrė žymios turtinės žalos bei į tai, kad paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai turėjo įtakos patirtos žalos atsiradimui.

Paleidus iÅ¡ suėmimo, E. Ž. visgi padarė kitÄ nusikaltimÄ ginčo bylos nagrinėjimo metu: 2014-10-21 Kelmės rajono apylinkės teismas jam skyrė piniginę baudÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.. tai turi bÅ«ti įvertinta, nes ieÅ¡kovas visgi linkęs į teisės pažeidimus pagal registro ir jo duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenis duomenis.Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdama tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktikÄ tokiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014), tiek į EŽTT praktikÄ tokiose bylose prieÅ¡ LietuvÄ , sprendžia esant faktinį ir teisinį pagrindÄ iÅ¡ dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir jÄ sumažinti nuo 15000 iki 5 000 Eur.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės G. Ž. atskiras reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra tinkamai faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai pagrįstas, nes byloje nėra pakankamai ( be jos atstovės paaiÅ¡kinimų) duomenų, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų buvusi tiesiogiai padaryta žala dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų (CK 6.272 str. 1 d., CK 6.250 str. 2 d.).

Be to, patirti jos ir tėvo iÅ¡gyvenimai įvertinti nustatant ieÅ¡kovui E. Ž. padarytÄ neturtinę žalÄ .Pakeitus pirmosios instancijos sprendimÄ , perskirstomos Å¡alims priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.).CPK 93 str. numato, kad jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovas E. Ž. sumokėjo 500 Eur, ieÅ¡kovė G.

Ž.– 400 Eur advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas G. Ž. prašė priteisti iš atsakovės 30000 Eur, o jo reikalavimas tenkintas iš dalies ir apeliacinėje instancijoje priteisiama tik 5000 Eur, laikytina, kad patenkinta 17 proc. jo ieškinio reikalavimų. Tokiu atveju pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų dalims. Ieškovų apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinius skundus, iš atsakovės nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kovo E. Ž. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, G. Ž. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955), 5000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 85 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus ) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ieÅ¡kovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti“.

Teisėjai                                                     Ramunė Čeknienė                                                                  Laimantas Misiūnas                                                                  Laimutė Sankauskaitė