55ffc78b-526b-4cdb-abba-8c8facfc247e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-757-560/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21972-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.1.5.; 3.2.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Visvaldo KazakiÅ«no, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Å iÅ¡kinos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. P. (I. P.) ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 276,34 Eur skolÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jis ir atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. su akcine bendrove (toliau – AB) „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, o gautÄ kreditÄ Å¡alys panaudojo įsigydami butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalį, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas, ginčo turtas). Bendraturčiai nuosavybės teise įsigijo po ½ dalį Turto. Nuo minėtos kredito sutarties sudarymo ieÅ¡kovas vienasmeniÅ¡kai vykdė įsipareigojimus AB „Swedbank“ ir iÅ¡ viso sumokėjo 14 874,02 Eur paskolos dalies, paskolos palÅ«kanų ir gyventojų turto draudimo įmokų (per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.), todėl vienam bendraskoliui tenkanti įmokų dalis bankui sudaro 7 437,01 Eur.

Atsakovė ieÅ¡kovui sumokėjo/grÄ Å¾ino 5 021,44 Eur, todėl atsakovės, kaip solidarios bendraskolės, skola už jai tenkančiÄ kredito dalį sudaro 2 415,57 Eur. Nuo kredito sutarties sudarymo ir ginčo turto įsigijimo ieÅ¡kovas vienasmeniÅ¡kai mokėjo už komunalines paslaugas (elektrÄ , dujas, pastato priežiÅ«rÄ ) ir iÅ¡ viso ieÅ¡kovas sumokėjo 5 887,72 Eur (per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.), taigi, atsakovei tenkanti dalis už komunalines paslaugas sudaro 2 943,86 Eur.

Atsakovė 2020 m. vasario 1 d. už komunalines paslaugas ieškovui pervedė 83,09 Eur, todėl jos, kaip ginčo turto bendraturtės, skola už komunalines paslaugas sudaro 2 860,77 Eur.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 276,34 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (5 276,34 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 559 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Atsakovė A. S. pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nesutiko su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu ir priimtu preliminariu sprendimu bei prašė panaikinti nurodytÄ preliminarų sprendimÄ , o ieÅ¡kinį atmesti.

5. Nurodė, kad Å¡alys iÅ¡ tiesų bendrai sudarė kredito sutartį ir įsigijo ginčo turtÄ , tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog tik ieÅ¡kovas vienasmeniÅ¡kai vykdė įsipareigojimus kredito įstaigai. IeÅ¡kovas ir atsakovė kartu pradėjo gyventi dar nuo 2018 m., vedė bendrÄ Å«kį, todėl nuo 2019 m. jų atlikti bendri veiksmai, t. y. bendras gyvenimas kartu, bendro bÅ«sto susiradimas, preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, kredito paėmimas, pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymas, turto įrengimas ir pan., patvirtina Å¡alių siekį kurti bendrÄ Å«kį ir Å¡eimÄ .

Tarp Å¡alių nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. egzistavo susitarimas dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę į ginčo turtÄ . Paimtas kreditas buvo bendras – ieÅ¡kovas ir atsakovė tapo solidariais skolininkais, kreditas buvo paimtas kaip kartu gyvenančios ir vedančios bendrÄ Å«kį Å¡eimos, siekiant pagerinti Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas, atitinkamai kurį Å¡alys įsipareigojo grÄ Å¾inti bendrai. Vien ta aplinkybė, kad kredito įmokos bÅ«davo nuraÅ¡omos iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos, savaime neįrodo, jog visas įmokas jungtinės veiklos laikotarpiu ieÅ¡kovas vykdė iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

Tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog ieÅ¡kovas Å¡eimoje mokės už bÅ«stÄ ir visas su juo susijusias iÅ¡laidas, o atsakovė rÅ«pinsis namų ruoÅ¡a, buitimi, nepilnamečiais vaikais ir atitinkamai dengs su tuo susijusias iÅ¡laidas, tokiu bÅ«du prisidėdama prie bendro gyvenimo. Å alys, kaip ir dauguma Å¡eimų, nevedė griežtos apskaitos, žodžiu sudarydavo tam tikrus susitarimus, vedė bendrÄ Å«kį, todėl ieÅ¡kovo pateikti įrodymai dėl turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų mokėjimo nepatvirtina, jog jos buvo mokamos tik iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninių lėšų.

IeÅ¡kovas, esant jų susitarimui, niekada neprašė jos grÄ Å¾inti mokėtas įmokas kredito dengimui ar komunalinėms paslaugoms, pretenzijos prasidėjo tik Å¡alių santykiams nutrÅ«kus 2022 m. spalio mėn. Visos sutartys su paslaugų teikėjais buvo sudarytos ieÅ¡kovo vardu, todėl tik jis turėjo prisijungimus ir tik jam buvo siunčiamos sÄ skaitos.

6. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus prašė juos atmesti ir palikti preliminarų sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat prašė papildomai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nei raÅ¡tu, nei žodžiu nesitarė dėl jungtinės veiklos, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre. Å alys iÅ¡ tiesų susipažino 2018 m. spalio mėn. ir po pusės metų nusprendė įsigyti bÅ«stÄ ; Å¡iam tikslui įgyvendinti ieÅ¡kovas pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turėtÄ butÄ , dalį pinigų panaudojo pradiniam įnaÅ¡ui sumokėti, kitÄ dalį – bÅ«sto įrengimui;

Å¡alys sudarė nurodytÄ kredito sutartį ir įsigijo ginčo turtÄ . Tarp Å¡alių susiklostė praktika, kad mokėjimus bankui už paskolÄ atlieka ieÅ¡kovas, o atsakovė kas mėnesį perveda į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pusę jai tenkančios mokėti kredito dalies, tačiau atsakovė mokėjimus ieÅ¡kovui atlikinėjo nereguliariai ir mažesnėmis sumomis, nei jai priklausanti mokėti dalis, todėl susidarė praÅ¡oma priteisti skola. Nuo pat įsikėlimo gyventi į bendrÄ bÅ«stÄ su atsakove prasidėjo nuolatiniai konfliktai (dėl ieÅ¡kovo dukros), dėl ko nuolat buvo kviečiama policija ir vaiko teisių apsaugos atstovai.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės argumentais dėl bendro Å¡alių biudžeto buvimo ir teigia, kad Å¡alys laisvai disponuodavo savo gaunamomis pajamomis, jokios kontrolės kur iÅ¡leidžiami pinigai nė viena iÅ¡ Å¡alių viena kitos atžvilgiu nevykdė, taip pat nesidomėjo viena kitos gaunamų lėšų kilme ir pan. Å alys susitarė, kad ieÅ¡kovas apmoka už suteiktas komunalines paslaugas, o atsakovė kas mėnesį perveda į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pusę jai tenkančios mokėti sumos už komunalines paslaugas.

IeÅ¡kovui 2022 m. birželio 1 d. faktiÅ¡kai iÅ¡sikrausčius iÅ¡ bÅ«sto atsakovė ir toliau nemokėjo jai priklausančių mokėti kredito įmokų ir įmokų už komunalines paslaugas ir atitinkamas įmokas pradėjo mokėti tik nuo 2022 m. spalio mėn. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ , priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad pagal 2019 m. balandžio 30 d. kredito sutarties Bendrosios dalies 13.1 papunktį kredito gavėjų, t. y. ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė grÄ Å¾inti kreditÄ ir su juo susijusias sumas bankui yra solidari. Teismas sprendė, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalies prasme solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kito bendraskolio (atsakovės) įvykdytos prievolės dalies (Å¡iuo atveju pusę sumokėtų sumų).

Å ioje dalyje atsakovė savo, kaip solidarios skolininkės, prievolės bankui neginčijo, tačiau teigė, jog tarp Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovės) buvo susitarimas, jog kredito įmokas moka ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas ir atsakovė yra solidarieji skolininkai kreditorės (AB „Swedbank“) atžvilgiu (iÅ¡oriniuose santykiuose), tačiau vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokiÄ skolos dalį mokės kiekvienas iÅ¡ skolininkų. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, kad tarp Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovės) buvo susitarimas (kaip teigia atsakovė – žodinis), jog visas kredito įmokas už abu solidariuosius skolininkus moka tik ieÅ¡kovas, nereikalaujant jų (jų dalies) grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovės. Atsakovė nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti raÅ¡ytinių ir/ar kitų objektyvių įrodymų, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais, tačiau ieÅ¡kovas tokiai atsakovės pozicijai kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo, todėl esant vien atsakovės deklaratyviems teiginiams, kurių ieÅ¡kovas nepatvirtina ir prieÅ¡tarauja, teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė esant minėtÄ susitarimÄ .

Be to Å¡iÄ atsakovės pozicijÄ paneigia ir jos pačios veiksmai, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad ji nuo 2020 m. vasario mėn., nors ir nereguliariai, bet pervesdavo ieÅ¡kovui tam tikras sumas, mokėjimo paskirtyse nurodant, jog tai bÅ«sto paskolos grÄ Å¾inimo dalis. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli – procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad tarp Å¡alių egzistavo aukščiau minėtas susitarimas (kad visas ginčo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, įskaitant ir kredito įmokas, apmoka ieÅ¡kovas, nereikalaujant iÅ¡ atsakovės jų ar jų dalies grÄ Å¾inimo), o bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) teigė, kad Å¡alys nuo 2020 m. pradžios susitarė, jog atsakovė visgi grÄ Å¾ins ieÅ¡kovui jo sumokėtų kredito įmokų dalį.

9. Vienam solidariam bendraskoliui tenkanti įmokų dalis bankui per aktualų laikotarpį sudaro 7 437,01 Eur (14 874,02 Eur / 2); atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog ji per šį laikotarpį ieÅ¡kovui sumokėjo 5 021,44 Eur, todėl atitinkamai atsakovės skola už jai tenkančiÄ kredito dalį sudaro 2 415,57 Eur (7 437,01 Eur - 5 021,44 Eur), kuri ir buvo priteista teismo 2022 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad Å¡alys vykdė bendrÄ jungtinę veiklÄ , Å¡alių gaunamos pajamos buvo bendros, atsakovė prie bendro Å«kio/jungtinės veiklos prisidėjo pirkdama maistÄ , rÅ«pindamasi buitimi, dėl ko taip pat patyrė iÅ¡laidų, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nagrinėjamam ginčui, nes atsakovė nereiÅ¡kė teismui prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas iÅ¡laidas (už maisto, rÅ«bų ir kitų prekių pirkimÄ ), todėl plačiau dėl Å¡ių atsakovės argumentų teismas nepasisakė.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo turtas Å¡alims bÅ«tent ir priklausė/priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis – Å¡iuo atveju lygiomis dalimis, todėl Å¡ioje byloje nėra poreikio nustatinėti ar Å¡alys sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, nes ji jau buvo įregistruota įsigyjant turtÄ . Nors atsakovė teigė, jog Å¡alių biudžetas aktualiu laikotarpiu buvo bendras, atitinkamai ir visos pajamos/lėšos, esančios Å¡alių sÄ skaitose, buvo bendros, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Be to, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 860,77 Eur skolos už komunalines paslaugas, suteiktas ginčo turtui aktualiu laikotarpiu ir teigė, jog jis vienasmeniÅ¡kai mokėjo už komunalines paslaugas (elektrÄ , dujas, pastato priežiÅ«rÄ ) ir iÅ¡ viso sumokėjo 5 887,72 Eur, atitinkamai atsakovė, kaip ginčo turto bendraturtė, turėjo padengti pusę Å¡ių iÅ¡laidų, tačiau grÄ Å¾ino tik 83,09 Eur.

10. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė egzistavus susitarimui, kad visas turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, įskaitant ir komunalinius mokesčius, mokės ieÅ¡kovas. Å iÄ atsakovės pozicijÄ paneigia ir jos pačios 2020 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovui pervesta 83,09 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokama už paslaugas ginčo turtui už 2019 m. gruodžio mėn. IeÅ¡kovas dar 2020 m. vasario mėn. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorÄ (dėl, labiausiai tikėtina, atsakovės susidariusios skolos, po ko, kaip minėta, atsakovė bÅ«tent nuo 2020 m. vasario mėn. pradėjo grÄ Å¾inti dalį ieÅ¡kovo sumokėtų kredito įmokų).

IÅ¡ Å¡alių pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, jog ieÅ¡kovas tiek 2020 m. kovo mėn., tiek 2021 m. rugsėjo mėn. siuntė atsakovei žinutes ir ragino grÄ Å¾inti dalį komunalinių mokesčių, 2022 m. rugsėjo mėn. kreipėsi su raÅ¡ytine pretenzija dėl komunalinių mokesčių dalies kompensavimo, t. y. reguliariai praÅ¡ydavo atsakovės grÄ Å¾inti dalį sumokėtų komunalinių mokesčių, tokiu bÅ«du paneigdamas tarp Å¡alių esantį susitarimÄ . IeÅ¡kovas nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo už komunalines paslaugas (elektrÄ , dujas, pastatų priežiÅ«rÄ ) iÅ¡ viso 5 887,72 Eur; taigi, atsakovei tenkanti dalis už komunalines paslaugas sudaro 2 943,86 Eur (5 887,72 Eur / 2); nustatyta, kad atsakovė 2020 m. vasario 1 d. už komunalines paslaugas ieÅ¡kovui pervedė 83,09 Eur, todėl jos skola ieÅ¡kovui už jai tenkančiÄ komunalinių paslaugų dalį sudaro 2 860,77 Eur (2 943,86 Eur - 83,09 Eur), kuri ir buvo priteista teismo 2022 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovė A. S. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimÄ , panaikinti 2022 m. lapkričio 4 d. preliminarų sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ginčo santykių nekvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, kasacinio teismo praktikos. Teismas neteisingai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovas tokiai atsakovės pozicijai kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo, todėl esant vien atsakovės deklaratyviems teiginiams, kurių ieÅ¡kovas nepatvirtina ir prieÅ¡tarauja, laikytina, jog atsakovė neįrodė esant minėtÄ susitarimÄ .

Teismas pažeidė rungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principÄ , neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino atsakovės pareigos įrodinėti ir nepasiÅ«lė pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį prieÅ¡taravimų pagrindÄ , pagrįsti. Teismas neįvertino, kad susitarimas (kad nuo 2020 m. pradžios susitarė, jog atsakovė grÄ Å¾ins ieÅ¡kovui jo sumokėtų kredito įmokų dalį) buvo sudaromas paÅ¡lijus Å¡alių tarpusavio santykiams.

Konkrečiu atveju liko neįvertinta, kad siekdama patvirtinti bendro Å«kio su ieÅ¡kovu vedimÄ , atsakovė teismui teikė raÅ¡ytinius tai patvirtinančius įrodymus: bendro gyvenimo fotonuotraukas, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius iÅ¡laidas Å¡eimos kasdienai ir buičiai (maistui, aprangai, laisvalaikiui ir pan.), sms žinutes, kitus susiraÅ¡inėjimus su ieÅ¡kovu. Pasisakant dėl teismo pozicijos apie atsakovės nereikÅ¡tÄ prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ byloje priteisti jos patirtas iÅ¡laidas atsakovė pažymėjo, kad tokio reikalavimo Å¡ioje byloje pateikimas bÅ«tų pripažinimas ir patvirtinimas to, jog jie jokio bendro Å«kio ir gyvenimo nevedė ir jokių susitarimų dėl bendro turto sukÅ«rimo nebuvo sudarę.

13. Byloje esančių įrodymų visuma ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Å¡alis 2018-2022 metų laikotarpiu siejo jungtinės veiklos sutartis, kuria Å¡alys siekė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. y. lygiomis dalimis) butÄ . Teismas neįvertino atsakovės kas mėnesį patirtų iÅ¡laidų Å¡eimos buičiai (higienos, buities, kt.), trijų vaikų priežiÅ«rai. Teismas neįvertino, kad atsakovė visuomet dirbo, gaudavo nuolatines pajamas. Pinigų priėmimo kvitas nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorÄ dėl atsakovės susidariusios skolos, o ne dėl kitų jam aktualių klausimų.

IeÅ¡kovas paprašė prisidėti prie vienintelio 50 eurų mokėjimo tik 2021 m. rugsėjo 22 d., o tik nutrÅ«kus Å¡alių santykiams, 2022 m. spalio 20 d. paprašė sumokėti pusę buto komunalinių. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti dalį jo sumokėtų komunalinių mokesčių nepateikė įrodymų už kokį objektÄ mokėjo, už kokį laikotarpį, už kokius skaitiklių parodymus, suvartotus kiekius ir pan.

14. IeÅ¡kovas I. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad byloje nėra kvestionuojamas faktas dėl to, kad Å¡alys ginčo turtÄ Ä¯sigijo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, taigi nekyla poreikis nustatinėti ar Å¡alys sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Teismas neturėjo pareigos siÅ«lyti apeliantei pateikti papildomus įrodymus, apeliantė viso proceso metu buvo atstovaujama advokato ir turėjo galimybę savo paaiÅ¡kinimus iÅ¡dėstyti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, pateikti įrodymus ir Å¡iomis galimybėmis pasinaudojo.

Apeliantė teigdama, kad skola nesusidarė, nes tarp Å¡alių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl to, kad ieÅ¡kovas moka kredito įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas, turėjo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas (žodinis), jog visas kredito įmokas už solidariuosius skolininkus moka tik ieÅ¡kovas, nereikalaujant grÄ Å¾inti jų (jų dalies) iÅ¡ atsakovės. Sutiktina su teismo padaryta iÅ¡vada dėl apeliantės pozicijos nenuoseklumo, nes iÅ¡ apeliantės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad apeliantė laikėsi pozicijos dėl to, jog tarp Å¡alių egzistavo susitarimas (kad visas ginčo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, įskaitant ir kredito įmokas, apmoka ieÅ¡kovas, nereikalaujant iÅ¡ atsakovės jų ar jų dalies grÄ Å¾inimo), tačiau teismo posėdyje apeliantė jau teigė, kad Å¡alys nuo 2020 m. pradžios susitarė, jog apeliantė grÄ Å¾ins ieÅ¡kovui jo sumokėtų kredito įmokų dalį.

Esant Å¡alių susitarimui dėl to, kad ieÅ¡kovas kas mėnesį moka paskolos dalį (apie 380 Eur), o apeliantė buičiai prisideda ne mažesne kaip 400 Eur suma, nebÅ«tų jokio poreikio atlikti mokėjimus ieÅ¡kovui grÄ Å¾inant paskolos dalį.

15. Ieškovas pažymėjo, kad nebuvo jokio bendro biudžeto, abi šalys laisvai disponuodavo savo gaunamomis pajamomis, jokios kontrolės kur išleidžiami pinigai nė viena iš šalių viena kitos atžvilgiu nevykdė, taip pat nesidomėjo viena kitos gaunamų lėšų kilme ir pan. Ieškovas yra dirbantis, gauna stabilų darbo užmokestį iš kurio ir yra vykdomi mokėjimai bankui. Ieškovas laikosi pozicijos, kad bendro gyvenimo detalės šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

Apeliantė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiÅ¡kė argumentų, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti skolÄ už komunalinius mokesčius, nepateikė įrodymų už kokį objektÄ mokėjo, už kokį laikotarpį, už kokius skaitiklių parodymus, suvartotus kiekius ir pan., Å¡iuos argumentus iÅ¡dėstė tik apeliaciniame skunde. Teismo posėdžio metu teismui pasidomėjus dėl to ar apeliantė sutinka su paskaičiuotomis sumomis (paskaičiuota skola) už komunalines paslaugas, apeliantė jokių pastabų ar prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“, pagal kuriÄ gavo apie 70 000 Eur kreditÄ ir jį panaudojo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (po ½ dalį) įsigiję butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalį, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. (imtinai) vienasmeniÅ¡kai vykdė įsipareigojimus AB „Swedbank“ ir iÅ¡ viso sumokėjo 14 874,02 Eur paskolos dalies, paskolos palÅ«kanų ir gyventojų turto draudimo įmokų.

Atsakovė aktualiu laikotarpiu ieÅ¡kovui sumokėjo/grÄ Å¾ino 5 021,44 Eur sumokėtų kredito įmokų. Nuo minėtos kredito sutarties sudarymo ir ginčo turto įsigijimo ieÅ¡kovas vienasmeniÅ¡kai mokėjo už komunalines paslaugas; iÅ¡ viso ieÅ¡kovas sumokėjo 5 887,72 Eur (per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.). 2020 m. vasario 1 d. ir 2022 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymais atsakovė pervedė ieÅ¡kovui 83,09 Eur ir 91,33 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi – „Už paslaugas (duomenys neskelbtini), už 2019 12 mėn.“ ir Už komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) (grÄ Å¾inimo dalis)“.

IeÅ¡kovas 2022 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu kreipėsi į atsakovę, be kita ko, dėl ieÅ¡kinyje praÅ¡omų priteisti sumų grÄ Å¾inimo.

18. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Pagal Å¡io straipsnio 6 dalį bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.

Å io straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis.

Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi (abu), iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Be to, pagal kasacinio teismo praktikÄ toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad, vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

Kaip pagrįstai nustatyta byloje, pagal 2019 m. balandžio 30 d. kredito sutarties Bendrosios dalies 13.1 papunktį kredito gavėjų, t. y. ieÅ¡kovo ir atsakovės, prievolė grÄ Å¾inti kreditÄ ir su juo susijusias sumas bankui yra solidari, ieÅ¡kovas, įvykdęs solidariÄ pareigÄ , įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kito bendraskolio (Å¡iuo atveju - atsakovės) įvykdytos prievolės dalies. Atsakovė byloje su tokiu ieÅ¡kovo reikalavimu nesutiko, kadangi įrodinėjo, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog kredito įmokas moka ieÅ¡kovas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė, jog tarp Å¡alių (solidarių skolininkų) egzistavo susitarimas, kad visas kredito įmokas už abu solidariuosius skolininkus moka tik ieÅ¡kovas, nereikalaujant jų (jų dalies) grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovės. Jei prievolė yra solidarioji, už jos įvykdymÄ kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iÅ¡ bendraskolių Å¡ios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiÅ¡kiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).

Å iuo atveju atsakovė, teigdama, jog tarp Å¡alių egzistavo susitarimas, jog kredito įmokas už abu solidariuosius skolininkus dengia ieÅ¡kovas, nereikalaudamas įmokų dalies iÅ¡ atsakovės, privalėjo Å¡ias aplinkybes įrodyti, tačiau to nepadarė. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nuo 2020 m. vasario mėn., nors ir nereguliariai, bet pervesdavo ieÅ¡kovui tam tikras sumas, mokėjimo paskirtyse nurodant, jog tai bÅ«sto paskolos grÄ Å¾inimo dalis, kas paneigia tarp Å¡alių egzistavus atsakovės nurodomÄ susitarimÄ .

Apeliantė byloje yra nenuosekli, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (procesiniuose dokumentuose) laikėsi pozicijos, kad tarp Å¡alių egzistavo susitarimas, kad visas ginčo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, įskaitant ir kredito įmokas, apmoka ieÅ¡kovas, nereikalaujant iÅ¡ atsakovės jų ar jų dalies grÄ Å¾inimo, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog Å¡alys nuo 2020 m. pradžios susitarė, jog atsakovė grÄ Å¾ins ieÅ¡kovui jo sumokėtų kredito įmokų dalį, kadangi Å¡alių santykiai paÅ¡lijo.

Toks apeliantės pozicijų nenuoseklumas vertintinas kaip jos gynybinė taktika siekiant iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui.

19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje liko neįvertinta, jog siekdama patvirtinti bendro Å«kio su ieÅ¡kovu vedimÄ , atsakovė teismui teikė raÅ¡ytinius tai patvirtinančius įrodymus: bendro gyvenimo fotonuotraukas, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius iÅ¡laidas Å¡eimos kasdienai ir buičiai, sms žinutes, kitus susiraÅ¡inėjimus su ieÅ¡kovu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, Å¡ios aplinkybės neginčija ir pats ieÅ¡kovas, todėl nėra bÅ«tinybės Å¡iÄ aplinkybę įrodinėti papildomai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti Å¡iuos įrodymus, kadangi ginčo dėl jų byloje nėra.

Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino jos kas mėnesį patirtų išlaidų šeimos buičiai (higienos, buities, kt.), trijų vaikų priežiūrai, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, kadangi apeliantė byloje nereiškė priešpriešinio reikalavimo ieškovui dėl apeliantės patirtų išlaidų atlyginimo, teismas šių išlaidų neprivalėjo vertinti. Byloje yra sprendžiamas ieškovo reikalavimas dėl sumokėtos būsto paskolos įmokų dalies priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių argumentus ir pateiktus įrodymus vertino tik šio, ieškovo pareikšto, reikalavimo apimtyje.

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykių nekvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡alys ginčo turtÄ Ä¯sigijo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kas reiÅ¡kia, kad byloje nėra pagrindo nustatinėti ar Å¡alys siekė sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, Å¡ios aplinkybės vertinti pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos, kadangi jos nei viena iÅ¡ Å¡alių neginčija.

Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė rungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principÄ , neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino atsakovės pareigos įrodinėti ir nepasiÅ«lė pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį prieÅ¡taravimų pagrindÄ , pagrįsti, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu buvo atstovaujama advokato, jai buvo sudaryta galimybė teikti paaiÅ¡kinimus tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu teismo posėdžio metu, teikti įrodymus, atsakovė Å¡iomis savo teisėmis aktyviai naudojosi, atsakovė byloje neįrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų atsisakęs priimti kokius nors atsakovės į bylÄ teikiamus įrodymus ar paaiÅ¡kinimus, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs Å¡alių rungimosi principÄ .

20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, iÅ¡ esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas iÅ¡samiai analizavo byloje esančiÄ medžiagÄ ir vertino visus esančius neaiÅ¡kumus.

Apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės bÅ«tų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra iÅ¡samiai motyvuotas ir priimtas iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 22. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovo I.

P. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiant 700 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Atsakovės A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo I.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Visvaldas KazakiÅ«nas Dainius Rinkevičius Jelena Å iÅ¡kina