55ffc42d-c328-4acb-8a5a-8ceead20ce23 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                    Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-764-932/2018                                                                 Teisminio proceso 4-68-3-00452-2018-3                    Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 19.9. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. gegužės 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L.

B.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Jolitai Razminaitei - Gvozdovičienei,Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Dianai Juodkaitei – Garkavei,vieÅ¡uose teismo posėdžiuose iÅ¡nagrinėjusi L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , n u s t a t ė : L. B., bÅ«damas MB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2017 m. gruodžio 14 d., 18.55 val., R.

R. leido 2 mėnesius (iki 2017-12-14), o S. L. 2 savaites (iki 2017-12-14) dirbti barmenais, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir - VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų R. R. bei S. L. įdarbinimÄ ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias bÅ«tinybę apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Å iais veiksmais L. B. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje.Be to, L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 20 punktÄ , kadangi pagal Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) vyr. darbo inspektoriaus J. V. 2018-01-04 nurodymÄ Nr. SD-01-116 ir 2018-01-17 nurodymÄ , 2018-01-31 nurodymÄ Nr. SD-01-1541 nustatytais terminais neužtikrino, kad bÅ«tų pateikti nurodymuose iÅ¡vardinti įmonės dokumentai.

Tokiais savo veiksmais L. B. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ 505 straipsnio 2 dalyje. Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B., atsakydamas į klausimÄ dėl kaltės pozicijos pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, nurodė prisipažįstantis kaltu, tačiau duodamas parodymus neigė, kad jo vadovaujamoje darbovietėje R. R. ir S. L. dirbo nelegaliai. L. B. nurodė esantis MB „A.“ direktorius, įmonei priklauso baras „G.“ (ankstesnis pavadinimas „C.“), jame yra vykdomi užsakomieji banketai. 2017-12-14 baras iÅ¡ esmės nedirbo, jame buvo kabinamos kalėdinės dekoracijos.

Atvykus Darbo inspekcijos darbuotojams, jis (L. B.) buvo pagalbinėse patalpose. Nei R. R., nei S. L. tuo metu bare nedirbo. Su R. R. yra bendravęs, pastarasis dažnai lankydavosi bare, ateidavo parÅ«kyti kaljanÄ ir pan. R. R. norėjo pas jį įsidarbinti, dirbti baro vadovu, kurio L. B. kaip tik ieÅ¡kojo. Daugmaž prieÅ¡ 2 savaites iki patikrinimo kalbėjosi su                  R. R., kaip Å¡is įsivaizduoja save kaip baro vadovÄ , kokius darbus konkrečiai atliktų ir pan. Pastarasis sakė, kad norėtų gauti 1 500 Eur atlyginimÄ , buvo kompiuteryje iÅ¡dėstęs savo vizijÄ , sakė, kad pats susirinks komandÄ .

Visgi tai buvo tik pokalbis ir iki 2017-12-14 R. R. bare nebuvo įdarbintas (įsidarbino tik nuo 2017-12-19). Pastarasis jokių pareigų bare nedirbo (neruošė gėrimų, nedirbo su kasa ir pan.). Dėl raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyto teiginio, kad R. R. kelias savaites padėjo bare tvarkytis, L. B. nurodė neatsimenantis, kad pastarasis bÅ«tų atlikęs kokius darbus (atsimena tik tai, kad vienÄ kartÄ R. R. kartu su juo važiavo parsivežti gėrimų, gal padėjo paneÅ¡ti kokiÄ dėžę, tačiau tam nereikėjo žmogaus įdarbinti).

Su R. R. konfliktų nėra turėjęs, pastarasis iÅ¡ jo jokių pinigų nereikalavo. Toliau apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad S. L. jis yra matęs tik kokį kartÄ . Nežino, kÄ pastarasis veikė 2017-12-14. Kiek jam minėjo R. R., Å¡is buvo atėjęs lyg ir kažkÄ pasiimti. Kaip suprato, R. R., ketindamas dirbti baro vadovu, rinkosi komandÄ , gal buvo numatęs į jÄ priimti S. L. L. B. teigimu, tuo metu bare nebuvo įdarbinti jokie asmenys, dirbę kaip barmenai.

Jų barui iÅ¡ esmės net nereikėjo. Bare vykdavo užsakomieji banketai, kurių metu gėrimus visi atsineÅ¡davo patys, o, jei reikdavo paruoÅ¡ti kavÄ ar arbatÄ , tÄ padarydavo jis pats jis pats (L. B.) (b. l. 40-45).Dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo L. B. savo kaltę pripažino, sutiko, kad nepateikė nurodymuose nurodytų dokumentų. Tų dokumentų jis paprasčiausiai neturėjo, todėl ir negalėjo pateikti (b. l. 40-45).RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, esančiame administracinio nusižengimo protokole,                       L.

B. nurodė su protokolu susipažinęs, vėlesnius parodymus pateiksiantis bylos nagrinėjimo metu (b. l. 2). 2017-12-14 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime L. B. nurodė puošęs eglę patalpose, esančiose Kalvarijų g. 88, kuriose vykdo individualiÄ veiklÄ (patalpose užsakomi banketai). R. R. kelias savaites padeda tvarkytis bare, P. atvažiavo Å¡iandien padėti puoÅ¡ti eglutę ir suneÅ¡ti baldus, o S., R. draugas, padeda tvarkyti barÄ , jį mato trečiÄ kartÄ . Dėl darbo su R. kalbėjo (baro vadovo pareigų), bet susitarimų kol kas neturi (b. l. 12). 2018-01-17 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime L.

B. nurodė 2017-12-14 baro patalpose vykdęs smulkaus remonto darbus. Padėti atvykęs P. atėjo į pagalbines patalpas pakviesti jį (L. B.), kur jis pamatė darbo inspektorius, kurie nurodė, jog juos pasitikęs P. paaiškino, kad virtuvė nedirba, bet maisto parūpinti gali iš kitos įmonės, galimas svečių aptarnavimas. L. B. teigimu, P. veiksmai buvo jo asmeninė iniciatyva, jam jokių nurodymų duota nebuvo. R. buvo atvykęs padėti, prieš tai mėnesį buvo mokinamas darbui vadovo pareigoms.

Å iuo metu R. jau yra pasirašęs darbo sutartį su MB „A.“. S. L. yra R. draugas, kuris tÄ dien buvo atėjęs su R. puoÅ¡ti eglutę (b. l. 13). Teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas S. L. parodė 2 savaites dirbęs bare „C.“. Apie tai, kad minėtame bare yra reikalingas barmenas, jam pasakė jo pažįstamas R. R.. Pastarasis jam parašė internetu, kadangi žinojo, jog jis (S. L.) ieÅ¡ko tokio darbo, yra baigęs barmeno kursus. Atėjęs į barÄ , jis kalbėjosi su R.

R. Å is sakė dirbantis vadybininku, jam viskÄ aprodė (kaip viskas vyksta, kÄ reikės daryti ir pan.). R. R. paprašė ateiti porÄ dienų ir padėti sudaryti gėrimų meniu, nuspręsti, kokių gėrimų reikės nusipirkti, taip pat, kokių taurių įsigyti. IÅ¡ pradžių dėl atlyginimo, darbo valandų nieko nesitarė, sakė, jeigu jam patiks darbas, viskÄ nuspręs vėliau. Liudytojo teigimu, jis porÄ dienų padėjo sudaryti gėrimų meniu, o trečiÄ dienÄ pradėjo normaliai dirbti.

Kada ateiti, jam pasakydavo R. R. S. L. patvirtino dirbęs barmenu- padavėju – ruošė gėrimus, neÅ¡davo maistÄ . Visus nurodymus jam davė R. R., bÅ«tent tik su juo ir bendravo. L. B. faktiÅ¡kai kasdien visÄ laikÄ bÅ«davo bare, matė jį dirbantį barmeno pareigose. Kokios pareigos buvo paties L. B., liudytojas S. L. nurodyti negalėjo. Pažymėjo, kad pirmÄ darbo dienÄ R. R. pristatė jį L. B. kaip naujÄ darbuotojÄ . PapraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti, kodėl raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog dėl darbo sÄ lygų tarėsi su L.

B. bei to, kad būtent pastarasis jam duodavo nurodymus, S. L. parodė, kad taip rašyti paaiškinime jam nurodė R. R. Atvykus VDI inspektoriams, visi išsigando, vienu metu prie jo priėjęs R. R. nurodė parašyti, kad viskas buvo derinama su L. B. Liudytojo teigimu, jis bare pradirbo 2 savaites, darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Atlyginimo negavo, nors dirbo nuo 18 val. iki nakties (03 val.), taip pat buvo, jog dirbo ir nuo 16 val. iki paryčių. Paklausus R. R. dėl atlyginimo bei sutarties, šis sakydavo, kad viskas bus rytoj.

Po to įvardindavo dar kitÄ dienÄ , galiausiai pradėjo aiÅ¡kinti, jog eitų ir klaustų pas L. B. Atsakydamas į atstovės klausimÄ , ar patikrinimo dienÄ baras dirbo ir jame buvo aptarnaujami klientai, liudytojas S. L. atsakė teigimai, tik pažymėjo, jog tuo metu, kai į barÄ atvyko inspektoriai, klientų jame jau nebebuvo (b. l. 68-71).Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. R. parodė, jog 2017-12-14 bare „C.“ nedirbo, jame lankėsi tik kaip klientas. Vėliau patikslino, kad tÄ dienÄ baras apskritai nedirbo, o jis ėjo į darbo pokalbį.

Jo draugas P. P. daugmaž savaitę iki įvykio dienos jam papasakojo, kad yra viena gera vieta, kurioje reikia baro vadovo, nurodė pažįstantis savininkÄ . Jiedu susitarė su P. P. nuvažiuoti ir pakalbėti dėl darbo. Paklaustas, ar P. P. dirbo toje vietoje ir kaip jis su ja yra susijęs, liudytojas R. R. atsakė nieko nežinantis. Taigi 2017-12-14 jis centre susitiko su P. P. ir jie abu nuvyko į barÄ â€žC.“. Anot liudytojo, baras tuo metu nedirbo, į patalpas užėjo, kadangi durys buvo atidarytos.

Viduje buvo tik L. B., kuris sėdėjo prie staliuko. P. P. juodu supažindino, L. B. pasakė esantis baro savininkas. Liudytojas papasakojo apie save, kokio darbo norėtų, jiedu su L. B. tÄ kartÄ nieko konkrečiai nesutarė, savininkas sakė pagalvosiantis, liepė apie save viskÄ suraÅ¡yti ir atsiųsti. Pakalbėjęs su L. B., dar liko bare, abu su P. P. tiesiog sėdėjo prie staliuko, galvojo, kÄ tÄ vakarÄ jiems nuveikti. Be to, į barÄ dar turėjo atvykti pažįstamas S. L., kuris irgi turėjo tartis dėl darbo.

Vienu metu atvažiavo kažkokia moteris (pradžioje liudytojas nurodė, kad draugo motina, tačiau paklaustas, kokio draugo ir kodėl nusprendė, kad motina, atsakė, kad jos nepažįsta ir nežino, kas ji tokia), kuri atvežė kalėdinius papuoÅ¡alus. P. paprašė, kad jie padėtų daiktus suneÅ¡ti į vidų. BeneÅ¡ant daiktus (buvo praėjusi apie valanda nuo jo pokalbio su L. B.), bare pasirodė Darbo inspekcijos pareigÅ«nai. Pastarieji klausė, kÄ jis veikia, ar dirba, kokios pareigos. Liudytojo teigimu, jis, pamatęs pareigÅ«nus, nusprendė pameluoti ir pasakyti, kad bare dirba, nurodė esantis barmenas, paminėjo, kad taps baro vadovu.

Taip pasakė, kadangi tikėjosi, jog galbÅ«t tai atneÅ¡ jam piniginės naudos (kokiu bÅ«du, liudytojas konkrečiai teismui neatsakė, teigė, jog galvojo, kad bus tikrai įdarbintas, galbÅ«t jam L. B. sumokės pinigų, nenorėdamas nemalonumų su Darbo inspekcija, taip pat paminėjo, jog galbÅ«t jam sumokės patys inspektoriai arba netgi teismas). RaÅ¡ydamas raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , jis buvo iÅ¡sigandęs, jautė pareigÅ«nų spaudimÄ , jie uždavinėjo visokius klausimus ir jis nurodė iÅ¡galvotas aplinkybes (atsakymų pareigÅ«nai nediktavo, atsakymus nurodė pats, tačiau neteisingus).

Visgi vėliau pagalvojo, kad pasielgė negražiai, jam prabudo sÄ Å¾inė ir, raÅ¡ydamas antrÄ jį paaiÅ¡kinimÄ , jis nurodė visÄ tiesÄ . S. L. jis nieko nenurodinėjo ir neaiÅ¡kino, kÄ Å¡is turi nurodyti savo paaiÅ¡kinime (b. l. 75-81) Teisme posėdyje apklausiamas liudytojas J. V. (Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius) parodė kartu su kolega G. K. atlikęs patikrinimÄ (pagal praneÅ¡imus dėl galimo nelegalaus darbo bei darbo laiko pažeidimų). 2017-12-14, apie 19 val., atvyko į barÄ .

Užėjus matėsi bÅ«rys asmenų, kurie puošė patalpas. Vienas iÅ¡ tų asmenų, prisistatęs P., pasakė, kad baras dirba, tik pažymėjo, jog virtuvė nedirba, tačiau nurodė, jog gali maistÄ užsakyti iÅ¡ kitur. Jiems su G. K. buvo pasiÅ«lyta užeiti, užsisakyti gėrimų. Prisistačius, kad jie yra VDI inspektoriai ir atliks patikrinimÄ , P. pasimetė, nurodė, kad patalpose veikia MB „A.“. Asmuo nurodė bare pats nedirbantis, minėjo tik atėjęs pas draugus bei pridÅ«rė, kad bare yra barmenas, o taip patalpose yra pats direktorius.

Liudytojo teigimu, bare be minėto P. dar buvo vaikinas, stovėjęs ant kėdės (vėliau nustatyta, kad R. R.), moteris, kuri buvo akcininko mama, taip pat dar vienas vaikinas, nešęs stiklines. Paprašytas prisistatyti, vaikinas, kuris iš pradžių stovėjo ant kėdės, R. R. iš pradžių nurodė, kad bare nedirba, tačiau po to pasakė esantis baro vadovas. Minėjo dirbantis 2 mėnesius, sakė, kad į jo pareigas daugiausia įeina bendravimas su klientais. Kitas vaikinas, t. y. S. L., nešinas stiklinėmis ėjo prie baro.

Paklaustas, kokias funkcijas atlieka bare, atsakė apie 2 savaites dirbantis barmenu. AiÅ¡kinantis aplinkybes, nustatyta, kad nei R. R., nei S. L. nebuvo nurodyti tarp įmonės darbuotojų (neįtraukti į sÄ raÅ¡us). Fiksuojant aplinkybes, papraÅ¡yta, kad abu paraÅ¡ytų paaiÅ¡kinimus. Abiem buvo užduodami klausimai, į kuriuos asmenys raÅ¡tu teikė atsakymus. Taip pat buvo paimtas paaiÅ¡kinimas ir iÅ¡ direktoriaus L. B. Pastarasis aiÅ¡kino, kad baras uždarytas, nurodė S. L. matantis tik trečiÄ kartÄ , dėl R.

R. tiksliai nieko neįvardino. Vėliau L. B. buvo duoti nurodymai pateikti konkrečius dokumentus (įvardintus nurodymuose), tačiau pastarasis jų nepateikė. Jis vis žadėjo tÄ padaryti vėliau, sakė praÅ¡ys buhalterės, bet taip nieko ir nepateikė, iÅ¡skyrus keletÄ dokumentų, kurie gauti po nurodytų terminų (b. l. 40-45).Teisme posėdyje apklausiamas liudytojas G. K. (Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius) parodė 2017-12-14, apie 19 val., kartu su kolega J. V. atlikę patikrinimÄ bare „C.“.

Užėję į vidų, pamatė kelis asmenis, kurie kabino Å¡ventines dekoracijas, o vienas jų lyg ir prižiÅ«rėjo, kaip yra dirbama (bent jau taip atrodė iÅ¡ Å¡ono). Paklausus, ar baras dirba, vienas iÅ¡ asmenų (P. P.) atsakė, jog taip, nurodė, kad tik virtuvė nedirba, tačiau čia pat pridÅ«rė, kad maistÄ galima užsakyti iÅ¡ kitur. Toliau bendraujant su minėtu P. P., prisistačius, kad jie yra inspektoriai iÅ¡ VDI ir atliks patikrinimÄ , minėtas asmuo iÅ¡ karto pasakė, kad jis bare nedirba, nurodė, kad yra tiesiog draugas, pažymėjo, kad nurodytu adresu veikia MB „A.“.

Liudytojas G. K. pažymėjo daugiausia bendravęs su minėtu P. P., iÅ¡ kurio paėmė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ . Tuo tarpu jo kolega J. V. bendravo su 2 barmenais, kurie teikė pastarajam raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Direktorius L. B. buvo pagalbinėse patalpose, kažkÄ darė. Atsimena, kad kuomet P. P. šį kvietė ateiti, tai iÅ¡kart L. B. nurodė, kad atvyko inspektoriai, kuriems jis pasakė, kad yra tik draugas ir pan., t. y. kviesdamas L. B. ateiti, iÅ¡kart Å¡iam pasakė, kokiÄ informacijÄ apie save jau yra nurodęs. Liudytojo teigimu, patikrinimo metu bare prie kasos buvo rasti čekiai, pagal kuriuos sprendė, kad veikla vykdoma.

Dėl minėtų dviejų asmenų, iÅ¡ kurių paaiÅ¡kinimus ėmė J. V., tai pastarieji patys nurodė dirbantys bare, nors jų darbuotojų sÄ raÅ¡uose nebuvo. Kiek atsimena, L. B. aiÅ¡kino, kad vienas jų yra lyg baro vadovas, bando dirbti (apie porÄ savaičių), žiÅ«ri, kaip Å¡iam seksis. Dėl kito vaikino L. B. sakė, kad jį bare yra matęs ne kartÄ , pastarasis padeda (konkrečiau nedetalizavo) (b. l. 40-45).Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B. savo kaltės padarius ANK 95 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ nepripažino, tačiau byloje surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ginčydamas jam inkriminuotÄ nusižengimÄ , tvirtina, jog patikrinimo metu nei R. R., nei S. L. bare nedirbo. VienÄ iÅ¡ jų, t. y. R. R., L. B. nurodė pažinojęs. Pastarasis buvo dažnas baro lankytojas, be to, norėjo įsidarbinti, prieÅ¡ keletÄ savaičių iki patikrinimo kaip tik kalbėjosi, kokį darbÄ Å¡is galėtų dirbti (R. R. įsivaizdavo save kaip baro vadovÄ ), tačiau viskas apsiribojo tik pokalbiu, jokios konkrečios sÄ lygos nebuvo suderintos ir patikrinimo dienÄ R.

R. nebuvo baro darbuotojas, pastarasis buvo atėjęs padėti papuoÅ¡ti barÄ . Tuo tarpu S. L. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė prieÅ¡ tai matęs kokį kartÄ . Nežino, kÄ Å¡is veikė bare 2017-12-14, kiek suprato, S. L. buvo atėjęs kažkÄ pasiimti. Be to, gali bÅ«ti, jog R. R., ketindamas tapti baro vadovu, rinkosi sau komandÄ , į kuriÄ priimti galimai sprendė ir S. L. (b. l. 40-45). Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai dėl R. R. ir S. L. nebuvo pilnai nuoseklÅ«s. Antai, teisme davęs anksčiau iÅ¡dėstytus parodymus, 2017-12-14 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime L.

B. dėl aptariamų asmenų pasisakė kitaip - R. R. kelias savaites padeda tvarkytis bare, o S. L. tÄ vakarÄ Ä¯ barÄ atėjo, tam, kad padėtų R. R. tvarkytis (b. l. 12). PapraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti tokius prieÅ¡taravimus, L. B. teisme taip ir nesugebėjo pateikti aiÅ¡kaus atsakymo, minėjo, kad R. R. anksčiau lyg yra važiavęs kartu, padėjo atsivežti kažkokių gėrimų, gal dar kažkÄ darė, tačiau konkrečiai nieko neatsiminė (b. l. 45). IÅ¡analizavęs L. B. parodymų turinį, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip pastarojo gynybinę pozicijÄ , nukreiptÄ siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Pažymėtina, jog siekiant veikÄ kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus.

Analizuodamas kaltę patvirtinančius įrodymus, teismas pažymi, kad 2018-02-09 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1361 nurodyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - ir VDI) Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai J. V. ir G. K. atliko tyrimÄ dėl galimo nelegalaus darbo MB „A.“. 2017-12-14, 18.55 val., buvo atliktas patikrinimas „C.“, įsikÅ«rusiame adresu Kalvarijų g. 88, Vilniuje, kur baro patalpose rasti: R. R. ir N. R., kabinę Å¡ventines girliandas, P. P., kuris pasitiko VDI inspektorius, ir S. L., kuris sėdėjo už staliuko prie kompiuterio.

Pagalbinėse patalpose buvo MB „A.“ vadovas L. B. Užėjus į barÄ , kurio durys buvo atrakintos, inspektoriams pasiteiravus, ar baras dirba, P. P. atsakė teigiamai, nurodydamas, jog virtuvė nedirba, tačiau maistÄ per juos galima užsisakyti iÅ¡ kitų vietų. Prisistačius inspektoriams, buvo nurodyta, kad čia dirba MB „A.“. Patikrinimo metu nustatyta, kad R. R. ir S. L. yra įmonės baro barmenai. Kadangi nurodytų asmenų nebuvo įmonės apdraustųjų sÄ raÅ¡uose, iÅ¡ jų paimti paaiÅ¡kinimai raÅ¡tu.

N. R. nenurodė savo asmens duomenų, nepateikė asmens dokumento. P. P. ir L. B. paaiškino, kad moteris yra savininko D. R. motina. N. R. nepavyko apklausti raštu, kadangi ji pasišalino iš baro. Dėl darbo aplinkybių apklaustas ir P. P. Taip pat patikrinimo metu raštu apklaustas vadovas L. B., užfiksuotas prie kasos buvęs MB „A.“ kasos aparato kasos operacijų žurnalas, čekiai. L. B. paliktas VDI nurodymas pateikti dokumentus. 2018-01-17 VDI Vilniaus skyriuje L. B. papildomai apklaustas dėl darbo aplinkybių 2017-12-14.

Vėliau buvo atliktos papildomos apklausos, t. y.    2018-01-24 - R. R., 2018-01-31 – S. L., 2018-02-09 - P. P. Akte pažymima, jog R. R. paaiškinimas skyrėsi nuo pirminio. S. L. paaiškinimas nuo pirminio pakito nedaug. Viso tyrimo metu teikti VDI nurodymai įmonei dėl dokumentų pateikimo. 2018-02-06 dienai VDI nebuvo pateiktas nė vienas prašomas dokumentas (darbo sutartys, darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir t. t.). L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir ANK 505 straipsnio 1 dalį nuostatas, bauda iki šiol nėra apmokėta (b. l. 3, 4).

Patikrinimo eiga užfiksuota 2017-12-14 tyrimo veiksmų protokole (b. l. 5). IÅ¡ 2017-12-18 darbo sutarties matyti, jog R. R. 2017-12-18 buvo priimtas dirbti MB „A.“ barmenu-padavėju (b. l. 22-23). Ä® bylÄ pateiktos 3 fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas prie kasos buvęs MB „A.“ kasos aparato kasos operacijų žurnalas, čekiai (b. l. 15-17). IÅ¡ VSDFV iÅ¡raÅ¡o matyti, jog R. R. buvo įdarbintas nuo 2017-12-19, o duomenų apie S. L. įdarbinimÄ laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-01-25 nėra (b. l. 18).

Teismui pateiktame kompaktiniame diske yra 4 vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota kaip inspektoriai bendrauja su MB „A.“ baro patalpose rastais asmenimis. Nagrinėjant bylÄ teisme buvo iÅ¡kviesti ir tiesiogiai apklausti patikrinimÄ atlikę VDI inspektoriai J. V. ir G. K. Neatkartojant pastarųjų parodymų turinio, kuris yra užfiksuotas teismo posėdžio protokole bei iÅ¡dėstytas ankstesnėje nutarimo dalyje, akcentuotina, jog liudytojai patvirtino, kad įeinant abu buvo patikinti, jog baras dirba, įspėti ir dėl to, kad uždaryta virtuvė, tačiau galima užsisakyti gėrimus, o dėl maisto paaiÅ¡kinta esant galimybę maistÄ užsakyti iÅ¡ kitur.

Po to, kai liudytojai prisistatė esantys darbo inspektoriai, asmuo pasimetė ir iÅ¡ karto pradėjo sakyti, kad jis bare nedirba, atėjo pas draugus, tačiau paminėjo, kad patalpose yra barmenas ir pats vadovas. Baro viduje buvo dar du vaikinai ir viena moteris (kaip vėliau nustatyta, akcininko mama), iÅ¡ pagalbinių patalpų pakviestas atėjo ir vadovas L. B. Liudytojai J. V. ir G. K. patvirtino, kad papraÅ¡yti prisistatyti bare buvę minėti vaikinai nurodė tokiÄ informacijÄ â€“ vienas jų prisistatė R.

R., iÅ¡ pradžių paminėjęs, kad bare nedirba, po to pasitaisė ir nurodė esantis barmenas-baro vadovas (inspektoriams užėjus į baro patalpas, pastarasis stovėjo ant kėdės), aiÅ¡kino dirbantis jau 2 mėnesius. Kitas vaikinas, kuris nešė stiklines prie baro, prisistatė kaip S. L., nurodė apie 2 savaites dirbantis barmeno pareigose. Kadangi nė vienas iÅ¡ jų nebuvo įtrauktas į įmonėje dirbančių asmenų sÄ raÅ¡us, buvo nuspręsta paimti iÅ¡ jų raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 40-45).

Taigi iÅ¡ tokių liudytojų parodymų matyti, jog pastarieji ne tik buvo pakviesti į barÄ , kuris, prieÅ¡ingai nei tikina L. B., tÄ vakarÄ dirbo, tačiau liudytojams pasiÅ«lyta užsisakyti gėrimų, paaiÅ¡kinta, jog esant norui yra galimybė maistÄ užsisakyti iÅ¡ kitos vietos. Be to, bare esantys R. R. ir S. L. prisistatė darbuotojais (vienas barmenu-baro vadovu, kitas – barmenu), vėliau klausiami papasakojo aplinkybes, kaip įsidarbino, kiek laiko dirbo, kokias funkcijas realiai atliko ir pan. Nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, įrodinėdama, kad patikrinimo vakarÄ baras nedirbo, akcentavo neva L.

B. nėra atsakingas už tai, kad P. P. savo iniciatyva nurodė kažkokiÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ dėl maisto ir gėrimų, akivaizdu, kad tai nepaneigia, jog patikrinimo metu tiek pats baras veikė, tiek tai, kad jame dirbo R. R. ir S. L. L. B., bÅ«damas MB „A.“ direktoriumi, privalėjo pasirÅ«pinti, kad baro patalpose nebÅ«tų paÅ¡alinių asmenų, o, jeigu tokie vienokiais ar kitokiais tikslais pas jį atvyko, užtikrinti, kad bare nedirbantys asmenys elgtųsi tinkamai, o ne kviestų į barÄ , juo labiau, jeigu jis nedirbo, lankytojus, siÅ«lytų jiems užsisakyti gėrimų ar teiktų informacijÄ dėl maisto užsakymo galimybių.

Grįsdamas L. B. kaltę, teismas neabejotinai remiasi ir S. L. teisme duotais parodymais, taip pat pastarojo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (b. l. 8, 9, 68-71). Tiek patikrinimo metu, tiek teikdamas raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ bei apklausiamas teismo posėdyje S. L. patvirtino dirbęs bare, kurio tuometinis pavadinimas buvo „C.“. Ėjo barmeno-padavėjo pareigas (ruošė gėrimus, neÅ¡davo maistÄ ), dirbo apie 2 savaites, nurodymus jam duodavo bare dirbęs pažįstamas R. R., bÅ«tent per kurį ir pradėjo dirbti.

Darbo sutartis nebuvo sudaryta, R. R. jam duodavo visus nurodymus. L. B., kuris bare buvo kasdien ir beveik visÄ laikÄ , jį matė dirbantį, R. R. dar pirmÄ dienÄ jį (S. L.) pristatė L. B. kaip naujÄ darbuotojÄ (b. l. 68-71). Taigi teismui liudytojas patvirtino raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes, tuo pačiu patikslino, jog pirmame paaiÅ¡kinime teiginius apie tai, kad dėl visko tarėsi su L. B., nurodė papraÅ¡ytas R. R. Patikrinimo metu pastarasis vienu momentu priėjo prie baro (iki pradedant raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus) ir liepė raÅ¡ant nurodyti, kad tai ne su juo, o su L.

B. buvo tartasi dėl darbo pareigų, iš L. B. išklausydavo kasdienius nurodymus (b. l. 68-71). Atkreiptinas dėmesys, kad inspektoriams atėjus į kavinės patalpas, S. L., nešinas stiklinėmis, ėjo prie baro, kas matyti ir vaizdo įraše. Atsižvelgiant į tai, jog S. L. pripažino dirbęs barmenu-padavėju, stiklinių nešimas yra pilnai suprantamas, atitinka jo darbo pobūdį ir šioje vietoje niekaip nesutiktina su atstove, kad toks stiklinių nunešimas buvo paties asmens iniciatyva, kas pašaliniam asmeniui, juo, labiau jeigu baras apskritai nedirbo, būtų aiškiai neįmanoma.Teisme buvo apklaustas ir R.

R., kuris iÅ¡ pradžių tikino 2017-12-14 bare lankęsis kaip klientas. Duodamas parodymus liudytojas tuo pačiu teigė, jog įvykio vakarÄ baras nedirbo, taigi, teismui uždavus klausimÄ , kaip tokiu atveju jis į tÄ barÄ pateko kaip klientas, liudytojas pradėjo pasakoti, kad visgi jis atėjo kitokiais tikslais. Anot jo, atvyko kartu su savo draugu P. P., kadangi Å¡is buvo suderinęs jam susitikimÄ su vadovu L. B., siekiant aptarti įsidarbinimo galimybę, kadangi iÅ¡ P. P. žinojo, jog barui reikalingas vadovas.

Atėję rado L. B. sėdintį bare, P. P. juodu supažindino, po ko su L. B. bendrai aptarė R. R. įsidarbinimo galimybes, tačiau nieko konkrečiai tÄ kart nesutarė. Atsakydamas į užduotus klausimus, kodėl po pokalbio liko baro patalpose, liudytojas aiÅ¡kino neva tiesiog su P. P. sėdėjo prie staliuko, kalbėjosi, kÄ toliau tÄ vakarÄ veiks. Tada atvažiavo kažkokia moteris, kuri atvežė kalėdinius papuoÅ¡alus, o P. P. paprašė juos suneÅ¡ti į vidų. BeneÅ¡iojant daiktus, pasirodė darbo inspektoriai.

Paklaustas, kokiu pagrindu jis yra bare, R. R. nurodė esantis barmenas, paminėjo, kad bus baro vadovas. Kodėl nurodė tokiÄ melagingÄ informacijÄ , liudytojas aiÅ¡kiai neatsakė, teigė tokiu bÅ«du galvojęs, kad taip bus daugiau Å¡ansų jam įsidarbinti, taip pat tikėjosi gauti pinigų (iÅ¡ B., kuris galbÅ«t jam bÅ«tų sumokėjęs, nenorėdamas nemalonumų su Darbo inspekcija, o gal, anot R. R., jam bÅ«tų pinigų davę patys inspektoriai, o galiausiai netgi teismas). Pirminį raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ rašė iÅ¡sigandęs, jautė pareigÅ«nų spaudimÄ , dėl ko nurodė iÅ¡galvotas aplinkybes (b. l. 75-81).

Teismas tokius liudytojo parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip neatitinkančius byloje surinktų įrodymų, prieÅ¡taraujančius paties pirminei pozicijai, nenuoseklius, galiausiai netgi nelogiÅ¡kus. Liudytojo R. R. parodymai neatitinka netgi L. B. parodymų, taip pat P. P. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių. IÅ¡ teisme duotų liudytojo R. R. parodymų matyti, kad pastarasis painiojosi savo paaiÅ¡kinimuose - iÅ¡ pradžių nurodė lankęsis kaip klientas, vėliau aiÅ¡kino, kad vyko į P. P. sutartÄ darbo pokalbį su L.

B. Po tariamo pokalbio dėl neaiÅ¡kių priežasčių R. R. liko bare, iki pasirodant inspektoriams jame praleido ne mažiau nei valandÄ . Akivaizdu, jog paÅ¡alinis asmuo nedirbančiame bare likti negalėjo, kai tuo tarpu R. R. ne tik liko, bet ir nurodė padėjęs neÅ¡ioti daiktus. Tokia liudytojo dėstoma įvykių eiga yra sunkiai įtikinama. Dar didesnę nuostabÄ kelia liudytojo paaiÅ¡kinimai dėl to, kas nulėmė jo apsisprendimÄ nurodyti inspektoriams melagingÄ informacijÄ dėl jo darbo įmonėje, taip pat raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinio.

R. R. taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, dėl kokių priežasčių inspektoriams prisistatė esantis barmenas – baro vadovas, dėl ko patikrinimo metu teiktame rašytiniame paaiškinime nurodė tokias aplinkybes, kurių vėliau atsisakė. Teiginiai dėl to neva tokiu būdu liudytojas tikėjosi būti įdarbintas ar gauti pinigų prasilenkia su elementaria logika ir iš esmės net nereikalauja platesnio aptarimo. Nepaisant R. R. 2018-01-24 paaiškinimo bei teisme duotų parodymų, teismas laiko, kad minėtas liudytojas būtent savo pirminiame paaiškinime nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes.

IÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo kaip tik matyti, jog R. R. nurodė MB „A.“ dirbantis 2 mėnesius, dėl darbo sÄ lygų tarėsi su direktoriumi L. B., numatytas atlygis 700-800 eurų (už pilnÄ etatÄ ), priklausomai nuo pardavimų, darbo valandos nuo 16.00 iki 02.00 val., kartais atvykstant ir darbo dienomis dienos metu. Jis dirba su kasa, aptarnauja klientus, gamina kokteilius, gėrimus. Atlyginimas, avansas jam buvo sumokėtas vienÄ kartÄ (praeitÄ mėnesį), instruktažas nepravestas, vyko tik įvadinis instruktažas, darbinius nurodymus duoda L.

B. (b. l. 6). Kaip informatyvia ir reikÅ¡minga teismas remiasi vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota medžiaga, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo tiesiogiai peržiÅ«rėta teismo posėdyje. BÅ«tent įraÅ¡uose yra užfiksuoti reikÅ¡mingi duomenys iÅ¡ patikrinimo vietos. PrieÅ¡ingai nei tikino liudytojas R. R. ar baigiamojoje kalboje akcentavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo laikyti, kad liudytojai raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus rašė įbauginti, spaudžiami pareigÅ«nų, teikdami esÄ pareigÅ«nų pageidaujamus atsakymus pagal jų pačių suformuluotus menamus klausimus.

Ä®raÅ¡uose užfiksuota medžiaga leidžia susidaryti objektyvų vaizdÄ , kokiomis aplinkybėmis buvo teikiami asmenų paaiÅ¡kinimai. Matyti, kad buvo atliekama įprastinė raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų įvykio vietoje paėmimo procedÅ«ra. Inspektoriai paaiÅ¡kino tvarkÄ , kokiu pagrindu praÅ¡oma aplinkybes suraÅ¡yti raÅ¡tu, iÅ¡aiÅ¡kino atsakomybę dėl žinomai melagingų parodymų davimo, kas yra bÅ«tina tokiais atvejais, ir toks iÅ¡aiÅ¡kinimas jokiu bÅ«du nelaikytinas spaudimu ar grasinimu.

PrieÅ¡ingai, tai yra pareiga, kuriÄ inspektoriai atitinkamai vykdė. AnalogiÅ¡kai teismas, prieÅ¡ apklausdamas liudytojus teisme, iÅ¡aiÅ¡kina atsakomybę tiek pagal ANK 224 straipsnį, tiek ir baudžiamÄ sias pasekmes pagal BK 235 straipsnį. IÅ¡ teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog paaiÅ¡kinimai raÅ¡omi ramiai, atmosfera ne konfliktinė. Tai, jog inspektoriai nurodė klausimus ar papildomai paaiÅ¡kino, kokio pobÅ«džio (ne turinio) aplinkybes reikia nurodyti, nereiÅ¡kia, jog iÅ¡ liudytojų buvo reikalaujama ir praÅ¡oma pageidaujamų atsakymų.

PrieÅ¡ingai, įraÅ¡e, pavadinimu „MOVOO“, užfiksuota, kaip, antai, inspektorius klausia, kokioje įmonėje ir kiek laiko asmenys dirba; liudytojas R. R. pasitikslina, ar jam reikia nurodyti įmonę ir kiek jis į dirbo, į kÄ inspektorius J. V. paaiÅ¡kina, kad jeigu Å¡is tiksliai nežino, gali nurodyti apytikslį laikÄ , kaip atskaitÄ imant mėnesio pradžiÄ , pabaigÄ ir pan. Ä®rašų turinys rodo, kad paaiÅ¡kinimų raÅ¡ymo tvarka ir buvo bÅ«tent liudytojų atsakymai į jiems pateikiamus konkrečius klausimus.

IÅ¡ vaizdo medžiagos galima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad ne patikrinimÄ vykdę pareigÅ«nai, o bare dirbę S. L. ir R. R. patys teikė vienokius ar kitokius atsakymus į jiems užduodamas klausimus, atsakymų turiniui inspektoriai jokio poveikio nedarė. PrieÅ¡ingai, dar pačioje pradžioje J. V. paaiÅ¡kino abiem, kad jie aplinkybes pagal užduodamus klausimus suraÅ¡ytų savais žodžiais, kÄ atsimena, o jei tiksliai neatsimena, tai atitinkamai ir pažymėtų paaiÅ¡kinime. Tokiu bÅ«du teismas pateiktÄ vaizdo medžiagÄ vertina kaip pilnai patvirtinančiÄ liudytojų J.

V., G. K., S. L. duotus parodymus bei paneigia R. R., o tuo pačiu ir gynybos tikinimus, jog dėl tariamo pareigÅ«nų spaudimo ir tendencingai užduodamų klausimų pirminiais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais negali bÅ«ti remiamasi. Tokiu bÅ«du iÅ¡dėstyti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad                   L. B., bÅ«damas MB „A.“ direktoriumi, neužtikrino, kad R. R. bei S. L. dirbtų sudarę raÅ¡ytines darbo sutartis ir įstatymų nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie socialinio draudimo pradžiÄ , Å¡iais savo veiksmais pažeisdamas DK 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas.

Baigiamojoje kalboje administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atstovė akcentavo, jog administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kokį konkrečiai darbÄ buvo leista dirbti R. R. ir S. L., kas esÄ daro tiek kaltinimÄ neaiÅ¡kų, tiek apriboja teisę į gynybÄ . Toks atstovės pastebėjimas dėl to, jog protokole nėra nurodytas R. R. ir S. L. darbo funkcijos, yra teisingas. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , neginčytinai nustatyta, jog abu asmenys atliko darbo funkcijas darbdavio naudai, dirbo barmenais (dėl to, kad R.

R. patikrinimo dienai bÅ«tų pilnai vadovavęs barui ir ėjęs baro vadovo funkcijas, kategoriÅ¡kai teigti negalima). Å ių aplinkybių pagrindu protokolas tikslintinas, nurodant, kad R. R. ir S. L. nurodytÄ laikotarpį dirbo barmenais. Tiek atliekant tyrimÄ , tiek bylÄ nagrinėjant teisme, bÅ«tent Å¡ios aplinkybės buvo tiriamos, ir R. R., ir S. L. dar savo pirminiuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kokias darbo funkcijas jie atliko bare „C.“, dėl ko laikytina, jog toks patikslinimas niekaip nepasunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties.

Nagrinėjamu administraciniu nusižengimo protokolu L. B. yra kaltinamas padaręs dar vienÄ nusižengimÄ , t. y. nustatytais terminais neužtikrinęs, kad bÅ«tų pateikti vyr. darbo inspektoriaus J. V. nurodymuose (iÅ¡ viso trijuose) iÅ¡vardinti MB „A.“ dokumentai. Å io nusižengimo L. B. neginčija ir jį pilnai pripažįsta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2018-01-04, 2018-01-17 bei 2018-01-31 nurodymais MB „A.“ vadovas L. B. įpareigotas pateikti darbo sutartis su darbuotojais, įsakymÄ dėl darbo laiko apskaitos, darbuotojų laiko grafikus, žiniaraščius, darbo užmokesčio paskaičiavimo dokumentus, baro nuomos sutartį, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog L.

B. praÅ¡omus dokumentus nustatytais terminais inspekcijai bÅ«tų pateikęs (b. l. 19-21). Tokie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. B. nevykdęs nurodymų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, yra privalomi, atitinkamai pažeidė nurodyto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 20 punktÄ . Tokiais veiksmais L. B. padarė ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir ANK 505 straipsnio 1 dalį nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai laikoma, jog abu pažeidimus L. B. padarė pakartotinai ir tokie L. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį bei 505 straipsnio 2 dalį.Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobÅ«dį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis bei nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nelegaliai įdarbintų asmenų skaičių (iÅ¡ viso du darbuotojai).

Taip pat įvertinama           L. B. asmenybė – dirbantis, administracine tvarka baustas, turi galiojančiÄ nuobaudÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus L. B. minimalias baudas, numatytas ANK 95 straipsnio 2 dalies bei ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijose. Pažymėtina, kad toks administracinės baudos dydis formaliai nukrypsta nuo ANK         34 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių (nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių), visgi, įvertinus tai, kad nelegaliai įdarbinti asmenys dirbo palyginti neilgai, dėl ko į biudžetÄ nesumokėti mokesčiai nebuvo dideli, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, laikytina, kad minimalÅ«s baudų dydžiai atitiks teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus bei bus pakankami administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.Atsižvelgiant į posėdžio metu iÅ¡reikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl baudos iÅ¡dėstymo tuo atveju, jeigu teismas nutartų pripažinti asmenį kaltu, taip pat įvertinus baudos dydį, paskirtos baudos mokėjimas iÅ¡dėstomas 10 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio         3 dalis).

Nustatyti ilgesnės trukmės termino teismas neturi pagrindo, kadangi asmuo nepateikė teismui dokumentų (iÅ¡skyrus antstolio patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nors paklaustas             L. B. pripažino net nežinantis, dėl ko Å¡is iÅ¡ieÅ¡kojimas yra vykdomas), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad net ir toks beveik 8 kartus ilgesnis nei įstatymo numatytas terminas yra nepakankamas baudai sumokėti.Pažymėtina, jog anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais liudytojo R.

R., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, parodymai apie tai, kad jis 2017-12-14, apie 18.55 val., bare „C.“ nedirbo, barmeno funkcijų neatliko, buvo atėjęs neva tik aptarti su L. B. įsidarbinimo galimybes, o, atvykus VDI inspektoriams, spontaniÅ¡kai sugalvojo nurodyti melagingÄ informacijÄ apie tai, kad jis bare dirba, tokiu bÅ«du esÄ tikėdamasis realiai įsidarbinti arba bent jau gauti finansinę naudÄ , melagingai prisistatė esantis barmenu ir bÅ«simu baro vadovu, kÄ , spaudžiamas inspektorių, paveiktas baimės, nurodė ir patikrinimo vietoje raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime, buvo įvertinti kritiÅ¡kai, kaip neatitinkantys objektyvios tiesos.

Atsižvelgiant į tai, nutarimui įsiteisėjus, praneÅ¡tina prokurorui apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Nr. A18.-764-932/2018 2018-05-15 teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas R. R. galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso        95 straipsnio 1 dalimi, 505 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies           1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a :

L. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5 000 eurų dydžio baudÄ .L. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 550 eurų dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio        2 dalimi, L.

B. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalį ir 505 straipsnio 2 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 5 000 (penkių tÅ«kstančių) eurų dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio    3 dalimi, paskirtos 5 000 eurų dydžio baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 10 (deÅ¡imties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant baudÄ mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (po 500 eurų), sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.Nutarimui įsiteisėjus, praneÅ¡ti prokurorui, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Nr. A18.-764-932/2018 2018 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas R.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje. Kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais (diskas įdėtas į vokÄ , kuris prisegtas prie bylos virÅ¡elio) palikti saugoti kartu su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per           40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvienÄ mėnesį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti įmokos kodÄ 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK: 18078025121. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėja                                                                                                    Julita Dabulskytė–Raizgienė