55fed3c9-fb64-4e95-9666-8ac4e2c9da92 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. liepos 31 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėja Silvana Girdenienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka civilinėje byloje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų I. L. –G. ir K. G. praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nutraukti jų santuokÄ bendru sutarimu. PraÅ¡yme nurodė, kad jie (duomenys neskelbtini).

Kartu su pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjai pateikė teismui ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas k o n s t a t u o j a : praÅ¡ymÄ atsisakytina priimti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ), jeigu ieÅ¡kinys (pareiÅ¡kimas) neteismingas tam teismui (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis CPK 782 straipsniu, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga.

Pagal CPK 784 straipsnį, 785 straipsnį, Å¡eimos bylos, jei nors viena ginčo Å¡alis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena iÅ¡ sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ .

ES ir nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios tarptautinį bylų teismingumÄ , yra vieÅ¡os ir skirtos ne tik teismams, bet ir į teismus besikreipiantiems asmenims. CPK 538 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iÅ¡ sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis fizinio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uose registruose (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjai praÅ¡yme nurodė gyvenantys (duomenys neskelbtini). Teismui sprendžiant praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ , patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, paaiÅ¡kėjo, kad abu pareiÅ¡kėjai yra deklaravę iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, taigi, gyvenamųjų vietų Lietuvos Respublikoje nedeklaravę. Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublikoje negyvena ir gyvenamosios vietos čia nėra deklaravę. Teismo iniciatyva gautais Sodros duomenimis pareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublikoje nedirba.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 2.12 straipsnio normÄ , yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kuriÄ jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ yra svarbÅ«s objektyvÅ«s (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sÄ lygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvÅ«s (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryÅ¡ys su valstybe) veiksniai.

Nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikÅ«rė ketindamas pasilikti. Å is ketinimas turi bÅ«ti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrÄ . BÅ«tent stabilių ryÅ¡ių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečiÄ aplinkÄ laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015). PareiÅ¡kėjai nurodė gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, jie kartu su pateikiamais dokumentais nepateikė jokių įrodymų, kad jie faktiÅ¡kai gyvena Lietuvoje.

Priešingai, iš bylos duomenų yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjų ir jų nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kur yra jų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, o su Lietuva jų nesieja jokie ryšiai. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad pareiškėjų sūnus K. G. yra gimęs Jungtinėje Karalystėje, Londone (gimimo liudijimo nepatvirtinta kopija) ir kad Lietuvoje pareiškėjai neturi jokio turto nei prievolių, darbo ir gyvenamosios vietos ar kitokių ekonominių ar socialinių ryšių.

Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“ 3 straipsnio 1 dalies a papunkčio nuostatas ir 8 straipsnį, byla dėl santuokos nutraukimo nagrinėtina Jungtinėje Karalystėje, nes ten yra abiejų pareiÅ¡kėjų ir nepilnamečio jų vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, o taip pat ir pareiÅ¡kėjų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras.

PareiÅ¡kėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių be kitų klausimų sprendžia ir kelia nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ . Nors iÅ¡laikymo pareigos neįeina į Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymo sritį (iÅ¡laikymo klausimus reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje“), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu vaikas gyvena su pareiÅ¡kėjais, teismas, nagrinėsiantis santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylÄ , turės jurisdikcijÄ priimti sprendimus dėl iÅ¡laikymo pareigų, taikydamas Tarybos reglamento Nr. 4/2009 nuostatas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad praÅ¡ymas neteismingas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mams (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 538 straipsnio 2 dalis, 784 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakytina priimti (CPK 538 straipsnio 2 dalis, 784 straipsnis). PareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad praÅ¡ymas yra teismingas kompetetingam Jungtinės Karalystės teismui (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, n u t a r i a : atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjų I. L. – G. ir K. G. praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jį su priedais grÄ Å¾inti jį pateikusiems asmenims. Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose. Teisėja Silvana Girdenienė