2013-02-22 Nr. AB-5-3-61-3-01128-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-259/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01128-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų dalių panaikinimo, darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 17–18), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 10-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai R. M. ir policininkui I. Z.“ (toliau – ir įsakymas Nr. 10-TE-261) 1.1 punktą; 2) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 10-TE-206 „Dėl viršilos R. M. grąžinimo į pareigas“ (toliau – ir įsakymas Nr. 10-TE-206) 2 punktą; 3) priteisti jam iš atsakovo 5 182,23 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 417,17 Lt delspinigių už nušalinimo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. kovo 21 d.

Pareiškėjas nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniuoju patruliu. Įsakymu Nr. 10-TE-261 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. birželio 9 d. nurodymo Nr. 10-N-34 „Dėl policijos pareigūnų veiklos skaidrumo užtikrinimo“ (toliau – ir Nurodymas Nr. 10-N-34) 1.1 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 28, 61.7 punktų ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 22 d. nurodymo Nr. 10-N-51 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų, stabdant ar tikrinant transporto priemones“ (toliau – ir Nurodymas Nr. 10-N-51) 1.3 punkto pažeidimus.

Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu nuo 2012 m. sausio 25 d. buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui, o 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 10-TE-206 nuo 2012 m. kovo 21 d. grąžintas į pareigas, nurodant nemokėti jam darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Pareiškėjas, nesutikdamas su įsakymais Nr. 10-TE-261 bei Nr. 10-TE-206, nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, kaltė, priešingi teisei veiksmai, sukeltos neigiamos pasekmės. Paaiškino, kad apie visas stabdytas transporto priemones visada informuodavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tarnybinio patikrinimo atlikimo metu minimos transporto priemonės nestabdė, todėl ir pareigos pranešti apie tai radijo ryšio kanalu neturėjo.

Pažymėjo, kad prie pareigūnų transporto priemonių vairuotojai dažnai sustoja nestabdomi, norėdami paklausti kelio ar gauti kitą informaciją, pranešti apie pastebėtas kliūtis, taip pat sustoja asmenys, pažįstantys pareigūną, todėl vien tik tam tikros transporto priemonės stovėjimas greta pareigūnų nesudaro pagrindo teigti, kad jis aptariamą transporto priemonę stabdė ir todėl turėjo pareigą apie tai informuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Pareiškėjas neginčijo, kad 2012 m. sausio 21 d. tarnybos metu su savimi turėjo didesnę nei 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio grynųjų pinigų sumą litais (290 Lt), tačiau teigė, kad baigęs darbą planavo vykti į banką padengti kreditą.

Atkreipė dėmesį, jog nors Nurodymo Nr. 10-N-34 2.1 punkte yra numatyta, kad pareigūnams privalo būti sudarytos sąlygos saugoti pinigų kiekiui, viršijančiam nustatytą sumą, tačiau tinkamų sąlygų pareigūnų gryniesiems pinigams saugoti nėra, taigi pats darbdavys neužtikrina atitinkamų sąlygų tam tikriems reikalavimams įvykdyti. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nesant būtino tarnybinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, be kurios tarnybinė atsakomybė yra negalima. Pažymėjo, kad nei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, kurios nariu jis yra, nei jam pačiam atsakovas neleido susipažinti nei su tarnybinio patikrinimo išvada, nei su kita tarnybinio patikrinimo medžiaga, apribodamas jo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas nustatytas aplinkybes, teisinį veikos įvertinimą ir kartu apribodamas jo teisę įvertinti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo padaryta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų.

Kadangi įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pareiškėjo teigimu, turi būti panaikintas, jam turi būti priteistas ir darbo užmokestis už laikotarpį, kuriuo jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23–25, 104–105) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad visi pažeidimai buvo išsamiai aprašyti 2012 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-27 (toliau – ir Išvada), kurioje buvo konkrečiai nurodyta, kokius pažeidimus padarė pareigūnas. Pažymėjo, kad surinktų faktinių duomenų visuma buvo pakankama konstatuoti, jog pareiškėjas aptariamu atveju pažeidė Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 punkto reikalavimus, nes 2012 m. sausio 21 d. tarnybos metu su savimi turėjo didesnę, negu nustatyta, grynųjų pinigų sumą litais, t. y. 290 Lt ir 1 JAV dolerį. Be to, nustatyta, kad 2012 m. sausio 21 d. apie 13 val.

Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, prie parduotuvės „Maxima“ „Patrulyje-216“ dirbę pareigūnai, t. y. pareiškėjas ir I. Z., tikrino automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje 2012 m. sausio 21 d. negautas pranešimas dėl tikrinamo automobilio, atitinkamai toks pranešimas neregistruotas tikrintų transporto priemonių registracijos sistemoje. Atsakovo teigimu, surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, kad automobilio „Honda Civic“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinime dalyvavo ir apie tai žinojo abu pareigūnai, t. y. vienas jų tikrino dokumentus, o kitas buvo šalia. Be to, ikiteisminiame tyrime pareiškėjas atpažintas kaip vienas iš pareigūnų, dalyvavusių minėto automobilio tikrinime. Taigi aptariamu atveju pareiškėjas yra atsakingas už Instrukcijos 28 punkto ir Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 punkto pažeidimą. Atkreipė dėmesį, jog Instrukcijos 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad patrulio vyresnysis (aptariamu atveju pareiškėjas) tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo veiksmai, kurie nėra susiję su ikiteisminio tyrimo metu vertinamais pareigūno veiksmais baudžiamosios atsakomybės aspektu, nagrinėjamu atveju vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, o, pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnį, pareigūnams už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, gali būti skiriama tarnybinė nuobauda. Pažymėjo, kad pareiškėjas (patrulio vyresnysis), būdamas statutinis valstybės tarnautojas policijos įstaigoje, kurioje tarnyba grindžiama statutiniais santykiais ir šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės reikšmę, sąmoningai pažeidė Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 punkto, Instrukcijos 28 punkto ir Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 punkto reikalavimus, be to, pareiškėjas, būdamas patrulio vyresnysis, neužtikrino, jog nebūtų pažeisti Instrukcijos 61.7 punkto reikalavimai.

Taigi pareiškėjas tyčia pažeidė veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį pareigūnui skirtina tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atkreipė dėmesį, jog dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame yra nusikalstamos veikos požymiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 punktu, tarnybinis patikrinimas sustabdytas, kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00098-12 bus priimtas procesinis sprendimas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-64 „Dėl viršilos R. M. nušalinimo nuo pareigų“ nušalino pareiškėją nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui ir įsakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriui nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio jo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Pareiškėjas su šiuo įsakymu susipažino 2012 m. sausio 27 d. ir teisės aktų nustatyta tvarka jo neskundė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (b. l. 120–126) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas iš esmės kilęs dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 10-TE-261 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo bei darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį išmokėjimo. Teismas vadovavosi Tvarkos 3, 20 punktais, Statuto 2 straipsnio 6 dalimi, 26 straipsniu. Pažymėjo, jog, sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2386/2012. Teismas nustatė, jog tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 punktą, Instrukcijos 28, 61.7 punktus ir Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 punktą. Teismas įvertino Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 punkto, Instrukcijos 28, 61.7 punktų, Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad Išvadoje nurodytos 2012 m. sausio 21 d. įvykio prie parduotuvės „Maxima“ Šaltkalvių g. aplinkybės, aptarti liudytojų parodymai, pareiškėjo paaiškinimai.

Pažymėta, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, jog automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinime dalyvavo ir apie tai žinojo abu pareigūnai (pareiškėjas ir I. Z.), t. y. vienas jų tikrino dokumentus, o kitas buvo šalia. Išvadoje konstatuota, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, kad aptariamą dieną pareiškėjas ir I. Z., kaip to reikalauja Instrukcijos 61.7 punktas, neįformino arba neužtikrino, kad būtų įforminti aukščiau nurodyto automobilio vairuotojo M. J. galbūt padaryti teisės pažeidimai, tačiau šie duomenys nėra pakankami nustatyti, kuris būtent pareigūnas (pareiškėjas ar I.

Z.) tikrino automobilio ir vairuotojo dokumentus, nustatė galbūt padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir neįvykdė Instrukcijos 61.7 punkte numatytos pareigos. Atsižvelgiant į Instrukcijos 3 punkto nuostatą, kad patrulio vyresnysis (aptariamu atveju pareiškėjas) tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, Išvadoje konstatuota, jog būtent pareiškėjas neužtikrino, kad nebūtų pažeisti Instrukcijos 61.7 punkto reikalavimai. Išvadoje taip pat konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, nes iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nurodytus Instrukcijos ir Nurodymų punktus pareiškėjas pažeidė sąmoningai.

Išvadoje taip pat pateikti duomenys apie ankstesnę pareiškėjo tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei informacija apie nuobaudas) bei siūlymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Teismas pažymėjo, jog tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje.

Teismo vertinimu, Išvada atitinka Tvarkos 20 punkto reikalavimus, joje aiškiai atskleista pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, Išvada yra išsami ir pagrįsta įrodymais. Nors Išvadoje atskirai ir neaptarti tarnybinio nusižengimo padariniai, tačiau tai nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą Išvadą pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Be to, Išvadoje nustatytus pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00098-12 metu liudytojais apklausti automobiliu „Honda Civic“, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavę R. N. ir M. J. parodė, kad 2012 m. sausio 21 d. apie 13 val. Šaltkalvių g., šalia parduotuvės „Maxima“, policijos pareigūnai sustabdė jų automobilį. Minėto automobilio draudimas buvo negaliojantis, techninė apžiūra neatlikta. Automobilį vairavęs M. J. paaiškino, kad su policininku bandė susitarti gražiuoju, pasiūlė jam 50 Lt. Policininkas nurodė pinigus įdėti į automobilio registracijos liudijimą. R. N. nuėjo į bankomatą išsigryninti pinigų. Pareigūnas paėmė pinigus, grąžino automobilio registracijos liudijimą ir leido važiuoti.

L. J., pranešusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui apie paminėtą įvykį, asmens parodymo atpažinti metu atpažino pareiškėją kaip vieną iš pareigūnų, ėmusių kyšį. Atlikus pareiškėjo kratą, pas jį, be kita ko, buvo rasta penki vienetai po penkiasdešimt litų ir keturi vienetai po dešimt litų bei vienas JAV doleris. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus, kurių patikimumu teismas neturėjo pagrindo abejoti, konstatuoti, jog Išvadoje nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nebuvo pagrindo.

Be to, teismas pažymėjo, kad Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 punkto pažeidimą pripažino ir pats pareiškėjas, o pareiškėjo paaiškinimus, jog atsakovas neužtikrino galimybės grynuosius pinigus palikti saugoti darbo vietoje, teismas vertino kritiškai dėl visuotinio galimumo naudotis elektronine bankininkyste bei banko išduodamomis mokėjimo kortelėmis. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeista tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra (Tvarkos 16.2 p.). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl kyšininkavimo, o 2012 m. kovo 7 d. tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos atribotas ir sustabdytas, kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje bus priimtas procesinis sprendimas, todėl, teismo vertinimu, Tvarkos 16.2 punktą nustatytų aplinkybių kontekste reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas (BPK 181 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į atsakovą su prašymu leisti susipažinti su minėta medžiaga bei Išvada kreipėsi 2012 m. balandžio 2 d. Kadangi Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje buvo ikiteisminio tyrimo duomenys, atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl teisės prašomus dokumentus pateikti pareiškėjui. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1.10(5)-1906 nurodė, jog ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veikos pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį dar nėra baigtas, pareiškėjas dar nėra supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl, pateikus jam Išvadą, bus atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl prašė neleisti pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Remdamasis šiuo raštu atsakovas pareiškėjui nesuteikė teisės susipažinti su prašomais dokumentais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą (BPK 181 str. 1 d.) bei nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas, nesuteikdamas pareiškėjui tarnybinio patikrinimo medžiagos bei Išvados, tačiau imdamasis priemonių, kad tokia pareiškėjo teisė būtų įgyvendinta, nepažeidė tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros, taip pat, kaip matyti, tokią savo teisę pareiškėjas realizavo vėliau, t. y. apskundęs įsakymą Nr. 10-TE-206 teismui.

Teismas padarė išvadą, kad, esant nustatytai tarnybinio nusižengimo sudėčiai ir nenustačius tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrinių pažeidimų, nėra pagrindo panaikinti įsakymo Nr. 10-TE-261 1.1 punkto. Be to, konstatavęs, kad įsakymo Nr. 10-TE-206 1.1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, bei remdamasis Statuto 28 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo metu, išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, tik tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, pareiškėjo reikalavimą panaikinti įsakymo Nr. 10-TE-206 2 punktą ir priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius už nušalinimo laikotarpį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 130–134) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2012 m. birželio 11 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūra nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymo. M. J. transporto priemonę galėjo sustabdyti visai kiti pareigūnai. Į Bendrąjį pagalbos centrą galėjo paskambinti kerštaujantys asmenys, kadangi jis su kolega patruliuodami vykdo pažeidimų prevenciją. Nei jis, nei kolega paminėtos transporto priemonės nestabdė, todėl ir pareigos pranešti apie tai radijo ryšio kanalu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui neturėjo. Visiškai nepagrįstai teismo sprendime teigiama, kad Išvadoje ir kitų įrodymų pagrindu jo veiksmuose yra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.

2. Neginčijo, jog 2012 m. sausio 21 d. tarnybos metu su savimi turėjo didesnę nei 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio grynųjų pinigų sumą litais, kadangi baigęs tarnybą planavo vykti į banką ir padengti kreditą. Nepagrįstai nubaustas už Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 punkto pažeidimą, kadangi pats darbdavys nesilaikė šio nurodymo 2.1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir neužtikrino, kad pareigūnams būtų sudarytos sąlygos saugoti grynuosius pinigus prieš pradedant tarnybą. Tarnybinė nuobauda paskirta nesant būtino tarnybinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, be kurios tarnybinė atsakomybė yra negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008).

3. Tikrintojas jo veikoje nustatė savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, todėl tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą tęsė bei baigė surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Nei Statutas, nei Tvarka, nei kiti teisės aktai nenumato darbdavio teisės, baigus tarnybinį patikrinimą, neleisti tarnybinę nuobaudą paskyrusiam pareigūnui susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Atsakovas neteisėtai neleido jam susipažinti tiek su tarnybinio patikrinimo išvada, tiek ir kita tarnybinio patikrinimo medžiaga bei padarė esminį tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimą.

4. Jam turėtų būti priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai už nušalinimo laikotarpį. Nei vienas Išvadoje nurodytas pažeidimas nėra ir negali būti pagrindu nušalinti pareigūną nuo pareigų ir nemokėti darbo užmokesčio.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 138–140) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad, remiantis nurodytų teisės normų sistemine analize, apklausus liudytojus, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių Išvadoje nustatytus jo veiklos pažeidimus, teismas pagrįstai konstatavo, kad įsakymas Nr. 10-TE-261 priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra adekvati padarytam apelianto pažeidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjui, kaip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniajam patruliui, atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 10-TE-261 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Šis įsakymas buvo priimtas, remiantis 2012 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-27, kurioje yra aprašyti pareiškėjo (ir kito su pareiškėju patruliavusio pareigūno) padaryti tarnybiniai nusižengimai, nurodyti įrodymai, kuriais remiantis buvo konstatuotas šių tarnybinių nusižengimų padarymo faktas, bei (kalbant apie pareiškėją) pateiktas šių nusižengimų kvalifikavimas: Nurodymo Nr. 10-N -34 1.1 punkto (pagal jį, siekiant stiprinti vidaus kontrolę, užkirsti kelią pareigūnų piktnaudžiavimui tarnyba ir užtikrinti efektyvesnę kovą su korupcija, nustatyta, kad viešąjį, neviešąjį, mišrųjį patruliavimą vykdantys policijos pareigūnai tarnybos metu su savimi gali turėti ne didesnę nei 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio grynųjų pinigų tik litais), Instrukcijos 28 punkto (jame, be kita ko, nurodyta, kad, sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį <...>), Instrukcijos 61.7 punkto (policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones) ir Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 punkto (kuriame yra išvardintos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių pareigūnų elgesio taisyklės, sustabdžius ar priėjus prie stovinčios transporto priemonės) pažeidimai.

Pasisakydama dėl Išvados reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada (jeigu ji yra patvirtinta turinčio teisę skirti drausminę nuobaudą pareigūno) yra atitinkamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis ir turi būti teismo vertinama kartu su jos pagrindu priimtu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo kaip vientisas individualus teisės aktas. Tai reiškia, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais remiantis šios aplinkybės buvo laikomos nustatytomis, teismo turi būti patikrintos tiek fakto nustatymo požiūriu (tokį patikrinimą teismas turi atlikti pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles), tiek teisės taikymo požiūriu (teismas turi patikrinti, ar Išvadoje nurodyti teisės pažeidimai yra kvalifikuoti teisingai ir gali būti pagrindu patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn).

Kalbant apie faktines nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, pasakytina, kad nagrinėjamoje situacijoje vertinimo prasme jos turi būti atribotos nuo aplinkybių, sietinų su pareiškėjo galbūt padaryta nusiklastoma veika (kyšio gavimu), vertinimo, kuris vyko pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tai yra būtina, atsižvelgiant į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, kurias nulemia pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo objekto atskyrimas nuo jo galbūt padaryto nusikaltimo (pastaroji tarnybinio patikrinimo dalis Tvarkos 10 p. pagrindu buvo išskirta ir sustabdyta 2012-03-07, kol pradėtame ikiteisminiame tyrime bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas (b. l. 50-54)).

Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie paminėto ikiteisminio tyrimo nutraukimą (pagal apeliantą, tai buvo padaryta Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-06-11 nutarimu) nagrinėjamai bylai nėra reikšminga. Kalbant apie nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo būdą – paminėtame ikiteisminiame tyrime surinktų įrodymų (liudytojų apklausos protokolų, atpažinimo protokolo) vertinimą – likusio nesustabdyto tarnybinio patikrinimo eigoje, yra būtina pažymėti, kad leistinumo aspektu tai yra tinkami ABTĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyti įrodymai administracinėje byloje, todėl šiuo požiūriu atsakovas turėjo teisę jais remtis, nustatydamas pareiškėjui pateiktam įtarimui dėl galbūt tarnybinio nusižengimo padarymo reikšmingas faktines aplinkybes.

Savo ruožtu, teismas taip pat galėjo juos vertinti, spręsdamas fakto nustatymo klausimą. Byloje nėra ginčijama, kad, baigus paminėtą tarnybinį patikrinimą, pareiškėjui nebuvo suteikta Tvarkos 16.2 punkte numatyta galimybė (teisė) susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Esant tokioj situacijai, yra būtina aptarti klausimą, ar tuo nebuvo ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu nebuvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, galėjusi nulemti objektyvų pareiškėjo tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų nustatymą ir jų įvertinimą.

Atsakydama į šį klausimą, kolegija pažymi, kad aukščiau paminėti įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, buvo vertinami paraleliai su paminėtu tarnybiniu tyrimu vykusiame ikiteisminiame tyrime. Todėl pagal BPK 181 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjo galimybė susipažinti su šiais įrodymais buvo saistoma šį ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro atitinkamo leidimo. Iš bylos matyti, kad tokio prokuroro leidimo tarnybinį tyrimą atlikęs pareigūnas negavo, nors į jį dėl to buvo kreiptasi 2012 m. balandžio 4 d. raštu.

Aptariami įrodymai (surinkti ikiteisminio tyrimo metu) vienodai reikšmingi tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek paminėtam tarnybiniam tyrimui. Todėl tarnybinį tyrimą atlikęs atsakovo pareigūnas privalėjo laikytis šios prokuroro pozicijos, ir ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tokiomis aplinkybėmis padarytas Tvarkos 16.2 punkto pažeidimas kolegijos nepripažintinas esminiu procedūriniu pažeidimu, galėjusiu nulemti visapusišką ir objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo (įsakymo dėl paminėtos tarnybinės nuobaudos paskyrimo) pagrįstumą.

Be to, aptariami įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ir pareiškėjas be jokių apribojimų galėjo su jais susipažinti ir pateikti jų vertinimą, ką jis ir padarė. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, konstatuotina, kad aptariami (ikiteisminio tyrimo metu surinkti) įrodymai ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu yra leistini įrodymai administracinėje byloje ir teismo yra vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles (pagal šią dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais).

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais ir jų nekartodama, pritaria teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis kontaktavo su automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusiu M. J., galėjo ir turėjo įsitikinti, kad šiam automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra ir jis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau, pagal Instrukcijos 3 punktą būdamas tiesiogiai atsakingas už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, neveikė taip, kaip to reikalavo aukščiau paminėti Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 punktas ir Instrukcijos 61.7 punktas, t. y. pažeidė šių teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, kad Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 punkto pažeidimo pareiškėjas iš esmės neneigia. Esant tokiai faktinei situacijai, pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. įsakymas dėl paminėtos tarnybinės nuobaudos (papeikimo) paskyrimo pareiškėjui kolegijos pripažintinas pagrįstu. Šio įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas nulemia ir kito pareiškėjo skundžiamo 2012 m. kovo 20 d. įsakymo (jo dalies dėl darbo užmokesčio nemokėjimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį) teisingumą ir pagrįstumą, nes pagal Statuto 28 straipsnio 6 dalį (2007-05-15 įstatymo Nr. X-1127 redakcija) toks darbo užmokestis galėjo būti išmokėtas pareiškėjui tik tuo atveju, kai tarnybinio patikrinimo metu būtų nustatyta, kad jis nepadarė jokio su tarnybinio tyrimo paskyrimu sietino tarnybinio nusižengimo.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu.

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis