55fa0936-4bd9-443d-9e41-a5d79c1efbce · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                   Civilinė byla Nr. 2S-1145-798/2014 (S)                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38205-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 11 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs apelianto (ieÅ¡kovo) uždarosios akcinės bendrovės „Samarina“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Samarina“ ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui A.

D., n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau- UAB) „Samarina“ pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. 1 185,00 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo 2013-07-30 nuo 11 345,32 Lt iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo permokėtÄ Å¾yminį mokestį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas sudarė su ieÅ¡kovu 2013-04-12 darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pradėjo dirbti ieÅ¡kovo įmonėje vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose; tÄ pačiÄ dienÄ buvo pasiraÅ¡yta ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

Atsakovas iÅ¡vyko į reisÄ , tačiau 2013-05-07 pranešė, kad jo vairuotas automobilis sulaikytas ir kelionei pratęsti jam reikia sumokėti baudÄ . IeÅ¡kovas, siekdamas laiku įvykdyti užsakovo pavedimÄ ir pristatyti prekes laiku, nedelsiant į atsakovo sÄ skaitÄ buvo pervedė 5 700,00 Lt. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad Å¡ių pinigų atsakovas neįmokėjo ir automobilio nepasiėmė, numatyto reiso netęsė. Todėl įmonė nurodė netoliese buvusiam vairuotojui E. Ž. sumokėti 1 635 Eurų (5 645,32 Lt) baudÄ už atsakovÄ .

Tik sumokėjus baudÄ automobilis buvo perduotas įmonės atstovui. IÅ¡ viso dėl atsakovo kaltės įmonė patyrė 11 345,32 Lt žalos. Atsakovas 2013-05-13 iÅ¡siuntė įmonei faksu praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, į telefoninius skambučius neatsiliepė, į registruotu laiÅ¡ku siųstÄ raginimÄ jo nurodytu namų adresu nereagavo. Todėl įmonė neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka darbo sutartį nutraukti. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2013-08-22 sprendimu priteisė ieÅ¡kovo naudai visÄ reikalautÄ sumÄ 11 345,32 Lt materialinės žalos atlyginimo sumÄ .

Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė advokato išlaidos paruošiant byla, vertimo išlaidos bei dėl ieškovo prašytų priteisti procesinių palūkanų Darbo ginčų komisija sprendė, kad tai yra ne jos kompetencija, todėl toje dalyje reikalavimai nenagrinėti. Teigė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė realias 135,00 Lt vertimo išlaidų, bei 1 050,00 Lt advokato išlaidų, kurios susidarė dėl pradinio ieškinio parengimo. Prašomus priteisti nuostolius iš esmės sudaro bylinėjimosi išlaidos – vertimo bei advokato procesinių dokumentų parengimo, kurios buvo būtinos pagrindiniam ieškovo reikalavimui pagrįsti (b.l. 2-4).Atsakovas A.

D. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovas 2014-01-16 parengiamojo teismo posėdžio metu neprašė priimti sprendimo už akių ir prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės (b.l. 31). Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi civilinę bylÄ dėl ieÅ¡kovo UAB „Samarina“ reikalavimo priteisti iÅ¡ A. D. 135,00 Lt vertimo iÅ¡laidų ir 1050,00 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ darbo ginčo byloje nutraukė; civilinę bylÄ dėl ieÅ¡kovo UAB „Samarina“ reikalavimo priteisti iÅ¡ A.

D. 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo 2013-07-30 nuo 11345,32 Lt sumos paliko nenagrinėtÄ . IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad jis turi teisę skųsti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-08-22 sprendimÄ Nr. DGKS-3150 DK 296 straipsnio nustatyta tvarka. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui UAB „Samarina“ 340,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-07-12 mokėjimo pavedimu.Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti nuostoliusKonstatavo, jog civilinė byla dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 135,00 Lt vertimo iÅ¡laidų ir 1050,00 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ darbo ginčo byloje nutraukiama, remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, t.y. dėl to, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas.

Pažymėjo, kad teismai, vadovaudamiesi proceso ekonomiÅ¡kumo principu, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisia proceso dalyviui bylinėjimosi iÅ¡laidas, tame tarpe ir patirtas ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, jeigu ginčas po komisijos sprendimo yra perkeliamas į teismÄ , t.y. jeigu komisijos sprendimas apskundžiamas. Sprendė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ turėjo iÅ¡spręsti darbo ginčų komisija darbo ginčo byloje, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo santykius reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, o bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susidariusioms dėl advokato pagalbos byloje taip pat taikomos ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos. Atkreipė dėmesį, kad nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu ieÅ¡kovas turėjo teisę skųsti šį sprendimÄ DK 296 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau ieÅ¡kovas tokia teise nesinaudojo ir reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ ar jo dalį nesuformulavo.Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti procesines palÅ«kanasNustatė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ darbuotojo 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo 2013-07-30 nuo 11345,32 Lt, t.y. nuo sumos, priteistos iÅ¡ atsakovo Darbo ginčų komisijos 2013-08-22 sprendimu Nr. DGKS-3150 darbo byloje Nr. APS-1-12796/2013.

Konstatavo, kad Å¡iam reikalavimui taikoma privaloma ikiteisminė tvarka kaip ir pagrindiniam reikalavimui priteisti materialinę žalÄ iÅ¡ darbuotojo, kuris buvo iÅ¡nagrinėtas darbo ginčų komisijoje. Sprendė šį reikalavimÄ palikti nenagrinėtu, nes ieÅ¡kovas dar gali pasinaudoti ikiteismine tvarka ir laikydamasis darbo ginčams nagrinėti nustatytos privalomos tvarkos, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti žyminį mokestįNustatė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 340,00 Lt žyminio mokesčio, t.y. daugiau žyminio mokesčio, nei priklauso pagal įstatymÄ ir jis nėra panaudotas kitoje byloje ir sprendė žyminį mokestį ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoKadangi sprendimo Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo naudai nepriėmė, ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo netenkino.

PaÅ¡to iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimui (12,32 Lt), priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo (b.l. 34-36). Atskirojo skundo argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Samarina“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtÄ 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidus proceso ir materialinės teisės normas. Spręsdamas klausimÄ dėl teisės taikymo rėmėsi ne konkrečiomis teisės normomis, o teisės analogija ir jÄ pritaikė visiÅ¡kai neteisingai. Skundžiamojoje nutartyje teismas rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr.2AT-17-2013, kurioje suformuotas teisės aiÅ¡kinio taisyklės analogija negali bÅ«ti taikoma, nes ji suformuota ne darbo, ne civilinės, o administracinės teisės srityje, remiantis baudžiamosios teisės normomis.

Mano, jog Å¡iuo atveju galima taikyti analogijÄ pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , kuris numato teismo teisę priimti papildomÄ sprendimÄ , jei teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo. Teigia, kad darbo ginčų komisija neturi teisės remtis teisės analogija, Å¡i teisė suteikta tik teismui (CPK 3 straipsnis). Apelianto nuomone, Darbo ginčų komisija bei teismas pažeidė CPK 45 straipsnį ir CPK 225 straipsnį ir tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Pažymėjo, jog teismas, palikęs bylÄ dalyje dėl palÅ«kanų priteisimo nenagrinėtÄ suteikė teisę kreiptis į teismÄ iÅ¡ naujo, o dalyje dėl dokumentų vertimo bei advokato iÅ¡laidų apmokėjimo nutraukęs – užkirto keliÄ kreiptis į teismÄ dėl to paties dalyko (b.l. 39-41).Atsakovas A.

D. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų (CPK 329 straipsnis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo darbo ginčų byloje bei 5 procentų dydžio palÅ«kanų priteisimo darbo ginčų komisijos byloje.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2013-07-11 buvo pateikęs teismui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo A. D., tačiau teismas ieÅ¡kinį priimti atsisakė, kadangi ieÅ¡kovas nebuvo kreipęsis į Darbo ginčų komisijÄ , kaip ikiteisminę institucijÄ darbo ginčų dėl materialinės atsakomybės bylose (b.l.12-13).

IeÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri 2013-08-22 priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-3150 (b.l.9-11). Å iuo sprendimu buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo 11 345,32 Lt materialinę žalÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dėl 5 procentų dydžio palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kadangi Å¡ie klausimai nepriskirtini darbo ginčų komisijos kompetencijai (b.l.10). Darbo ginčų komisijos 2013-08-22 sprendimo Nr. DGKS-3150 ieÅ¡kovas neskundė, tačiau kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 185,00 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio palÅ«kanų nuo 2013-07-30 nuo 11 345,32 Lt iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Ä®statyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiÅ¡kia ne tik asmens teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, skundu, praÅ¡ymu ar pareiÅ¡kimu, bet ir teismo pareigÄ iÅ¡nagrinėti tokį procesinį dokumentÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba jau iÅ¡kėlus civilinę bylÄ , jÄ nutraukti remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu. PrieÅ¡ingu atveju, teismui iÅ¡nagrinėjus tokį reikalavimÄ , asmens teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 1 185,00 Lt nuostolių, kuriuos sudaro bylinėjimosi iÅ¡laidos (135 Lt už dokumentų vertimÄ ir 1 050,00 už advokato pagalbÄ ), patirtos darbo byloje, kuriÄ iÅ¡nagrinėjo Darbo ginčų komisija.

Taigi, apeliantas kreipėsi į teismÄ su iÅ¡vestiniu reikalavimu, kuris nebuvo iÅ¡spręstas Darbo ginčų komisijos priimtame 2013-08-22 sprendime. Taip pat apeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo 2013-07-30 nuo 11345,32 Lt sumos. Darbo ginčų komisija Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo taip pat nesprendė, nurodžiusi, kad Darbo ginčų komisija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatais ir darbo reglamentu, darbo ginčų komisijos nuostatais ir reglamentu (b.l. 10).Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 25 punktas organizuoja darbo ginčų komisijų darbÄ .

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-05 įsakymu Nr. A1-556 Dėl Darbo ginčų komisijos nuostatų, darbo komisijos darbo reglamento bei atlygio mokėjimo darbuotojų ir darbdavių atstovams darbo ginčų komisijose ir kelionės iškaitų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtinti Darbo ginčų komisijos nuostatai bei Darbo ginčų komisijos darbo reglamentas. Darbo ginčų komisijos nuostatų 2 dalis nustato, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais bei šiais Nuostatais.

Darbo ginčų komisijos darbo reglamento 2 dalis taip pat skelbia, jog Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kitais teisės aktais bei Å¡iuo reglamentu. Darbo ginčų komisijos darbo reglamento 26 dalis numato, jog sprendimai priimami, apskundžiami ir vykdomi Darbo kodekso 293, 294, 296, 297, 298, 302 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Darbo ginčo komisijos iÅ¡nagrinėta byla pagal ieÅ¡kovo UAB „Samarina“ praÅ¡ymÄ dėl materialinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo A.

D. nebuvo perkelta į teismÄ , todėl reikalavimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo priskirtini Darbo ginčų komisijos kompetencijai, kuri, kai aukščiau paminėta, savo veikoje vadovaujasi ne tik Darbo kodeksu, bet ir Civilinio proceso kodeksu. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ Â jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka.

CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog teismas nutraukia bylÄ jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas laikėsi iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau Darbo ginčų komisija neiÅ¡nagrinėjo dviejų reikalavimų ir ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo, t.y. pažeistos teisės gynybos, spręstina, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ Â pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                                         Antanas Rudzinskas