2018-01-23 Nr. AB-1679-3-63-3-00317-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-66-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00317-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai ir Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir atsakovas, Direkcija) 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įformintą sprendimą nepritarti gyvenamojo namo Pervalkos g. 10, unikalus Nr. 2397-2000-7015, Neringoje, rekonstravimo projektui (toliau – ir Direkcijos sprendimas, ginčijamas sprendimas).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai, t. y. Direkcijos sprendimą panaikino.

II. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. prašė priteisti iš atsakovų Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Neringos savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 200 Eur išlaidų už teisines paslaugas bei 23 Eur žyminį mokestį. Kartu su prašymu pateikė 2016 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. 18-2016 dėl teisinių paslaugų teikimo, 2017 m. spalio 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2017 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 670154.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjui iš atsakovo Direkcijos priteisė 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui 0,50 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu teismo prašė panaikinti Direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įformintą sprendimą, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Direkcijos sprendimą panaikino. Pareiškėjas skundu jokių reikalavimų Neringos savivaldybės administracijai nereiškė, todėl ji nėra atsakinga už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos.

Teismas įvertinęs, kad administracinė byla nebuvo itin sudėtinga ir nereikalavo ypatingų intelektualinių pastangų, ji išnagrinėta per vieną teismo posėdį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendė, jog pagrįsta pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 700 Eur.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas už skundo padavimą turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 23 Eur, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1, 3 dalimis, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendė, kad pareiškėjui turi būti grąžinta 0,50 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio, o likusi 22,50 Eur žyminio mokesčio dalis pareiškėjui yra priteisiama iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos.

III. Atsakovas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, t. y. bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui priteisti lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų – Direkcijos ir Neringos savivaldybės administracijos.

Nurodo, kad Neringos savivaldybės administracija atsakovu buvo įtraukta pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. patikslintu skundu, kuriame šis nurodė, jog Neringos savivaldybės administracija laikytina atsakovu kaip statybą leidžiančio dokumento neišdavęs subjektas.

Direkcijos nuomone, Neringos savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas, nes jis neatliko visų reikiamų procedūrinių veiksmų arba atliko juos netinkamai, tikrindamas jam pateiktą projektinę dokumentaciją bei teikdamas šią dokumentaciją projektą vertinantiems subjektams, kas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes. Tai Direkcija buvo nurodžiusi ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Taip pat pažymi, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas, jas tinkami paskirstyti bei nustatyti jų dydį ir pagrįstumą, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Atsakovas Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į Direkcijos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą.

Nurodo, jog teismas gali nukrypti nuo ABTĮ 40 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Mano, kad šioje byloje visos pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos yra patirtos pareiškėjui ginčijant Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštą Nr. S1-101(6.7). Be to, pareiškėjas pirminiame skunde atsakovu nurodė tik Direkciją, o Neringos savivaldybės administracija net nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. birželio 14 d. patikslintą skundą, nepagrįstai įtraukė atsakovu ir Neringos savivaldybės administraciją, motyvuodamas tai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 27 punktu, nors paminėta norma nustato, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui, o atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

Teigia, kad šioje byloje pareiškėjas ginčijo ne statybą leidžiančio dokumento neišdavimą, o tik Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (kaip vieno iš projektą patikrinti privalančių subjektų) išreikštą nesutikimą projekto sprendiniams. Statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjui nebuvo išduotas ne tik dėl panaikinto Direkcijos 2017 m. vasario 27 d. rašto. Neringos savivaldybės administracija 2017 m. vasario 28 d. per portalą „Infostatyba“ pranešė pareiškėjui, kad nepritaria projektui, nes pareiškėjas neįvykdė statybos norminiuose aktuose numatytų procedūrų – visuomenės informavimo. Taigi egzistavo papildomos kliūtys išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir be panaikintojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. rašto. Pažymi, kad pareiškėjas neskundė Neringos savivaldybės administracijos sprendimo neišduoti jam statybą leidžiančio dokumento.

Pažymi, jog jeigu panaikintas Direkcijos sprendimas būtų buvusi vienintelė kliūtis statybą leidžiančio dokumento išdavimui, tuomet būtų pagrindas atsakovais traukti Direkciją ir Neringos savivaldybės administraciją reiškiant du reikalavimus – panaikinti Direkcijos sprendimą ir Neringos savivaldybės administracijos atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 27 str. 27 d.). Tačiau šiuo atveju tinkamu atsakovu galėjo būti tik institucija, kurios sprendimą ir skundė pareiškėjas – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, o Neringos savivaldybės administracijos įtraukimas į bylą atsakovu buvo perteklinis veiksmas, nulemtas netinkamo Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalies taikymo.

Nurodo, kad šioje byloje nebuvo nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracija kuriuo nors aspektu veikė neteisėtai. Todėl, atsižvelgiant į ginčo kilimo priežastis (ABTĮ 40 str. 4 d.), bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš Neringos savivaldybės administracijos. Pareiga padengti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas pirmiausiai yra sietina su ginčą pralaimėjusios šalies neteisėtais veiksmais, kurių Neringos savivaldybės administracija neatliko.

Pareiškėjas atsiliepimu į Direkcijos atskirąjį skundą prašo teismo jo patenkinimo klausimą spręsti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, o ne iš abiejų atsvakovų (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Neringos savivaldybės administracijos), teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčas dėl pirmosios instancijos teismo pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų dydžio nekyla.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; 4 dalyje – jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog vien tas faktas, kad pralaimėjusios šalies pusėje yra keli subjektai, automatiškai nereiškia, kad visi jie privalės atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad jei išlaidų atsiradimą nulėmė tik viena proceso šalis, kai jų buvo keletas, išlaidos priteistinos tik iš vienos, kaip atsakingo už išlaidų atsiradimą asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012 m., p. 717–718).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įformintą sprendimą nepritarti gyvenamojo namo Pervalkos g. 10, unikalus Nr. 2397-2000-7015, Neringoje, rekonstravimo projektui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. S1-101(6.7) įformintą sprendimą nepritarti gyvenamojo namo Pervalkos g. 10, unikalus Nr. 2397-2000-7015, Neringoje, rekonstravimo projektui. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. spalio 17 d.

Pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde jokių atsakovo Neringos savivaldybės administracijos priimtų teisės aktų, veiksmų (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus neginčijo, neprašė teismo įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti kokius nors veiksmus ar pan. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendime taip pat nenustatė jokių neteisėtų savivaldybės administracijos veiksmų bendrąja prasme. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas, panaikinant būtent atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas buvo išdėstyta, sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas skundu nereiškė jokių reikalavimų atsakovui Neringos savivaldybės administracijai, atsakovas Neringos savivaldybės administracija nėra atsakingas už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos gali būti priteisiamos tik iš atskovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos.

Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas