2021-10-20 Nr. AB-21727-3-61-3-02220-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-563-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02220-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo akto ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) teritorijų planavimo dokumento 2021 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktą Nr. REG180192 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas nutartimi pareiškėjui grąžino sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Dėl reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą, teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimu buvo užbaigta teritorijų planavimo procedūra, patvirtinant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, vadovaujantis, be kita ko, skundžiamu Patikrinimo aktu. Įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio, 2 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Patikrinimo aktas laikytinas tarpiniu teritorijų planavimo procedūros dokumentu, negalinčiu būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi teritorijų planavimo procedūra jau yra baigta, joje yra priimtas Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas minėtas tarpinis dokumentas. Todėl šią pareiškėjo skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismo vertinimu, prašomas panaikinti Sprendimas yra norminis administracinis aktas. Teismas pažymėjo, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi ir 113 straipsnio 1 dalimi, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, pareiškėjas turi teisę, tačiau tik tuomet, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad, atsisakius priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Patikrinimo akto panaikinimo, teisme nėra nagrinėjama administracinė byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. Pareiškėjas taip pat nepatenka į asmenų sąrašą, turinčių teisę į teismą kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (tokia teisė numatyta subjektams, nurodytiems ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje), todėl pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Administracijos ir Inspekcijos ginčijamus sprendimus, kuriais neatsižvelgta į pareiškėjo pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo urbanizuoti visą pasiūlymuose nurodytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2021 2021 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą, kurio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Administracijos 2019 m. sausio 25 d. raštą Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“ ir Inspekcijos 2019 m. vasario 28 d. raštą Nr. 2D-2851 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo į pateiktus pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių“ bei įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad Administracija, dar nepasibaigus teisminiam procesui, 2021 m. gegužės 7 d. pateikė Inspekcijai prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumento Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano atitiktį teisės aktų reikalavimams. Inspekcija surašė 2021 m. gegužės 27 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG180192, kuriuo nustatė, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Taigi Administracija tinkamai nepabaigė teritorijų planavimo viešinimo procedūros, o Inspekcija, žinodama apie tai, kad procedūra tinkamai nepabaigta, surašė Patikrinimo aktą. Inspekcija dalyvavo aukščiau minimame teisminiame procese ir žinojo apie tai, kad viešinimo procedūra nėra tinkami pabaigta. Pareiškėjo teigimu, patikrinimui buvo pateiktas dokumentas nepilnos apimties; Inspekcija neatliko kontrolės, ar visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvai yra teisiškai pagrįsti (buvo pateikti 329 visuomenės pasiūlymai, apibendrinimo medžiagą sudaro 335 lapai); dokumentas yra teikiamas tikrinimui, kai yra pasibaigęs Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas planavimo organizatoriaus atsakymų į pasiūlymus dėl dokumento pateikusiems asmenims apskundimo terminas.

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ yra priskiriamas prie norminių administracinių aktų, kurio pareiškėjas negali ginčyti. Taip pat pareiškėjas negali ginčyti ir Inspekcijos Patikrinimo akto, nes tai yra tarpinis procedūrinis dokumentas. Įvertinus visą situaciją, yra akivaizdu, kad asmuo apskritai negali dalyvauti teritorijų planavimo procese, kai rengiamas teritorijos bendras planas. Tokiu atveju valstybės institucijos neužtikrina asmenų realaus dalyvavimo teritorijų planavimo procese. Įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 27 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. REG180192 yra tarpinis teritorijų planavimo procedūros dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ yra norminis administracinis aktas, tačiau pareiškėjas nepatenka į subjektų ratą, kurie gali kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis administracinis aktas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, padaryta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamam ginčui aktualioje ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021, yra išaiškinta, kad teismų praktika suformuota, aiškinant iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos nuostatas dėl tarpinio procedūrinio administracinio sprendimo, kaip nesukeliančio savarankiškų teisinių pasekmių ir todėl negalinčio būti savarankišku administracinės bylos dalyku, tampa nebeaktualia tuo atveju, jeigu baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-298/2009, 2011 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-360/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-566-502/2021 pažymėjo, kad patikrinimo aktu pritarus bendrojo plano (norminio administracinio akto) tvirtinimui, šis aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir dėl jo panaikinimo gali būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas teisme.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundžia Inspekcijos Patikrinimo aktą, kuriuo buvo pritarta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimui, bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimą, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas pagal pridedamus tekstinę ir grafinę dalis. Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su ginčijamais aktais nesutinka dėl to, kad, tvirtinant bendrojo plano pakeitimą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pasiūlymus dėl ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijų funcinės zonos ribų, kiek jos numatytos pareiškėjo žemės sklypo teritorijoje, patikslinimo. Pareiškėjo teigimu, Administracija tinkamai nepabaigė teritorijų planavimo viešinimo procedūros, o Inspekcija, žinodama apie tai, kad procedūra tinkamai nepabaigta, surašė Patikrinimo aktą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į aukščiau paminėtą ir nagrinėjamai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas Patikrinimo aktas yra tarpinis teritorijų planavimo procedūros dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto panaikinimo nurodytu pagrindu, iš naujo spręstinas ir skundo dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą (norminį administracinį aktą) priėmimo klausimas, atsižvelgiant, be kita ko, į ABTĮ II dalies „Procesas pirmosios instancijos teisme“ II skyriaus „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ pirmojo skirsnio „Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“ nuostatas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 154 straipsnio 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius