2021-07-14 Nr. AB-14452-3-61-3-00898-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1600-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00898-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto socialinės paramos centrui ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto socialinės paramos centro, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 21R-120(AG-32/06-2020) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – ir Centras) 2019 m. gruodžio 11 d. raštą reg. Nr. 8-6151-(7.4) (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Centrą įvykdyti Komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 21R-650 (AG-555/04-2019) nurodytą Centro pareigą sudaryti asmenų, kuriems nustatytas poreikis kassavaitiniams maisto paketams, sąrašą bei informuoti apie pareiškėjo gavimo eilės numerį pagal minėtą sąrašą; 4) įpareigoti tiksliai ir aiškiai atsakyti į pareiškėjo paklausimą, ar Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ (toliau – ir Maisto bankas) pagal pasirašytą 2019 m. kovo 1 d. sutartį ir Centro nustatytą pareiškėjo teisę į maisto paramą turi teisę pareiškėjui ją suteikti po mirties, taip pat įpareigoti atsakyti, kodėl Maisto bankas pareiškėją koneveikia, žemina, įžeidinėja, vadindamas „išlaikytiniu“; 5) atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Centras, atlikęs poreikio paramai vertinimą, nustatė pareiškėjo teisę į kassavaitinę maisto paramą paskutinės dienos galiojimo maisto produktais metų laikotarpiui, kuri nebuvo įgyvendinta. Pareiškėjas 2020 m. sausio 1 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu panaikinti Centro Raštą ir įpareigoti atlikti veiksmus (be kita ko, sudaryti asmenų sąrašą, kuriems nustatytas poreikis kassavaitiniams maisto paketams, informuoti pareiškėją apie jo teisę į maisto paramą ir atsakyti, ar Centras turi teikti maistą po pareiškėjo mirties). Komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris privalo būti panaikintas.

2.2. Pareiškėjas kreipėsi į Centrą socialinės pagalbos. Centras nurodė, jog socialinės pagalbos teikimą išsprendė bendradarbiaudamas su Maisto banku. Centras nustatė pareiškėjo teisę į kassavaitinius maisto paketus metų laikotarpiui, nukreipė į pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Maisto banku ir informavo, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Maisto banką, jog pareiškėjo teisė į socialinę paramą būtų įgyvendinta. Taip pat nurodė, jog yra kassavaitinių maisto paketų dalinimo eilės sąrašas, pagal kurį pareiškėjas privalo sulaukti savo eilės. Neįgyvendinus Centro sprendimo, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Centrą su prašymu nurodyti, koks yra pareiškėjo eilės numeris sąraše, pagal kurį jis turi laukti savo eilės. Tačiau Centras atsisakė suteikti pareiškėjo prašomą informaciją.

2.3. Komisija Sprendime nurodė, jog Centro kompetencija ir pareiga yra sudaryti socialiai remtinų paramos gavėjų sąrašą, kuriems teikiami kassavaitiniai maisto paketai, todėl Centras privalo žinoti paramos gavėjo eilės numerį. Žinant eilės numerį galima suskaičiuoti laiką, kada Centro sprendimas bus įgyvendintas. Todėl Centras nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjo prašomą informaciją. Be to, skundžiamas Komisijos Sprendimas prieštarauja pačios Komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimui, taip pat sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nenurodoma, jog yra būtina sudaryti socialiai remtinų asmenų sąrašą.

2.4. Pareiškėjui taip pat nesuprantamos Centro su Maisto banku pasirašytos sutarties sąlygos, kadangi Maisto bankas neįgyvendina sutarties sąlygų ir neįgyvendina pareiškėjo teisės į kassavaitinius maisto paketus. Centras nepagrįstai nurodė, jog negalėjo pareiškėjo informuoti apie jo eilės numerį sąraše ir ar Centras turi teisę suteikti maisto paketus po mirties. 2019 m. gruodžio 5 d. paklausimu pareiškėjas nesikreipė dėl labdaros suteikimo, pareiškėjas prašė suteikti informaciją. Todėl skundžiamas būtent atsisakymas suteikti informaciją. Centras neatsakė į pareiškėjo teiginius dėl to, jog Maisto bankas jį žemino, pavadino „išlaikytiniu“.

2.5. Dėl netinkamų Centro veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žala, kuri, jo teigimu, yra neįkainuojama, todėl diskreciją dėl jos dydžio pareiškėjas palieka spręsti teismui.

3. Atsakovas Centras atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Labdaros ir paramos teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (toliau – ir Labdaros ir paramos įstatymas), pagal kurį teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui. Centro Raštu buvo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. prašymą, kuriuo jis prašė išaiškinti, kada konkrečiai jam bus pradėta teikti Maisto banko parama. Kassavaitinės labdaros maistu tiekimas yra išimtinė Maisto banko kompetencija, Centras nėra labdaros teikėjas, nekuruoja labdaros maistu programų, jam nėra žinomi Maisto banko kassavaitinės paramos maistu dalinimo grafikai, kassavaitinės paramos gavėjų sąrašai ir kt. Todėl, reaguodamas į pareiškėjo prašymą, Centras kreipėsi į Maisto banką, prašydamas pateikti informaciją apie konkrečią pareiškėjo dalyvavimo programoje pradžios datą. Maisto banko buvo taip pat teirautasi, kada programą baigs vienas iš labdarą maistu gaunančių asmenų ir kelintas pretenduojančių gauti šią labdarą asmenų eilėje yra pareiškėjas. Maisto bankas 2019 m. gruodžio 10 d. el. paštu nurodė, jog negali atsakyti, kada konkrečiai pareiškėjas gaus labdarą maistu pagal kassavaitinės paramos maistu programą. Taip pat nurodė, jog, esant galimybei, Maisto bankas pareiškėją pakvies. 2019 m. gruodžio 11 d. ši informacija perduota pareiškėjui.

3.2. 2019 m. kovo 1 d. Centro ir Maisto banko pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje Nr. MBBE-VLN-2019/37 (toliau – ir Sutartis) nėra aptariamas labdaros maistu teikimas asmeniui po jo mirties, Sutarties 2 priede įvardinta, kad „kai atsiranda galimybė skirti maisto produktus, Maisto banko savanoriai paskambina siųstam paramos gavėjui ir informuoja kada reikėtų atvykti į Maisto banką. Produktai skiriami, kai programą pabaigia vienas iš produktus gaunančių asmenų (šeimų)“. Ši tvarka pareiškėjui buvo žinoma, ji buvo paaiškinta ir anksčiau.

3.3. Maisto bankas sudaro kassavaitinius maisto paketus gaunančių asmenų sąrašą, jis ir kuruoja kassavaitinės paramos programą ir šios programos dalyvių sąrašus. Centras Maisto bankui teikia rekomendaciją konkrečiu atveju skirti labdarą maistu, o ne sudaro ir teikia asmenų, kurie gaus šią labdarą, sąrašą. Centras sudaro asmenų sąrašus pagal kitą programą – paramos ilgai negendančiais produktais, skiriamos iš Maisto banko akcijos metu paaukotų produktų. Tad Centras tik tarpininkauja ir pateikia Maisto bankui informaciją apie asmenis, kuriems socialiniai darbuotojai nustatė labdaros maistu poreikį, tačiau nesudarinėja labdaros gavėjų eilių, nesuteikia jiems eilės numerių ir eilių neadministruoja. Gavęs informaciją apie minėtus asmenis, tolesnius sprendimus dėl labdaros dalinimo priima labdaros davėjas – Maisto bankas.

3.4. Centras nediskriminavo pareiškėjo. Rašte pateikdamas informaciją apie galimas ir kitas socialinės paramos alternatyvas – Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramą, tikslines pašalpas. Centras vykdė savo funkciją ir informavo asmenį, kokiomis dar galimybėmis jis galėtų pasinaudoti, siekdamas pagerinti savo materialinę padėtį. Pasiūlytos skirtingos socialinės paramos galimybės viena kitai neprieštarauja, tokios pačios paramos teikimo sąlygos taikomos visiems besikreipiantiems asmenims. Pareiškėjas dėl pasiūlytos paramos į Centrą nesikreipė.

3.5. Centras Raštu nukreipė pareiškėją pačiam išsiaiškinti kassavaitinės labdaros maistu gavimo datos į Maisto banką. Rašte Centras pakartotinai paaiškino pareiškėjui, kad labdarą organizuoja Maisto bankas, į kurį kreipėsi pats Centras. Gavęs Maisto banko atsakymą, jį persiuntė pareiškėjui. Centras negali atsakyti už Maisto banko galimus pareiškėjo įžeidinėjimus. Pareiškėjas Centrą tik informavo apie jo galimą žeminimą, tačiau neprašė tarpininkauti ar spręsti dėl galimai netinkamo Maisto banko aptarnavimo ar imtis dėl to veiksmų.

3.6. Centras tinkamai atliko jam teisės aktais suteiktas pareigas, todėl žala pareiškėjui negalėjo kilti. Maisto bankas labdarą bei paramą teikia savanoriškai ir neatlygintinai, todėl jokie teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui įpareigoti Maisto banką teikti kassavaitinę labdarą maistu privalomai, Centras negali vykdyti labdaros teikimo priemonės. Centras su Maisto banku bendradarbiauja remdamiesi Maisto banko iniciatyva sudaryta Sutartimi, kurios prigimtis yra savanoriška, siekiant pagelbėti, tarpininkauti ir nukreipti Centrui žinomus ir (ar) į jį besikreipiančius asmenis, kad jie turėtų galimybę gauti reikiamą pagalbą Maisto banke.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad 2019 m. gruodžio 5 d. paklausimu į Centrą jis kreipėsi ne dėl labdaros suteikimo, o prašė suteikti informaciją. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašė informacijos ne savitiksliai, o tam, kad sužinotų apie labdaros skyrimo tvarką. Teismas pabrėžė, kad Maisto bankas labdarą ir paramą teikia savanoriškai ir neatlygintinai, kad būtent Maisto bankas yra paramos davėjas, todėl jokie teisės aktai nesuteikia teisės Centrui įpareigoti Maisto banką teikti kassavaitinę labdarą maistu privalomai, Centras negali vykdyti labdaros teikimo priemonės. Centras su Maisto banku bendradarbiauja remdamiesi Maisto banko iniciatyva sudaryta Sutartimi, kurios prigimtis yra savanoriška, siekiant pagelbėti, tarpininkauti ir nukreipti Centrui žinomus ir (ar) į jį besikreipiančius asmenis, kad jie turėtų galimybę gauti reikiamą pagalbą Maisto banke. Teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui, todėl Komisija skundžiamame Sprendime pagrįstai vertino, jog Maisto bankas nėra viešojo administravimo subjektas.

6. Teismas, akcentuodamas, kad teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui, pažymėjo, jog 2019 m. gruodžio 5 d. prašyme pareiškėjas prašė Centro pateikti informaciją ne savitiksliai, o tam, kad sužinotų apie labdaros skyrimo tvarką, kurią iš esmės disponavo Maisto bankas, nuo kurio priklauso labdaros skyrimas / neskyrimas. Atsižvelgdamas į tai, kad Maisto bankas nėra viešojo administravimo subjektas, teismas sprendė, jog Centras pagrįstai ir teisėtai 2019 m. gruodžio 5 d. prašymo nepersiuntė Maisto bankui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 13 straipsnio 8 dalis), o inicijavo informacijos gavimą iš Maisto banko (Centro 2019 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 8-6074-(7.4)), kuris el. paštu Centrui pateikė atsakymą. Gavęs informaciją iš maisto banko, Centras pareiškėjui atsakė skundžiamame Rašte. Teismas vertino, kad Centras laikėsi visų viešojo administravimo principų, nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“, todėl pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Komisijos 2020 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 21R-120(AG-32/06-2020) ir Centro 2019 m. gruodžio 11 d. rašto reg. Nr. 8-6151-(7.4).

7. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Centrą įvykdyti Komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 21R-650 (AG-555/04-2019) nurodytą Centro pareigą sudaryti asmenų, kuriems nustatytas poreikis kassavaitiniams maisto paketams, sąrašą bei informuoti apie pareiškėjo gavimo eilės numerį pagal minėtą sąrašą, įpareigoti tiksliai ir aiškiai atsakyti į pareiškėjo paklausimą, ar Maisto bankas pagal pasirašytą 2019 m. kovo 1 d. sutartį ir Centro nustatytą pareiškėjo teisę į maisto paramą turi teisę pareiškėjui ją suteikti po mirties, taip pat įpareigoti atsakyti, kodėl Maisto bankas pareiškėją koneveikia, žemina, įžeidinėja, vadindamas „išlaikytiniu“, teismas nurodė, kad Komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime yra panaikinta Centro 2019 m. birželio 18 d. pranešimo dalis, o jokių pareigų Centrui nėra nustatyta; priešingai, minėtame sprendime akcentuotos Maisto banko pareigos ir teisės labdaros skyrimo procese, o ne Centro prievolės.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti tiksliai ir aiškiai atsakyti į pareiškėjo paklausimą, ar Maisto bankas pagal pasirašytą 2019 m. kovo 1 d. sutartį ir Centro nustatytą pareiškėjo teisę į maisto paramą turi teisę pareiškėjui ją suteikti po mirties, taip pat įpareigoti atsakyti, kodėl Maisto bankas pareiškėją koneveikia, žemina, įžeidinėja, vadindamas „išlaikytiniu“, negali būti tenkinami, nes Centras neatsako už Maisto banko veiklą. Maisto bankas labdarą bei paramą teikia savanoriškai ir neatlygintinai, kad būtent Maisto bankas yra paramos davėjas, todėl jokie teisės aktai nesuteikia teisės Centrui įpareigoti Maisto banką teikti kassavaitinę labdarą maistu privalomai, Centras negali vykdyti labdaros teikimo priemonės. Centras su Maisto banku bendradarbiauja remdamiesi Maisto banko iniciatyva sudaryta Sutartimi, kurios prigimtis yra savanoriška, siekiant pagelbėti, tarpininkauti ir nukreipti Centrui žinomus ir (ar) į jį besikreipiančius asmenis, kad jie turėtų galimybę gauti reikiamą pagalbą Maisto banke.

9. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė žalos, turtinės ir neturtinės žalos faktą grindė prielaidomis, todėl reikalavimo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pabrėžė, kad byloje nebuvo nustatyti ir atsakovo neteisėti veiksmai, todėl dar ir dėl šios priežasties nėra pagrindo priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą.

III. 10. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį dėl sunkios materialinės padėties. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus: 2019 m. gegužės 17 d. paklausimo elektroniniu laišku Vilniaus miesto padalinio vadovui M. B. dėl 2019 m. kovo 1 d. Bendradarbiavimo sutarties reg. Nr. MB BE-VLN-2019/37 išaiškinimo kopiją; Centro 2019 m. rugsėjo 16 d. rašto „Dėl V. K. skundo ir bendradarbiavimo sutarties pakeitimo“ reg. Nr. 8- 3856-(7.4) kopiją; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. atsakymo reg. Nr. A51-M5489-(3.3.12.1-AD24) kopiją; 2019 m. gruodžio 5 d. prašymo suteikti informaciją dėl Socialinės paramos centro sprendimo kopiją; Centro 2019 m. gruodžio 11 d. rašto „Dėl kassavaitinės paramos maisto produktais“ reg. Nr.8-6151-(7.4) kopiją; pareiškėjo 2020 m. sausio 10 d. skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai byloje AG-32/06-2020 kopiją; pareiškėjo 2020 m. vasario 6 d. paaiškinimo Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl Centro 2020 m. sausio 21 d. atsiliepimo byloje AG-32/06-2020 kopiją; pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui kopiją; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties kopiją; pašalintų skundo trūkumų kopiją; sumokėto žyminio mokesčio kopiją; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo kopiją; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. gegužės 22 d. pažymos apie socialinį draudimą ir išmokėtas išmokas kopiją.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Centras nurodė pareiškėjui laukti savo eilės gauti kassavaitinius maisto paketus, tačiau tokia teisė neįgyvendinama jau 9 mėnesius, tokios eilės realiai nėra. Centras atsisakė pareiškėjui pateikti eilės sąrašą, nors pareiškėjas turi teisę su ja susipažinti. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą bendradarbiauti su Maisto banku ir sudaryti skaidrų Kassavaitinių maisto paketų gavėjų eilės sąrašą, informuoti jį apie tos eilės numerį, per kiek laiko parama bus suteikta ir pageidautina informuoti konkrečią datą, kada parama bus suteikta.

11.2. Atsakovas neatsakė pareiškėjui, ar Maisto banko labdara maistu jam gali būti suteikta po mirties. Atsakovas neišaiškino pareiškėjui kassavaitinės labdaros maistu teikimo tvarkos. Atsakovo 2019 m. gruodžio 11 d. raštu pareiškėjui taip pat nebuvo atsakyta, kodėl Maisto bankas jį žemina. Atsakovas nusiuntė pareiškėją į Maisto banką, kad pažemintų pareiškėjo garbę ir orumą. Atsakovas 2019 m. gruodžio 11 d. raštu nepagrįstai siūlė Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramą, kaip kassavaitinės labdaros maistu, alternatyvą. Atsakovas realiai socialinės paramos nevykdo, o ją imituoja.

11.3. Pareiškėjas prarado pasitikėjimą Centro skaidria vykdoma veikla, jam teko savo teises ginti Komisijoje ir teisme, todėl jam padaryta žala. Teismas nenagrinėjo solidariosios Centro ir Maisto banko atsakomybės jungtinės veiklos kontekste.

12. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus: pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. skundo reg. Nr. A60- 287/19(6907) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kopiją; Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. 8-3856-(7.4) kopiją; Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 21R-650(AG-555/04-2019) kopiją; Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. spalio 4 d. rašto Nr. 8-4347-(7.4) kopiją; Maisto banko 2019 m. spalio 7 d. rašto kopiją; Socialinės paramos centro ir Maisto banko 2019 m. kovo 1 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. MBBE-VLN- 2019/37 kopiją; Socialinės paramos centro ir Maisto banko 2019 m. lapkričio 21 d. susirašinėjimo el. laiško kopiją; pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. prašymo kopiją; Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 8-6074-(7.4) kopiją; Maisto banko 2019 m. gruodžio 10 d. elektroninio laiško kopiją; Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. 8-6151-(7.4) kopiją; Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. liepos 17 d. rašto Nr. 8-2649-(7.4) kopiją; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 7 d. rašto Nr. A63-246/19(3.2.1-AD24) kopiją; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. A51- 115489/19(3.3.12.1-AD24) kopiją; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. rašto Nr. A63-13/20-(3.2.1-EM4) kopiją; Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. balandžio 10 d. atsiliepimo Nr. 8-2253(1.5) kopiją; pareiškėjo 2020 m. gegužės 4 d. gautos pretenzijos kopiją; Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 8-3132 (7.4) kopiją.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Centras tinkamai atliko veiksmus, kurie yra jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijoje, t. y. įvertino pareiškėjo poreikį labdarai maistu gauti ir tarpininkaudamas kreipėsi į Maisto banką dėl labdaros pareiškėjui teikimo. Centras nėra labdaros teikėjas. Kassavaitinę labdarą maisto produktais Vilniaus mieste, vadovaudamasis Labdaros ir paramos įstatymu, teikia tik Maisto bankas. Atsakovas reagavo į pareiškėjo tiek žodžiu, tiek raštu pateiktus prašymus, nustatė jam poreikį labdarai maistu, tarpininkavo ir kreipėsi į Maisto banką dėl labdaros maistu teikimo, taip pat kreipėsi į Maisto banką dėl informacijos pateikimo apie numatomą kito labdaros maistu dalinimo pradžios datą, išaiškino pareiškėjui kassavaitinės labdaros maistu teikimo tvarką.

13.2. Kassavaitinę labdarą maistu organizuoja ir teikia išimtinai Maisto bankas, kuris ir sudaro bei kuruoja kassavaitinės paramos programą bei šios programos dalyvių sąrašus. Atsakovas neturi įgaliojimų tikrinti nevyriausybinės organizacijos vykdomos veiklos. Maisto bankas yra savarankiškai veikianti nevyriausybinė organizacija, jokie teisės aktai nesuteikia teisių ir neįpareigoja Centro vykdyti į Maisto banką besikreipiančių ar nukreiptų asmenų aptarnavimo kontrolės.

13.3. Kassavaitinės labdaros maistu teikimo ir informavimo apie dalyvavimo kassavaitinės paramos maistu programoje pradžią tvarka pareiškėjui buvo žinoma, ji buvo paaiškinta ir anksčiau: Centro 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 8-2649-(7.4), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. A63-246/19(3.2.1-AD24), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. A51-115489/19(3.3.12.1-AD24), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. A63-13/20-(3.2.1-EM4).

13.4. Sutartyje nėra aptariamas labdaros maistu teikimas asmeniui po jo mirties. Sutartyje taip pat nėra numatytas konkretus laikotarpis, per kurį labdara turi būti suteikta. Atsakovas negali su Maisto banku aptarti ir Sutartyje įtvirtinti konkretaus laikotarpio, per kurį Maisto bankas turėtų suteikti labdarą maistu žmogui, kuriam Centras rekomendavo teikti labdarą, nes labdaros teikimas nėra privalomas, vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsniu labdara yra teikiama savanoriškai ir neatlygintinai. Taigi, nėra galimybės iš anksto numatyti, kokie bus labdaros resursai ir galimybės juos paskirstyti labdaros gavėjams. Todėl atsakovas negali reikalauti Maisto banko teikti labdarą privaloma tvarka per iš anksto nustatytą konkretų laikotarpį.

13.5. Centro socialiniai darbuotojai, reaguodami į pareiškėjo tiek žodžiu, tiek raštu pateiktus prašymus dėl Maisto banko teikiamos kassavaitinės labdaros maisto produktais, tarpininkavo dėl šios labdaros skyrimo, kreipdamiesi į Maisto banką elektroniniais laiškais ir rekomenduodami skirti jam šią paramą. Paskutiniam labdaros maistu dalinimo laikotarpiui besibaigiant, atsakovas 2019 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Maisto banką, prašydamas pratęsti labdaros maistu pareiškėjui teikimą ir informuoti apie labdaros jam teikimo tęsimo galimybes. Informavo ir paaiškino pareiškėjui tiek Maisto banko teikiamos kassavaitinės labdaros maistu, tiek ir Centro organizuojamos socialinės paramos (tikslinių pašalpų, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramos) teikimo tvarkas.

13.6. Centre 2020 m. gegužės 4 d. gauta pareiškėjo pretenzija dėl garbės ir orumo įžeidimo bei žalos atlyginimo. Atsakovas 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 8-3132 (7.4) atsakė, kad Centro atstovai su pareiškėju visada bendravo pagarbiai, teikdami paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitiems į atsakovą besikreipiantiems sunkumus išgyvenantiems asmenims. Taip pat paaiškino, kad atsakovas negali vykdyti į Maisto banką besikreipiančių ar nukreiptų asmenų aptarnavimo kontrolės ir negali atsakyti už savarankiškai veikiančios nevyriausybinės organizacijos Maisto banko atstovų pasirašytų atsiliepimų teismams turinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. 8-6151-(7.4) pagrįstumo ir teisėtumo, reikalavimų įpareigoti Centrą atlikti veiksmus ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą pagrįstumo.

15. Pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas Centras privalėjo jam suteikti pageidaujamą informaciją bei pasirūpinti, kad Maisto bankas tinkamai teiktų labdarą maistu, kreipėsi į teismą prašydamas tiek panaikinti Centro atsakymą, tiek įpareigoti Centrą atlikti tam tikrus veiksmus, tiek ir priteisti patirtą žalą.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog Centras veikė tinkamai, pateikė pareiškėjui informaciją, kuri buvo gauta iš Maisto banko, pagrindo įpareigoti veikti Centrą pareiškėjo pageidaujamu būdu nėra, o nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, negalimas ir žalos atlyginimas.

17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu akcentuoja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu netinkamo įrodymų vertinimo ir neatsakymo į visus pareiškėjo argumentus aspektais.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu ir atsakovas su atsiliepimu apeliacinei instancijai pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, proceso šalių pateiktų rašytinių įrodymų prie bylos neprideda. Tokia išvada daroma nustačius, kad didžioji dauguma papildomai pateiktų įrodymų galėjo būti teikiami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be to, dalis šių rašytinių įrodymų jau yra byloje. Šalys nepateikė argumentų, kokią įrodomąją reikšmę turi naujai pateikti įrodymai bei kokias aplinkybes jos nori jais patvirtinti.

21. Be to, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2019 metais kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, pageidaudamas gauti socialinę paramą. Centro darbuotojai pripažino pareiškėjo teisę gauti kassavaitinę paramą maisto produktais, surašė rekomendaciją ir nukreipė jį į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“. Pastarasis fondas pareiškėjui teikė labdarą maisto produktais 2019 m. vasario- balandžio bei 2019 m. rugsėjo- lapkričio mėnesiais. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. pakartotinai kreipėsi į Centrą, iš esmės prašydamas suteikti informaciją, kada ir kokia tvarka jam bus toliau teikiama labdara maisto produktais bei keldamas dar kelis reikalavimus, susijusius su jo nepasitenkinimu Maisto banko darbuotojų elgesiu. Centras pareiškėjui atsakė skundžiamu 2019 m. gruodžio 11 d. raštu, prieš tai surinkęs reikiamą informaciją iš Maisto banko.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kilusio ginčo pobūdį, pažymi, kad ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus miesto socialinės paramos centro veiksmų teikiant pareiškėjui jo prašomą informaciją apie labdaros maisto produktais teikimo ir skirstymo tvarką.

24. Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualūs Viešojo administravimo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės.

25. Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šio principo taikymą, yra nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

26. Įvertinus atsakovo veiksmus, atsakant į pareiškėjo prašymą, šių teisės aktų kontekste, konstatuotina, jog atsakovas veikė tinkamai – kreipėsi į Maisto banką, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, tačiau disponuoja pareiškėjo pageidaujama gauti informacija, ir pateikė gautą iš jo informaciją pareiškėjui, jos neiškraipydamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštu pareiškėjui suteikta informacija yra išsami ir aiški. Be to, Raštu pareiškėjas papildomai informuotas ir apie galimybę gauti socialinę paramą alternatyviais būdais, jam paaiškinta, kokius veiksmus jis turėtų atlikti. Atsakovas negalėjo nurodyti Maisto banko darbuotojams, kaip bendrauti su pareiškėju, nes tai išeina už jo kompetencijos ribų.

27. Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su neaiškia labdaros maisto produktais skirstymo tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnį pareiškėjas ginčo situacijoje laikytinas labdaros gavėju. Maisto bankas nagrinėjamu atveju yra labdaros teikėjas Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio prasme. tuo tarpu Centras – Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti vieną iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų – socialinių paslaugų planavimą ir teikimą, bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, tarpininkas tarp labdaros gavėjo ir teikėjo.

28. Šiuo atveju bendradarbiavimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos – Socialinių paslaugų centro, ir nevyriausybinės organizacijos labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vyko Bendradarbiavimo sutarties pagrindu siekiant suteikti labdarą maistu (sutartyje įvardinta kaip parama) jos reikalingiems asmenims. Kaip minėta, labdara teikiama labdaros teikėjo nustatyta tvarka ir sąlygomis, o Socialinių paslaugų centras šiuo atveju galėjo tik Bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka nukreipti asmenis labdarai gauti į Maisto banką. Bendradarbiavimo sutarties 2 punkte nustatyta, kad parama (t. y. labdara) gali būti skiriama (t. y. neprivalo būti skiriama) asmeniui (šeimai), prieš tai įvertinus asmens (šeimos) asmeninius poreikius konkrečiai paramai gauti. Poreikį paramai vertina Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, kurie nusprendžia kokią paramą skirti asmeniui iš Paramos davėjo siūlomų paramos programų sąrašo, nukreipia asmenį pas paramos davėją, t. y. į Maisto banką. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis pageidavo gauti iš Maisto banko kassavaitinę paramą maisto produktais, kurios teikimą reglamentuoja Bendradarbiavimo sutarties 2 priedas. Minėtame priede nustatyta, kad kai atsiranda galimybė skirti maisto produktus, Maisto banko savanoriai paskambina siųstam paramos gavėjui ir informuoja, kada reikėtų atvykti į Maisto banką. Produktai skiriami, kai programą pabaigia vienas iš produktus gaunančių asmenų (šeimų). Pagal minėto priedo nuostatas paramos gavėjas į programą gali būti įtrauktas ne dažniau nei vieną kartą į metus.

29. Konstatuotina, jog pareiškėjo pretenzijos dėl to, jog Centras būtų įpareigotas kreiptis į Maisto banką dėl kassavaitinės paramos iš Maisto banko teikimo pareiškėjui privaloma tvarka ir nustatytu grafiku yra nepagrįstos. Labdara teikiama labdaros teikėjo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Labdaros teikimas maisto produktais šiuo atveju nėra Centro funkcija, o Maisto banko teikiama labdara maisto produktais negali būti vertinama kaip socialinės paramos rūšis, kuri turi būti teikiama privaloma tvarka. Atsakovas yra atsakingas tik už Socialinių paslaugų įstatyme apibrėžtų bei įstaigos įstatuose nustatytų socialinių paslaugų teikimą, o labdaros teikimas nėra socialinė paslauga.

30. Nenustačius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar Centro darbuotojų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo galimai patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankama įrodymų visuma, būtina bylai tinkamai išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai ištyrė ir įvertino visas ginčui aktualias aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, kuriomis abejoti atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, ar tai, kad atsakovo veiksmai ir jų rezultatas netenkina pareiškėjo, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados išnagrinėjus ginčą yra nepagrįstos.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė pakankamus motyvus, kurie atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Pareiškėjo prašymas grąžinti jo sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį netenkintinas, nes toks atvejis nepatenka į ABTĮ 38 straipsnyje išdėstytą baigtinį atvejų, kai sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas, sąrašą. Į pareiškėjo materialinę padėtį jau buvo atsižvelgta, atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jam paduodant apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ričardas Piličiauskas