55f299b8-9eca-4dfd-9f65-26b3e66b8981 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujat pareiÅ¡kėjui K. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas K.

Z. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. 1. 1–5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 6 000 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 12 iki 2014 m. rugpjūčio 12 ir nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. kovo 3 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sÄ lygomis.

Teigė, kad buvo laikomas kamerose pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis, t. y. kamerose veisėsi pelėsis, buvo drėgna, Å¡alta, nehigieniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, trÅ«ko privatumo. Dėl tokių laikymo sÄ lygų jautė nuolatinę įtampÄ , patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ . Be to, pablogėjo ir sveikata.

Sumažėjo pasitikėjimas savimi. Jautė pažeminimÄ . Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K nesudarė tinkamų laikymo sÄ lygų ir dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 1,08 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. 1. 13–20).Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K tam tikrais laikotarpiais užtikrinant tinkamÄ plotÄ .

Pripažino, kad tam tikrais laikotarpiais galėjo bÅ«ti pažeistas ploto reikalavimas. Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nurodė, kad buvo vykdomas kamerų stebėjimas, nepažeidus pareiškėjo privatumo. Pareigūnai bendrauja mandagiai, laikydamiesi etikos reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos.

Kamerose laikomiems asmenims iÅ¡duodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Be to, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Nurodė, kad nuo 2015 m.

LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K dėl kamerų remonto paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Dėl per mažo kamerų ploto nėra galimybių įrengti papildomų spintelių, lentynų. Kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iÅ¡ valstybės. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryÅ¡io nepagrindė. Taip pat LukiÅ¡kių TI-K prašė priteisti 1,08 Eur patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. buvo teikta 18 lapų kopijų (18 x 0,06 Eur) bylos medžiagos.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis teigia patyręs LukiÅ¡kių TI-K, kai buvo laikomas laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. kovo 3 d. Byloje remiamasi LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, nes pareiÅ¡kėjas jokių duomenų prie skundo nepridėjo ir pateiktų neginčijo.

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Ginčui taikytinos Lietuvos higienos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuris įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nuostatos. Minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuotas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. (kai buvo paleistas į laisvę) ir nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. kovo 3 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki keturių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 7,15 kv. m iki 8,11 kv. m (b. l. 13–14). Tokie duomenys užfiksuoti ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 21–23). Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , t. y. 3,6 kv. m, 170 parų.

Ploto reikalavimas nebuvo pažeistas kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas ar dviese nurodytose kamerose. Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta ploto reikalavimo pažeidimÄ . Teisės aktuose nėra nustatyta, kad baldai neįskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3599-575/2016).Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose Å¡alta, drėgna, veisėsi pelėsis, buvo ribojamas jo privatumas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad kameros vėdinamos per langus (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas). Kamerose neturi būti pelėsių (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punktas). Pažymėtina, kad ginčui aktualus 2016 m. kovo 21 d. aktas, kai 2016 m. vasario 29 d. buvo pradėtas tikrinamas, be kita ko, ir kameroje Nr. 389, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, patikros metu nebuvo nustatytų skunde nurodytų šilumos, drėgmės, apšvietos pažeidimų.

Be to, ir pelėsių nebuvo rasta (b. l. 34–36). Kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nevertinami patikrinimo aktai, kai pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas tose kamerose konkrečiu laikotarpiu, kai buvo atliekami patikrinimai. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir nustačius pažeidimus, LukiÅ¡kių TI-K stengiasi juos iÅ¡taisyti ir imtis priemonių, kad laikomiems asmenims bÅ«tų sudarytos saugios ir tinkamos laikymo sÄ lygos. Be to, remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl temperatÅ«ros, drėgmės, pelėsių atmeta kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjas neindividualizavo nurodytų pažeidimų, nenurodė, ar jis kreipėsi dėl Å¡ių sÄ lygų į administracijÄ , ar skundė administracijos veiksmus. Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, neaiÅ¡ku, kokiÄ Å¾alÄ abstrakčiai nurodytos, jo vertinimu, netinkamos sÄ lygos jam darė. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad netinkamos laikymo sÄ lygos neigiamai atsiliepė jo sveikatai.

Taigi, Å¡ie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat ir pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad buvo ribojamas jo privatumas, negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. PareiÅ¡kėjas nurodė abstrakčius teiginius, neindividualizavo, kada ir kaip Å¡is pažeidimas jam pasireiÅ¡kė. Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta per maÅ¾Ä kameros plotÄ . Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 170 parų buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui kėlė diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ bei sumenkino jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jokių iÅ¡skirtinių nusiskundimų sveikata, kurie galėtų turėti esminės reikÅ¡mės vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , teismas nenustatė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sÄ lygÄ â€“ kalinimo trukmę (170 paros), pažeidus ploto reikalavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 6 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti 1,08 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė teismui, vykdydamas teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį (b. l. 7). Kadangi įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ , LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo K. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti K. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 600 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.              KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                    Jolanta Malijauskienė