Legislator Case Law & Legislation
2022-06-16 Nr. AB-18635-4-45-3-00055-2022-2 AI generated

2022-06-16 Nr. AB-18635-4-45-3-00055-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-06-16 Nr. AB-18635-4-45-3-00055-2022-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal N. P. T. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Legislator headnote

AI generated

2022-06-16 Nr. AB-18635-4-45-3-00055-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal N. P. T. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2958-821/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00055-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjams Ingridai Nasvytei ir Sanjeev Arunprakash Srilekha,

(duomenys neskelbtini) pilietei N. P. T.,

užsienietės atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal N. P. T. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. N. P. T. (toliau – ir Užsienietė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63930 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jos laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietė nesutiko su Sprendimo dalimi dėl jos apgyvendinimo sąlygų. Tvirtino, kad ji savo elgesiu niekaip neparodė ketinimo išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, buvo geranoriška, bendradarbiavo, pateikė išsamų pasakojimą. Užsienietės tapatybė nustatyta pagal jos pasakojimą. Užsienietė pateikė tiek informacijos, kiek žinojo, jos žinios, patirtis nėra įvairiapusė. Atsižvelgiant į Užsienietės individualią situaciją, jai taikytina prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti Užsienietės skundą.

4. Departamentas paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 21M41658 nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvoje, šis sprendimas apskųstas teismui. Užsienietė Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) užregistruota 2021 m. rugpjūčio 19 d., galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimas apgyvendinti Užsienietę Tarnyboje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, ji su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. Tai rodo nebendradarbiavimo su valstybės tarnautojais faktą. Užsienietės pasakojimas apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis pasižymėjo trūkumais (buvo nedetalus, keitėsi), todėl laikytina, kad ji siekė suklaidinti pareigūnus ir vilkinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procesą. Departamento nuomone, skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, jos asmens tapatybė nėra nustatyta (jos nurodyti anketiniai duomenys nėra patvirtinti objektyviais ir patikimais dokumentais), ji į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą tikimybę, jog Užsienietė gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė N. P. T. skundą.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo užregistruota MIGRIS. Departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu nesuteikė jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas neįsiteisėjęs.

7. Departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jos užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesprendė Užsienietės sulaikymo klausimo ir ji nėra sulaikyta. Priimant Sprendimą, Užsienietės prieglobsčio procedūroje nebuvo priimtas galutinis sprendimas, todėl turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jos įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo. Konstatuota, kad Departamentas nepažeidė įstatymo nuostatų ir nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo.

III. 9. N. P. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą ir Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63930 dalį dėl judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimo.

10. Užsienietės įsitikinimu, Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o teismo sprendime nepateikti argumentai, dėl kurių padaryta priešinga išvada. Užsienietė tvirtina, kad tolesnis jos laisvės ribojimas nepadeda siekti įstatyme įtvirtintų tikslų. Ji tinkamai bendradarbiavo sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą, neklaidino pareigūnų. 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo turinys patvirtina, kad Užsienietė aktyviai dalyvavo apklausose, teikė įrodymus. Nuo pastarojo sprendimo priėmimo Departamentas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, Užsienietė mano, kad jos asmens tapatybė yra nustatyta: jos sutuoktinis el. paštu pateikė jos asmens dokumentų (asmens tapatybės kortelės, gimimo liudijimo, santuokos liudijimo) kopijas. Departamentas kartu nagrinėja Užsienietės sutuoktinio ir brolio prašymus suteikti prieglobstį. Nėra duomenų, kad Užsienietės ar jos šeimos narių asmens dokumentai buvo suklastoti arba kad jie teikia kitokią apgaulingą informaciją apie savo asmens tapatybę. Kadangi Užsienietė teikia įrodymus, neklaidina institucijų tarnautojų, nebando pasišalinti iš Centro, nepažeidinėja vidaus tvarkos, nėra pagrindo pripažinti, jog, pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, ji bandytų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos. Užsienietė supranta tokių veiksmų pasekmes tolesniam jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui bei jos laisvės ribojimui. Užsienietė teigia, kad jos laisvė ribojama neproporcingai. Ji patiria psichologinių problemų dėl gyvenimo Centre rutinos, nežinomybės, susijusios su užsitęsusia prieglobsčio procedūra ir nesprendžiamu jos teisinio statuso klausimu. Galimybė išeiti iš Centro teritorijos ir gyventi atskirai padėtų jos būsimai integracijai, sudarytų galimybes mokytis kalbos, susirasti darbą (jei būtų suteikta teisė dirbti).

11. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsienietės apeliacinį skundą.

12. Departamentas teigia, kad, vadovaudamasis gero administravimo ir proporcingumo principais, pakartotinai įvertinęs visas aplinkybes, jis nusprendė pakeisti ginčijamą Sprendimo dalį, t. y. nutarė apgyvendinti Užsienietę, suteikiant jai teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, byloje nebeliko ginčo dalyko.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

16. Departamentas priėmė Sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje (Tarnybos Medininkų užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

20. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 22S65466 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsienietei prieglobsčio. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3309-595/2022 pakeitė pastarąjį sprendimą, t. y. sutrumpino Užsienietei nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus. Šis teismo sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-2691-815/2022), byla dar neišnagrinėta. Pripažintina, kad dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl Užsienietė šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

22. Departamentas Sprendime akcentavo, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, ir neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, tokio dokumento (jo kopijos) nepateikė ir nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nepasisakė dėl Departamento sprendimo apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, motyvų, pavyzdžiui, nevertino, ar Departamentas Sprendime pagrįstai nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose įtvirtintus pasislėpimo rizikos veiksnius, t. y. užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; bei užsienietis nebendradarbiauja nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį arba sprendžiant jo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą. Šiame kontekste akcentuotina, kad, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2491-654/2022, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2546-624/2022).

23. Sprendime taip pat nurodyta, kad Užsienietė nebendradarbiavo nagrinėjant jos prašymą suteikti prieglobstį, nes skirtingai prašymo suteikti prieglobstį tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie Departamento teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, o klausimas dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas (administracinė byla Nr. eI3-3533-644/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022). Laikytina, jog Užsienietės pasakojimo pagrįstumas (atitinkamai, ir šio pasakojimo trūkumai) tol, kol nėra baigta prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra, negali būti tinkamai įvertintas, todėl anksčiau aptarti argumentai nepatvirtina Užsienietės nebendradarbiavimo fakto.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Ginčijama Sprendimo dalis yra grindžiama išimtinai tik Užsienietės neteisėtu patekimu į Lietuvos Respubliką ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimu, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės nėra pakankamos Užsienietės nebendradarbiavimo siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir / arba išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį faktui konstatuoti. Pabrėžtina, kad byloje yra pateiktos Užsienietės asmens dokumentų kopijos. Iš bylos medžiagos nematyti, kad buvo kilusios abejonės dėl Užsienietės nurodytų anketinių duomenų teisingumo, pateiktų dokumentų tikrumo. Sprendime ir teismo sprendime neatskleistos priežastys, dėl kurių Užsienietė neturėjo su savimi kelionės dokumentų, nepaaiškinti veiksmai, kurių Departamentas ėmėsi Užsienietės tapatybei nustatyti. Byloje nėra konkrečių duomenų, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį Užsienietė nebendradarbiavo, pavyzdžiui, piktnaudžiavo savo teisėmis, teikė klaidingą informaciją (priešingi Departamento teiginiai yra itin abstraktūs ir dėl to nėra galimybės patikrinti jų teisingumą (tiek, kiek tai neperžengtų nagrinėjamos administracinės bylos ribų)). Departamento sprendimas apgyvendinti Užsienietę, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra grindžiamas kokiais nors Užsienietės padarytais pažeidimais ar kitokiu nesąžiningu elgesiu jau po neteisėto Lietuvos Respublikos sienos kirtimo (primintina, kad ji MIGRIS užregistruota dar 2021 m. rugpjūčio 19 d.). Be to, byloje nėra duomenų apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai, nemotyvuotai ginčijamą Sprendimo dalį pripažino teisėta ir pagrįsta. Kita vertus, nagrinėjant apeliacinį skundą, ginčijama Sprendimo dalis jau yra pakeista (Departamentas 2022 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 22S83000, kuriuo nusprendė pakeisti Sprendimo 2 punktą ir apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jai teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje), tokiu būdu iš esmės tenkinant Užsienietės skundo reikalavimą, t. y. pašalinant ribojimą jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, jog Departamentui priėmus 2022 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo iš esmės buvo patenkintas Užsienietės skundo reikalavimas, byloje nebeliko ginčo dalyko, Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. P. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis