55ee0dfe-6f11-4d48-ad75-16f4eae3cfb4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-1685-426/2014                      Proceso Nr. 3-61-3-04171-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 20 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (posėdžio pirmininkės ir pranešėjos) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui V.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                        n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašė:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau –ir Ministerija) 2013-09-05 sprendimÄ Nr. 1D-7999(11);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 2 801,68 Lt pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. nuostatų taikymo.Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad 2004-12-23 Ministerijos sprendimu nuo        2004-12-01 jam buvo paskirta 385,67 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuota ir padidinta iki 424,24 Lt.Nurodo, kad valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmenys įgyja teisę į tam tikrÄ Ä¯statyme nustatytÄ pensijÄ už tarnybÄ , inter alia į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kartu prisiima įsipareigojimÄ tokiÄ pensijÄ paskirti ir jÄ mokėti.

Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sÄ lygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir mokėtų nustatyto dydžio iÅ¡mokas (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13nutarimai). Konstitucinio Teismo 2000-02-10 nutarime konstatuota, jei įstatymu nustatyta kita, Konstitucijos 52 str. tiesiogiai neįvardyta, pensija, pagal KonstitucijÄ ji turi bÅ«ti garantuota nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme.Pažymi, kai įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, Å¡i asmens įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis yra sietini ir su asmens nuosavybės teisių apsauga (Konstitucinio Teismo 2003-07-04,                2003-12-03, 2004-12-13, 2007-10-22 nutarimai).

Pagal Konstitucijos 23 str. asmenys, kuriems pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2003-12-03 nutarimai). Taigi Å¡iuo atveju teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprÅ«pinimo iÅ¡mokas kyla iÅ¡ Konstitucijos 52 straipsnio.Nurodo, kad atsakovė, taikydama Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas, nuo   2010-01-01 pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ pensija, o pensijos nepriemoka dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 sudaro 2 801,68 Lt.PareiÅ¡kėjo teigimu, Ministerijos 2013-09-05 sprendimas nepagrįstai grindžiamas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatomis, nes ginčo atveju taikytinos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytas 3 metų terminas.

Pažymi, kad 2013-08-21 į MinisterijÄ kreipėsi su praÅ¡ymu, o ne su skundu. Be to, Ministerija nuo 2010-01-01 mokėdama sumažintÄ pensijÄ pareiÅ¡kėjui jokio individualaus sprendimo, kuris galėtų bÅ«tis skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, nepateikė. PareiÅ¡kėjo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis turi teisę reikalauti, jog minėta pensijos nepriemoka bÅ«tų iÅ¡mokėta.Ministerija, atstovaujanti atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 16 ) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė bylÄ nutraukti.

Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas praleido VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytÄ 6 mėnesių skundo pateikimo terminÄ . Atsakovės teigimu, net ir pripažinus, kad ginčo atveju taikytinas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas 3 metų terminas, vadovaujantis terminų eigos taisykle, nustatyta Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., darytina iÅ¡vada, kad Å¡is terminas nuo 2013-01-01 buvo pakeistas į 6 mėn. terminÄ , baigėsi 2013-07-01.

Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ ginčo dėl 2010 m. sausio-liepos mėn. susidariusios pensijos nepriemokos iÅ¡kėlimui. Bet kuriuo atveju praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimuose lėšos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ , todėl prašė teismo sprendimo vykdymÄ atidėti iki 2014-02-01.Skundas tenkintinas.Nustatyta, kad Ministerijos 2004-12-23 sprendimu Nr. 2/17D-2674 pareiÅ¡kėjui paskirta 385,67 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (b. l. 21).

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pateikta pažyma patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui paskirta pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis, be kita ko, ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis ir dėl to neiÅ¡mokėta 2 801,68 Lt pensijos dalis (b. l. 9).Dėl paskirtos pensijos sumažinimo V. Å . 2013-08-21 kreipėsi su praÅ¡ymu į MinisterijÄ , tačiau atsakovės 2013-09-05 sprendimu Nr. 1D-7999(11) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti atsisakyta, nurodant, jog buvo yra praleistas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytas 6 mėnesių terminas (b. l. 8).Teisėjų kolegija, vertindama Ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytus motyvus, kuriais praÅ¡oma nagrinėjamÄ bylÄ nutraukti dėl VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatyto 6 mėn. skundo pateikimo termino praleidimo, daro iÅ¡vadÄ , kad jie grindžiami netinkamu teisės aiÅ¡kinimu, todėl atmestini.

Tokia teismo iÅ¡vada grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo           2013-03-12 nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog ginčams dėl pensijos nepriemokos priteisimo taikytinos ne VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ .

AnalogiÅ¡kas aptartai teisinės situacijos vertinimas pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje (adm. b. Nr. A444-2232/2013).Byloje esantys įrodymai liudija, kad V. Å . pirma pensija, perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., buvo iÅ¡mokėta už 2010 m. sausio mėn., pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundui dėl Å¡ios pensijos nepriemokos dalies priteisimo kreipėsi 2013-09-30. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytas 3 metų kreipimosi į teismÄ procesinis terminas yra praleistas.

IÅ¡ teismui pateikto skundo motyvų bei jame iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su Ministerijos 2013-09-05 sprendimu, pažymi, kad kreipimosi dėl pensijos nepriemokos terminas nėra praleistas, pagrindžia savo pozicijÄ dėl terminų eigos skaičiavimo pradžios. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nors V. Å . aiÅ¡kinai nesuformulavo procesinio praÅ¡ymo atnaujinti skundo pateikimo terminÄ , minėtas procesinis netikslumas gali bÅ«ti paÅ¡alintas vertinant pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes.

PrieÅ¡ingas aptartos teisinės situacijos vertinimas, t. y. įpareigojant pareiÅ¡kėjÄ aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ bei pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ , bÅ«tų grindžiamas formaliu teisės aiÅ¡kinimu, prieÅ¡tarautų proceso ekonomiÅ¡kumo principui. Tai, jog vien tik formalus požiÅ«ris į teisę neatitinka Å¡ių dienų teisės, teisingumo sampratos, ne kartÄ akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-08-29 nutartis adm. b. Nr. A662-2374/2013, 2013-03-14 nutartis adm. b.

Nr. AS602-232/2013 ir kt.). Be to, teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismas savo iniciatyva gali nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-10 nutartis adm. b. Administracinė byla Nr. A756-1572/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-4/2006, teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-64/2008, 2009-06-015 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-206/2009 ir kt.).Esant aptartai teisinei situacijai pažymėtina, kad teisinės kreipimosi į teismÄ dėl pensijos nepriemokos priteisimo prielaidos buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje (adm. b. Nr. A444-2232/2013), t. y. jau po to, kai teisme buvo priimtas nagrinėjimui pareiÅ¡kėjo pateiktas skundas. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad pirmos sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia, o tai, jog pensija yra mokama kiekvienÄ mėnesį, nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ mėnesį, kada jam bÅ«davo iÅ¡mokama sumažinta valstybinė pensija, iÅ¡ naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimÄ .Pažymėtina, kad iki minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, teisminė praktika dėl terminų skaičiavimo nebuvo nuosekli.

Be to, prieÅ¡ingai, negu iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje, ankstesnėje teismų praktikoje nuosekliai buvo laikomasi pozicijos, kad periodinių iÅ¡mokų senaties termino eigos pradžia sietina su kiekvienos periodinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-18 nutartis adm. b. Nr. A822-1804/2012; 2010-02-20 nutartis adm. b. Nr. A756-1572/2010, 2009-01-23 nutartis adm. b. Nr. A822-790/2009 ir kt.). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje suformulavo iÅ¡ esmės naujÄ senaties terminų skaičiavimo taisyklę, kurios taikymas yra ypač nepalankus asmenims, siekiantiems prisiteisti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį.Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad ginčai dėl pensijos nepriemokos priteisimo negali bÅ«ti pripažįstami nesudėtingais teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme.

Be to, tik Konstitucinio teismo         2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo bei mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis, be kita ko, vadovaujantis ginčo atveju pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuojama ir mokama pensija, prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad tai, ar konkrečios skundo (ieÅ¡kinio) senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3-4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis adm. b.

Nr. A822-1037/2009 ir kt). Be to, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, bÅ«tina nustatyti, kuris iÅ¡ interesų turi bÅ«ti ginamas prioritetiÅ¡kai – teisinių santykių stabilumas, kuris ir yra užtikrinamas ieÅ¡kinio senaties terminu, ar bÅ«tinybė paÅ¡alinti teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .Teismas, įvertinęs V. Å . skunde nurodytus motyvus ir argumentus, tai, jog ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra sudėtingas, o teisminė praktika dėl terminų skaičiavimo eigos buvo suformuota tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje, t. y. jau po pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo kaip pensininko socialinį statusÄ , pažeistos teisinės vertybės svarbÄ , ginčo santykių socialinį jautrumÄ , ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais sprendžia, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01) nustatytas 3 metų skundo padavimo terminas yra atnaujintinas.Vertinant pareiÅ¡kėjo teismui pateikto skundo reikalavimus, pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01.

Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrÄ darbÄ dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialinių pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad Å¡ie asmenys dirbo tam tikrÄ darbÄ .

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas       2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, po pensijos paskyrimo turintiems pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.Pagal Konstitucijos 107 str.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokiÄ Ä¯takÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu Å¡ie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Ginčo atveju atsižvelgtina į iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotÄ praktikÄ , susijusiÄ su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, kurioje atitinkamos PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ , tačiau prieÅ¡ teismui priimant sprendimÄ byloje. Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad, skiriant pareiÅ¡kėjai pensijÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 2 d. galiojo ir galėjo bÅ«ti taikoma.

Šiuo požiūriu pareigūnų, priėmusių sprendimus, dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negalėjo būti laikomi neteisėtais. Tačiau, kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis, todėl jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju – aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir vėlesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose nagrinėjant analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus (2004 -05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b. Nr. A7-55-04 ir kt.).Nagrinėjamo ginčo atveju reikÅ¡mingi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai (adm. b. Nr. A552-519/2013). Minėtoje nutartyje pažymėta, kad, taikant įstatymo analogijÄ , vadovautinasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nuostatomis, numatančiomis, kad savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų, kurios pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, taikymo pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. IÅ¡ tiesų, pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos, todėl tinkamu atsakovu yra Lietuvos valstybė.

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, darytina iÅ¡vada, kad V. Å . paskirta pensija buvo neteisėtai perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjui 2010m. sausio–2012 m. rugsėjo mėn. dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neiÅ¡mokėta 2 801,68 Lt pensijos dalis (b. l. 9). Taigi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡ esmės yra pagrįstas ir tenkintinas.Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2013-09-05 sprendimÄ pagrįstumÄ , pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad iÅ¡imtis iÅ¡ bendros senaties terminų skaičiavimo taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-12 nutartis adm. b.

              Nr. AS143-219/2014 ir kt.). Ministerija skundžiamu 2013-09-05 sprendimu atsisakiusi nagrinėti paraÅ¡ymÄ Ä¯ Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, savo sprendimÄ pagrįsdama VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis faktinę situacijÄ aiÅ¡kino ir teisės aktus taikė netinkamai.Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Ministerijos 2013-09-05 sprendimas pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.Kaip minėta, Ministerija prašė atidėti sprendimo vykdymÄ iki 2014-02-01.

Tačiau įvertinus tai, kad ginčas iÅ¡nagrinėtas po minėtos datos, Å¡io atsakovės pateikto praÅ¡ymo nagrinėjimas neteko prasmės. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija nusprendė: PareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ tenkinti.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-09-05 sprendimÄ Nr. 1D-7999(11).Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui V.

Å . 2010-01-01–2012-08-31 neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 801,68 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus vienÄ litÄ 68 ct), susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                       Gintaras Dzedulionis                                                                    Rūta Miliuvienė                                                                                                                                                                   Donatas Vansevičius