2023-11-08 Nr. AB-19570-3-61-3-00457-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-601-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00457-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis: gyvenamoji patalpa būdavo perpildyta (dėl to tarp nuteistųjų kildavo įtampa, nebuvo privatumo), joje neužtikrinta tinkama oro temperatūra, drėgmės lygis ir vėdinimas (žiemą būdavo labai šalta, rudenį – drėgna, vasarą – labai karšta ir tvanku, trūkdavo oro, pavasarį – drėgna ir šalta), jautėsi pelėsis. Pataisos įstaigos administracija neišduodavo šildytuvo, kai būdavo šalta, arba ventiliatoriaus, kai būdavo karšta. Be to, nebuvo įrengtas poilsio kambarys, 2 būriai (daugiau nei 100 žmonių) turėdavo naudotis viena virtuvės ir poilsio erdve.

2.2. Duše neužtikrinamas privatumas, nes jame nebuvo įrengtos kabinos. Duše vienu metu naudodavosi 5 žmonės. Pareiškėjas būdavo nuolat stebimas, apkalbamas, patirdavo patyčias.

2.3. Vilniaus PN patalpos nebuvo tinkamai įrengtos, nes jose nebuvo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Normos) 3.1–3,7 punktuose, taip pat 13.1, 13.2, 13.4 ir 13.6 punktuose nurodytų įrenginių, o 13.5 punkte nurodytų įrenginių buvo per mažai. Be to, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimai.

2.4. Nuteistajam, kuris buvo laikomas kartu su pareiškėju, buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (žr. administracinę bylą Nr. eI-4541-2047/2021).

2.5. Pareiškėjas dėl tokių laikymo sąlygų negalėdavo išsimiegoti, pailsėti. Jis turėdavo laukti, norėdamas pasinaudoti poilsio erdve (paskaityti, rašyti laiškus ir pan.). Pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, fizinius skausmus, pažeminimą ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. sausio 24 d. turėtų būti pritaikytas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti šį praleistą terminą.

3.2. Vilniaus PN negalėjo pateikti tikslių duomenų, kuriose patalpose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nes pareiškėjo asmens byla perduota kitai įstaigai, be to, teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti tokio pobūdžio duomenis pataisos namuose. Kita vertus, net jei patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo užimtos visos miegamosios vietos, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, nes visos Vilniaus PN bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpos atitinka šiuos reikalavimus.

3.3. Vilniaus PN gyvenamosios patalpos atitinka reikalavimus apšvietimui, ventiliacijai ir oro temperatūrai. Įstaigoje veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Visose gyvenamosios patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų apšvietimą, taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, jose įrengta ir inžinerinė ventiliavimo sistema.

3.4. Visos Vilniaus PN patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo aprūpintos inventoriumi pagal Normas. Sąlygos patalpose atitiko teisės aktų, įskaitant Higienos normos, reikalavimus.

3.5. Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos 2018 m. antroje pusėje buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Dušo patalpos atitinka galiojantį reglamentavimą. Nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše pagal nustatytą grafiką, ne rečiau nei kartą per savaitę. Kiekviename nuteistųjų būryje yra įrengti sanitariniai mazgai-prausyklos, kuriuose nuolat tiekiamas vanduo.

3.6. Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės-poilsio kambariai yra aprūpinti inventoriumi, vadovaujantis Normomis. Pagal Taisykles, laisvalaikio kambarys, esant išimtinių aplinkybių dėl gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos, gali būti įrengiamas vienas dviem būriams. Laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams) yra įrengti kiekviename Vilniaus PN aukšte, jie taip pat naudojami maistui gaminti.

3.7. Pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti asmenys. Tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo reikalavimai grindžiami tik abstrakčiais teiginiais, jis neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo S. V. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur neturtinei žalai, kilusiai neužtikrinus teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., atlyginti.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo sąlygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais, kurių kalinamas asmuo negali nejausti ir nesuvokti visą laikymo tomis sąlygomis laiką, kai tie neigiami veiksniai tą asmenį veikia, o ir pats pareiškėjas patvirtino suvokęs, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti (žinojo) apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo jo apgyvendinimo Vilniaus PN pradžios, nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, jis turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Vilniaus PN vadovą ir kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Vilniaus PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo apgyvendinimo Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau jis kreipėsi į teismą tik su 2022 m. sausio 26 d. (laiškas su 2022 m. sausio 24 d. skundu išsiųstas iš bausmės atlikimo vietos 2022 m. sausio 25 d.) skundu. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pripažintina, kad pareiškėjas reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. sausio 24 d. pareikšti praleido 3 metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.). Be to, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti šį praleistą terminą, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, nenurodė termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, o tokių priežasčių iš byloje esančių duomenų nenustatė ir teismas ex officio.

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo laikymo Vilniaus PN sąlygas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., akcentavo, kad atsakovo atstovas, siekdamas pagrįsti savo argumentus, jog vertinamuoju laikotarpiu Vilniaus PN bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tekęs patalpų plotas atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintus minimalius reikalavimus (konkrečiai – 3,1 kv. m), pateikė bendrabučio tipo patalpų (karantino patalpos (pastogės), antro ir ketvirto aukštų) dokumentus (eksplikacijas) su atžymomis apie faktinį lovų išdėstymą ir nurodė, kad duomenų apie nurodytose patalpose gyvenusių asmenų skaičių negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. tokia informacija nėra kaupiama ir saugoma. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, kad teisės aktai nereikalauja iš pataisos įstaigos kaupti ir sisteminti duomenis apie atitinkamu laikotarpiu atitinkamose patalpose gyvenusių asmenų skaičių nėra pagrįsti. Analogiško pobūdžio bylose pataisos įstaigos (įskaitant Vilniaus PN) teikė teismams reikšmingus duomenis apie asmenų apgyvendinimo skaičių konkrečiose patalpose. Atsižvelgta ir į tai, kad, pagal nustatytą tvarką, asmenys, pataisos įstaigoje atliekantys bausmę, turi konkrečiai jiems skirtas patalpas, į kurias grįžta nakvoti. Atsiliepime į skundą pažymėta, jog Vilniaus PN, skiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, Nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius. Taigi, akivaizdu, kad apskaita turėjo būti vedama.

7. Teismas akcentavo, jog jis ne kartą įpareigojo atsakovą atstovaujančią instituciją (Vilniaus PN, vėliau – Lietuvos kalėjimų tarnybą) pateikti bylai reikšmingus duomenis, bet teismui nebuvo pateikti skundui objektyviai bei teisingai išnagrinėti reikšmingi duomenys, t. y. atsakovą atstovaujanti institucija nepateikė reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad patalpų, kuriose bausmės atlikimo laikotarpiu buvo apgyvendintas (perkeltas) pareiškėjas, plotas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtent, kad asmenų skaičius patalpoje realiai neviršijo leistino skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui turinčio tekti minimalus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimus.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjas nurodė abstraktaus pobūdžio nusiskundimus (galbūt sukeltų neigiamų pasekmių neindividualizavo) dėl gyvenamųjų patalpų atitikimo higienos reikalavimams (karšta, šalta, tamsu ir pan.) bei nurodytoms aplinkybėms pagrįsti neteikė jokių įrodymų. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, vertinamuoju laikotarpiu apie netinkamas sąlygas informavo tiesiogiai pataisos įstaigos administraciją ir/ ar kitas atsakingas institucijas. Laikytina, kad gyvenamosios patalpos atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

9. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo (jo atstovo) paaiškinimus, jog Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose prausimosi vietos 2018 m. antroje pusėje buvo atskirtos pertvaromis. Iš pateiktų foto lentelių (fiksavimo data – 2019 m. vasario 1 d.) matyti, kad dušų patalpų prausimosi vietos viena nuo kitos atskirtos nepermatomomis pertvaromis, įrengta persirengimo patalpa bei nustatytas grafikas dėl nuteistųjų naudojimosi dušo patalpomis. Atsižvelgiant į vertinamąjį laikotarpį, neabejotina, kad prausimosi vietos buvo su pertvaromis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi su skundais į bausmės vykdymo įstaigos administraciją ir (ar) kitas įstaigas iš karto, kai patyrė tikėtiną jo teisių pažeidimą (ribojimą ir (ar) varžymą) šiuo aspektu, todėl negalima patikrinti nekonkrečių teiginių. Teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus PN prausimosi vietos atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių sutrikimų bei aplinkybių dėl ribojimo pasinaudoti galimybe nusiprausti duše, pripažino, kad bausmės įstaigoje buvo sudaromos galimybės nusiprausti. Pareiškėjo teiginys, kad vienu metu maudėsi daug žmonių, nėra pakankamas pripažinti jo teisių pažeidimą (ribojimą ir (ar) varžymą).

10. Teismas pažymėjo, kad pateiktose foto lentelėse (fiksavimo data – 2019 m. sausio 24 d.) matyti patalpa, apstatyta inventoriumi: baldai (stalai, suolai, spintelės, lentynos), buitinė technika (viryklės, virdulys, mikrobangų krosnelės, gartraukis, šaldytuvai, televizorius), virtuvės ir stalo reikmenys (puodai, lėkštės, valgymo įrankiai), taip, kaip įtvirtinta Normų 2 punkte. Pareiškėjas nereiškė konkrečių pretenzijų dėl virtuvės-poilsio kambario ir, gavęs atsiliepimą į skundą bei pateiktas patalpų foto lenteles, neginčijo fiksuotų duomenų. Byloje nėra duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu buvo įrengtas atskirai laisvalaikio kambarys, kaip įtvirtinta Taisyklių V-82 5.8 punktas, o pagal pateiktus duomenis virtuvė-poilsio kambarys įrengti vienoje patalpoje. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą (ribojimą ir (ar) varžymą).

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, atsiradusius žymius sveikatos sutrikimus. Atsižvelgiant į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus (nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo neužtikrinti vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimai ir neužtikrinta teisė naudotis laisvalaikio kambariu, dar daugiau – toks kambarys nebuvo įrengtas), pažeidimų mastą bei intensyvumą, jų trukmę (212 dienos) ir kitus kriterijus, pareiškėjui priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 12. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.

13. Pareiškėjas tvirtina, jog jis pažeidimus turėjo kęsti nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Pareiškėjas tuo laikotarpiu kreipėsi su prašymais, skundais, ir teismas galėjo išsireikalauti tai patvirtinančius žurnalus. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo (jo atstovo) veiksmų, neteikiant teismui visos reikiamos informacijos, slepiant šią informaciją.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

15. Pareiškėjas 2023 m. spalio 17 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (atsikirtimą), kurie buvo priimti. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pakartotinai prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovas (jo atstovas) nepagrįstai nepateikė teismui prašomų dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., atlyginimą – 3 000 Eur.

17. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą – 300 Eur, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl laikotarpio nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. sausio 24 d. ir nėra pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą, vertinamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. (212 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir atskirai įrengtas laisvalaikio kambarys, tačiau kiti jo nusiskundimai nepasitvirtino.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jo bausmės atlikimo sąlygos buvo netinkamos visą laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Be to, pareiškėjas mano, kad atsakovas (jo atstovas) teismui teikė netikslią, neišsamią informaciją, o pirmosios instancijos teismas galėjo išsireikalauti duomenis apie pareiškėjo teiktus prašymus ir skundus.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, pritaikęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, vertino pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 65 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas), dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu, ir atsižvelgdama į ant voko, kuriame atsiųstas skundas, esančias žymas, sprendžia, kad skundas teismui buvo išsiųstas 2019 m. sausio 25 d., todėl pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2019 m. sausio 24 d., o vertinamasis laikotarpis yra nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Atsižvelgiant į vertinamojo laikotarpio trukmę ir kitas bylos aplinkybes, nustatytas netikslumas laikytinas nežymiu ir neturinčiu esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

21. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (5 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

22. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020).

23. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

24. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui Vilniaus PN buvo užtikrintos tinkamos bausmės atlikimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-335-520/2023).

26. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo tik deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio argumentus, kad jis turėjo kęsti pažeidimus nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., kad jis visą laiką teikė prašymus ir skundus (teismas galėjo išsireikalauti duomenis apie juos) bei kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgta į tai, jog atsakovas (jo atstovas) nepateikė teismo prašomos informacijos. Kitaip tariant, pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą pažeidimų trukmę ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, bet neišreiškia nesutikimo su teismo išvadomis dėl konkrečių pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neteigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos momentus arba nepagrįstai neatnaujino praleisto ieškinio senaties termino, ir nepateikia jokių argumentų ar duomenų, keliančių abejonių dėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Pareiškėjas konkrečiai neįvardija jokių savo teiktų prašymų ar skundų (kada, kam ir kokius reikalavimus / nusiskundimus pareiškė, kokius atsakymus gavo (jei gavo) į šiuos prašymus ar skundus), kurie galėjo turėti teisinės reikšmės siekiant teisingai išnagrinėti šią administracinę bylą, ir bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo prašymus pirmosios instancijos teismui išreikalauti duomenis apie konkrečius jo pateiktus prašymus ar skundus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė pretenzijas dėl atsakovo (jo atstovo) nepateiktų arba pateiktų klaidingų duomenų apie jam tekusį gyvenamųjų patalpų plotą, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tą aplinkybę, jog atsakovas (jo atstovas) nepateikė duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, numerius, plotus ir bendrą jose laikytų asmenų skaičių, vertino pareiškėjo naudai (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) ir konstatavo, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimus. Pareiškėjas nepaaiškina, kaip dar pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo (jo atstovo) veiksmus, teikiant teismui informaciją. Taigi, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kuriais pareiškėjas grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, nesudaro prielaidų konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo sutrumpino vertinamąjį laikotarpį (pritaikė ieškinio senatį) ir nustatė, jog pareiškėjo pretenzijos dėl kitų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų yra nepagrįstos ir neįrodytos.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė nustatytas bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, dėl kurių vienus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus pripažino pagrįstais, o kitus – ne, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl bausmės atlikimo sąlygų ir jas įvertino ginčui aktualių teisės aktų kontekste, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškė nusiskundimų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų konkrečių jo bausmės atlikimo sąlygų, todėl teisėjų kolegija, laikydamasi pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų, išsamiau netiria ir nepasisako dėl šių aplinkybių

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, buvo pakankamai aktyvus (ABTĮ 80 str. 1 d.), be kita ko, aktyviai siekė gauti įrodymus, galinčius turėti teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti: teismas ne kartą kreipėsi į atsakovo atstovą (Vilniaus PN, vėliau – Lietuvos kalėjimų tarnybą), kitas institucijas ir įstaigas (Marijampolės pataisos namus, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus ir kt.) su prašymais pateikti informaciją (žr. 2022 m. vasario 4 d. nutartį, 2022 m. balandžio 15 d. raštą, 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį, 2023 m. sausio 4 d. nutartį ir kt.). Bylos medžiagoje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo tam tikrų konkrečių įrodymų.

30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę (7 mėnesius pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, taip pat nebuvo laisvalaikio kambario), į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 300 Eur – yra per mažo dydžio. Vadovaujantis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-831-662/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-525/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2022-624/2020, 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1486-442/2020) ir atsižvelgiant į individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjui priteistina 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, todėl priteisė jam per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui priteisiama 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui S. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis