Legislator Case Law & Legislation
55e7f435-12d0-461c-bfe2-a87c9ba8a780 AI generated

55e7f435-12d0-461c-bfe2-a87c9ba8a780 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 55e7f435-12d0-461c-bfe2-a87c9ba8a780
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00008-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2; 1.2.17.13 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajai D.

Legislator headnote

AI generated

55e7f435-12d0-461c-bfe2-a87c9ba8a780 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino jos parodymų, jog eilę metų bendrovė turėjo įvairių iÅ¡laidų – kurui, transporto remonto iÅ¡laidoms, kurios susidarė automobilius remontuojant neoficialiai, gyvulių paÅ¡arams, todėl padarė nemotyvuotÄ ir nepagrįstÄ prielaidÄ , kad minėti pinigai buvo panaudoti apeliantės asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai netyrė apaliantės psichinio santykio su daroma veika, o bÅ«tent – ar atitinkamos pinigų sumos negrÄ Å¾inimas į bendrovės kasÄ buvo jos tiesioginės tyčios paversti Å¡iuos pinigus savo turtu iÅ¡raiÅ¡ka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00008-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2; 1.2.17.13 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajai D.

S., jos gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kaltu ir nuteista: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, paskirta neatliktos bausmės dalimi – trejais metais šešiais mėnesiais dvidešimt devyniomis dienomis, prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir D.

S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 025,60 Eur bauda ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 6 025, 60 Eur bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo jos vykdymo pradžios.

BUAB „A.“ administratoriaus UAB „F.“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D. S. priteista 167 382, 15 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. D. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžys (toliau – ir UAB „A.“) direktore ir kasininke, kaip atskaitingas asmuo gavusi iÅ¡ UAB „A.“ kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius 245 6918 Eur avanso bendrovės veiklos iÅ¡laidoms, bei nepateikusi 167 382,15 Eur panaudojimÄ pagrindžiančių buhalterinių dokumentų, pasisavino jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB „A.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus 167 382,15 Eur, kuriuos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti.

2. D. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 209 straipsnį už tai, kad nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“ direktore ir kasininke, savo žinioje turėdama visÄ UAB „A.“ turtÄ , taip pat ir bendrovės kasoje esančius grynuosius pinigus, kaip bendrovės vadovė pagal Å¡ios bendrovės įstatų 55 punktÄ privalėdama veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų bei 97.1 punktÄ bÅ«dama atsakinga už UAB „A.“ veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ (2011 m. gegužės 23 d.

UAB „A.“ įstatai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 1 dalis ir 8 dalis bei 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), žinodama apie UAB „A.“ įsiskolinimus kreditoriams, sÄ moningai blogai valdydama bendrovę bei jos turtÄ , t. y. pasisavindama jos žinioje buvusias bei iÅ¡ bendrovės veiklos gaunamas bendrovės pinigines lėšas, žymiai pablogino UAB „A.“ finansinę ir turtinę padėtį, o tai lėmė UAB „A.“ nemokumo atsiradimÄ ir 2018 m. lapkričio 9 d. bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir dėl to padarė didelės – 38 678 Eur turtinės žalos kreditoriams.

SÄ moningai blogas bendrovės valdymas pasireiÅ¡kė tuo, kad D. S. nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., iÅ¡ UAB „A.“ kasos pagal Kasos iÅ¡laidų orderius kaip avansÄ pirkimams iÅ¡simokėjo bendrovės kasoje esančius pinigus – 2 456 918 Eur, kurių dalį – 2 202 883 Eur – tyčia nesilaikydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) reikalavimų laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles bei pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies (2013 m. balandžio 18 d.

įstatymo Nr. XII-239, įsigaliojusio nuo 2013 m. spalio 1 d. redakcija) „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas“ reikalavimÄ â€“ mokėjimus tiekėjams vykdyti po socialinio draudimo įmokų bei privalomų mokesčių sumokėjimo – lėšas naudojo bendrovės veiklai vystyti, o likusiÄ pinigų sumÄ 167 382,15 Eur, neturėdama tam teisinio pagrindo, naudojo asmeninėms reikmėms. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniame skunde nuteistoji D. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį, ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba pakeisti nuosprendžio dalį dėl netinkamo bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, paskiriant per griežtÄ ir neteisingÄ laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas nesant motyvuotų ir pagrįstų išvadų dėl reikšmingų bylos duomenų vertinimo, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad buvo pažeistas įrodymų visumos objektyvaus įvertinimo principas.

Vertinant įrodymus dalis iÅ¡vadų padaryta joms pagrįsti neturint įrodymų, nesiremiant iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Å ių nuostatų nesilaikymas įrodymų vertinimÄ daro neiÅ¡samų, pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ ir vienpusį, o tokie BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais. Nepaisant to, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo iÅ¡dėstyti iÅ¡tirti įrodymai, liudytojų bei apeliantės parodymai, kita bylos medžiaga, tačiau bylÄ nagrinėjęs teismas jame nepateikė įrodymų analizės, nenurodė, kokie duomenys pagrindžia pareikÅ¡to kaltinimo dalis dėl veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 209 straipsnyje. 3.2.

Nuosprendyje konstatuota, kad apeliantė nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., dirbo UAB „A.“ direktore ir kasininke. Minėtu laikotarpiu bendrovėje susidarė 167 382,15 Eur trÅ«kumas, o Å¡ių 167 382,15 Eur panaudojimÄ pagrindžiančių buhalterinių dokumentų nėra. Apeliantė pažymi, kad aplinkybė, jog buhalteriniuose bendrovės dokumentuose nėra minėtos sumos panaudojimÄ bendrovės reikmėms pateisinančių dokumentų, nepatvirtina, kad minėta pinigų suma buvo pasisavinta.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino jos parodymų, jog eilę metų bendrovė turėjo įvairių iÅ¡laidų – kurui, transporto remonto iÅ¡laidoms, kurios susidarė automobilius remontuojant neoficialiai, gyvulių paÅ¡arams, todėl padarė nemotyvuotÄ ir nepagrįstÄ prielaidÄ , kad minėti pinigai buvo panaudoti apeliantės asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai netyrė apaliantės psichinio santykio su daroma veika, o bÅ«tent – ar atitinkamos pinigų sumos negrÄ Å¾inimas į bendrovės kasÄ buvo jos tiesioginės tyčios paversti Å¡iuos pinigus savo turtu iÅ¡raiÅ¡ka.

Taip pat bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti bendrovės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, ar bendrovė dėl apeliantės, kaip direktorės, veiksmų patyrė realios žalos, ar nusikalstamai veikė tyčia. 3.3. Apeliantė nurodo, kad remiantis jos 2018 m. gegužės 30 d. suraÅ¡ytu paaiÅ¡kinimu (t. 3, b. 1. 62) specialisto iÅ¡vadoje buvo suformuluotas teiginys, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti 167 382,15 Eur grynųjų pinigų buvo panaudoti apeliantės asmeninėms reikmėms tenkinti.

Tačiau, nuteistosios vertinimu, Å¡is paaiÅ¡kinimas negalėjo bÅ«ti pripažintas tinkamu jos kaltės įrodymu pagal BPK 20 straipsnį. Specialistas, pateikdamas iÅ¡vadÄ , kad minėta pinigų suma buvo panaudota apeliantės reikmėms, rėmėsi tik jos pačios paaiÅ¡kinimu. Teisinės atsakomybės nustatymas yra teismo prerogatyva ir specialisto kompetencijai nepriklauso, todėl minėta specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti tinkamu įrodymu, grindžiant jos (D. S.) kaltę dėl bendrovės turto pasisavinimo.

Apeliantės teigimu, byloje yra tik trys objektyvÅ«s faktai – jos, kaip bendrovės direktorės veiklos laikotarpis, nustatytas pinigų trÅ«kumas ir tai, kad jam pagrįsti nėra buhalterinių dokumentų. Tačiau minėtos aplinkybės neįrodo, kad ji padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 3.4. Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 209 straipsnį apeliantė nurodo, kad siekiant pagrįstai inkriminuoti BK 209 straipsnyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyti sÄ moningi blogÄ bendrovės valdymÄ atspindintys bendrovės vadovo veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie lemia bendrovės bankrotÄ .

SÄ moningai blogas bendrovės valdymas pasireiÅ¡kia dar prieÅ¡ bendrovės bankrotÄ (nemokumÄ ), todėl itin svarbu nustatyti bendrovės bankroto (nemokumo) momentÄ . Nuteistosios D. S. vertinimu, BK 209 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika galėjo jai bÅ«ti inkriminuota tik tuo atveju, jei BUAB „A.“ nemokumas bÅ«tų atsiradęs iÅ¡kart po 2015 m. gegužės 13 d. Apeliantės įsitikinimu, Å¡ios bendrovės bankrotas buvo nulemtas akivaizdžiai kitokių, jau po jos vadovavimo egzistavusių priežasčių.

Todėl tarp jos veiksmų ir BUAB „A.“ bankroto, nėra priežastinio ryÅ¡io. Taip pat jos veikoje nebuvo tiesioginės tyčios privesti BUAB „A.“ prie bankroto. Nuteistosios vertinimu, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad teismas atsakomybę pagal BK 209 straipsnį jai taikė be jokio įrodymų tyrimo ir kaltę tiesiog preziumavo. 3.5. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, todėl paskyrė per griežtÄ ir neteisingÄ laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, paskirta neatliktos bausmės dalimi trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir dvideÅ¡imt devyniomis dienomis, prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskyrė jai subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi pakeitus Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžius jai (apeliantei) buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, o pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Be to, ji (D. S.) 2015 m. gruodžio 14 d. buvo paleista iš pataisos namų ir pasibaigus trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminui 2018 m. gruodžio 14 d. išregistruota iš probuojamų asmenų duomenų registro.

Todėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ji atliko 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. prieÅ¡ priimant skundžiamÄ Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį. Dėl to bylÄ nagrinėjęs teismas, subendrindamas nuteistosios jau atliktÄ bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y.

BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Dėl to minėta skundžiamo nuosprendžio dalis turi bÅ«ti pakeista. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų likti laisvės atėmimas dvejiems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams, atsiranda reali galimybė svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymÄ (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.). Nuteistoji atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio net ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau buvo teistas ar turi neiÅ¡nykusį teistumÄ .

Apeliantė nurodo, kad praeityje yra teista už nesunkių nesmurtinių veikų padarymÄ , tačiau po paleidimo iÅ¡ pataisos namų 2015 m. gruodžio 14 d. socializavosi, dirba, turi Å¡eimÄ , nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų. Nuteistosios vertinimu, dalis ankstesnių veikų buvo nepagrįstai tiražuojamos dėl to iÅ¡augo ir jų skaičius. Jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių, kad bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti atidėjus jai (D.

S.) paskirtos bausmės vykdymÄ , nėra. Bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus atlikimo. Apeliantė nurodo, kad paskyrus jai realiÄ laisvės atėmimo bausmę ji negalės prisidėti prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, atlyginti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, nutruks jos socialiniai ryÅ¡iai, o įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti. 3.6. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 025,60 Eur bauda, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Veika, už kurios padarymÄ apeliantė nuteista minėtu baudžiamuoju įsakymu buvo padaryta dar prieÅ¡ priimant skundžiamÄ nuosprendį. Todėl bendrinant bausmes turėjo bÅ«ti taikomos BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Å¡velnesnis bausmių bendrinimo bÅ«das. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

4. Atsiliepime į nuteistosios D. S. apeliacinį skundÄ , nukentėjusiosios BUAB „A.“ administratoriaus UAB „F.“ atstovas advokatas G. B. praÅ¡o skundÄ atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . 4.1. Pažymima, kad nuteistosios D. S. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais. Atstovo vertinimu, nuteistosios D. S. apeliacinio skundo argumentai, kad nenorėjo pasisavinti bendrovei priklausančių lėšų, o BUAB „A.“ nemokumas atsirado ne dėl jos neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai vertintini kaip nepagrįsti, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir turtinės žalos atlyginimo.

5. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė nuteistosios skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Nuteistosios D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu nuteistoji D. S. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, jos vertinimu, padarytus Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ .

8. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurias teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Be to, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

9. IÅ¡ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad po kaltinamojo akto paskelbimo, D. S. pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paprašė baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jei kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, jog kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį praÅ¡ymÄ yra pareiÅ¡kęs iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, susijusius su įrodymų paskelbimu, teisme gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Dėl to pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių – kaltinamosios, jos gynėjo ir prokuroro – nuomonių dėl galimybės nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apklausė D. S., perskaitė nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo atlikęs sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirtus ir teismo nuosprendyje įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio apygardos teismas atlikęs sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ esminių BPK 273 straipsnio, BPK 291 straipsnio pažeidimų nepadarė, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme paskelbtus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistosios D.

S. kaltės ir jos padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Šioje nagrinėjamoje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 11. Apeliaciniame skunde nuteistoji D. S. nurodo, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepadarė. Apeliantė pažymi, kad nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., būdama UAB „A.“ direktore ir kasininke, nepasisavino bendrovei priklausančių 167 382,15 Eur, o juos panaudojo bendrovės reikmėms.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantei nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

12. Ä®rodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

13. Panevėžio apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, kad D. S. nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“ direktore ir kasininke, pasisavino jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „A.“ turtÄ (t. y. pinigines lėšas) – 167 382,15 Eur.

14. Nors apeliantė skunde nesutikdama su nustatytomis aplinkybėmis tvirtina, kad jos (D. S.) kaltę paneigia pačios parodymai, kurių metu tvirtino, jog bendrovės lėšas panaudojo ne asmeninių poreikių tenkinimui, o transporto remontui, kurui apmokėti, gyvulių paÅ¡arams, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes.

Tai, kad D. S. dirbdama UAB „A.“ direktore ir kasininke, inkriminuotu laikotarpiu savo veiksmais pasisavino jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „A.“ turtÄ (pinigines lėšas) – 167 382,15 Eur, įrodo pačios nuteistosios D. S. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 99–100), ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamajame posėdyje paskelbti liudytojos R. M. parodymai (t. 2, b. l. 12–13), taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 12 d. praneÅ¡imas su priedais apie 2018 m. kovo 8 d. atliktÄ UAB „A.“ mokestinį tyrimÄ , kurio metu bendrovės kasoje nustatytas grynųjų pinigų likutis (167 382,15 Eur) (t. 1, b. l. 1–2, 3–13, 14–25), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/14-2-4-14041 „Dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veikos“ (t. 2, b. l. 24–180), UAB „A.“ vyr. buhalterės R.

M. surašyta 2017 m. gruodžio 31 d. buhalterinė pažyma, kuria sumažintas kasos grynųjų pinigų likutis 167 382,15 Eur, nes šios pajamos buvo pripažintos kaip sunaudotos lėšos asmeniniams poreikiams tenkinti (t. 3, b. l. 62), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktas pačios D. S. 2018 m. gegužės 30 d. paaiškinimas dėl bendrovės pinigų panaudojimo savo asmeninėms reikmėms (t. 3, b. l. 62), kurie tinkamai atskleidė nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka D. S. kaltei nustatyti ir paneigti jos gynybines versijas, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepadarė. Be to, apeliantė skunde kaltę neigia visiÅ¡kai neatsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumÄ bei nenurodydama konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jos kaltę. Atkreipiamas nuteistosios dėmesys ir į tai, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iÅ¡ to asmens parodymų, bet ir iÅ¡ jo atliktų veiksmų.

16. Pažymėtina, kad BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus.

Be to, kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas (pavyzdžiui, paimdamas iÅ¡ bendrovės kasos), siekia šį turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011;

Nr. 2K-P-78/2012; Nr. 2K-462-489/2016; Nr. Â 2K-83-942/2018 ir kt.).

17. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. kovo 8 d. atlikusi UAB „A.“ mokestinį tyrimÄ pagal bendrovės pateiktus kasos pirminius apskaitos dokumentus ir suvestinius registrus nustatė, jog bendrovės kasoje yra 167 382,15 Eur grynųjų pinigų likutis (t. 1, b. l. 3–13). Patikrinimo metu, atsižvelgus į UAB „A.“ vyr. buhalterės R. M. pateiktÄ Å¡iuo metu direktoriaus pareigas einančio S. S. 2017 m. rugsėjo 7 d. paaiÅ¡kinimÄ , kad Å¡ių pinigų likučio bendrovės kasoje nėra (t. 1, b. l. 21), taip pat nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., buvusios bendrovės direktorės ir kasininkės D.

S. 2015 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. 4 nurodomÄ aplinkybę, jog už bendrovės kasoje esamÄ pinigų likutį atsakomybę pasilieka sau (t. 1, b. l. 24), buvo iÅ¡siųstas laiÅ¡kas D. S. praÅ¡ant paaiÅ¡kinti kur yra bendrovės kasoje nustatytas 167 382,15 Eur grynųjų pinigų likutis. Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame 2018 m. kovo 2 d. paaiÅ¡kinime D. S. nurodė, kad nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 12 d., buvo UAB „A.“ direktorė ir kasininkė, todėl visi grynieji pinigai buvo jos žinioje, kuriuos naudojo ne tik bendrovės, bet ir asmeniniams tikslams.

PaaiÅ¡kino ir tai, kad asmeninės iÅ¡laidos nebuvo paremtos iÅ¡laidas pagrindžiančiais dokumentais, todėl bendrovės kasoje susidarė grynųjų pinigų likutis, kurio faktiÅ¡kai nėra (t. 1, b. l. 14). UAB „A.“ buvo pasiÅ«lyta iki 2018 m. kovo 21 d. nustatytus trÅ«kumus paÅ¡alinti, todėl bendrovės vyr. buhalterė R. M. surašė 2017 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymÄ , kuria sumažino bendrovės kasoje nustatytÄ grynųjų pinigų likutį, pripažįstant, kad 167 382,15 Eur panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti (t. 3, b. l. 63), ir Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡ buhalterinės sÄ skaitos perkėlė į atskaitingų asmenų žiniaraÅ¡tį atskaitingam asmeniui – D.

S. (t. 2, b. l. 158). Tai, kad nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 12 d., disponuodama UAB „A.“ piniginėmis lėšomis, naudojo jas ir asmeniniams tikslams be išlaidas pagrindžiančių dokumentų, dėl ko bendrovės kasoje susidarė 167 382,15 Eur grynųjų pinigų likutis, D. S. nurodė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktame 2018 m. gegužės 30 d. paaiškinime (t. 3, b. l. 62).

18. IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto iÅ¡vados „Dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veikos“ matyti, kad tyrimo metu UAB „A.“ buhalteriniai apskaitos dokumentai bei kasos iÅ¡laidų orderiai, kurie patvirtintų kasoje nustatyto grynųjų pinigų 167 382,15 Eur likučio panaudojimÄ bendrovės veiklos iÅ¡laidoms, pateikti nebuvo (t. 2, b. l. 24–180).

Apklausiama liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad D. S. nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“ direktore ir kasininke, disponavo bendrovės grynaisiais pinigais. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad nors bendrovės buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamas kasoje esantis pinigų likutis, tačiau realiai Å¡ie pinigai iÅ¡leisti, o jų panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų D. S. nepateikė (t. 2, b. l. 12–14; t. 3, b. l. 100). Apklausiama nuteistoji D.

S. pirmosios instancijos teisme, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde, kaltę pripažino ir nurodė, kad nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“ direktore ir kasininke, disponavo bendrovės grynaisiais pinigais. PaaiÅ¡kino, kad bendrovė turėjo įvairių iÅ¡laidų kurui, transporto priemonių remontui, paÅ¡arams, tačiau dokumentų patvirtinančių 167 382,15 Eur panaudojimÄ bendrovės reikmėms, pateikti negali, nes jų neturi. Nuteistoji patvirtino, kad pritaria specialistų iÅ¡vadoms, todėl pripažįsta kaltę.

Nors neprisiminė apie pirmiau pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ dėl 167 382,15 Eur nepanaudojimo bendrovės veikloje, tačiau patvirtino, kad Å¡iuos pinigus panaudojo asmeniniams poreikiams (t.  3, b. l. 99–100).

19. Atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, jog bendrovės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78-2012; Nr. 2K-462-489/2016 ir kt.). Be to, pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi bÅ«ti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Be to, Å¡i nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama nuteistajam, t. y. įpareigojant jį konkrečiais įrodymais paneigti kaltinimÄ , ir tokiu bÅ«du pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau iÅ¡dėstyti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad D. S. nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“ direktore ir kasininke, disponuodama bendrovės grynaisiais pinigais, žinojo ir suprato, jog yra atsakinga už lėšų panaudojimÄ bendrovės reikmėms. Todėl, ir pareiga D. S. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti Å¡ių lėšų panaudojimÄ UAB „A.“ reikmėms faktÄ , iÅ¡liko ir Å¡iame baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes bylos duomenimis nustatyta tiksli grynųjų pinigų suma, dėl kurios panaudojimo nebuvo pateikti pateisinami dokumentai.

Akivaizdu, kad D. S. nurodomi argumentai dėl lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, jų nepatvirtinus patikimais įrodymais, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, jog nuteistoji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „A.“ turtÄ â€“ 167 382,15 Eur.

21. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto išvada „Dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veikos“ yra neteisėta, nes specialistė pateikusi išvadas, viršijo savo kompetencijos ribas, nustatydama, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti 167 382,15 Eur grynieji pinigai buvo panaudoti jos (apeliantės) asmeninėms reikmėms tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši specialisto išvada pakankamai aiški, išsami, motyvuota bei atitinka bendruosius specialisto išvados turiniui keliamus reikalavimus (BPK 90 straipsnis).

Nors iÅ¡ specialisto iÅ¡vados turinio matyti, kad specialistė apibendrinusi visus tyrimui pateiktus duomenis įrašė, jog pagal bendrovės dokumentus nustatyta, kad bendrovės kasoje užfiksuotas 167 382,15 Eur grynųjų pinigų likutis buvo sunaudotas D. S. asmeniniams tikslams, tačiau Å¡is teiginys neduoda pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vados patikimumu ir teisėtumu, taip pat neįtakojo pateiktų iÅ¡vadų objektyvumo ar D. S. kaltės. Be to, jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ , nė viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas (BPK 20 straipsnis).

Ä®rodinėjimo procese lemiamÄ reikÅ¡mę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų bei jų tarpusavio ryÅ¡ys. Pažymėtina ir tai, kad specialistai bylose nevertina surinktų įrodymų, nes tai yra iÅ¡imtinė teismo teisė. Todėl Å¡is apeliantės skundo argumentas dėl specialisto iÅ¡vados ydingumo, atmetamas kaip nepagrįstas.

22. Apibendrinama teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų ir įvertintų įrodymų nustatyta, jog D. S. nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“ direktore ir kasininke, nepateikė pateisinamų duomenų, patvirtinančių iÅ¡ bendrovės kasos paimtų 167 382,15 Eur panaudojimÄ bendrovės reikmėms. Akivaizdu, kad taip pasielgusi su jos žinioje buvusiu bendrovės turtu, D. S. suvokė, jog tokiu bÅ«du svetimÄ turtÄ paverčia savu, ir nors numatė, kad bendrovei bus padaryta turtinė žala, to siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Be to, laikotarpiu kai D. S. disponavo ir naudojosi bendrovės lėšomis (167 382,15 Eur) savo nuožiÅ«ra (t. y. neteisėtai užvaldžius), UAB „A.“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto (piniginių lėšų), ir tokiu bÅ«du bendrovei buvo padaryta didelė žala, nes pasisavinta suma virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (BK 190 straipsnis). Todėl D. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 209 straipsnį 23.

Apeliaciniame skunde nuteistoji D. S. nurodo, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 209 straipsnį, nepadarė. Apeliantės vertinimu, BK 209 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika galėjo jai būti inkriminuota tik tuo atveju, jei BUAB „A.“ nemokumas būtų atsiradęs iškart po 2015 m. gegužės 13 d. Šiuo atveju, bendrovės bankrotas buvo nulemtas akivaizdžiai kitokių, jau po jos vadovavimo egzistavusių priežasčių.

24. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, kad D. S. nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“ direktore ir kasininke, savo žinioje turėdama visÄ UAB „A.“ turtÄ , taip pat ir bendrovės kasoje esančius grynuosius pinigus, kaip bendrovės vadovė privalėdama veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų bei bÅ«dama atsakinga už UAB „A.“ veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , žinodama apie UAB „A.“ įsiskolinimus kreditoriams, sÄ moningai blogai valdydama bendrovę bei jos turtÄ , t. y. pasisavindama jos žinioje buvusias bei iÅ¡ bendrovės veiklos gaunamas bendrovės pinigines lėšas, žymiai pablogino UAB „A.“ finansinę ir turtinę padėtį, o tai lėmė UAB „A.“ nemokumo atsiradimÄ bei 2018 m. lapkričio 9 d. bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir dėl to padarė didelės – 38 678 Eur turtinės žalos kreditoriams.

25. BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sÄ moningai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , kuris nulėmė jos bankrotÄ , jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams. Å iame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sÄ Å¾iningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Ä®monių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslÄ . Taikant šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti objektyvieji veikos (sÄ moningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) bei priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių požymiai.

Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamÄ bankrotÄ siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo bÅ«du, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas Å¡iame nusikaltime reiÅ¡kia, kad bankrotÄ ir atitinkamÄ Å¾alÄ kreditoriams nulėmė bÅ«tent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Ä®rodinėjant kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, jog blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014;

Nr. 2K-261-648/2017; Nr. 2K-302-489/2017 ir kt.). Nustačius asmens kaltumÄ dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, atsakomybė pagal BK 209 straipsnį taikoma kai, tai nulėmė įmonės bankrotÄ ir didelę žalÄ kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2014; Nr. 2K-261-648/2017 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje pagal pirmiau iÅ¡nagrinėtas ir įvertintas aplinkybes, įrodžius nuteistosios D. S. kaltę dėl UAB „A.“ piniginių lėšų 167 382,15 Eur pasisavinimo, vertinant jos kaltumÄ pagal BK 209 straipsnį telieka spręsti, ar tai nulėmė bendrovės bankrotÄ ir didelę žalÄ kreditoriams.

27. IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto iÅ¡vados „Dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veikos“ matyti, kad UAB „A.“ vykdydama Å«kinę finansinę veiklÄ , nuo 2014 m. lapkričio mėnesio nevykdė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) reikalavimų ir nemokėjo privalomų mokesčių ir įmokų valstybės biudžetui bei pinigų fondams, dėl ko susidarė skolos, kurios kiekvienais metais didėjo, o į siunčiamus raginimus ir priminimus neregavo.

Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad UAB „A.“ buhalterinėje kasos apskaitoje buvo apskaityta 167 382,15 Eur grynųjų pinigų, kurie galėjo bÅ«ti panaudoti sumokant įsiskolinimus valstybės biudžetui ir fondams (t. 2, b. l. 24–180). Tačiau iÅ¡ pirmiau nustatytų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad D. S. nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“ direktore ir kasininke, savo žinioje turėdama visÄ bendrovės turtÄ bei kasoje esančius grynuosius pinigus, iÅ¡ kasos paimtų 167 382,15 Eur grynųjų pinigų negrÄ Å¾ino ir bendrovės veikloje nepanaudojo.

Pažymėtina ir tai, kad D. S. pasisavinta pinigų suma daugiau nei du kartus virÅ¡ija bankroto byloje nustatytus UAB „A.“ įsiskolinimus kreditoriams (t. 3, b. l. 22–24). Apklausiama nuteistoji D. S. pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir paaiÅ¡kino, kad nors tyčia bendrovei bankroto nesiekė, tačiau neatsakingi jos veiksmai, t. y. pinigų paėmimas iÅ¡ bendrovės kasos ir jų panaudojimas asmeniniams poreikiams, akivaizdžiai nulėmė blogÄ bendrovės valdymÄ (t.  3, b. l. 99–100).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ pirmiau nustatytų aplinkybių, akivaizdu, kad jei UAB „A.“ kasoje apskaityti 167 382,15 Eur grynieji pinigai nebÅ«tų pasisavinti, bendrovė bÅ«tų turėjusi galimybę padengti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir nebÅ«tų nemoki. Tačiau D. S. tokiais savo neteisėtais veiksmais apsunkino bendrovės finansinę padėtį, kas lėmė bendrovės bankrotÄ , padarant didelę turtinę žalÄ UAB „A.“ kreditoriams.

29. Nėra pagrindo sutikti ir su D. S. apeliacinio skundo argumentais, kad UAB „A.“ bankrotÄ lėmė kitos priežastys, kurios atsirado po 2015 m. gegužės 13 d. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pagrindinė priežastis nulėmusi UAB „A.“ bankrotÄ buvo ne kito bendrovės direktoriaus pareigas po 2015 m. gegužės 13 d. ėjusio S. S. ar kiti ekonominiai veiksmai, bet sÄ moninga pačios D. S. veikla, neatitinkanti bendrovės interesų. Be to, nekyla abejonių, kad D. S. nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., bÅ«dama UAB „A.“ direktore ir kasininke, žinodama bendrovės finansinę situacijÄ suvokė ir numatė, jog piniginių lėšų pasisavinimas blogins bendrovės finansinę padėtį ir jai nebebÅ«nant direktorės pareigose, kuris nulems bankroto bei žalos kreditoriams atsiradimo galimybę, bet nepaisant to, nors ir nenorėjo Å¡ių padarinių, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Apibendrinama teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. S. veikoje yra visi būtini nusikalstamo bankroto požymiai, todėl nuteistajai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 209 straipsnį. Dėl bausmės paskyrimo 30. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

31. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajai D. S. bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį, bei taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kad D. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių, o kita nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), Å¡eÅ¡is kartus teista, tačiau toliau daro nusikalstamas veikas ir savo nuostatų nekeičia, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 97), bei į tai, jog nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«dama recidyviste (BK 60 straipsnio1 dalies 13 punktas) ir viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tik laisvės atėmimo bausmes.

Pirmosios instancijos teismas Å¡io skundžiamo nuosprendžio dalyje taip pat teisingai nuteistajai inkriminuotas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 209 straipsnį, kvalifikavo kaip idealiÄ nusikaltimų sutaptį ir paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, t. y. taikant apėmimo bÅ«dÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra adekvati, proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistosios asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta, užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimÄ .

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji D. S. apeliaciniame skunde iÅ¡ dalies pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę subendrindamas su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, paskirta neatliktos bausmės dalimi ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, netinkamai taikė BK nuostatas, nustatančias bausmių bendrinimo tvarkÄ .

33. Pažymėtina, kad bausmių subendrinimo tvarkÄ , bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymÄ Ä¯ naujai paskirtÄ bausmę reglamentuoja BK 63 ir BK 64 straipsniai. Pagal BK  63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo yra nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiÅ¡kas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat tada, kai asmuo kitu nuosprendžiu yra nuteisiamas už vienÄ ar kelias nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė iki to laiko, kai dėl jo nusikalstamų veikų buvo priimtas ankstesnis nuosprendis (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas.

34. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu D. S. buvo nuteista pagal BK 219 straipsnio 1 dalį, už tris nusikalstamas veikas, kurias padarė 2015 m. kovo 28 d., 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda, kurios nėra sumokėjusi (t. 3, b. l. 104). Tuo tarpu, šioje nagrinėjamoje byloje D. S. nuteista už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį, kurios buvo padarytos nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., t. y. iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ galutinę dviejų metų aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmiausia turėjo subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda, ir vadovautis ne BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o BK 63 straipsnio 3, 9 dalies nuostatomis. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar BK 11 straipsnius, t. y. per vienÄ ar kelias kategorijas.

Tuo tarpu, jeigu nusikalstamos veikos kaip šiuo atveju, priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz. nesunkus, apysunkis ir sunkus nusikaltimas), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį, paskirta apėmimo būdu subendrinta dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, visiško sudėjimo būdu bendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda, ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 160 MGL (6  025,60 Eur) dydžio bauda.

35. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, D. S. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, Å¡ios bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant trejiems metams. D. S. iÅ¡ pataisos namų paleista 2015 m. gruodžio 14 d., bausmę pradėjusi atlikinėti nuo 2015 m. gegužės 13 d., t. y. atliko penkis mėnesius ir vienÄ dienÄ iÅ¡ ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, kad D.

S. neatlikusi šios paskirtos bausmės, padarė naujas nusikalstamas veikas, kurios šiuo skundžiamu nuosprendžiu buvo daromos nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. Todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, pirmiau šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, paskirta neatliktos bausmės dalimi – trejais metais šešiais mėnesiais dvidešimt devyniomis dienomis, ir D.

S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda. Nors apeliantė skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pasibaigus trejų metų bausmės vykdymo terminui atliko 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. prieÅ¡ priimant skundžiamÄ Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji netinkamÄ bausmių bendrinimÄ argumentuoja neteisingai interpretuodama BK 64 straipsnio nuostatas, nes Å¡iuo pagrindu bausmės bendrinamos atsižvelgiant ne į naujo nuosprendžio priėmimo laikÄ , o į tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar atlikus dabartiniu teismo nuosprendžiu paskirtÄ jÄ bausmę, ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji D. S. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas veikas (2011 m. gegužės 24 d. – 2015 m. gegužės 13 d.) padarė neatlikusi ketverių metų laisvės atėmimo bausmės paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir D.

S. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bausmės bendrinimo, negali bÅ«ti patenkintas ir praÅ¡ymas D. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, paskirta neatliktos bausmės dalimi – trejais metais Å¡eÅ¡iais mėnesiais dvideÅ¡imt devyniomis dienomis, prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 025,60 Eur bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 6 025, 60 Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį, paskirtÄ apėmimo bÅ«du subendrintÄ dviejų metų aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda, ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams ir 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, paskirta neatliktos bausmės dalimi – trejais metais Å¡eÅ¡iais mėnesiais dvideÅ¡imt devyniomis dienomis, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ penkeriems metams ir 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio baudÄ .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Albinas Bielskis Regina Pocienė Linas Žukauskas