55e7069a-5c76-4728-bbfb-eeef87706d31 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr   Administracinė byla Nr.I-265-583/2012 m.                                                           Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00037-2012-0                                                                Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai T.

Ž., 2012 m. kovo 20 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. Ž. skundÄ atsakovams - valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-230-11 panaikinimo, įpareigojimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ praÅ¡ydama suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-15-123/2011 dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.

Tačiau Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr.(1.31)-TPB-230-11 neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Nurodo, kad tokiu sprendimu jai daromas psichologinis spaudimas atsisakyti savo teisių gynimo kreipiantis į teismÄ . Mano, kad Klaipėdos VGTPT direktorius tyčia vilkina ir neskiria antrinės teisinės pagalbos. Be to teikiamame praÅ¡yme reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ direktoriui R.Valančiui ir teisės skyriaus vedėjai K.Gureckienei, praÅ¡ydama nusiÅ¡alinti nuo sprendimo priėmimo nagrinėjant jos praÅ¡ymÄ ir nurodė konkrečius motyvus, tačiau jie neteisėtai ne tik nenusiÅ¡alino, bet ir atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Taipogi nurodo, kad Klaipėdos VGTPT direktorius neteisėtais veiksmais pakirstas jos pasitikėjimÄ Lietuvos valstybe ir Konstitucija bei jos garantijomis, nesudaryta galimybė apginti jos ir jos vaiko pažeistas teises, todėl padaryta nepataisoma turtinė ir neturtinė žala, pablogėjo sveikata, dvasinė pusiausvyra ir tai atsilieps gyvenimui ir jo trukmei, atsirado naujų ligų dėl ko reikia vartoti vaistus ir kt. Å ių ir skunde iÅ¡samiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismo praÅ¡oma:

1. panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPB-230-11 ir įpareigoti tarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ dėl advokato paskyrimo;2. priteisti iÅ¡ atsakovų (solidariai) pareiÅ¡kėjos naudai 200 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ regreso teisę dėl priteistos žalos nukreipiant į kaltÄ asmenį;3. priteisti iÅ¡ atsakovų (solidariai) 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipiant į kaltÄ asmenį;  4. priteisti iÅ¡ atsakovų (solidariai) patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, regreso teisę dėl žalos atlyginimo nukreipiant į kaltÄ asmenį.Atsakovas Klaipėdos VGTPT atsiliepimu į skundÄ (b.l.45-48) nurodė, kad ginčijamas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-123-11 dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje yra teisėtas ir pagrįstas.

Argumentuoja tuo, kad pareiÅ¡kėjai toje pačioje civilinėje byloje antrinė teisinė pagalbÄ jau buvo teikiama ir jos teikimas nutrauktas dėl pačios pareiÅ¡kėjos kaltės, nes pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ ir pajamas bei su darbu susijusias pajamas ir piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Å ios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiu 2010 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimu. Mano, kad pareiÅ¡kėja 2011 m. gruodžio 6 d. pateikdama praÅ¡ymÄ vėl suteikti antrinę teisinę pagalbÄ toje pačioje byloje, vėl piktnaudžiauja savo teisėmis ir valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl teisinė pagalba Å¡ioje byloje negali bÅ«ti teikiama.

Nurodo, kad Tarnyba priimdama ginčijamÄ sprendimÄ taip pat nustatė, kad civilinė byla Nr. 2A-12-123-/2011 Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama 2011 m. lapkričio 17 d., raÅ¡ytinio proceso tvarka, taigi pareiÅ¡kėja dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi jau po to, kai bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo įvykęs, o 2011 m. gruodžio 16 d. buvo numatytas procesinio dokumento paskelbimas, todėl atstovavimas civilinėje byloje Nr. 2A-12-123-/2011 neperspektyvus. Dėl Tarnybos direktoriaus nuÅ¡alinimo, teigia, jog pareiÅ¡kėja 2011 m. gruodžio 6 d. praÅ¡yme nenurodė priežasčių, dėl kurių Tarnybos direktorius turėtų nusiÅ¡alinti nuo sprendimo priėmimo, o pareiÅ¡kėjos nuomonė dėl interesų konflikto pagrįsta subjektyviu jos vertinimu, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais.

Taip pat nurodoma, kad nėra nei vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas. Å ių motyvų pagrindu praÅ¡oma pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti. Dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ teismo posėdį pareiÅ¡kėja 2012 m. kovo 20 d. 13:15 val. pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodydama, kad Klaipėdos VGTPT 2012 m. kovo 19 d. pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Å¡ioje administracinėje byloje.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja šį praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o bylos nagrinėjimÄ atidėti, kol bus paskirtas advokatas. ABTÄ® 53 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso Å¡alys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai. PareiÅ¡kėja apie bylos nagrinėjimÄ buvo informuota 2012 m. vasario 28 d. ir tai patvirtina teismo Å¡aukimas (b.l.68). 2012 m. kovo 13 d. gavus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ bylos nagrinėjimas atidėtas ir teismo posėdis paskirtas 2012 m. kovo 20 d. Tačiau nežiÅ«rint to, kad pareiÅ¡kėja jau 2012 m. vasario 28 d. buvo informuota jog jos skundas priimtas nagrinėti ir paskirta teismo posėdžio data, ji nesiekė kuo skubiau kreiptis į Klaipėdos VGTPT teikdama praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tuo neveikė siekdama operatyvaus ginčo iÅ¡sprendimo.

Antra, pareiÅ¡kėja ginčija Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPB-230-11 ir iÅ¡ Å¡io sprendimo neteisėtumo kildina kitus reikalavimus. Ginčydama Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ , pareiÅ¡kėja kreipėsi į tÄ pačiÄ tarnybÄ siekdama antrinės teisinės pagalbos suteikimo ginčijant tos pačios tarnybos priimtÄ sprendimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ 2007 m. liepos 19 d. nutartyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. A17-714/2007 yra konstatavęs, kad atkreiptinas dėmesys į tai, kad padėtis, kai pareiÅ¡kėjas siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutraukimo, praÅ¡ydama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbÄ tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga.

Tokiu atveju pareiÅ¡kėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiÅ¡kėjo siekio, sÄ Å¾iningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymÄ . 2010 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ Nr. A556-964/2010, taipogi konstatuota, kad toks pasirinktas elgesio modelis, kai siekiant antrinės teisinės pagalbos ginčijant tos pačios tarnybos priimtÄ sprendimÄ yra kreipiamasi į tÄ pačiÄ tarnybÄ dėl jos suteikimo, pripažintinas piktnaudžiavimu laiduotomis teisėmis ir siekis vilkinti bylos nagrinėjimÄ pradedant disputus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, neturėsiančius naudos nei vienai iÅ¡ disputo Å¡alių. 2011 m. spalio 20 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A62-3073/2011, kurioje iÅ¡nagrinėta bÅ«tent pareiÅ¡kėjos apeliacija buvo konstatuota, kad bÅ«tent tokie analogiÅ¡ki pareiÅ¡kėjos veiksmai siekiant atidėti bylos procesÄ yra nesuderinami su ABTÄ® 53 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta proceso Å¡alių pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai. Taigi Å¡ioje byloje, vadovaujantis ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalimi ir nuosekliai laikantis LVAT formuojamos teisminės praktikos bÅ«tent konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiÅ¡kėjos siekio kuo operatyviau ir objektyviau iÅ¡nagrinėti bylÄ , sÄ Å¾iningo naudojimosi jai suteiktomis teisėmis.

Ä®vertinus susiklosčiusiÄ situacijÄ , kai siekiama antrinės teisinės pagalbos ginčijant sprendimus, kuriais tokiÄ antrinę teisinę pagalbÄ atsisakyta teikti, pirminio ginčo iÅ¡sprendimas gali tapti neįmanomu. Tokiu atveju teismas bÅ«tų saistomas jau kito proceso, kuriame sprendžiamas ginčas, kuriame asmuo vėlgi gali siekti antrinės teisinės pagalbos teikimo. Ä®vardijamų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nėra kliūčių bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės ir procesinio sprendimo priėmimui.

PrieÅ¡ingu atveju teisminis ginčas bÅ«tų atitrauktas nuo to ginčo nagrinėjimo dėl kuriuo kreiptasi skundu į teismÄ ir dėl kurio iÅ¡sprendimo iÅ¡kelta administracinė byla.Pažymėtina ir tai, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir - ABTÄ®) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

Tačiau akivaizdu, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos turi bÅ«ti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos, kuriÄ Ä¯tvirtina ABTÄ® nuostatos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos pareiÅ¡kėja realizavo teisę į teisminį bylos nagrinėjimÄ , savarankiÅ¡kai suraÅ¡ydama ir paduodama skundÄ , o pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis ABTÄ® 10 straipsnio nuostatomis ir priimdamas 2012 m. vasario 21 d. nutartį Å¡ias teises padėjo realizuoti, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu patikrino ir įvertino atsakovo ginčijamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis apie pareiÅ¡kėjos savarankiÅ¡kai iÅ¡keltų ir nagrinėjamų bylų skaičių, reiÅ¡kiamų reikalavimų apimtį, nėra teisinio pagrindo prielaidoms, kad buvo apribota pareiÅ¡kėjos teisė į teisminę gynybÄ , teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teisminį procesÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja:Skundas netenkintinas. Dėl pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo Tarnybos direktoriui ir teisės skyriaus vedėjaiPareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad teikdama 2011 m. gruodžio 6 d. praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ Tarnybos direktoriui R.Valančiui ir teisės skyriaus vedėjai K.Gureckienei, todėl jie privalėjo nusiÅ¡alinti nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo procedÅ«ros.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi inter alia objektyvumo principu, reiÅ¡kiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. Å iam principui realizuoti VieÅ¡ojo administravimo įstatyme yra numatytas specialus instrumentas – nuÅ¡alinimo institutas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, idant bÅ«tų užtikrinta viešųjų interesų virÅ¡enybė. Taip pat Å¡iame įstatyme nustatyta, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (3 straipsnio 2 ir 4 punktai).

Taigi, ir Å¡iame įstatyme yra įtvirtintas specialus nuÅ¡alinimo institutas, turintis garantuoti, jog asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laikysis jiems nustatytų, inter alia pirmiau nurodytų, pareigų.2011 m. gruodžio 6 d. praÅ¡yme (b.l.49-53) nenurodyta konkrečių argumentuotų priežasčių dėl kurių pareiÅ¡kėjos manymu yra kilęs interesų konfliktas ir nepateikta jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, iÅ¡skyrus subjektyvų pačios pareiÅ¡kėjos situacijos supratimÄ ir vertinimÄ .

VieÅ¡ojo administravimo subjektui reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti Å¡io subjekto neÅ¡aliÅ¡kumu. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja mano, jog Tarnybos direktorius ar teisės skyriaus vedėja negali objektyviai iÅ¡spręsti jos pateikto praÅ¡ymo, nėra pagrindas savaime abejoti jų neÅ¡aliÅ¡kumu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos įvardijamas jos tariamas persekiojimas yra susijęs su tarnybos administruojama antrine teisine pagalba, pareiÅ¡kėjos netenkinantys veiksmai ar sprendimai savaime nėra neteisėti ir nesudaro pagrindo abejoti tarnybos direktoriaus ir teisės skyriaus vedėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, taigi ir nėra teisinių prielaidų teigti apie pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nagrinėjančių asmenų Å¡aliÅ¡kumÄ , juolab nesant jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų tokias prielaidas, todėl pagrįstai įvardijami asmenys nenusiÅ¡alino ir nebuvo nuÅ¡alinti nuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimo procedÅ«ros ir nenusiÅ¡alinimo/nenuÅ¡alinimo argumentus nurodė 2011 m. gruodžio 9 d. sprendime.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kadangi sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas asmuo, atmestini kaip nepagrįsti. BÅ«tent tokia teisminė praktika nuosekliai yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: administracinė byla Nr. A556 – 1314/2009; administracinė byla Nr. A756-921/2009)Dėl vilkinimo priimti sprendimÄ . Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipiasi.

Jeigu nėra galimybės priimti sprendimÄ iÅ¡ karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato iÅ¡vados arba Å¡io straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Å ioje įstatymo normoje nurodytų sprendimo priėmimo termino eigos pradžia sietina ne su praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pateikimo data, o su dokumentų, nurodytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, gavimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gavimo data (žr.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A146-769/2008). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi bÅ«ti priimtas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipiasi, tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo pateikimo metu suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai visÄ Ä¯statymu numatytÄ informacijÄ ir dokumentus, įrodančius praÅ¡ymÄ pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Tarnyba trijų dienų laikotarpiu privalėjo paskirti advokatÄ .

Tarnyba bÅ«tent per šį laikotarpį ir iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo klausimÄ . PareiÅ¡kėja 2012 m. gruodžio 6 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir Tarnyba 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-230 iÅ¡spendė praÅ¡ymo tenkinimo klausimÄ . Todėl teismas nepagrįstais pripažįsta pareiÅ¡kėjos skundo argumentus, kad atsakovas vilkino antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ pagal jos pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Dėl 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr.(1.31)-TPB-230-11 pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .IÅ¡ ginčijamo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-230-11 matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPÄ®) 3 straipsnio 2 ir 4 punktais, 4 straipsnio 1 punktu, 11 straipsnio 6 dalies 2 bei 8 punktais.Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama.

JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Tokia iÅ¡vada darytina, vadovaujantis Ä®statymo 3 straipsnyje įtvirtintinais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiÅ¡kumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai).

Taigi, net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010). Konkrečiu atveju aktualus Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punktas, įtvirtinantis, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas Å¡ios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (Ä®statymo 9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Ä®statymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto Ä®statymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sustabdė civilinės bylos Nr. 2A-535-123/2010 (dabar Nr. 2A-15-123/2011) nagrinėjimÄ pagal ieÅ¡kovės T.Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T.Ž. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Simon Louwerse“ logistika, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kt., kol bus iÅ¡spręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei T.Ž. (b.l.63).

Antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjai minėtoje civilinėje byloje buvo suteikta Klaipėdos VGTPT 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 108-56-A/09, tačiau 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-154 antrinės teisinės pagalbos teikimas apeliacinės instancijos civilinėje byloje Nr. 2-1525-676/2009 (Nr. 2A-535-123/2010) buvo nutrauktas nustačius, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. PareiÅ¡kėja ginčydama sprendimÄ nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ kreipėsi skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , kuris 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-792-57/2010 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . 2011 m. spalio 13 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-2410/2011 nutarta pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atmesti. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos konstatavo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pagrįstai nutrauktas paaiÅ¡kėjus, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie ginčo ar bylos esmę, savo turtÄ ar pajamas. Be to akcentuota, kad neteisingos informacijos teikimas pažeidžia bendruosius teisės ir specialiuosius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principus, VGTPÄ® 4 straipsnyje įtvirtintas pareiÅ¡kėjų pareigas.

Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusiu 2010 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-792-57/2010 nustatyta, kad pareiškėja piktnaudžiavo jai suteikta antrine teisine pagalba būtent nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-15-123/2011 (ankstesnis numeris 2A-535-123/2010) ir pagrįstai 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-154-10 antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas.

IÅ¡sprendus ginÄÄ dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo teisėtumo ir 2011 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , pareiÅ¡kėja 2011 m. gruodžio 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ Klaipėdos VGTPT praÅ¡ydama suteikti antrinę teisinę pagalbÄ toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2A-15-123-2011 dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo UAB „Simon Louwerse logistika“, grÄ Å¾inimo į darbÄ , padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje jai jau buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punktas, draudžia piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, 4 straipsnio 1 punktas, įpareigoja asmenį bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , 11 straipsnio 6 dalies 8 punktas, numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama kai pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis.

Vertinant įvardijamus teisinius pagrindus, kuriais atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisinis vienetas, priėmęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ , nepateikė piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sÄ vokos. Minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiÅ¡kintina pasitelkiant teisės aiÅ¡kinimo taisykles.

Vienas iÅ¡ dažniausiai taikomų teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dų – kalbinis. Kalbinio teisės aiÅ¡kinimo bÅ«du aiÅ¡kinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstÄ , kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiÅ¡kinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikÅ¡mę pateikia kaip naudojimÄ si kuo piktam, neleistinÄ naudojimÄ si turimomis teisėmis. Tai reiÅ¡kia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam (žr.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 964/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010). IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad pareiÅ¡kėja siekia antrinės teisinės pagalbos toje pačioje byloje, kurioje antrinės teisinės pagalbos teikimas jai jau buvo nutrauktas konstatavus, kad ji piktnaudžiavo antrine teisine pagalba Å¡ioje byloje, todėl Tarnyba 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-230-11 pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir šį atsisakymÄ grindė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 ir 4 straipsniais numatančiais bendrÄ sias pareigas, bei 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte numatytuoju pagrindu.

PrieÅ¡ingu atveju, antrinės teisinės pagalbos suteikimas prieÅ¡tarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirčiai bei pagrindiniams jos principams, leistų asmenims neribotai piktnaudžiauti valstybės finansuojama antrine teisine pagalba. Vertinant teisinę situacijÄ ir sprendžiant ar atsakovui buvo suteikta diskrecija iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ dėl ankstesniojo sprendimo teisėtumo vėlgi priimti naujÄ sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas paaiÅ¡kėjus, kad asmuo piktnaudžiauja antrine teisine pagalba ir asmuo dėl to neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbÄ , valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nustačius įvardijamus pagrindus (žr.:

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006). Å ios aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos net tik jau paskyrus antrinę teisinę pagalbÄ , bet ir sprendžiant dėl jos paskyrimo, todėl įvardijamas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , jei tokia informacija paaiÅ¡kėja iki antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Todėl atsakovas nustatęs, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiÅ¡kėja pripažinta piktnaudžiavusi antrine teisine pagalba, neturėjo diskrecijos priimti kitokį nei ginčijamas sprendimas.

Antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai atsisakyta teikti ir kitu pagrindu, kai atstovavimas byloje neperspektyvus (VGTPÄ® 11 str. 6 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobÅ«džio. Šį vertinimÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų faktinių duomenų visumÄ . Informacijos, kuria remiantis turi bÅ«ti atliktas Å¡is vertinimas, Å¡altiniai gali bÅ«ti įvairÅ«s. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbÄ , neperspektyvumÄ paprastai gaunama iÅ¡ advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbÄ praneÅ¡imų (VGTPÄ® 23 str. 2 d.), taip pat iÅ¡ teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiÅ¡kinimų ir kt.

Antrinę teisinę pagalbÄ atsisakoma teikti, kai iÅ¡ visų tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas Å¡aliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jau iÅ¡nagrinėtoje raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje, kurioje 2011 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi teismas iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacine tvarka procesinio sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ atidėjo 2011 m. gruodžio 15 d., todėl atstovavimas pareiÅ¡kėjai civilinėje byloje Nr. 2A-15-123/2011 apeliacinėje instancijoje yra neperspektyvus. Konstatavus, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo įpareigoti Klaipėdos VGTPT priimti naujÄ sprendimÄ dėl advokato paskyrimo.

Dėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , pagrįstumoLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens.

Kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar neveikimo, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius (Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 245 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bÅ«tini elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iÅ¡ jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ negalima. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ , turi nurodyti ir pagrįsti, kaip pasireiÅ¡kė neturtinės žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismÄ patenkinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, jei bÅ«tų tam sÄ lygos.

Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama vien neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais grindžiamas ir pats reikalaujamos atlyginti žalos dydis, nepaisant pareiÅ¡kėjai tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimÄ , nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiÅ¡kėja grindžia savo reikalavimÄ , bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pagrindžiančius patį patirtos žalos faktÄ ir dydį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).

PareiÅ¡kėjos teiginiai apie padarytÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės yra prielaidos, standartiÅ¡kai kartojamos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, todėl negali bÅ«ti pagrindu reiÅ¡kiamų reikalavimų patenkinimui. Taigi, pareiÅ¡kėjos skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡ vis konstatuoti neturtinės žalos atsiradimÄ , be to kaip jau minėta sprendime teismas nenustatė Tarnybos veiksmuose neteisėtų veiksmų buvimo, todėl iÅ¡ vis nėra ir sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti.Dėl palÅ«kanų priteisimo PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o priteisti palÅ«kanas, nuo teismo priteistos sumos, nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

PareiÅ¡kėjos reikalavimas kildinamas iÅ¡ valstybės įsipareigojimų vykdymo tam tikrai socialinei grupei, galinčiai pretenduoti į antrinę teisinę pagalbÄ . Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su Å¡iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat Å¡eimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iÅ¡ fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatos reglamentuoja mokėjimÄ palÅ«kanų pagal prievoles. Å iuo atveju atsakovas, veikdamas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, administruodamas antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir pareiÅ¡kėja nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl palÅ«kanų, priteisimo nepagrįsti. Vadovaujantis cituota Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalies nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 5 p.).

Kaip jau minėta teismo sprendime, nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo bÅ«tų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo šį reikalavimÄ kildinant net ir iÅ¡ žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo PareiÅ¡kėja taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Vadovaujantis Å¡ia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo iÅ¡laidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali bÅ«ti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjos naudai, todėl pareiÅ¡kėja negali pretenduoti į iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos T. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Remigijus Arminas                                                                                                                                   Aušrelė Mažrimienė                                                                                                                                   Vida Stonkuvienė