2024-07-17 Nr. AB-10776-3-63-3-03098-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-129-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03098-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovų M. Ž. ir S. Ž..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovų M. Ž. ir S. Ž. (toliau – ir atsakovai) priteisti 63,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad koncesijos sutarties pagrindu jam suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Atsakovai nėra sumokėję pareiškėjui už nekilnojamojo turto objektą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 63,09 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Mirus S. M., jai priklausantį turtą paveldėjo jos dukra B. Ž.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po B. Ž. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sūnūs – atsakovai. Atsakovams 2020 m. sausio 30 d., 2021 m. vasario 4 d., 2022 m. sausio 12 d., 2023 m. sausio 10 d. buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovai į juos nereagavo ir nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas.

3. Atsakovas M. Ž. atsiliepime į prašymą paaiškino, kad pareiškėjo prašyme yra nurodyti neteisingi duomenys, jog „Atsakovams 2020-01-30, 2021-02-04, 2022-01-12, 2023-01-10 buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovai į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas“. Atsakovo adresu, kuriuo yra registruotas – (duomenys neskelbtini), jis yra gavęs tik vieną pareiškėjo 2020 m. sausio 30 d. pranešimą Nr. (8.5)-5R-27, daugiau jokių pranešimų ar mokėjimo sąskaitų nėra gavęs. Pareiškėjo prašyme nurodoma, jog atsakovas ir jo brolis S. Ž. yra paveldėtojai gyvenamojo ploto 19,66 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre šiuo adresu nurodyta gyvenamoji patalpa turi kitą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) duomenų bazės išrašą, gyvenamoji patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra priskirta nė vienam butui. Tame pačiame išraše yra pastaba, jog „Butas privatizuotas, kaip butas 7, dubliuojasi su kitu butu Nr. 7, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto plotas, neatitinka kadastro duomenų, kurie užfiksuoti 1979-06-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (jo plotas, atitinka buto Nr. 5, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą)“. Jei bus įrodyta, kad gyvenamoji patalpa (kuriai nesuteiktas pilnas adresas) priklauso atsakovui ir jo broliui, kaip paveldėtojams, jie yra įsipareigoję šį turtą priimti, jį registruoti ir sumokėti skolą pareiškėjui. Tačiau, jei bus nustatyta, kad tokia gyvenamoji patalpa neegzistuoja ir atsakovai nėra paveldėję šio nekilnojamojo turto, atsakovas prašo teismo nutraukti šią bylą ir įpareigoti pareiškėją grąžinti S. Ž. 2020 m. sumokėtą įmoką už ankstesnių metų įsiskolinimus.

4. Atsakovas S. Ž. atsiliepime į prašymą nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jokiu butu jie su broliu nesinaudoja ir nedisponuoja. Pareiškėjas nepagrįstai prašyme nurodo, kad į pranešimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo buvo nereaguota. Atsakovas ne kartą kreipėsi į notarę L. M., uždarąją akcinę bendrovę „Mano būstas“, VĮ Registrų centrą, Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir perdavė informaciją pareiškėjui, jog antro buto adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti. Nekilnojamojo turto registro išrašo 12 punkte prie „Kita informacija“ įrašyta, jog butas dubliuojasi. Todėl atsakovas reikalauja atitaisyti absurdiškas klaidas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 26 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą ir priteisė pareiškėjui solidariai iš atsakovų M. Ž. ir S. Ž. 63,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

6. Teismas nurodė, kad, remiantis teisiniu reguliavimu (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 12 str. 1, 2 p., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4, 10, 18, 23, 24, 35 p.), vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

7. Iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininke įregistruota S. M.. Iš Testamentų registro išrašo teismas nustatė, jog po B. Ž. mirties – (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė atsakovai.

8. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas pažymėjo, kad po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 12 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ pažymėta, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), plotas neatitinka kadastro duomenų, užfiksuotų 1979 m. birželio 14 d. (jo plotas atitinka buto Nr. 5, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą), Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys nėra panaikinti.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Nuostatų prasme ginčo laikotarpiu atsakovai buvo vietinės rinkliavos mokėtojai ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

11. Teismas pažymėjo, kad iš pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos ir mokėjimo pranešimų matyti, jog mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas, taikant Nuostatuose nustatytus dydžius, liko nesumokėta 63,09 Eur skola. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai ginčo vietinę rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Todėl teismas sprendė, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

III. 12. Atsakovas M. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo atsakovui M. Ž. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ir visapusiškai neištyrus byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl nenustatytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui svarbios aplinkybės. Teismas visiškai ignoravo akivaizdų faktą ir neįvertino bei nenustatė, jog gyvenamajame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra iš viso 7, o ne 8 gyvenamosios patalpos. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina faktą, jog de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) egzistuoja vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas, turintis du unikalius numerius. Tai aiškiai nurodyta Nekilnojamojo turto registre, konstatuojant bei išviešinant faktą, jog butas / patalpa-butas Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas / patalpa-butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), dubliuojasi. Atsakovas neturi žinių, kodėl Nekilnojamojo turto registre tas pats nekilnojamojo turto objektas, nuosavybės teise priklausęs jo tėvams, yra registruotas dviem unikaliais numeriais, įtraukiant dar ir močiutę.

13.2. Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, jog M. Ž. neva paveldėjo butą / patalpą-butą Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šis atsakovo neva paveldėtas butas „<...> privatizuotas, kaip butas Nr. 7, dubliuojasi su kitu butu Nr. 7, registro Nr. (duomenys neskelbtini)“, o pastarasis nuosavybės teise priklausė atsakovo M. Ž. tėvams ir šiuo metu yra parduotas tretiesiems asmenims (šį faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, atsakovas M. Ž. negalėjo ir negali būti traktuojamas, kaip paveldėjęs neegzistuojantį nekilnojamojo turto objektą, kuris dubliuojasi su kitu tretiesiems asmenims parduotu nekilnojamojo turto objektu ir tai aiškiai nurodoma Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas M. Ž. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise nevaldo jokio vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto, todėl negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju.

13.3. Tam pačiam nekilnojamojo turto objektui turint du unikalius numerius, t. y. susidubliavus butams, ir šį faktą aiškiai nurodžius Nekilnojamojo turto registre, negali kilti pareiga už tą patį nekilnojamojo turto objektą (butą) mokėti dvi vietines rinkliavas. Pareiškėjas savo prašyme dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nutyli faktą, jog vietinę rinkliavą skaičiuoja bei renka taip pat ir iš buto / patalpos-buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netyrė. Todėl ignoruojamas vienas esminių bendrųjų teisės principų, jog iš neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur). Skundžiamu teismo sprendimu įtvirtinama galimybė pareiškėjui nepagrįstai praturtėti, leidžiant pareiškėjui skaičiuoti ir rinkti dvigubą vietinę rinkliavą už tą patį nekilnojamojo turto objektą, ignoruojant Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą ir priteisė pareiškėjui solidariai iš atsakovų M. Ž. ir S. Ž. 63,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

16. Atsakovas M. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise nevaldo jokio vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto, todėl nelaikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju; pirmosios instancijos teismas neįvertino Registre išviešinto fakto, kad butas / patalpa-butas Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas / patalpa-butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), dubliuojasi.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai. Teismas turi bendradarbiauti su bylos šalimis visuose įrodinėjimo proceso etapuose: atkreipti šalių dėmesį, jei jų pateikiami faktai yra netikslūs ar neišsamūs ir pasiūlyti patikslinti juos; nurodyti, kokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėtų būti įrodinėjamos vienos ar kitos aplinkybės; pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jei šalių pateikti įrodymai teismui atrodo nepakankami, ir, esant būtinybei, rinkti įrodymus savo iniciatyva. Atitinkamai teismo sprendimas neturi būti formalus, o juo turi būti siekiama, kad ginčas būtų išspręstas teisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-60-968/2022).

19. Komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 4 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą <...>.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų M. Ž. ir S. Ž. 63,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovai nėra sumokėję pareiškėjui už nekilnojamojo turto objektą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 63,09 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; mirus S. M., jai priklausantį turtą paveldėjo jos dukra B. Ž.; po B. Ž. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sūnūs – atsakovai.

21. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas / patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), nuosavybės teise priklauso S. M., įrašas galioja nuo 1992 m. rugpjūčio 17 d. Šiame išraše prie „Registro pastabos ir nuorodos“ pateikta tokia informacija: „Butas privatizuotas, kaip butas Nr. 7, dubliuojasi su kitu butu Nr. 7, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto plotas, neatitinka kadastro duomenų, kurie užfiksuoti 1979-06-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (jo plotas, atitinka buto Nr. 5, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą)“.

22. Iš byloje pateikto Testamentų registro išrašo matyti, kad B. Ž. palikimą priėmė S. Ž. ir M. Ž., tačiau šiame išraše nenurodyta, koks palikimas buvo priimtas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. M. palikimą buvo priėmusi B. Ž.. Todėl pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas M. Ž. iš močiutės / motinos paveldėjo būtent butą / patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kurį pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės byloje turėtų būti patikslintos, pareikalaujant pateikti papildomų įrodymų (ABTĮ 56 str. 5 d.).

23. Teisėjų kolegija, nurodyto reglamentavimo prasme įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. nenustatė, kokiu pagrindu atsakovas M. Ž. (kitas atsakovas S. Ž. apeliacinio skundo nepateikė) valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamąjį turtą – butą / patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją.

26. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių), dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl to atsakovo M. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Atsakovas M. Ž. apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. galutinis procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė