55e37f41-c208-4df8-92bc-e1557057ddda · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-485/2013                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Å erno,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B.

K. (B. K.) bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-6235-590/2011 pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 21 600 Lt turtinės žalos, 100 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007 m. birželio 18 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras priėmė nutarimÄ atskirti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-9-00036-07 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnį. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. 2008 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovas buvo paleistas į laisvę, paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 5 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. IeÅ¡kovas su Å¡iuo nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, panaikino ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

IeÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – buvo panaikinta ir ieÅ¡kovas iÅ¡ suėmimo buvo nedelsiant paleistas teismo posėdžio salėje. Dėl prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir pirmosios instancijos teismo kaltės ieÅ¡kovas nepagrįstai laikinai sulaikytas, nepagrįstai du kartus paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, bei neteisėtai nuteistas. Per laikÄ , kol buvo suimtas (nuo 2008-08-16 iki 2010-10-15 ir nuo 2008-11-20 iki 2010-12-20, t.y. viso 820 dienų), ieÅ¡kovas galėjo įsidarbinti ir gauti minimalų mėnesinį atlyginimÄ už 27 mėn., t.y. 21 600 Lt, todėl Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti valstybė.

Dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo bei nuteisimo patyrė labai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , iÅ¡iro Å¡eimyniniai santykiai su M. J.. IeÅ¡kovas padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 100 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovo naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas konstatavo, kad 2006 m. gruodžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnį, 199 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis kvalifikuojančiomis aplinkybėmis ir psichotropinių medžiagų kontrabandos. Å ioje baudžiamojoje byloje 2007 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimu ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas įtarimas, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 15 d. padėjo bendrininkams G. P., D. L., G. Å . ir D. L. iÅ¡vengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Latvijos RespublikÄ kontrabanda gabenti psichotropines medžiagas. 2008 m. lapkričio 20 d. ieÅ¡kovui buvo įteiktas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t.y. ieÅ¡kovas buvo įtariamas tuo, kad G.

Å . ir D. L. pavedimu surado asmenis, galinčius automobiliu (duomenys neskelbtini) nugabenti psichotropines medžiagas į Latvijos RespublikÄ , šį automobilį su jame paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis kartu su D. L. perdavė I. P. ir E. R., o pats su D. L., D. L. ir G. P. D. L. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) lydėjo vežamas psichotropines medžiagas nuo Nemenčinės iki Lietuvos-Latvijos valstybės sienos Smėlynės pasienio posto, pakeliui sistemingai skambindamas E. R., taip kontroliuodamas automobilio buvimo vietÄ ir praneÅ¡damas G.

Å . apie psichotropinių medžiagų gabenimo aplinkybes. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad žala jam padaryta dėl to, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo nuteistas 5 metams laisvės atėmimo bausme ir iki Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo buvo suimtas. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstęs iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme ir dėl jo kaltės, kokiais įrodymais grindžiamos iÅ¡vados, kodėl atmesti ieÅ¡kovÄ teisinantys įrodymai.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atžvilgiu priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl jis buvo priverstas iki iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo dienos bÅ«ti suimtas. Teismas sprendė, kad neteisėto nuosprendžio pagrindu bÅ«damas nelaisvėje 21 mėnesį ir 10 dienų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro ieÅ¡kovo nurodyti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas, negalėjimas matytis su artimaisiais. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad jis patyrė labai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , nes Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas jau buvo kelis kartus teistas laisvės atėmimu už brutalius nusikaltimus, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog jis nėra jautri ar lengvai pažeidžiama asmenybė. Pažymėjo, kad dėl nuteisimo ir buvimo nelaisvėje taip pat negalėjo pablogėti ieÅ¡kovo reputacija, nes ieÅ¡kovas jau buvo teistas už žiaurius nusikaltimus, o teistumas dar nebuvo iÅ¡nykęs. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo gyveno kaip Å¡eima kartu su M.

J. ir jų bendra dukra. Konstatavo, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl Å¡eimyninių santykių iÅ¡irimo neįrodyti. Vertindamas ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas atsižvelgė ir į paties ieÅ¡kovo didelį neatsargumÄ , kuris turėjo įtakos jo patirtos žalos atsiradimui. Sprendė, kad ieÅ¡kovo neprotingas ir neatsargus elgesys bendraujant su E. R., nuteistaisiais D. L., D. L. ir G. P. didele dalimi lėmė jam pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ , o galiausiai ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad žalÄ patyrė dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kadangi procesiniai sprendimai sulaikyti ir suimti ieÅ¡kovÄ baudžiamojoje byloje nebuvo pripažinti neteisėtais, be to, ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant ieÅ¡kovo suėmimo klausimÄ , buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo galimÄ dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo suimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl dėl Å¡ių veiksmų negalėjo patirti žalos, o aplinkybė, jog jam pareikÅ¡ti įtarimai vėliau nepasitvirtino ir ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, nepaneigia suėmimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 21 600 Lt turtinės žalos atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki suėmimo dirbo ir gavo kokį nors atlyginimÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ bei padidinti priteistÄ neturtinę žalÄ iki 70 000 Lt. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nepatyrė žalos.

IeÅ¡kovo teigimu, nebuvo BPK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų sulaikyti ieÅ¡kovÄ , todėl laikinas sulaikymas buvo neteisėtas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo galimÄ dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme. Kauno miesto apylinkės teismas, 2008 m. lapkričio 20 d. paskirdamas suėmimÄ , praktiÅ¡kai pakeitė anksčiau paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei dokumentų paėmimÄ , neatsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas pastarųjų kardomųjų priemonių nepažeidė.

Taigi teismas nesivadovavo BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Spręsdami ieÅ¡kovo sulaikymo ir suėmimo klausimus, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai, todėl ieÅ¡kovas buvo neteisėtai sulaikytas ir suimtas.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žalai atsirasti įtakos turėjo didelis ieÅ¡kovo neatsargumas. IeÅ¡kovo teigimu, jis nepadarė jokių veiksmų, kurie dėl savo nerÅ«pestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas sulaikymui. Vairuotojo suradimo faktas, važiavimas su kitais asmenimis į kitÄ Å¡alį, skambinimas dėl buvimo vietos nustatymo nedavė pagrindo pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ bei manyti, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ .

IeÅ¡kovas teigia nieko nežinojęs apie daromÄ nusikaltimÄ .3. Priteista 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylose (3K-3-364/2008, 3K-3-89/2010, 3K-3-604/2005, 3K-3-196/2007, 3K-7-7/2007, 3K-3-417/2007) ir nesivadovavo sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas buvo suimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl nebuvo teisinio pagrindo spręsti, jog iki iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo ieÅ¡kovas suimtas neteisėtai. IÅ¡teisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję veiksmai buvo neteisėti ab initio. IeÅ¡kovas Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, todėl kardomoji priemonė pagrįstai palikta nepakeista.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertino įrodymų pakankamumÄ apkaltinamajam ar iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui priimti. Tuo tarpu sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, bylai reikÅ¡mingas aplinkybes reikia vertinti civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiÅ«riu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.2. Teismui nepagrįstai konstatavus neteisėtus veiksmus, buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę ir ieÅ¡kovui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismo buvo iÅ¡teisintas, t.y. jo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taigi jis neįgijo ir teisės į žalos atlyginimÄ pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 3 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiÅ¡kimu nurodė prisidedanti prie atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinio skundo.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodė, jog su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinis teismas ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. PanaÅ¡ioje faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010 neteisėtai suimtam asmeniui buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008 asmuo, reikalavęs žalos atlyginimo, buvo iÅ¡teisintas pirmosios instancijos teisme, t.y. nuteistas nebuvo.

Todėl pastarÄ ja byla, kaip skirtinga savo faktinėmis aplinkybėmis, negali bÅ«ti vadovaujamasi.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas buvo suimtas pagrįstai ir teisėtai, o aplinkybė, kad jam pareikÅ¡ti įtarimai vėliau nepasitvirtino ir ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, nepaneigia suėmimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo.

Kardomosios priemonės ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo paskirtos ir taikomos nepažeidžiant BPK reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino galimai nusikalstamus ieÅ¡kovo veiksmus, todėl nebuvo pagrindo juos vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus, nepakankamus ikiteisminiam tyrimui pradėti ir procesinės prievartos priemonėms taikyti. Apeliantui pateikti įtarimai davė pagrindÄ taikyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Atsakovo nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovas buvo suimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl dėl Å¡ių veiksmų negalėjo patirti žalos. Aplinkybė, kad jam pareikÅ¡ti įtarimai vėliau nepasitvirtino ir apeliantas buvo iÅ¡teisintas, nepaneigia suėmimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje konstatuota, kad ieÅ¡kovas pasislėpė nuo tyrimo, vengė duoti parodymus baudžiamojoje byloje, todėl suėmimas jam paskirtas nepažeidžiant BPK nustatytų normų.

Pažymėjo, kad net jei ir bÅ«tų nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, apelianto reikalaujamas neturtinės žalos dydi (70 000 Lt) aiÅ¡kiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytam pažeidimui ir prieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai Å¡ios kategorijos bylose.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, t.y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl jam tenka pareiga įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areÅ¡tas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų.

Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v.

Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Dėl ikiteisminio tyrimų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumoIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo neteisėtas. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pagrįstai ir teisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. Pagal baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimÄ atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi įstatymas aiÅ¡kiai nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik iÅ¡imtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ bei kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gruodžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir kontrabandos labai dideliais kiekiais (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 1, b.l. 4-5). Kadangi ieÅ¡kovo buvimo vieta nebuvo žinoma, ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atskirtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskelbta ieÅ¡kovo paieÅ¡ka (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 1, b.l. 1-3). IeÅ¡kovas buvo įtariamas tuo, jog padėjo bendrininkams iÅ¡vengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Latvijos RespublikÄ kontrabanda gabenti psichotropines medžiagas, surado asmenį, kuris galėtų narkotines medžiagas pervežti, su bendrininkais lydėjo gabenamÄ kontrabandÄ Ä¯ Latvijos RespublikÄ , nuolat skambindamas kontroliavo Å¡ių medžiagų gabenimÄ (bauž.

B. Nr. 20-9-00036-07, t. 2, b.l. 90). Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiama surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo arba duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Byloje esantys liudytojų parodymai, skambučių iÅ¡klotinės, pažyma, jog ieÅ¡kovas 2006 m. gruodžio 15 d. 01.30 val. kirto Lietuvos Respublikos sienÄ Smėlynės tarptautiniame PKP (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 1, b.l. 30, 35-57, 149-150, 154-156, 175-176) patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas bei kardomosios priemonės skirtos turint pagrįstų įtarimų, jog ieÅ¡kovas galėjo įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui leistų susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; Shannon v. Latvia,no. 32214/03, judgement of 24 November 2009; kt.). Nagrinėjant kardomųjų priemonių skyrimo teisėtumÄ , pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte yra nustatyta, kad asmens laisvės gali bÅ«ti suvaržytos, kai asmuo teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad bÅ«tų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimÄ , ar kai pagrįstai manoma, jog bÅ«tina užkirsti keliÄ padaryti nusikaltimÄ arba manoma, kad jis gali pabėgti tokį nusikaltimÄ padaręs.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieÅ¡kovas teisėsaugos institucijų buvo paieÅ¡komas, sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pagrįstai skyrė ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ dviems mėnesiams.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo pagrindas manyti, jog B. K. gali pasislėpti nuo tyrimo, kadangi penkis mėnesius gyveno Graikijoje, Lietuvoje gyveno, keisdamas gyvenamÄ jÄ vietÄ (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 2, b.l. 106). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, bÅ«tina įvertinti ir Å¡ių priemonių skyrimo tikslÄ : jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ .

Minėtos nutarties paskirti kardomÄ jÄ priemonę ieÅ¡kovas aukÅ¡tesnės instancijos teismui neskundė. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto B. K. argumentu, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirdamas ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ dviems mėnesiams, pažeidė BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. jam nepagrįstai paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2008 m. spalio 14 d. nutarimu B.

K. pasibaigus suėmimo terminui paleistas į laisvę ir 2008 m. spalio 15 d. nutarimu jam skirtas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 2, b.l. 107-109). Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi suėmimas buvo paskirtas ne keičiant lengvesnę kardomÄ jÄ priemonę sunkesne, o įvertinus naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, t.y. 2008 m. lapkričio 20 d. ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dar ir dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo (baudž. b.

Nr. 20-9-00036-07, t. 2, b.l. 97-98). Dėl Å¡ių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kardomoji priemonė – suėmimas – skirta pagrįstai. Å ios nutarties pagrįstumas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi, kurioje pažymėta, kad pasunkėjęs B. K. įtarimas davė pagrindÄ Ä¯tariamÄ jį laikyti pavojingesniu visuomenei (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 3, b.l. 11-13).Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradžios metu gautų duomenų pakako įtarti, jog B.

K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , o pagrindo juos vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje (b.l. 18-25), kuriuo panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis ir Å¡ioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – B. K. iÅ¡teisintas, nėra padarytos iÅ¡vados, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Å . v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v.

Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-169/2007).Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui įtarti apie jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskirtos kardomosios priemonės buvo pagrįstos ir teisėtos. IeÅ¡kovas neįrodė jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.), todėl negali atsirasti ir atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus.

Dėl patirtos neturtinės žalos bei priteistino žalos dydžio Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žala B. K. padaryta dėl to, jog jis buvo nepagrįstai suimtas nuo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio iki Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieÅ¡kovas neįgijo teisės į žalos atlyginimÄ , kadangi jo atžvilgiu nebuvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis, yra nepagrįstas.

Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuoti Kauno apygardos teismo nuosprendyje padaryti pažeidimai, kurie leidžia teigti pastarÄ jį nuosprendį esant nepagrįstu. Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad ieÅ¡kovas 21 mėnesį ir 10 dienų buvo sulaikytas nepagrįstai, dėl ko neabejotinai patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieÅ¡kovui B. K. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas B.

K. teigia, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto teiginiu. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .

Ä®statyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje K.

R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio neatitikties teismų praktikai nėra pagrįsti. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinių bylos aplinkybių visumÄ bei priteisdamas neturtinę žalÄ nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuostolių mažinimo doktrinÄ ir konstatavo didelį paties ieÅ¡kovo neatsargumÄ , todėl atmeta su tuo susijusius ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovo dideliu neatsargumu gali bÅ«ti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerÅ«pestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje V.

G. v Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008). Elgdamasis nerÅ«pestingai ar aplaidžiai asmuo iÅ¡ dalies prisiima negatyvių padarinių rizikÄ , o, sprendžiant klausimÄ , ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, bÅ«tina nustatyti Å¡ių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje A. Å . v Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, iÅ¡teisinus B. K., nėra paneigti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų nebuvimo, pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo neteisėtÄ suėmimÄ po Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio priėmimo bei tinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo nuostatas.

Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinių skundų argumentais jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                            Alė Bukavinienė                                                                                                                          Danguolė Martinavičienė                                                                                                                          Donatas Å ernas