55e2dff8-0833-4b86-ad51-e3939df31fc9 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr. Civilinė byla Nr. 2-271-454/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20592-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.13.; 3.2.6.1.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d.Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Aistei Jungaitytei,dalyvaujant ieškovei G. Ž., ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovei advokatei Vidai Tarutienei,atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Aušrai Augienei, trečiajam asmeniui A.

Ž.,nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. Ž., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, tretieji asmenys R. Ž., A. Ž.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė, patikslinus ieÅ¡kinį, prašė pripažinti, teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             IeÅ¡kovė ir jos atstovė paaiÅ¡kino, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso nuosavybės teise atsakovei. Å is butas tėvams buvo iÅ¡nuomotas 1988 m. rugpjūčio mėn. Å iuo metu bute gyvena ir yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys. Ä®sigaliojus Butų privatizavimo įstatymui tėvai nutarė, pritariant vaikams, privatizuoti nuomojamÄ bÅ«stÄ mamos N. Ž. vardu. Buvo atlikti visi reikalingi veiksmai, surinkti visi reikiami dokumentai, pradėta privatizavimo procedÅ«ra, kuri buvo neužbaigta ne dėl N. Ž. kaltės, kuri vis teiravosi dėl privatizavimo proceso eigos.

Ä®sigaliojus naujai nuomojamo bÅ«sto privatizavimo tvarkai, N. Ž. kreipėsi dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis ir gavo informacijÄ , kad nėra iÅ¡likę anksčiau pateikti privatizavimo dokumentai, yra iÅ¡likusi tik buto techninės apskaitos byla. Teigia, kad yra visos, įstatymo nustatytos, buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis sÄ lygos, todėl praÅ¡o teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas nustatyti teismine tvarka. Kadangi ieÅ¡kovė yra N. Ž. turto paveldėtoja, priėmusi palikimÄ , todėl yra įgijusi teisę baigti ginčo buto privatizavimo procedÅ«ras.             Atsakovo atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais motyvais.

Atstovė paaiÅ¡kino, kad byloje nėra pateikta visiÅ¡kai jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės motina ir jos Å¡eimos nariai įstatymų numatytais terminais bÅ«tų kreipęsi dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Buto inventorizacinės bylos parengimas nėra pakankamas daryti iÅ¡vadai, kad buvo pradėtas ginčo buto privatizavimo procesas. Taip pat ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nuo 1998 m. liepos 1 d. (iki tada galiojo Butų privatizavimo įstatymas) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo (2015 m. spalio mėn.) per ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos.

Tretysis asmuo A. Ž. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad privatizavimo procesas N. Ž. vardu buvo pradėtas ir neužbaigtas dėl nesuprantamų priežasčių.Tretysis asmuo A. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Tretysis asmuo A. Ž. posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, Å¡aukimais, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant. IeÅ¡kinys atmestinas. 1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 (Žin., 1997, Nr. 39-955) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas pilna apimtimi galioja tik iki 1998 m. liepos 1 d. Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovei (b. l. 31). Å io buto nuomos sutartis nuo 1999-01-21 buvo sudaryta tarp atsakovės ir N. Ž., o pastarajai mirus – 2016-03-01 tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės (b. l. 17-18, 96-98). Ginčo bute gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys (b. l. 19).

IeÅ¡kovės motina, kaip savivaldybei priklausančio buto pagrindinė nuomininkė, šį butÄ turėjo teisę privatizuoti pagal iki 1998-07-01 galiojusį LR Butų privatizavimo įstatymÄ . Pagal šį įstatymÄ tam, kad asmuo įgytų teisę butÄ privatizuoti, buvo bÅ«tinos Å¡ios įstatyme nustatytos sÄ lygos:

a) atitinkamos patalpos yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

b) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

c) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymÄ turi teisę privatizuoti, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, t. y. tarp Å¡io asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 03 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 04 10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2011 05 17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2011).

Tam, kad asmeniui bÅ«tų pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpas ir atsakovė bÅ«tų įpareigota sudaryti ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, bÅ«tina nustatyti visų įstatyme nustatytų sÄ lygų egzistavimÄ jo galiojimo metu. IeÅ¡kovė teigia, kad galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui jos motina pateikė visus dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo ir atliko visus, įstatymo reikalaujamus veiksmus, bei vėliau ne kartÄ kreipėsi į atsakovę dėl nuomojamos patalpos privatizavimo procedÅ«ros, tačiau jai buvo atsakyta palaukti.

Savo argumentams pagrįsti ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė tik buto techninės apskaitos bylÄ (b. l. 13-16), todėl teismas pripažįsta, kad visiÅ¡kai pagrįstas atsakovės argumentas, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovės argumentus.Bylos duomenimis, ginčo bute gyveno ir buvo registruoti ne tik ieÅ¡kovės motina, bet ir kiti Å¡eimos nariai (b. l. 19). Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje gyvenantys Å¡eimos nariai turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku.

LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintose Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos nuostatose matyti, kad visų pirma buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai turi susitarti kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai, pridedamas prie pareiÅ¡kimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo- pardavimo sutartis nesudaroma. Toks susitarimas byloje nepateiktas, o ir aplinkybių, kad jis iÅ¡ viso buvo sudarytas, ieÅ¡kovė neįrodinėjo, o tik apsiribojo jokiais įrodymais nepagrindžiančiu teiginiu, kad visi Å¡eimos nariai sutiko, kad butÄ privatizuos ieÅ¡kovės motina savo vardu (CPK 12 str. 176 str. 178 str.).

IeÅ¡kovė teigė, kad jos motina reikiamus dokumentus dėl buto privatizavimo pateikė 1991 metų lapkričio mėnesį savivaldybės Pastatų grÄ Å¾inimo ir butų privatizavimo tarnybai, taip pat sumokėjo reikalingÄ mokestį. Tačiau byloje visgi nėra duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, nėra įrodymų, kad toks praÅ¡ymas apskritai buvo paduotas ir tai padaryta tinkamai. Nors liudytojas R. Z. teismo posėdyje parodė, kad buvo sutikęs ieÅ¡kovės motinÄ , kuri, anot jos, ėjo į savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau nei dokumentų, nei kur tiksliai ir kokiu konkrečiu reikalu ieÅ¡kovės motina ėjo liudytojas nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, teismas negali iÅ¡ nurodyto liudytojo parodymų daryti neginčytinos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra pateikta įrodymų dėl praÅ¡ymo užregistravimo tarnyboje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės motinos Å¡eima tinkami iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo.Minėto Vyriausybės nutarimo 19 punkte nurodoma, kad miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse - su virÅ¡aičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo-pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarkÄ .

Sutartys tvirtinamos ir teisiÅ¡kai registruojamos vienu kartu. Ir tik pirkėjui įmokėjus pradinę įmokÄ , savivaldybės nustatytÄ mokestį už dokumentų rengimÄ bei įforminimÄ ir 0,5 procento buto kainos, nurodytos sutartyje, dydžio valstybinį mokestį, pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinama notariÅ¡kai ir teisiÅ¡kai įregistruojama (20 p.). Taigi, pateikus praÅ¡ymÄ privatizuoti ginčo butÄ ir notariÅ¡kai patvirtinÄ susitarimÄ ieÅ¡kovės motina turėjo gauti leidimÄ privatizuoti minėtÄ butÄ , sumokėti nustatyto dydžio įmokas ir tik tokiu atveju galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutartis.

Å iuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad buvo tinkamai kreiptasi į atsakingas institucijas dėl buto privatizavimo, kad visi reikalingi dokumentai buvo paruoÅ¡ti ir ieÅ¡kovės motinos Å¡eima atliko visus bÅ«tinus veiksmus. Vien tik aplinkybė, jog ieÅ¡kovės motinos vardu buvo parengta buto inventorinė byla, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių apie kitų buto privatizavimo procedÅ«rų tinkamÄ atlikimÄ , nėra pakankama, nes kaip minėta, turi bÅ«ti nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sÄ lygos. Taip pat konstatuota, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės teiginius, kad jos motina domėjosi buto privatizavimo procedÅ«romis ir kad ji nebaigta ne dėl ieÅ¡kovės motinos kaltės.            Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, norint privatizuoti butÄ jau pasibaigus LR Butų privatizavimo įstatymui, yra įrodyti, kad teisė, kuriÄ norima įgyvendinti įstatymui nustojus galioti, buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir buvo pažeista.

Å iuo atveju nenurodomas nei vienas konkretus pažeidimas. Taigi, nėra jokių įrodymų, kad buvo atlikti neteisėti privatizavimÄ vykdžiusių institucijų veiksmai ir taip buvo užkirstas kelias buto privatizavimui. Byloje jokių duomenų, kad nuo 1991 m. pabaigoje pateikto praÅ¡ymo tarnybai, kaip teigiama ieÅ¡kinyje, iki 2015 m. ieÅ¡kovės motina ar pati ieÅ¡kovė bei kiti Å¡eimos nariai, bÅ«tų domėjęsi privatizavimo procedÅ«romis, kreipęsi į atitinkamas institucijas, kodėl buto privatizavimo procedÅ«ra nevyksta.

Teismas, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės motina beveik 15 metų nesirÅ«pino savo subjektinės teisės privatizuoti butÄ Ä¯gyvendinimu, po LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos pasirašė ginčo buto nuomos sutartį, kas visiÅ¡kai nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginių apie jos motinos ir jos Å¡eimos narių siekį privatizuoti butÄ . Konstatuotina, kad, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad byloje nepakanka duomenų, jog ieÅ¡kovės motina, bÅ«dama pagrindine buto nuomininke, tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu iÅ¡reiÅ¡kė savo siekį privatizuoti nuomojamÄ butÄ , kad buto nuomininkė ir jos Å¡eimos nariai buvo sudarę susitarimÄ , kieno vardu bus privatizuojamas butas.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieÅ¡kovės motina atliko veiksmus, bÅ«tinus subjektinei teisei įgyti, ir kad tarp jos ir atsakovės susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Tokiu atveju taip pat konstatuotina, kad byloje nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių juridinį faktÄ , kad ieÅ¡kovė paveldėjo savo motinos turtinę teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ . Taip pat teismas sprendžia, kad negali bÅ«ti taikomas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ir iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., kadangi Å¡i teisės norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedÅ«ros, o numato galimybę teismine tvarka apginti asmenų pažeistas subjektines teises, kurios įgytos LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir jo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002).Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atsisakytinas tenkinti.Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei – 11,91 Eur (vienuolika Eur, 91 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ ), kvitus pristatyti į 119 kabinetÄ .

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . TeisėjasArtÅ«ras Å afronas