2021-12-08 Nr. AB-26889-3-61-3-02935-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2816-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02935-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-130/20(2.9.2.8-BŪS) (toliau – ir Aktas, STPP aktas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Būsto administravimo skyriaus Aktu nustatyti papildomi reikalavimai, t. y. įvykdyti statinio techninės priežiūros 2020 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu Nr. A357-36/20 nustatytus reikalavimus bei pašalinti kitus akte nurodytus trūkumus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. birželio 30 d. Bendrija gavo Administracijos raštą „Dėl (duomenys neskelbtini) administracinio pastato su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis techninės priežiūros patikrinimo“ kuriame buvo nurodyta, kad atsakovo specialistai 2020 m. liepos 16 d. 13.00 val. organizuoja atlikti administracinio pastato su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas), vykdomos techninės priežiūros patikrinimą. Pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas – Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija. Pareiškėjas kelis kartus prašė atidėti patikrinimo datą bei leisti jam susipažinti su skundu, kurio pagrindu atliekamas patikrinimas, tačiau su skundu jam nebuvo leista susipažinti. Pastato techninės priežiūros patikrinimas buvo atidėtas 2020 m. liepos 21 d. 13 val.

4. Atsakovas 2020 m. liepos 21 d. atliko Pastato techninės priežiūros patikrinimą ir 2020 m. liepos 31 d. Bendrijos pirmininkui atsiuntė Akto projektą kuris nebuvo nei pasirašytas, nei patvirtintas kitomis teisės aktų nustatytomis priemonėmis. Bendrija, atsižvelgdama į tai, kad yra atsiųstas Akto projektas, kuriame buvo nurodyta neteisinga ir netiksli informacija, 2020 m. rugpjūčio 4 d. el. laišku pateikė atsakovui pastabas, tačiau atsakovas į pastabas neatsižvelgė.

5. Bendrija manė, kad atsakovas netinkamai kvalifikavo skundo pagrindą, ko pasėkoje administracinę procedūrą atliko, vadovaudamasis netinkamais teisės aktais, t. y. skundu buvo skundžiami Bendrijos veiksmai ir prašoma atlikti Bendrijos veiklos patikrinimą, o ne atlikti Pastato techninės priežiūros patikrinimą. Nurodytos aplinkybės suponavo išvadą, kad Aktas priimtas ir patikrinimas atliktas, nesant tam nustatyto teisinio pagrindo. Kaip buvo matyti iš skundo, asmenys į atsakovą kreipėsi su prašymu atlikti Bendrijos veiklos neplaninį patikrinimą. Tai, kad į atsakovą buvo kreiptasi būtent dėl neplaninio Bendrijos veiklos patikrinimo, buvo matyti ne tik iš suformuluoto prašymo, tačiau ir iš visų skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis keliamas klausimas dėl Bendrijos ir jos valdymo organų veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams. Todėl atsakovas turėjo vadovautis teisės aktais, reguliuojančiais Bendrijos veiksmų ar neveikimo patikrinimą t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintomis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėmis taisyklėmis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintomis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėmis, o ne atlikti Pastato techninės priežiūros patikrinimą.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skundžiamas Aktas buvo priimtas pažeidžiant esmines procedūras, kurios nepagrįstai apribojo Bendrijos teisę pateikti paaiškinimus ir teisę susipažinti su skundu. Visų pirma, Bendrijai, argumentuojant asmens duomenų apsauga, nebuvo leista susipažinti su nuasmenintu skundu, o jis Bendrijai buvo pateiktas tik po skundžiamo Akto pasirašymo. Bendrija nebuvo informuota atsakovo, kad gali pateikti papildomą informaciją, todėl Bendrija savo iniciatyva, susipažinusi su Akto projektu, teikė atsakovui papildomus paaiškinimus, kad Aktas yra su eile klaidų ir prašė, jog atsakovas ištaisytų tikrovės neatitinkančią Akte nurodytą informaciją dėl planų bei remonto darbų, tačiau atsakovas atsisakė atsižvelgti į Bendrijos paaiškinimus.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas atlikdamas patikrinimą ir priimdama Aktą ne tik iš esmės nesilaikė procedūros reikalavimų, pažeidė eilę Bendrijos teisių, tačiau priėmė dokumentą, kuris neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, jame nurodyti reikalavimai yra suformuoti neaiškiai ir nėra aišku, kaip atsakovo nurodytus reikalavimus tinkamai įgyvendinti. Aktas nėra pasirašytas visų jį pasirašyti turėjusių asmenų ir jame nėra nurodyti visi patikrinime dalyvavę asmenys, jis nėra pasirašytas Bendrijos pirmininko, todėl Aktas nėra tinkamai užpildytas dokumentas.

8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau – ir Skyrius) 2020 m. kovo 2 d., dalyvaujant Namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkui A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės priežiūros inžinieriui A. T. patikrino atliekamą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje techninę priežiūrą ir šios apžiūros metu nustatytų aplinkybių pagrindu 2020 m. kovo 9 d. surašė statinio techninės priežiūros aktą Nr. A357-36/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas1). Minėtu apžiūros aktu, su kuriuo Namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkas 2020 m. kovo 10 d. buvo supažindintas pasirašytinai, pareikalauta organizuoti bendro naudojimo inžinerinių sistemų aptarnavimą, priešgaisrinės sistemos veikimo patikrinimą ir prireikus remontą <...>, apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Skyrių iki 2020 m. balandžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2020 m. birželio 25 d. buvo gautas Pastato gyventojų skundas, kuriuo prašoma, skunde išdėstytų aplinkybių pagrindu priimti sprendimą dėl neplaninio Namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos veiklos patikrinimo atlikimo. Skyrius pagal kompetenciją išnagrinėjęs gautą Skundą, 2020 m. liepos 16 d. raštu „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) valdymo“ informavo jį pateikusius asmenis apie tai, kad patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, jog minėtu adresu yra registruotas administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, pagrindinė jo naudojimo paskirtis – administracinė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.2 punktu administracinės paskirties pastatai yra priskiriami prie negyvenamosios paskirties pastatų, o šių pastatų bendrijos veiklos priežiūros ir kontrolės Administracija neatlieka.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytu terminu, t. y. iki 2020 m. balandžio 31 d. Bendrijos pirmininkas nebuvo informavęs Skyriaus apie 2020 m. kovo 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo Aktu1 teiktų įpareigojimų vykdymo eigą, Skyrius priėmė sprendimą atlikti pakartotinį Pastato vykdomos techninės priežiūros patikrinimą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatyta, jog statinių, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punkte numatyta, kad savarankiškoji savivaldybės funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 patvirtintomis Statinių naudojimo priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Priežiūros taisyklės), kuriose nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Administracijos Skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai bei Priežiūros taisyklių 10.9 papunkčiu, kuriame nurodyta, jog Skyriaus specialistų viena iš funkcijų – kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte surašytų reikalavimų įvykdymą, o atsižvelgiant į tai, kad nustatytu terminu, t. y. iki 2020 m. balandžio 31 d. Bendrijos pirmininkas nebuvo informavęs Skyriaus apie 2020 m. kovo 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo Aktu1 teiktų reikalavimų vykdymo eigą, Skyriaus specialistai priėmė sprendimą atlikti pakartotinį Pastato vykdomos techninės priežiūros patikrinimą. Taip pat vadovaujantis Priežiūros taisyklėmis, kuriose nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Administracijos Skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai bei Priežiūros taisyklių 10.9 papunkčiu, kuriame nurodyta, jog Skyriaus specialistų viena iš funkcijų – kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte surašytų reikalavimų įvykdymą, o atsižvelgiant į tai, kad nustatytu terminu, t. y. iki 2020 m. balandžio 31 d. Bendrijos pirmininkas nebuvo informavęs Skyriaus apie 2020 m. kovo 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-36/20(2.9.2.8-UK9) teiktų reikalavimų vykdymo eigą, Skyriaus specialistai priėmė sprendimą atlikti pakartotinį Pastato vykdomos techninės priežiūros patikrinimą. Todėl ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai numato Administracijai teisę ir pareigą atlikti pastatų techninės priežiūros patikrinimą.

12. Atsakovas akcentavo, jog Skyrius nevykdė Bendrijos veiklos neplaninio patikrinimo, kaip buvo prašoma skunde, o atliko Pastato vykdomos techninės priežiūros patikrinimą, todėl Administracija neturėjo pareigos supažindinti pareiškėjo su gautu skundu. Bendrijos pirmininkui primygtinai prašant susipažinti su skundo turiniu, Bendrijos pirmininko prašymas buvo registruotas Savivaldybės vidaus dokumentų registre. Skyrius, gavęs asmens duomenų apsaugos pareigūno įvertinimą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu pateikė Bendrijos pirmininkui nuasmenintą skundą, nes jis buvo susijęs su nepasitenkinimu Bendrijos veikla. Tačiau toks skundo pateikimas susipažinti nereiškia ir negali reikšti to, kad atsakovas pažeidė Bendrijos teisę susipažinti su skundu dar prieš patikrinimą, nes Bendrijai tokios teisės nebuvo garantuotos, atsižvelgiant į tai, jog patikrinimas buvo atliekamas ne skundo pagrindu.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atlikdamas patikrinimą ir priimdamas Aktą nesilaikė procedūros reikalavimų, pažeidė eilę Bendrijos teisių ir priėmė dokumentą, kuris neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes Skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Reglamentu, atlikdami pastato techninės priežiūros patikrinimą, apžiūros metu patikrino ar laiku ir išsamiai pildomas statinio techninės priežiūros žurnalas, ar atliekamos statinio periodinės ir specialiosios apžiūros, ar įvykdyti statinio techninės priežiūros žurnale įrašyti reikalavimai, apžiūrėjo pastatą vietoje; apžiūrėjus pastatą padarė išvadas apie pastato techninę būklę ir jo techninę priežiūrą, surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame aprašė pastebėtus pastato bendrojo naudojimo objektų defektus ir teikė reikalavimus dėl jų likvidavimo, remonto darbų atlikimo, nustatė terminus teiktų reikalavimų įvykdymui. Ginčijamas aktas buvo surašytas pagal Reglamento 8 priede patvirtintą Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto formą ir šiam aktui keliamus reikalavimus. Pagal patvirtintą Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto formą (Reglamentas, 8 priedas), joje nėra įrašoma šio akto apskundimo tvarka, į aktą nėra surašomi visi asmenys, dalyvavę patikrinime, kadangi jame surašomi tik statinių naudojimo priežiūros vykdytojai (Skyriaus specialistai) ir statinio techninis prižiūrėtojas. Aktas užpildomas klausimų-atsakymų forma, t. y. patikrinimo metu Skyriaus specialistai pažymi ar statinio valdytojas/techninis prižiūrėtojas pateikė ar ne namo techninį pasą, pateikė ar ne statinio projektą ir pan., o galiausiai vizualiai apžiūrėję pastatą įvertina pastato būklę ir tai aprašo Reglamento 8 priedo 3 punkte.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo Bendrijos skundą atmetė.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Priežiūros taisyklės, 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas, STR Reglamentas).

16. Įvertinęs šias teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turi pareigą nuolat prižiūrėti namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninį stovį, jį aptarnauti, atlikti gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbus, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, likviduoti gyvenamojo namo avarijas, o atsakovas turėjo teisę tikrinti statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte surašytų reikalavimų įvykdymą, neįvykdžius reikalavimų turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui.

17. Pareiškėjo manymu, atsakovas netinkamai atliko administracinę procedūrą, nes namo gyventojai skundė Bendrijos veiksmus, prašė atlikti Bendrijos veiklos patikrinimą, o ne atlikti Pastato techninės priežiūros patikrinimą. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas vertino kritiškai, nes kaip nustatė šioje byloje, atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytu terminu, t. y. iki 2020 m. balandžio 31 d. Bendrijos pirmininkas nebuvo informavęs Skyriaus apie 2020 m. kovo 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo Aktu1 teiktų įpareigojimų vykdymo eigą, priėmė sprendimą atlikti pakartotinį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje vykdomos techninės priežiūros patikrinimą, todėl patikrinimas buvo atliktas Akto1 neįvykdymo pagrindu, o ne gauto gyventojų skundo pagrindu. Skyrius pagal kompetenciją išnagrinėjęs gautą gyventojų skundą, 2020 m. liepos 16 d. raštu „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) valdymo“ informavo jį pateikusius asmenis, kad patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog minėtu adresu yra registruotas administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, pagrindinė jo naudojimo paskirtis – administracinė. Vadovaujantis Reglamento 7.2 punktu administracinės paskirties pastatai yra priskiriami prie negyvenamosios paskirties pastatų, o šių pastatų bendrijos veiklos priežiūros ir kontrolės Administracija neatlieka, todėl Administracija atsisakė atlikti neplaninį Bendrijos veiklos patikrinimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laikė, kad atsakovas tinkamai kvalifikavo skundo pagrindą, o Pastato techninės priežiūros patikrinimą atliko ne gauto gyventojų skundo pagrindu, o tuo pagrindu, jog nebuvo įvykdyti Akto1 reikalavimai.

18. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Aktas buvo priimtas pažeidžiant esmines procedūras, kurios nepagrįstai apribojo Bendrijos teisę pateikti paaiškinimus, teisę susipažinti su gyventojų skundu. Teismas, įvertinęs ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes, teismo posėdyje duotus proceso šalių paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovas nevykdė Bendrijos veiklos neplaninio patikrinimo, kaip buvo prašoma gyventojų skunde, o atliko Pastato vykdomos techninės priežiūros patikrinimą. Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad apie planuojamą atlikti pastato techninės priežiūros patikrinimą Bendrija buvo informuota laiku ir tinkamai, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės ir sąlygos tinkamai pasiruošti planuojamam patikrinimui. Bendrijos pirmininkas el. paštu teikė pastabas dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo Akto, ėmėsi veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl teismo atmesti pareiškėjo argumentai, kad buvo apribota Bendrijos teisė teikti paaiškinimus.

19. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas atlikdamas patikrinimą ir priimdamas Aktą nesilaikė procedūros reikalavimų, pažeidė eilę Bendrijos teisių ir priėmė dokumentą, kuris neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nepasirašytas visų patikrinime dalyvavusių asmenų, nenurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas, įvertinęs skundžiamo Akto turinio atitikimą Reglamento 8 priedo reikalavimams, konstatavo, kad skundžiamas aktas surašytas laikantis Reglamento 8 priedo reikalavimų. Reglamento 8 priede nėra numatyta, kad patikrinimo aktą turi pasirašyti visi jame dalyvavę asmenys ir, kad jame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl šie pareiškėjo argumentai teismo atmesti kai nepagrįsti.

20. Teismo vertinimu, ginčijamas patikrinimo aktas yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu) pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo nurodomas statinio patikrinimo aktas tėra tarpinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių (patikrinimo akte buvo nurodytas terminas iki kada reikia pašalinti nustatytus trūkumus, pateikti atitinkamą informaciją bei informuojama apie pasekmes to nepadarius). Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teismui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo. Priešingu atveju, t. y. suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas. Todėl, jei pareiškėjui būtų taikoma administracinė atsakomybė, jos taikymo akto teisminės kontrolės metu turėtų būti tikrinamas ir aptarto patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 14 d. Bendrijos pirmininkui surašė administracinio teisės pažeidimų protokolą už tai, kad jis, būdamas bendrojo naudojimo objektų valdytojo – namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos, – pirmininku laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 21 d. 13.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d 12.45 val. nepateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus pareigūnams informacijos apie 2020 m. kovo 9 d. Namo statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-36/20(2.9.2.8-UK9) nurodytų reikalavimų vykdymo eigą, neįvykdė akte nustatytų reikalavimų, tai yra, nustatytu terminu nepateikė skyriaus specialistams jokių patvirtinančių dokumentų dėl akte teiktų reikalavimų įvykdymo, iki 2020 m. balandžio 31 d, neatliko namo priešgaisrinės sistemos, neveikiančių liftų remonto darbų, nepateikė skyriui sudarytų metinių ir ilgalaikių namo ir jo inžinerinės įrangos, remonto darbų ir finansavimo aprūpinimo planų. Tokią bendrijos pirmininko veiką įgaliotoji pareigūnė kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, nes A. K. pažeidė Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutarimu A. K. administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, nutraukė nesant veikoje administracinio nusižengimo požymių, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarimą paliko nepakeistą. Taigi šios aplinkybės parodė, kad bendrosios kompetencijos teismai tikrino ir aptarto patikrinimo akto teisėtumą ir pagrįstumą.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo teisės aktų nustatyta tvarka, neskundė atsakovo 2020 m. kovo 9 d. surašyto statinio techninės priežiūros akto Nr. A357-36/20(2.9.2.8-UK9), kuriuo buvo pareikalauta organizuoti bendro naudojimo inžinerinių sistemų aptarnavimą, priešgaisrinės sistemos veikimo patikrinimą ir prireikus remontą, apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Skyrių iki 2020 m. balandžio 31 d. Pareiškėjo pirmininkas 2020 m. kovo 10 d. buvo supažindintas, aktą pasirašė, šis patikrinimo aktas yra galiojantis.

23. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, darė išvadą, kad Administracija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą aktą, tenkinti pareiškėjo reikalavimo skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nebuvo pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

24. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Skyriaus Aktą ir priteisti iš atsakovo Bendrijos naudai bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismo išvados yra nenuoseklios, o motyvai – nepakankami, nes viena vertus teismas nurodo, kad Bendrija galėjo pasinaudoti teise ir skųsti Aktą1 teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau analogišką Aktą teismas laikė „tarpiniu procedūriniu aktu“, kuris negali būti skundžiamas teisme. Bendrijos nuomone, atsižvelgiant tiek į administracinės procedūros atlikimo eigą ir rezultatus, tiek 2020 m. kovo 9 d. Pastato techninės priežiūros Aktas1, tiek skundžiamas Aktas savo galia ir savybėmis yra identiški. Atitinkamai, arba juos abu galima skųsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36 straipsniu, arba nei vieno iš jų negalima skųsti. Pareiškėjo nuomone, teismas privalėjo motyvuoti ir nurodyti, kodėl analogiškus ir teisine prasme identiškus statinio techninės priežiūros aktus vertina ir kvalifikuoja skirtingai. Kadangi teismas sprendimą grindžia viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis apie tai, kad Aktas1 galėjo būti skundžiamas teismui, tačiau Bendrija tuo nepasinaudojo, bei tai, kad Bendrija neturi teisės skųsti Akto, nes jis yra „tarpinis procedūrinis sprendimas“, kuris negali būti skundžiamas teismui ir teismas sprendime nepateikė jokių motyvų, kurie leistų įvertinti ir nustatyti kodėl tame pačiame sprendime du identiški aktai yra vertinami skirtingi, toks sprendimas yra nepagrįstas, iš esmės klaidingas ir klaidinantis bei turi būti panaikintas;

26.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino Administracijos atsiliepime pateiktą poziciją ir nemotyvuotai bei pažeisdamas įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes nurodė, kad skundžiamas Aktas buvo pradėtas dėl to, kad nebuvo įvykdyti Akto1 reikalavimai. Esminis šios bylos klausimas ir ginčo dalykas buvo teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Administracija atliko administracinę procedūrą, kurios pagrindu buvo priimtas Aktas, kadangi STR Reglamento 106 punktas imperatyviai nustato atvejus, kada Administracija gali atlikti tokią procedūrą dažniau nei 1 kartą per metus, o Administracija kasmetinę Pastato techninės priežiūros procedūrą buvo atlikusi dar 2020 m. kovo mėn., kuri baigėsi surašant Aktą1. Be to, kad teismo sprendimas yra grindžiamas nauju ir teisės aktuose neegzistuojančiu administracinės procedūros pradėjimo pagrindu (STR Reglamento 106 punkte tokio pagrindo nėra), teismo išvados ir motyvai prieštarauja ne tik rašytiniams byloje esantiems įrodymams, bet ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadai bei neatitinka teisės aktų reikalavimų.

26.2.1. Bendrija nei administracinės procedūros, kurios metu buvo priimtas Aktas, vykdymo metu, nei teismo proceso metu nežinojo, kuriuo iš STR Reglamente nustatytų trijų atskirų pagrindų buvo pradėta administracinė procedūra, nors pagal VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 13 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo skaidrumo ir išsamumo principus Administracija privalėjo aiškiai ir išsamiai nurodyti tokį pagrindą. Administracinės procedūros, kurios metu buvo priimtas Aktas, atlikimo metu Administracijoje, vykdydama STR Reglamento 107 punkto ir VAĮ 2 20 straipsnio 1 dalies pareigą, raštu nurodė Bendrijai, jog 2020 m. liepos 28 d. patikrinimo pagrindas yra gyventojų skundas (STR Reglamento 106.3 p.). Teismas nieko nepasisakė dėl pačios Administracijos Bendrijai teiktų rašytinių paaiškinimų, jog administracinė procedūra vyksta dėl gyventojų skundo, ir nepasisakė net dėl pačios Savivaldybės 2020 m. liepos 28 d. teikto paaiškinimo „Taip pat pažymime, kad statiniu naudojimo priežiūros specialistai turi ypatingus statinius tikrinti ne rečiau kaip karta per metus, o priežiūra galime atlikti ir dažniau, kai yra gautas skundas, pranešimas ar prašymas“. Be to, teismas nepateikė nei vieno motyvo, kodėl visi tokie rašytiniai įrodymai yra atmetami ir kodėl „pareiškėjos teiginius teismas vertina kritiškai“. Iš teismo sprendimo nėra aišku ar teismas apskritai vertino esminį šiam ginčui skundo argumentą, kad Administracija neturėjo teisės atlikti statinio techninės priežiūros patikrinimo 2020 m. liepos mėn. (dažniau nei 1 kartą per metus) 106 punkto pagrindu ir nieko nepasisakė ar galima gyventojų skundą dėl Bendrijos veiklos tyrimo prilyginti STR Reglamento 106.3 punkte nurodytam skundui dėl statinių priežiūros;

26.2.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė teisės aktuose neegzistuojančiu administracinės procedūros – statinio techninės priežiūros patikrinimo – pagrindu: neįvykdytas ankstesnis patikrinimo aktas ir teismas nepateikė motyvų ar argumentų, kodėl laiko, kad Aktas1 buvo neįvykdytas, kai įsiteisėjusia 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apeliacinio teismo nutartimi administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-437-574/2020 buvo konstatuota, jog „A. K., kaip bendrijos pirmininkas [...] tinkamai atliko savo kaip bendrijos pirmininko funkcijas“, susijusias su Aktu1. Šiam ginčui aktualios administracinės procedūros – Statinio techninės priežiūros patikrinimui-taikymui, yra svarbūs 2 teisės aktai: STR Reglamento 106 straipsnis ir Priežiūros taisyklių 7.4 punktas. Nei viename iš jų nėra nurodyta, kad Administracija gali atlikti techninės priežiūros tikrinimo procedūrą dažniau nei 1 kartą per metus tuo pagrindu, kad (tariamai ar realiai) buvo neįvykdytas ankstesnis statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas. Todėl, teismo sprendimas buvo grindžiamas ne teise ir įstatymu, o paties Teismo sukurta teisės norma, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalinimo principui, kuris draudžia teismui kurti teisę, nes tai yra palikta įstatymo leidžiamajai valdžiai;

26.2.3. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes jo išvada, kad Akto parengimo procedūra buvo pradėta, nes Administracija „priėmė sprendimą atlikti pakartotini pastato esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje vykdomos techninės priežiūros patikrinimą“ yra grindžiama neegzistuojančiu rašytiniu Administracijos direktoriaus sprendimu, kuris yra privalomas ir būtinas pagal STR Reglamento 106.1 punktą, VAĮ 22 straipsnio 1 dalį ir Priežiūros taisyklių 7.4.1 punktą ir kurio byloje – nebuvo ir nėra.

26.3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes Bendrija ginčijo administracinės procedūros, kurio metu buvo priimtas Aktas, teisėtumą ir pagrįstumą, o ne Akto ar jo konkretaus punkto turinį: procedūra buvo pradėta nesant teisės aktuose nustatyti pagrindo, nebuvo užtikrintos Bendrijos teisės teikti informaciją ar paaiškinimus procedūros metu ir procedūra, kurios metu buvo surašytas Aktas, buvo nukreipta į Bendriją, kuri pagal Statybos įstatymą ir STR Reglamentą nėra tinkamas tokios administracinės procedūros subjektas (nėra Pastato naudotojas ar techninis prižiūrėtojas). Bendrija atkreipia dėmesį, kad Administracija visą administracinę procedūrą, kurios pagrindu buvo surašytas skundžiamas Aktas, pradėjo prieš netinkamą asmenį – Bendriją, ir Bendriją nurodė, kaip asmenį, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra. Tačiau STR Reglamento 107 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „priežiūros vykdytojas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, apie numatomą statinio techninės priežiūros patikrinimą iš anksto raštu praneša Naudotojui“. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018, kurioje nurodoma, kad „bendrija, kadangi ji nėra gyvenamojo namo naudotojas, taip pat negali būti jo techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 48 straipsnio 1-3 dalys), negali būti ir atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas“. Kadangi Bendrija nėra nei statinio naudotojas, nei techninis prižiūrėtojas, Administracija administracinę procedūrą – statinio techninės priežiūros patikrinimą – atliko prieš Bendriją, o ne STR Reglamento 107 punkte nurodytą naudotoją ar techninį prižiūrėtoją, t. y. prieš netinkamą subjektą.

27. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

28.1. Pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino byloje susiklosčiusios situacijos

28.2. Atsakovas laikosi nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog ginčijamas Aktas yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu) pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tokią atsakovo ir teismo pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (pvz., 2014 m. spalio 15 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-990/2014; 2016 m. rugsėjo 28 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016). Atsakovas pabrėžia, jog ginčijamas Aktas nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui (Akte buvo nurodytas terminas iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją). Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas.

28.3. Ginčo dėl aplinkybės, jog įstatymų leidėjas statinių naudojimo priežiūrą yra pavedęs savivaldybių administracijoms – nėra, todėl kartu nėra pagrindo išvadai, kad Administracija neteisėtai, nepagrįstai ir neturint tam pagrindo atliko Pastato techninės priežiūros patikrinimą, kurio pagrindu 2020 m. kovo 9 d. buvo surašytas Aktas1. Įvertinus tai, kad įstatymų leidėjas statinių naudojimo priežiūros funkcijas yra perleidęs savivaldybių administracijoms, be kita ko, tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtintų Priežiūros taisyklių pagrindu Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistams yra pavedęs kontroliuoti patikrinimo aktais teiktų reikalavimų vykdymą, pareiškėjo argumentai dėl neva 2020 m. liepos 21 d. atlikto patikrinimo neturint tam teisinio pagrindo yra visiškai nepagrįsti.

28.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo teiginių pagrįstumą, net pateikia Bendrijos pirmininko ir savivaldybės Administracijos darbuotojos pokalbio stenogramą, kuri tariamai turėtų įrodyti, kad Administracija suklaidino Bendriją ir teismą, kadangi pakartotinį pastato patikrinimą Administracija atliko minimo skundo pagrindu, nors tokios teisės Administracija neturėjo. Atsakovas pabrėžia, kad tokie pareiškėjo įrodymai negali būti laikomi objektyviu informacijos šaltiniu, teismas tokiu įrodymu negalėtų remtis priimant atitinkamą procesinį sprendimą, kadangi pateikiama stenograma yra visiškai neinformatyvi, neaišku nei kada, nei su kuriuo savivaldybės Administracijos darbuotoju kalbėjo Bendrijos pirmininkas, nei koks buvo to pokalbio turinys. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas manipuliuoja faktinėmis aplinkybėmis, siekdamas jam palankaus situacijos vertinimo.

28.5. Nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu dėl tariamo jo suklaidinimo. Administracija visą ginčo laikotarpį laikėsi nuoseklios pozicijos dėl Pastato patikrinimo pagrindo ir jo atlikimo aplinkybių, todėl nėra suprantami pareiškėjo kaltinimai tariamu pozicijos keitimu, kai tokie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovo nuomone, jis turėjo teisę atlikti Pastato techninės priežiūros patikrinimą ir jį atliko vadovaudamasi jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai apie faktines bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pareiškėjo interpretaciją apie tai, kad atsakovas Pastato techninės priežiūros patikrinimą galėjo organizuoti tik esant dėl to priimtam administraciniam sprendimui ir/ar pareikštam skundui dėl Pastato techninės priežiūros atsakovas laiko nepagrįstu ir neįrodytu.

28.6. Bendrąja prasme, pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekia įrodyti, jog nagrinėjamu atveju jis nėra atsakingas už Administracijos Skyriaus konstatuotus pažeidimus. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) (4.83 str. 3 d., 4.85 str. 1, 8 d.) ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) (2 str. 7 d., 4 str. 1 d.) nustatytą nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Pareiškėjo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje byloje yra visiškai nereikšminga ir neaktuali. Minimoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė dėl subjekto atsakingo už padarytą materialinę žalą bendrojo naudojimo objektams, tuo tarpu šioje byloje yra vertinamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo klausimas, reikalaujant Bendrijos, kaip subjekto, kuriam perduotos įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigos, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, atlikti jai įstatymo nurodytus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2020 m. liepos 28 d. patikrinimo akto, kuriuo pareiškėjas įpareigotas organizuoti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo inžinerinių sistemų aptarnavimą, priešgaisrinės sistemos veikimo patikrinimą ir prireikus remontą pagal 2020 m. kovo 9 d. akte teiktus reikalavimus, teisėtumo.

30. Pareiškėjas skunde teigė, kad atsakovas netinkamai atliko administracinę procedūrą, vadovavosi netinkamais teisės aktais, t. y. patikrinimo aktas priimtas bei patikrinimas atliktas, nesant tam nustatyto teisinio pagrindo, atsakovas nesilaikė procedūros reikalavimų, pažeidė eilę Bendrijos teisių, priėmė dokumentą, kuris neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

31. Pirmosios instancijos teismas Bendrijos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog Bendrija turi pareigą nuolat prižiūrėti namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninį stovį, jį aptarnauti, atlikti gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbus, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, likviduoti gyvenamojo namo avarijas, o Administracija turėjo teisę tikrinti statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte surašytų reikalavimų įvykdymą. Teismas kritiškai vertino Bendrijos argumentus, kuriais pareiškėjas, siekė įrodyti, jog Administracija netinkamai atliko administracinę procedūrą, nes namo gyventojai skundė Bendrijos veiksmus, prašė atlikti Bendrijos veiklos patikrinimą, o ne atlikti Pastato techninės priežiūros patikrinimą. Teismas nurodė, jog pakartotinis patikrinimas buvo atliktas Akto1 neįvykdymo pagrindu, o ne gauto gyventojų skundo pagrindu. Teismas pažymėjo, kad apie planuojamą atlikti pastato techninės priežiūros patikrinimą Bendrija buvo informuota laiku ir tinkamai, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės ir sąlygos tinkamai pasiruošti planuojamam patikrinimui. Teismas nurodė, jog Aktas yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu) pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Teismas darė išvadą, kad Administracija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Aktą.

32. Bendrija nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismo išvados yra nenuoseklios, o motyvai – nepakankami; teismas nemotyvuotai bei pažeisdamas įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes nurodė, kad skundžiamas Aktas buvo surašytas dėl to, kad nebuvo įvykdyti Akto1 reikalavimai; teismas neatskleidė bylos esmės, nes Bendrija ginčijo administracinės procedūros, kurios metu buvo priimtas Aktas, teisėtumą ir pagrįstumą, o ne Akto ar jo konkretaus punkto turinį. Be to, Bendrija nėra nei statinio naudotojas, nei techninis prižiūrėtojas, Administracija administracinę procedūrą – statinio techninės priežiūros patikrinimą – atliko prieš Bendriją, o ne STR Reglamento 107 punkte nurodytą naudotoją ar techninį prižiūrėtoją, t. y. prieš netinkamą subjektą

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

34.1. Skyrius 2020 m. kovo 2 d. patikrino pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje techninę priežiūrą ir šios apžiūros metu nustatytų aplinkybių pagrindu 2020 m. kovo 9 d. surašė statinio techninės priežiūros aktą Nr. A357-36/20(2.9.2.8-UK9). Su šiuo aktu, namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkas 2020 m. kovo 10 d. buvo supažindintas, aktą pasirašė, buvo pareikalauta organizuoti bendro naudojimo inžinerinių sistemų aptarnavimą, priešgaisrinės sistemos veikimo patikrinimą ir prireikus remontą, apie Akte1 nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Skyrių iki 2020 m. balandžio 31 d.

34.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2020 m. birželio 25 d. buvo gautas Pastato gyventojų skundas dėl neplaninio Namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos veiklos patikrinimo atlikimo. Skyrius, pagal kompetenciją išnagrinėjęs skundą, nustatė, kad minėtu adresu yra registruotas administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis bei garažu, pagrindinė jo naudojimo paskirtis – administracinė. Vadovaujantis Reglamento 7.2 punktu administracinės paskirties pastatai yra priskiriami prie negyvenamosios paskirties pastatų, o šių pastatų bendrijos veiklos priežiūros ir kontrolės Administracija neatlieka.

34.3. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytu terminu, t. y. iki 2020 m. balandžio 31 d. Bendrijos pirmininkas nebuvo informavęs Skyriaus apie Aktu1 teiktų įpareigojimų vykdymo eigą, priėmė sprendimą atlikti pakartotinį Pastato vykdomos techninės priežiūros patikrinimą.

34.4. Atsakovo Skyriaus specialistai 2020 m. liepos 21 d. patikrinimo metu vizualiai apžiūrėję Pastatą, nustatė, kad jo konstrukcijų būklė patenkinama, tačiau įvertinę kitus techninės pastato priežiūros aspektus (nesandari laiptinės fasado dalis; pastato B korpuso stogas blogos būklės; sulūžę įvažiavimo į požeminį garažą panduso latakai ir kt.) ginčijamu 2020 m. liepos 28 d. patikrinimo aktu Nr. A357-130/20 surašė papildomus reikalavimus, tarp kurių įvykdyti statinio techninės priežiūros patikrinimo, vykusio 2020 m. kovo 9 d. aktu Nr. A357-36/20 teiktus reikalavimus bei pašalinti kitus akte nurodytus trūkumus, t. y. užtikrinti, kad pastato bendrojo naudojimo patalpos atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus (nebūtų užblokuoti evakuacijos maršrutai); organizuoti neveikiančių liftų remontą ir nuolatinę priežiūrą; užtikrinti, kad namo elektros instaliacija atitiktų esminius statinio reikalavimus; organizuoti pastato B korpuso stogo, panduso remonto darbus ir kt.

V. 35. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta, kad savarankiškajai savivaldybių funkcijai yra priskiriama statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.).

36. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;

4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui;

5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus;

6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką;

7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

37. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 49 str. 5 d.).

38. Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 str. 6 d.). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

39. Pagal Reglamento 102.3 papunktį savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 p.).

40. Minėta, kad Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigos. Tokiu atveju statybos techninės priežiūros patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021).

41. Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką reikalavimas panaikinti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą negali būti administracinės bylos dalyku.

42. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); taip pat skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

VI. 44. Iš nagrinėjamos bylos dokumentų matyti, kad STPP akte nurodyta, jog yra atlikta statinio naudotojo (nekonkretizuojant, kas yra naudotojas) atliekamų statinių techninė priežiūra ir akte nustatyta: kokie statiniai priklauso naudotojui; kokius dokumentus pateikė techninis prižiūrėtojas; vizualiai apžiūrėjus pastatą, aprašyta konstrukcijų būklė; pateiktas techninio prižiūrėtojo veiklos aprašymas ir įvertinimas; pateikti reikalavimai (nekonkretizuojant, kam yra teikiami).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad STPP aktu iš esmės yra konstatuota pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė, nustatyti defektai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla, t. y. konstatuoti faktai. Minėta, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu.

46. STPP akte išdėstyti reikalavimai (įvykdyti statinio techninės priežiūros patikrinimo, vykusio 2020 m. kovo 9 d. aktu Nr. A357-36/20 teiktus reikalavimus bei pašalinti kitus akte nurodytus trūkumus, t. y. užtikrinti, kad pastato bendrojo naudojimo patalpos atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus (nebūtų užblokuoti evakuacijos maršrutai); organizuoti neveikiančių liftų remontą ir nuolatinę priežiūrą; užtikrinti, kad namo elektros instaliacija atitiktų esminius statinio reikalavimus; organizuoti pastato B korpuso stogo, panduso remonto darbus ir kt.) savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais pareiškėjui materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą STPP aktu nėra nustatyta teisinė atsakomybė. Tokiu atveju STPP aktas savaime nėra sukeliantis pareiškėjui pasekmes, t. y. tokius jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme.

47. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nors ir padarė iš dalies teisingas išvadas, kad skundžiamas aktas negali būti administracinės bylos dalyku, tačiau nustatęs šią procesinio pobūdžio aplinkybę, dėl kurios procesas negalėjo vykti, priėmė nagrinėjamoje byloje sprendimą ir iš dalies pasisakė dėl skundo pagrįstumo, nors turėjo pradėtą bylą nutraukti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla pagal pareiškėjo skundą nutrauktina (ABTĮ 146 str. 1 d., 137 str., 103 str. 1 p.).

48. Procesinis sprendimas byloje laikytinas priimtu ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Milda Vainienė