2017-03-29 Nr. AB-7016-3-62-3-00289-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-326-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00289-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 20-TE-72 1.2 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2541-422/2016 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 98 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. gruodžio 16 d. priimtas sprendimas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2541-422/2016 pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo. Šioje byloje buvo keliamas ginčas dėl Komisariato 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 20-TE-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. M. ir inspektoriui E. Ž.“, 1.1. punkto, kuriuo komisarui inspektoriui R. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – ir Kauno apskr. VPK KP NVRS) vyresniajam tyrėjui, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnybinė nuobauda paskirta 2016 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-22 pagrindu už tai, kad pareiškėjas tarnybos metu nevykdė Kauno apskr. VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas), patvirtinto Komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-1536, 7.10 punktų reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-22 nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 26 d. vyresnysis tyrėjas R. M., eidamas pamainos vyresniojo tyrėjo pareigas, tinkamai neorganizavo ir nepakankamai kontroliavo pamainos pareigūnų darbo, t. y. neužtikrino, kad minėtą (šventės) dieną dirbę Kauno apskr. VPK KP NVRS pareigūnai A. U., D. V., E. Ž. dėvėtų tvarkingą uniforminę aprangą, būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir turėtų būtinas specialiąsias priemones, kad jų naudojami tarnybiniai automobiliai būtų švarūs, ir šiais veiksmais R. M. pažeidė Pareigybės aprašymo 7.10 punktą. Teismas, išnagrinėjęs skundą, 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas R. M. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2541-422/2016 panaikinimo, kuris teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi priimtas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Šioje byloje pareiškėjas E. Ž. prašo panaikinti Komisariato viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 64-TE-22 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. M. ir inspektoriui E. Ž.“ dalį (1.2 p.), kuria inspektoriui E. Ž., Komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjui, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis pažeidė Komisariato viršininko 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 20-V-268 patvirtintų Komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 56 punktą, kuris numato, kad transporto priemonę vairuojantis darbuotojas privalo transporto priemonę tinkamai eksploatuoti, saugoti ir tausoti, užtikrinti estetinį vidaus ir išorės vaizdą, užtikrinti, kad transporto priemonėje nebūtų rūkoma;

Komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-1426 patvirtintų Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vidaus tvarkos taisyklių 5 punktą, numatantį, kad budėjimo metu pamainos pareigūnai dėvi tvarkingą uniforminę aprangą, turi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais; Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 (2015 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-550 redakcija), 26 punktą, numatantį, jog pamainos pareigūnai tarnybos metu dėvi tarnybinę uniformą ir turi būti ginkluoti tarnybiniais ginklais, privalo turėti antrankius ir dujų balionėlius.

Kitas specialiąsias priemones pamainos pareigūnas pasirenka savarankiškai, atsižvelgdamas į vykdomas funkcijas arba vadovaudamasis operatyvaus valdymo padalinio vidaus tvarkos taisyklėmis; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1V-420 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių 16.1 punktą, numatantį, kad pažymėjimas keičiamas, kai pasikeičia pareigūno vardas, pavardė, specialus pareigūno nekarinius policijos arba vidaus tarnybos laipsnis, einamos pareigos, 17 punktą, numatantį, kad taisyklių 16 punkte nustatytais atvejais pareigūnas privalo grąžinti pažymėjimą jį išdavusiai personalo tarnybai.

Pareigūnui grąžinus pažymėjimą, taisyklių 15 punkte nurodytame Išduodamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių pažymėjimų apskaitos žurnale įrašoma pažymėjimo grąžinimo data; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 63 punktą, numatantį, jog išeiginius marškinius ilgomis rankovėmis su skiriamaisiais ženklais ir kaklaraiščiu dėvi administracijos, kriminalinės ir viešosios policijos vidurinės, aukštesniosios, aukščiausiosios grandžių pareigūnai (-ės) prie išeiginės uniformos.

Atlikdami tarnybines pareigas švenčių dienomis pareigūnai (-ės) juos gali dėvėti ir prie kasdienės uniformos. Tai buvo konstatuota 2016 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-22, nes pareiškėjas E. Ž. 2015 m. gruodžio 26 d. vilkėjo policijos tarnybinę uniformą be baltų marškinių, neturėjo šaunamojo ginklo, radijo ryšio stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos), pateiktame tarnybiniame pažymėjime pareigūno nurodytas nekarinis policijos laipsnis „jaunesnysis policininkas“ neatitiko su dėvimos uniformos ženklais (inspektorius), pareiškėjo vairuojamas tarnybinis automobilis buvo purvinas, nešvarus.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ir išnagrinėtoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2541-422/2016 ginčijamas vienas administracinis aktas, tik skirtingi jo punktai dėl kiekvieno pareiškėjo, administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas grindžiamas iš esmės panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (2015 m. gruodžio 26 d. vyresnysis tyrėjas R. M., eidamas pamainos vyresniojo tyrėjo pareigas, tinkamai neorganizavo ir nepakankamai kontroliavo pamainos pareigūnų darbo, t. y. neužtikrino, kad minėtą (šventės) dieną dirbęs Kauno apskr. VPK KP NVRS pareigūnas E. Ž. dėvėtų tvarkingą uniforminę aprangą, būtų ginkluotas šaunamaisiais ginklais ir turėtų būtinas specialiąsias priemones, kad jo naudojamas tarnybinis automobilis būtų švarus), skunduose keliami reikalavimai minėtose bylose tarp tų pačių šalių ir abiejų bylų procesai vyksta dėl panašių teisinių santykių, esant panašioms faktinėms aplinkybėmis, kurios yra įvertintos išnagrinėtoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2541-422/2016. Todėl, teismo įsitikinimu, siekiant užtikrinti vienodą administracinių teismų teisės taikymo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio ginčo bylose dėl tų pačių teisinių santykių teisinio vertinimo, bei siekiant nepažeisti teisinio tikrumo principo, vengiant kilusio ginčo dviprasmiško teisinio vertinimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nagrinėjamą administracinę bylą būtina sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2541-422/2016.

III. Pareiškėjas E. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinė byla pagal jo skundą ir administracinė byla pagal R. M. skundą yra dėl tų pačių dalykų, akivaizdžiai neteisinga ir prieštarauja logikai. E. Ž. ir R. M. nubausti tik vienu įsakymu, t. y. šiuos asmenis sieja vienas administracinis aktas, kuriuo jie patraukti tarnybinėn atsakomybėn už skirtingus tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjo ir R. M. skundai nėra tapatūs ir dėl tų pačių dalykų, faktinės aplinkybės skirtingos, todėl niekaip negali būti siejami su analogiško sprendimo priėmimu. R. M. skundo dalykas yra ne pareiškėjo padarytas ar nepadarytas tarnybinis nusižengimas, o jo, kaip tuo metu ėjusio vyresniojo tyrėjo pareigas, galimybė tinkamai veikti ir elgtis konkrečioje situacijoje, t. y. užtikrinti, kad pamainos pareigūnai dėvėtų aprangą, būtų apsiginklavę, vairuotų švarius automobilius.

Atsakovas Komisariatas atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad neprieštarauja šios administracinės bylos sustabdymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis, kuria administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 20-TE-72 1.1.punkto panaikinimo (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00222-2016-9).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7–8 straipsnius pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, t. y. pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusią ABTĮ redakciją, tačiau atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją, nes atskirasis skundas pradėtas nagrinėti jau po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas, todėl toliau šioje nutartyje vadovaujamasi nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančia ABTĮ redakcija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju aktualus bylos sustabdymo pagrindas (kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) buvo analogiškai reglamentuojamas tiek iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusioje ABTĮ redakcijoje (98 str. 1 d. 3 p.), tiek ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančiame ABTĮ (100 str. 1 d. 3 p.).

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Šie pagrindai yra privalomi ir, esant bent vienam iš jų, teismas ex officio privalo sustabdyti administracinę bylą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas sustabdo administracinę bylą, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Analizuojamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas pripažino, kad būtina sulaukti galutinio procesinio sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2541-422/2016 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00222-2016-9), nes būtina užtikrinti vienodą administracinių teismų teisės taikymo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio ginčo bylose dėl tų pačių teisinių santykių vertinimo.

Kaip matyti, Komisariato viršininkas, atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-22, 2016 m. sausio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 20-TE-72, kurio 1.1 ir 1.2 punktais atitinkamai komisarui inspektoriui R. M. ir inspektoriui E. Ž. skyrė tarnybines nuobaudas.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 2 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija), tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pažymėtina, jog panašiai tarnybinio nusižengimo sąvoka buvo apibrėžta ir iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Statuto 2 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtos nuostatos turinį, savo praktikoje nekart akcentavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz.: 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Aptartų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad tarnybinė atsakomybė gali būti (ir yra) tik individuali. Šio principo taikymas valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose suponuoja išvadą, jog pareiškėjo inicijuoto ginčo nagrinėjimo iš esmės metu turi būti nustatyta, ar 2016 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-22 išdėstytos ir teisiškai įvertintos faktinės aplinkybės bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog E. Ž. padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), kuri buvo inkriminuota konkrečiai jam. Taigi kito Komisariato pareigūno (R. M.) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimas pareiškėjo pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo požiūriu yra visiškai nesvarbus, t. y. šiai bylai neturi jokios teisinės reikšmės Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-2541-422/2016 baigtis. Nors abi bylos kilo iš to paties teisinio santykio, tačiau akivaizdu, kad nei jų dalykas, nei pagrindas nėra tarpusavyje susiję, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2541-422/2016 turės prejudicinės reikšmės ginčo, kilusio tarp pareiškėjo E. Ž. ir atsakovo Komisariato, tinkamam išsprendimui. Pažymėtina, jog vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šiuo metu galiojančio ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.), nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog konkrečiu atveju apygardos administracinis teismas turi galimybę pats nustatyti bylai pagal E. Ž. skundą reikšmingas aplinkybes ir joms taikytiną teisę, ir atsižvelgiant į tai įvertinti Komisariato viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 20-TE-72 1.2 punkto teisėtumą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis sustabdyti bylą naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas