2013-04-12 Nr. AB-1149-3-62-3-00399-2011-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A575-1199/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00399-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui V. V. individualiai paruošų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir V. V. IPĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas) 2 112,24 Lt dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį (b. l. 5–8).

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Varėnos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Paaiškino, jog sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Teigė, kad šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, esančio Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, bei adresu (duomenys neskelbtini), Varėnos mieste. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 2 112,24 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kadangi tokio dydžio palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginiai mokėjimai nebuvo laiku įvykdyti ir kurie su skolininkais nenumatė kitokių tokių piniginių mokėjimų nevykdymo pasekmių.

Atsiliepimu į skundą atsakovas V. V. IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ su skundu nesutiko (b. l. 51–52).

Atsakovas nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ paslaugomis nesinaudoja, jokios sutarties su šia bendrove nėra sudaręs, be to, pareiškėjas jam nepastatė šiukšlių konteinerių ir jokių šiukšlių iš įmonės teritorijos neišvežė, o jis vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų negavo, todėl pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 2 112,24 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 59–61).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalimi, taip pat 12 ir 25 straipsniu bei Nuostatais, konstatavo, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama.

Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, bei adresu (duomenys neskelbtini), Varėnos mieste (b. l. 17–22), todėl pagal Nuostatų 4 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Be to, iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b. l. 9–14) teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudaręs jokių sutarčių bei negavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų, o atsakovas jam nepastatė šiukšlių konteinerių. Teismas pažymėjo, jog pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys komunalinių atliekų, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, todėl tenkino skundo reikalavimą dėl 2 112,24 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo.

Pasisakydamas dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis negali būti taikomi viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Atkreipė dėmesį, kad teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos, bei nurodė, jog rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju viešoji teisė (šią rinkliavą ir jos administravimą reglamentuojantys teisės aktai) nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, todėl tokių pareiškėjo prašomų palūkanų teismas nepriteisė.

III. Atsakovas V. V. IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą (b. l. 63–65).

Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės remiasi analogiškais argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, ir akcentuoja, kad iš pareiškėjo negavo jokių sąskaitų už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, todėl negalėjo jų apmokėti. Taip pat papildomai pažymi, kad V. V. IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo suteikta galimybė mokėti pagal faktinį atliekų kiekį, įmonė jokių atliekų neturėjo, nei jos teritorijoje, nei šalia jos joks konteineris nėra pastatytas. Be to, nurodo, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas gali būti aiškinamas kaip numatantis, jog vietinę rinkliavą turėtų mokėti ne atliekų turėtojai, o atliekų tvarkytojai.

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 70–73).

Pareiškėjas iš esmės pakartoja savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus bei papildomai pažymi, kad sąskaitos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra siunčiamos mokėtojams pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriaus, valstybės įmonės „Registrų centras“, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, savivaldybės ir kitų subjektų turimus mokėtojų adresus, o nagrinėjamu atveju sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ nurodytą jo buveinės adresą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, be kita ko, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas siekė vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą ar faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, o prašoma priteisti rinkliava apskaičiuota už laikotarpį iki 2011 m. kovo 31 d.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi, suabejojęs Nuostatų atitiktimi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui, t. y. proporcingumo principui, ta apimtimi, kuria atliekų turėtojams nėra numatytos galimybės vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu, kad jis atliktų tyrimą dėl Nuostatų atitikties VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui, bei sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės šį prašymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012, išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pareiškimą dėl Nuostatų teisėtumo ištyrimo, pripažino, kad minėti Nuostatai tiek, kiek jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nustatytam proporcingumo principui, ir nusprendė įpareigoti atsakovę Varėnos rajono savivaldybę įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti „Valstybės žiniose“ bei leidinyje „Savivaldybės žinios“, o jį paskelbus, pateikti teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas buvo pakeistas ir jo rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „Pripažinti, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą patvirtinimo“ patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X‑736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.“; bei nutarta šią nutartį paskelbti „Valstybės žiniose“ ir leidinyje „Savivaldybės žinios“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo sumokėti Varėnos rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo bei pagrįstumo.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Remiantis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktus, savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 (b. l. 31) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (b. l. 32–41), kurie reglamentuoja vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos mokėjimą, apskaitą, išieškojimą ir iš jos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą (Nuostatų 1 p.). Remiantis Nuostatų 3 punktu, vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje.

Taigi Nuostatų 4 punktas nustato, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, be kita ko, turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje. Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenų, atsakovas V. V. IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje turi jam nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, bei adresu (duomenys neskelbtini), Varėnos mieste (b. l. 17–22). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, o atsakovo teiginiai, kad jis nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir pareiškėjas jokių šiukšlių konteinerių jam nepastatė bei jokių šiukšlių iš įmonės teritorijos neišvežė, remiantis Nuostatų 4 punktu, reikšmės neturi.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-689/2013, kuri įsiteisėjo jos priėmimo dieną (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 str.) ir 2013 m. sausio 30 d. buvo paskelbta „Valstybės žiniose“ (Žin., 2013, Nr.: 11-521), pripažino, kad minėti Nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punktui. Tuo tarpu, vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tai reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I(17)-11-07). Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005 nurodė, jog ABTĮ 116 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma. Tokia išimtis, be kita ko, yra tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas yra revizuojamas ryšium su teisme nagrinėjama individualia byla. Priešingu atveju, toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų laikyti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualioje byloje, atsiradimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-69/2009; 2009 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-68/2009 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka po to, kai atitinkamas norminis administracinis aktas buvo pripažintas neteisėtu, jau nebegali vadovautis ir remtis teisės normomis ta apimtimi, kuria jos yra pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui dar iki procesinio sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisino stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009 ir kt.).

Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje ginčo byloje, sprendžiant dėl reikalavimo sumokėti Varėnos rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 2 112,24 Lt šios rinkliavos priteisimo iš atsakovo V. V. IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. teisėtumo bei pagrįstumo, Nuostatai ta apimtimi, kuria jie pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktui, t. y. neteisėtai apribojusiais atsakovo teisę vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, netaikytini.

Be to, šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012).

Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo turtas, su kuriuo pareiškėjas sieja rinkliavos mokėjimą, yra areštuotas, įmonės teritorija uždara, ji jokios veiklos nevykdo, todėl jokių atliekų neturėjo, ko iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas, taip pat akivaizdu, kad atsakovas siekia vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį (b. l. 17–23, 51–52, 56–57, 63–65, 78). Tai įvertinus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateiktam vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimui pagrįsti, todėl jo reikalavimas priteisti iš atsakovo rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo galintį susidaryti atliekų kiekį negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, priimtas remtis Nuostatais inter alia ta apimtimi, kuria jie yra pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmesti.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, 2011 m. gegužės 10 d. pavedimu (operacijos Nr. 16780172) sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 24), nors jo mokėti neturėjo, kadangi jis, kaip vietinės rinkliavos administravimą vykdantis viešojo administravimo subjektas, nuo to yra atleistas (ABTĮ 40 str. 1 d. 5 p.), todėl, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, minėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui, kaip sumokėtas nesant tam teisinio pagrindo.

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, be kita ko, prašė jo naudai priteisti iš atsakovo V. V. IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pažymėtina, jog tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, atmetant pareiškėjo skundą, nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, o šiuo atveju sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmesti.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gegužės 10 d. pavedimu (operacijos Nr. 16780172) sumokėtą 100 (vieno šimto) Lt žyminį mokestį.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas